Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-171-154/2012

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-04-13
Bylos Nr.: 2A-171-154/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-07-3-02282-2010-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laisvė Aleknavičienė, Danutė Matiukienė (pran.), Danutė Burbulienė
Atsakovas: B. Š.
Ieškovas: O. Š.
Trečiasis asmuo: J. Š., AB DNB bankui

Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2A-171-154/2012

Teisėja E. Kavaliauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02282-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija (S) 75.4.3.;75.6.;75.8.;78.2.1.;121.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 13 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Matiukienės,kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Danutės Burbulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-427-797/2011, iškeltoje pagal ieškovės O. Š. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui B. Š., trečiajam asmeniui J. Š., AB DNB bankui, išvadą teikiančiai valstybės institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir kt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. O. Š. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo B. Š. santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį po 400,00 Lt; nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; pripažinti, kad prievolė grąžinti paskolą AB DNB bankui pagal dvi kredito sutartis tenka atsakovui B. Š.. Ieškovė prašė santuokos metu įgytą ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti taip:

- ieškovei O. Š. už santuokos metu įgytą transporto priemonę R. S. iš atsakovo priteisti 5000 Lt ir asmeninės nuosavybės teise priteisti: indaują - 600 Lt vertės, komodą - 400 Lt vertės, komodą - 400 Lt vertės, apvalią vaikų kušetę - 1000 Lt vertės, vaikišką kėdę - 100 Lt vertės, vaikų rašomąjį stalą - 30 Lt vertės, iš viso kilnojamojo turto už 2530 Lt.

- atsakovui B. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį „S. V.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 5000 Lt vertės, sieninę prieškambario spintą - 800 Lt vertės, virtuvės baldus su buitine technika - 5 000 Lt vertės, pakabinamą vonios spintelę - 100 Lt vertės, miegamojo baldus - 1200 Lt vertės, vaikų komodą - 100 Lt vertės, televizorių LG - 3000 Lt vertės, DVD grotuvą - 50 Lt vertės, iš viso kilnojamojo turto už 15 250 Lt.

- iki santuokos įgytus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus: knygų lentyną ir dviejų durų spintą, virtuvinį stalą, skalbimo mašiną „Beko“, stiklinį svetainės stalą, iš viso turto už 550 Lt, po santuokos nutraukimo prašė pripažinti atsakovo B. Š. nuosavybe.

Sutiko, kad dalijant kilnojamąjį turtą būtų nukrypta nuo lygių dalių principo, ir kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį neprašė.

Prašė pripažinti atsakovo B. Š. nekilnojamojo turto registre neįregistruotą bet suformuotą nekilnojamąjį turtą: gyvenamojo namo (lAlp) 68/100 dalis (priestatą), ūkinį pastatą (2Ilp), kurio užstatytas plotas 12 kv. m), garažą, kurio užstatytas plotas apie 24 kv. m, 5/8 dalis kitų statinių - kiemo statinių (tualetas, šulinys, kiemo aikštelė, tvora), žemės sklypo dalį 0,0392 ha ploto, esančius (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

A. B. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti: gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 68/100 dalis; ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (užstatytas plotas apie 24,00 kv. m), 5/8 dalis kitų statinių (inžineriniai) - kiemo statinius (tualetas, šulinys, kiemo aikštelė, tvora; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0392 ha ploto, esančius (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovo B. Š. priteisti ieškovei O. Š. 90 000 Lt kompensaciją už jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį.

Iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

A. B. Š. su ieškiniu sutiko iš dalies.

Sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutiko su ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka. Nesutiko, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nesutiko su reikalaujamo išlaikymo vaikams dydžiu. Sutiko su ieškovės pasiūlytu kilnojamųjų daiktų padalinimu, bet ginčijo kai kurių daiktų vertę. Teigė, kad kai kurių daiktų nėra, arba jie priklauso atsakovo motinai.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu B. Š. vardu įgytą nekilnojamąjį turtą pripažinti O. Š. ir B. Š. bendrąja jungtine nuosavybe ir su reikalavimu padalinti šį turtą atsakovui paskiriant turtą natūra, o iš atsakovo priteisiant ieškovei 90 000 Lt piniginę kompensaciją. Nurodė, kad atsakovui asmenine nuosavybe priklauso tik dalis ieškovės nurodyto turto, kad ieškovė atsakovui priskyrė ir jo motinai J. Š. priklausantį turtą. Tvirtino, kad ieškovė nenaudojo savo asmeninių lėšų ir neprisidėjo prie nurodyto turto pagerinimo. Kreditorinius įsipareigojimus bankui prašo palikti, kaip numatyta sutartyse.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas nesutiko, kad prievolė AB DNB bankui grąžinti kreditą pagal 2004-09-06 kredito sutartį Nr. 2441 ir pagal 2007-04-05 kredito sutartį Nr. 4200-2007-13977 tektų tik atsakovui B. Š.. Nurodė, kad pagal abi kredito sutartis sutuoktiniai įsipareigojo atsakyti solidariai.

Trečiasis asmuo J. Š. buvo atsakovo B. Š. pusėje ir nurodė, kad garažas ir namo priestatas pastatyti dar iki atsakovo santuokos su ieškove, kad patalpos antrame namo aukšte, o taip pat tvora, kiemo vartai yra įrengti jos, J. Š., lėšomis, garažas ir priestatas pastatyti ant jai priklausančio žemės sklypo dalies (t. 4, b. l. 87-90).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad sutinka, jog abu nepilnamečiai vaikai liktų gyventi su motina O. Š.. Išlaikymo vaikams dydį prašė spręsti atsižvelgiant į tėvų materialinę padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė B. Š. ir O. Š. (K.) santuoką dėl atsakovo B. Š. kaltės; paliko santuokines pavardes – „Š.“, „Š.“. Nustatė nepilnamečių vaikų M. Š. ir M. Š. gyvenamąją vietą su motina O. Š.. Nustatė, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, neribojant bendravimo trukmės ir vietos. Priteisė iš atsakovo B. Š. išlaikymą dukrai M. Š. ir sūnui M. Š. kas mėnesį po 330 Lt periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2010 m. kovo 16 dienos.

Santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą padalino taip:

- ieškovei O. Š. priteisė indaują - 600 Lt vertės, komodą - 400 Lt vertės, komodą - 400 Lt vertės, iš viso turto už 1400 Lt;

- atsakovui B. Š. priteisė sieninę prieškambario spintą - 800 Lt vertės, virtuvės baldus su buitine technika - 5000 Lt vertės, pakabinamą vonios spintelę - 50 Lt vertės, miegamojo baldus - 1000 Lt vertės, televizorių „Samsung“ - 2000 Lt vertės, DVD grotuvą - 50 Lt vertės, automobilį „S. V.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 1725 Lt vertės, iš viso turto už 10625 Lt.

Priteisė iš atsakovo B. Š. ieškovei O. Š. 70 000 Lt kompensaciją už atsakovo asmeninio turto pagerinimą pastatant garažą bei įrengiant priestatą, priteisė 2038 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pripažino, kad prievolė AB DNB bankui grąžinti kreditą pagal 2004-09-06 kredito sutartį Nr. 2441 ir pagal 2007-04-05 kredito sutartį Nr. 4200-2007-13977 tenka solidariai ieškovei O. Š. ir atsakovui B. Š..

Priteisė iš ieškovės O. Š. 501 Lt ir iš atsakovo B. Š. 3371 Lt bylinėjimosi išlaidų Valstybei.

Kitoje dalyje O. Š. ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis savo sutuoktinės atžvilgiu pažeidė lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės paramos, rūpinimosi šeima pareigas, dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas, tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad sutuoktinės pareigas būtų pažeidusi ieškovė.

Atsižvelgdamas į ieškovės vaikų poreikius, tėvų gaunamas pajamas bei valdomą turtą, teismas sprendė, kad atsakovas yra pajėgus teikti išlaikymą vaikams po 330 Lt nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jų pilnametystės.

Teismas netenkino O. Š. ieškinio reikalavimo dalyje, kurioje ji prašė prievolę mokėti likusią skolą AB DNB bankui palikti vienam atsakovui ir nurodė, kad šalys yra įsipareigojusios Bankui pagal abi kreditavimo sutartis kaip solidarūs bendraskoliai, todėl ir po santuokos nutraukimo abu lieka skolingi kreditoriui solidariai.

Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti atsakovui jos 550 Lt vertės ikisantuokinį kilnojamąjį turtą, pažymėdamas, kad nurodytas turtas ieškovės įgytas iki santuokos ir jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, ginčo dėl jo nėra, todėl jis nedalintinas ir priklauso ieškovei, kuri turi teisę juo disponuoti savo nuožiūra.

Į dalintiną turtą teismas taip pat neįtraukė vaikiškos kušetės, vaikiškos kėdės, vaikų rašomojo stalo, vaikų komodos, kurie yra skirti vaikams ir jais turėtų naudotis vaikai, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių nuomonę bei į pateiktus kai kurių daiktų įgijimo dokumentus, pakoregavo kilnojamojo turto kainas, tame tarpe nustatė, kad automobilis „S. V.“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne 5000 Lt, o 1725 Lt vertės, kadangi pateikti automobilio įsigijimo dokumentai (t. 2, b. l. 134). Pažymėjo, kad ieškovė už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį kompensacijos neprašė. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai 5000 Lt už parduotą automobilį „R. S.“, kadangi ieškovė pati pripažino, jog gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams ir neįrodė, kad piniginės lėšos atiteko vienam atsakovui.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo valdomo nekilnojamojo turto dalys yra mažesnės, nei prašo pripažinti ieškovė. Nurodė, kad byloje pateikti įrodymai, jog atsakovas turėjo santaupų ir pradėjo statyti priestatą iki santuokos, o ir trečiasis asmuo J. Š. prisidėjo prie namo įrengimo savo lėšomis. Teismas sprendė, kad trečiojo asmens J. Š. prisidėjimas buvo nežymus, tik apie 16000 Lt. J. Š. neįrodė, kad ji mokėjo už priestato įrengimą, kiemo sutvarkymą, kaip teigė posėdžio metu, nes jeigu ji būtų turėjusi santaupų, rekonstrukciją būtų atlikusi žymiai anksčiau, kai įgijo nuosavybę ir sūnui apsigyvenus tame name, tačiau, kaip buvo nustatyta byloje, rekonstrukcija ir namo remontas paspartėjo šalims sudarius santuoką.

Teismas Nustatė, kad atsakovo asmeninis nekilnojamasis turtas ir net trečiojo asmens J. Š. turtas (antro aukšto patalpos) buvo pagerintas panaudojant ieškovės lėšas. Konstatavo, kad nors ieškovės prisidėjimas prie sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimo asmeninėmis lėšomis, medžiagomis ir/ar darbu nėra esminis ir nenulemia šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnyje nustatytais pagrindais, tačiau sprendė, jog sutuoktinė, prisidėjusi savo asmeninėmis lėšomis prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų vertę. Teismas nurodė, kad atsakovas nenuginčijo, kad turtas buvo pagerintas 180 000 Lt verte, nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl sprendė, kad atsakovas turto pagerinimą pripažino, tik įrodinėjo, kad tai atlikta jo ir jo motinos lėšomis ir jo asmeniniu darbu. Teismas pripažino įrodytu, kad ieškovė laiptų įrengimui davė atsakovui 10 000 Lt ir tai pagrindė rašytiniais įrodymais. Kad ieškovė liudytojų parodymais įrodė, jog savo lėšomis pagerino atsakovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį. Teismas nurodė, kad byloje yra duomenų, jog ieškovės lėšomis buvo pagerintas ir namo antras aukštas, tačiau jis pagal patvirtintą naudojimosi tvarką yra priskirtas trečiajam asmeniui J. Š. ir atsakovas negali atsakyti už tai, kad pagerintas jo motinai priklausantis turtas, todėl priteistiną kompensaciją sumažino iki 70 000 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas B. Š. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą:

Žemesnės instancijos teismas

- dalyje dėl 70 000 Lt kompensacijos priteisimo ieškovei už atsakovo asmeninio turto pagerinimą ir prašo kompensacijos ieškovei nepriteisti;

- pakeisti sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo B. Š. kaltės ir pripažinti, kad santuoka nutraukta dėl ieškovės O. Š. kaltės;

- pakeisti sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams po 330 Lt/mėn. ir priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui kiekvienam po 250 Lt/mėn;

- priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Apeliantas nurodo, kad spręsdamas dėl turto pagerinimo, teismas rėmėsi turto vertintojo D. M. atliktu turto vertinimu. Vertintojas nustatė, kad dėl vertinimo objekte (lAlp -gyvenamasis namas, vertinama 68/100 dalys turto, 2IIp - ūkinio pastato, garažo, 5/8 dalių kitų statinių - kiemo statinių, žemės sklypo dalies, esančius (duomenys neskelbtini)) atliktų remonto/pagerinimo darbų, vertinamo objekto vertė padidėjo 180 000 Lt. Tačiau pats teismas sprendime konstatavo, jog atsakovo valdomos turto dalys yra mažesnės nei prašo pripažinti ieškovė. Vadinasi, jau vien dėl šios priežasties negalima laikyti teisingu faktu to, kad turtas pagerintas 180 000 Lt. Atsakovas šią aplinkybę ne kartą akcentavo, o ir pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog atsakovas nurodo, jog ieškovė paskaičiavo ir motinos J. Š. turto dalį, todėl reikalavimas yra nepagrįstas. Tikrosios atsakovui tenkančio gyvenamojo namo dalys yra 36/100. Tai reiškia, kad atsakovui B. Š., vietoje tenkančio maždaug 1/3 gyvenamojo namo, vertinama buvo 2/3 šio gyvenamojo namo. Vadinasi, ir pagerinto turto vertė galėjo siekti ne daugiau kaip 120 000 Lt. Tačiau teismas į šias aplinkybes nesigilino ir priteisdamas kompensacijos ieškovei dydį, laikė, kad pagerinto turto vertė yra 180000 Lt.

2. Teismas, veikdamas ex officio, ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys tokiose bylose nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti. Taigi, pirmosios instancijos teismas, žinodamas, kad vertinamo turto dydis realiai neatitiko atsakovui priklausančio turto vertės, ne tik nepašalino akivaizdžių prieštaravimų, lėmusių ieškovės teisę nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaitą, bet pažeidė ir proceso taisykles, nurodančias, jog šeimos bylose teismas yra aktyvus ir ne tik gali, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus – šiuo atveju įpareigoti ieškovę patikslinti turto vertinimo išvadą.

3. Kadangi turtas buvo pagerintas ne daugiau kaip 120 000 Lt, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas ir jo motina be jokių trečiųjų asmenų pagalbos turtą galėjo pasigerinti patys, nes 50 000 Lt atsakovas turėjo iš santaupų, 42 000 Lt pasiskolino iš banko, 16000 Lt pridėjo atsakovo motina, taigi, neįvertinus einamųjų investicijų, atsakovas su motina turėjo ir galėjo turto pagerinimui skirti 102 000 Lt.

4. Teigia, kad ieškovės tėvai gautus pinigus už parduotą butą atidavė ne ieškovei, savo dukrai, o tikėtina, kad patys statėsi/įsirenginėjo nusipirktą namą, rekonstravo sodo namelį sodo bendrijoje „S.“. Tačiau teismas nevertino šios aplinkybės ir rėmėsi tik žodiniais ieškovės ir jos motinos D. K. parodymais, apie tai, jog pinigus, gautus pardavus butą, D. ir A. K. atidavė dukrai įsirenginėti namo priestatą su atsakovu. Pažymi, kad vien pats pinigų gavimo faktas, be jokių papildomų rašytinių įrodymų, neįrodo aplinkybės, kad pinigai buvo naudojami atsakovui priklausančiam turtui gerinti.

5. Teismas nevertino aplinkybės, kad laiptai, įrengti atsakovo name, nebuvo pirkti už ieškovės ar jos tėvų pinigus, o laiptų mediena buvo atsakovo gauta iš jo brolio. Laiptus įrengė D. A., kurį buvo nurodžiusi ir ieškovė. Nurodo, kad teismas privalėjo savo iniciatyva apklausti šį asmenį kaip liudytoją.

6. Teismas nenurodė, kaip būtent ieškovės banko sąskaitų išrašai pagrindžia, kad šie pinigai buvo skirti atsakovo turto remontui, taip pat nieko nepasisakė dėl atsakovo nurodyto kito galimo šių pinigų panaudojimo ir neargumentavo, kodėl jie atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

7. Nesutinka su teismo sprendimu, jog santuoka buvo nutraukta dėl atsakovo B. Š. kaltės. Nesutinka su teismo išvada, jog vieną kartą ieškovei iškvietus policijos pareigūnus, turi būti pripažįstamas netinkamas atsakovo, kaip sutuoktinio, elgesys atsakovės atžvilgiu. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, todėl policijos apsilankymas nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Teismas nevertino, jog santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, jai būnant nesugyvenamo charakterio.

8. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteista iš atsakovo po 330 Lt/mėn. vaikų išlaikymui, iš viso 660 Lt/ mėn. Atsakovui tokia suma yra per didelė. Byloje yra duomenys, kad atsakovo atlyginimas yra apie 1700 Lt per mėnesį. Apie 550 Lt atsakovas moka bankui pagal kreditavimo sutartis, vadinasi lieka apie 1150 Lt pragyvenimui, įskaitant maistą, komunalines paslaugas, kurą ir pan. 660 Lt išlaikymas vaikams yra aiškiai per didelė finansinė našta atsakovui. Sumokėjus šiuos pinigus, atsakovui tektų gyventi iš maždaug 500 Lt per mėnesį, kas yra akivaizdžiai per maža suma. Atsakovas sutinka teikti po 250 Lt/mėn. vaikų išlaikymui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė O. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo ieškovei 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas iš byloje surinktų faktinių duomenų padarė teisingą išvadą, kad ieškovė su dviem mažamečiais vaikais išsikraustė gyventi atskirai nuo sutuoktinio, nes tokį apsisprendimą lėmė objektyvios priežastys - atsakovo netinkamas elgesys jos atžvilgiu. Atsakovas jokių duomenų apie ieškovės kaltę pirmosios instancijos teismui nepateikė, tokių įrodymų nėra įvardinta ir apeliaciniame skunde, todėl atsakovo nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje keisti nėra pagrindo.

2. Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas įvertino ne tik atsakovo pajamas, kurios sudaro nuo 1735 Lt iki 1858 Lt per mėnesį, bet nustatė, kad atsakovas turi jo vardu registruoto nekilnojamojo ir kito brangaus turto. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia priteisti iš jo dviem vaikam išlaikymą po 330 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui. Todėl atsakovo nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje keisti nėra pagrindo.

3. Turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta, jog turto vertės padidėjimą 180000 Lt nulėmė gyvenamojo namo rekonstrukcija ir garažo statybos. Kad atsakovui ir jo motinai priklausanti namo dalis buvo iš esmės pagerinta būtent santuokos metu, byloje įrodyta ne tik liudytojų parodymais, bet ir pateiktais dokumentais (sutuoktiniai net ėmė tam paskolas). Atsakovas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė prie gyvenamojo namo rekonstrukcijos visiškai neprisidėjo, tačiau pamiršta, kad po santuokos sudarymo visos šeimos pajamos laikomos bendromis, kaip ir įsigytas turtas. Todėl ieškovei įrodžius, kad gyvenamojo namo pagerinimai buvo atliekami santuokos metu, faktiškai laikoma įrodytu, kad ieškovė prie to prisidėjo. Ieškovė įrodė savo pajamas pateiktais banko sąskaitos išrašais, kuriuos įvertinus galima nustatyti, kad per santuokoje išgyventą laiką į ieškovės banko sąskaitą buvo pervesta apie 150000 Lt darbo užmokesčio, autorinio atlyginimo, doktoranto stipendijos, t. y. įvairių pajamų, kurios buvo naudojamos šeimos poreikiams.

4. Atsakovas turto pagerinimą asmeninėmis lėšomis įrodinėja pajamų deklaracija už 2002 metus, kurioje nurodyta, jog jis turėjo 50 000 Lt santaupų. Byloje nustatyta, kad kai kurie gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai buvo pradėti iki santuokos, tačiau didesnė dalis padaryta po santuokos sudarymo. Todėl teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovo nurodytų (turėtų) asmeninių lėšų nepakanka tokios vertės pagerinimams sukurti, kokie buvo nustatyti turto vertintoju už 2004 m. – 2009 m. laikotarpį. Taip pat nepakako ir trečiojo asmens J. Š. nurodytų (turėtų) lėšų. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad už atliktus pagerinimus ieškovė turi teisę gauti piniginę kompensaciją.

Atsiliepimas

5. Teismas pagrįstai rėmėsi atliktu turto vertinimu, nes esant tokioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms nebuvo galima išskaidyti sukurtų pagerinimų vertės (180000 Lt) atsakovo daliai ir trečiojo asmens daliai atitinkamai, nes rekonstruotoje namo dalyje visi gyveno kaip viena šeima (t. y. kartu su atsakovo motina). Trečias gyvenamojo namo bendraturtis A. P. gyvena atskiroje namo dalyje su atskiru įėjimu.

6. Teismas šeimos bylose privalo rūpintis nepilnamečių vaikų interesų apsauga ir juos užtikrinti ir tik tuo tikslu gali savo iniciatyva rinkti papildomus įrodymus, jeigu jų nepakanka su vaikų teisėmis susijusiems klausimams išspręsti. Tačiau teismas neturi pareigos rinkti papildomus įrodymus savo iniciatyva, jeigu jie susiję su sutuoktinių turtiniais ginčais. Šioje dalyje šalys turi pareigą įrodyti savo reikalavimus ir atsikirtimus.

7. Rekonstrukcijos metu padidėjęs namo plotas nebuvo įregistruotas turto registre, kaip ir pastatytas garažas, todėl nebuvo naujai perskaičiuotos ir įregistruotos atsakovo ir jo motinos pagerinto turto dalys/proporcija. Teismas pagrįstai vadovavosi pateiktu turto pagerinimų vertinimu, nes šio įrodymo atsakovas nenuginčijo, o nesant teisiškai įregistruotiems pagerinimams, teismas pagrįstai neskirstė nustatytos pagerinimų vertės pagal galimai pasikeitusių bendraturčių valdomų dalių proporciją, o rėmėsi tik pagerinimų verte. Kaip jau buvo aptarta, atsakovas rekonstrukcijos projektu buvo numatęs kartu pagerinti jam ir jo motinai bendrai priklausančią namo dalį, todėl, ieškovei pagrįstai buvo pripažinta teisė į kompensaciją už visus santuokos metu atliktus statinių pagerinimus.

Atsiliepimas

8. Teismas sumažino ieškovės reikalavimą ir priteisė ne pusė atliktų pagerinimų vertės, o 70000 Lt, t. y. sumažino kompensacijos dydį maždaug tiek, kiek J. Š. byloje įrodinėjo prisidėjusi prie namo rekonstrukcijos savo turėtomis pajamomis (t. y. apie 20.000 Lt). Teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, nes kompensacijos dydis priklauso nuo įdėtų sutuoktinių lėšų, o ne nuo atsakovo turėtų ir/ar sukurtų turto dalių bendrojoje nuosavybėje.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DNB bankas prašo dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai nėra tiesiogiai susiję su AB DNB banko, kaip ieškovės ir atsakovo kreditoriaus, interesais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė LR CPK 329 str.).

A. B. Š. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą ginčija dalyje dėl sutuoktinių kaltės, dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo ir dėl 70 000 litų piniginės kompensacijos priteisimo ieškovei O. Š. už jos įdėtas asmenines lėšas į atsakovo nekilnojamojo turto pagerinimą.

Byloje nustatyta.

B. Š. ir O. K. (Š.) santuoka įregistruota 2004 m. vasario 14 d. (1 t., b. l. 13). (duomenys neskelbtini) santuokoje gimė dukra M. Š., o (duomenys neskelbtini)gimė sūnus M. Š. (1t., b. l. 14, 15). B. Š. ir O. Š. patvirtino, kad nuo 2010 m. pradžios jie gyvena atskirai. 2010 m. kovo 16 d. O. Š. teisme pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo. 2011 m. vasario 23 d. pareiškė patikslintą ieškinį (t.1, b. l. 1-10, t. 2, b. l. 59-66).

A. B. Š. 1998-08-27 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4224 įsigijo 229/621 dalį žemės sklypo, 3/8 dalis gyvenamojo namo 1A1p, kurio bendras plotas 124,85 kv. m, ūkinio pastato 2A1p, kurio plotas 12 kv. m, ūkinio pastato 3I1m, kurio plotas 10,7 kv. m, kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi nustatyta, kad bendrasavininkiams J. Š. lieka 163/621dalys žemės sklypo, 2/8 dalys 1A1p, 2A1p, 3I1m ir kiemo įrenginių, o A. P. lieka 229/621dalys žemės sklypo, 3/8 dalys 1A1p, 2A1p, 3I1m ir kiemo įrenginių (2 t., b. l. 15).

Iš 2010 m. lapkričio 23 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), B. Š. vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruota: 229/621 dalys žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 36/100 dalys gyvenamojo namo 1A1/p, kurio bendras plotas 124,85 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas ūkinis pastatas 2I1p, kurio 12 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3/8 kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrasavininkiams J. Š. tenka 163/621dalys žemės sklypo, 32/100 dalys gyvenamojo namo 1A1p, 2/8 dalys kiemo statinių; G. P. tenka 115/621 dalys žemės sklypo, 16/100 dalių gyvenamojo namo 1A1p, ½ dalis ūkinio pastato 3I1m, ½ dalis garažo (metalinis su karkasu) ir 3/16 dalys kiemo statinių; A. P. tenka 115/621dalys žemės sklypo, 16/100 dalių gyvenamojo namo 1A1p, ½ dalis ūkinio pastato 3I1m, ½ dalis garažo (metalinis su karkasu) ir 3/16 dalys kiemo statinių (t.1, b. l. 40-46).

Analogiška situacija užfiksuota 2009 m. gruodžio 16 d. Nekilnojamojo turto registro išraše (t.1, b. l. 40-46).

Tarp bendrasavininkių buvo nustatyta žemės sklypo ir namo naudojimosi tvarka.

1999 metais atsakovui B. Š. išduotos specialiosios projektavimo sąlygos gyvenamojo namo priestato ir garažo statybai, išduotas leidimas šių objektų statybai, pagal kurį namo užstatymo plotas padidėja nuo 96,62 kv. m iki 123,61 kv. m, garažas užstatomas 24 kv. m, iš dalies rekonstruojamos B. Š. ir J. Š. naudojamos pirmojo aukšto ir mansardos patalpos, keičiama šiaurinės pusės namo stogo konstrukcija ir fasadas (t. 1, b. l. 47-58).

2004-08-09 leidimas priestato ir garažo statybai pratęstas iki 2007-08-09 (t.1, b. l. 55). Sprendimo priėmimo dienai priestatas, garažas, kiemo statiniai eksploatacijai nepriimti, nuosavybės dalys neperskaičiuotos, pakeitimai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

2004-09-06 AB DnB NORD bankas (ankstesnis pavadinimas - AB bankas „NORD/LB Lietuva“ ) pagal sutartį Nr. 2441 O. Š. ir B. Š. suteikė 30 000,00 Lt kreditą priestato prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statymui (1t., b. l. 86-92). 2007-04-19 susitarimu Nr. 2441/1 pakeistos sutarties Nr. 2441 sąlygos (1t., b. l. 93) ir 2007-04-05 AB DnB NORD bankas pagal sutartį Nr. 4200-2007-13977, atsakovui B. Š. ir ieškovei O. Š. suteikė 12 000,00 Lt vartojamąją paskolą (1t. b. l. 94-98). O. Š. ir B. Š. pagal minėtas sutartis skolą įsipareigojo grąžinti kaip solidarūs bendraskoliai.

Korporacija „Matininkai“ ieškovės O. Š. užsakymu pateikė turto vertintojo D. M. išvadą 2009 m. gruodžio 15 dienai, kad pagal faktinę būklę 2009-12-03 datai dėl priestato pristatymo ir naujo garažo pastatymo laikotarpiu nuo 2004 m. birželio iki 2009 m. lapkričio B. Š. ir J. Š. tenkančio nekilnojamojo turto vertė padidėjo 180 000 litų, nes per šį laikotarpį atlikti vidaus ir išorės apdailos darbai, instaliuoti santechnikos, šildymo tinklai, atlikti pastato rekonstrukcijos ir kiti darbai bei pastatytas naujas garažas su buitinėmis patalpomis (t.1, b. l. 33-60).

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26- 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. LR CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 str. 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė O. Š. prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo B. Š. kaltės. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, iš kurių galima spręsti apie atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dažnai nebūdavo namie, su šeima mažai praleisdavo laiko, vykdavo į medžiokles, ėmė dažniau vartoti alkoholį, tapo nekantrus, nepakantus, agresyvus, yra pavartojęs smurtą prieš ieškovę, žemino ją vaikų akivaizdoje. Ieškovė dėl sumušimo niekur nesikreipė, nes buvę gėda, be to, atsakovas yra policijos pareigūnas, todėl nenorėjo jam sukelti nemalonumų darbe, tačiau dėl netinkamo atsakovo elgesio yra kvietusi policijos pareigūnus. Šias aplinkybes patvirtina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma, iš kurios matyti, kad ieškovė O. Š. 2009-09-20 kvietė policijos pareigūnus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), dėl netinkamo sutuoktinio elgesio (4 t., b. l. 7). Kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nebuvo lojalus ir atidus sutuoktinės atžvilgiu, teisme patvirtino liudytojai: A. K., D. K., E. B. (t. 4, b. l. 53, 134-140). Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo neištikimybės ieškovė neįrodė.

Teisėjų kolegija sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, nes jie pagrįsti ieškovės pateiktais įrodymais. Tuo tarpu atsakovas B. Š., teigdamas, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, įrodymų nepateikė, priešingai, teismo posėdyje yra pripažinęs, kad galimai buvęs per daug reiklus ir griežtas savo sutuoktinei. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad sutuoktinių kaltei nustatyti būtina įvertinti objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų visetą: sutuoktinių tarpusavio psichologinius santykius, šių santykių įtaką ir galimas pasekmes sutuoktiniui ir vaikams, sutuoktinio valios dėl gyvenimo šeimoje savanoriškumą. Ir tik iš įrodymų viseto teismas sprendė, kad ieškovė O. Š. išėjo iš atsakovo namų su vaikais dėl objektyvių priežasčių - atsakovo netinkamo elgesio jos atžvilgiu.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutuoktinių veiksmus vertinti kitaip, todėl šis apelianto argumentas atmestinas.

Dėl išlaikymo vaikams dydžio nustatymo.

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime išdėstytais motyvais ir argumentais dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo jo nepilnamečiams vaikams M. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir M. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 330 Lt periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, ir jų nebekartoja (t.4, b. l. 142-150).

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nepilnamečių vaikų poreikius, tame tarpe jų specialiuosius poreikius (t.1, b. l. 19, 25), į tėvų materialinę padėtį, kaip to reikalauja LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis. Pirmosios instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu atsakovo advokatas nurodė, kad atsakovas sutinka mokėti periodinį išlaikymą po 300 litų kiekvienam vaikui kas mėnesį (t.4, b. l. 110), kas iš esmės atitinka teismo priteistas sumas. Be to, atsakovas turėtų įvertinti, kad abu vaikai yra mažamečiai, t.y. 7 ir 5 metų, ir be jiems teikiamo finansinio išlaikymo, reikalinga jais nuolat rūpintis, juos aptarnauti (gaminti maistą, skalbi ir pan.), rūpintis jų sveikata, kas reikalauja papildomo laiko ir fizinių bei dvasinių jėgų, kuriuos šiuo atveju turės skirti ieškovė. Vaikų išlaikymo pareiga yra prioritetinė (CK 3.3 str. 1 d., 3.192 str. 1 dalis) kitų atsakovo apeliaciniame skunde jo nurodytų pareigų atžvilgiu, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko išlaikymo dydį, laikoma LR CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę alga (MMA), kuri šiuo metu yra 800 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-584/2008).

Dėl piniginės kompensacijos priteisimo.

Esminis ginčas tarp buvusių sutuoktinių šioje byloje yra kilęs dėl nekilnojamojo turto pasidalijimo.

I. O. Š. prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe atsakovo B. Š. iki santuokos įgytą nekilnojamąjį turtą: gyvenamojo namo (lAlp) 68/100 dalis (priestatą), ūkinį pastatą (2Ilp), kurio užstatytas plotas 12 kv. m), garažą, kurio užstatytas plotas apie 24 kv. m, 5/8 dalis kitų statinių - kiemo statinių (tualetas, šulinys, kiemo aikštelė, tvora), žemės sklypo dalį 0,0392 ha ploto, esančius (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad ryšium su naujo garažo pastatymu, priestato prie namo įrengimu, kiemo grindinio, tvoros, vartų įrengimu buvo iš esmės pagerintas (180 000 Lt) šis turtas. Šį turtą prašė padalinti lygiomis dalimis, t.y. minėtą turtą natūra paskirti atsakovui B. Š., o jai, O. Š., priteisti 90000 Lt piniginę kompensaciją.

A. B. Š. su šiuo reikalavimu nesutiko nurodydamas, kad garažas, priestatas buvo pastatyti bei įrengti, kiemo įrenginiai padaryti jo darbu bei jo ir jo motinos J. Š. lėšomis, o taip pat panaudojant 42 000 Lt banko paskolos lėšas. Nesutiko, kad jo turtas buvo pagerintas 180 000 Lt, nes turto vertintojas įvertino ne tik jo, bet ir jo motinos turto dalies pagerinimą.

Pirmosios instancijos teismas šį O. Š. reikalavimą patenkino iš dalies: B. Š. turto pagerinimą nepripažino esminiu ir ieškovės nurodyto turto nepripažino bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau ieškovei O. Š. iš B. Š. priteisė 70000 litų piniginę kompensaciją kaip jos įdėtas lėšas į atsakovo asmeninio turto pagerinimą.

Apeliantas nesutinka su šia sprendimo dalimi ir prašo šią sprendimo dalį panaikinti ir ieškovės reikalavimą atmesti.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad ir šioje dalyje ginčijamas sprendimas yra teisingas.

Korporacijos „Matininkai“ turto vertintojas D. M. 2009 m. gruodžio 15 dienai pateikė išvadą, kad pagal faktinę būklę 2009-12-03 datai dėl priestato pristatymo bei naujo garažo pastatymo laikotarpiu nuo 2004 m. birželio iki 2009 m. lapkričio B. Š. ir J. Š. tenkančio nekilnojamojo turto dalies (68/100) vertė padidėjo 180 000 litų, nes per šį laikotarpį atlikti vidaus ir išorės apdailos darbai, instaliuoti santechnikos, šildymo tinklai, atlikti pastato rekonstrukcijos ir kiti darbai bei pastatytas naujas garažas su buitinėmis patalpomis (t.1, b. l. 33-60).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad iki santuokos sudarymo, t.y. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytos tik priestato sienos, tačiau šis priestatas, kurio sąskaitą faktinis patalpų plotas pirmame aukšte ir mansardoje padidėjo nuo 69,41 kv. m iki 122,97 kv. m, be to iš esmės pasikeitė B. Š. ir J. Š. nuosavybės teise priklausančių patalpų kokybė, buvo įrengtas O. Š. ir B. Š. gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį. Be to, buvo pastatytas visiškai naujas garažas su ūkinėmis patalpomis, išgrįstas kiemas trinkelėmis, pastatyta tvora, vartai.

Apeliaciniame skunde atsakovas B. Š. pripažino, kad, atsižvelgiant, jog turto vertintojas, nustatydamas 180 000 litų sumą, įvertino ne tik jo, bet ir jo motinos J. Š. turto dalies pagerinimą, realiai jo, t.y. B. Š. turto dalis galėjo būti pagerinta 120 000 litų, kurio ½ dalis yra 60 000 Lt. Tačiau apeliantas neįvertino, kad garažas, kurio vertė apie 25 000 litų, akivaizdžiai yra vieno atsakovo nuosavybė, nes pagal naudojimosi pastatais tvarkos nustatymą, visas ūkinis pastatas 2I1p, kurio 12 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atiteko atsakovui B. Š. ir jo vietoje buvo pastatytas naujas garažas. Tokiu būdu paties apelianto nurodyta suma dėl turto pagerinimo padidėja iki 145 000 litų, o jos pusė sudaro virš 70 000 litų. Apelianto argumentai, kad visas jo asmeninis turtas buvo pagerintas iš jo nuo 2000 metų turimų (deklaruotų) 50 000 litų ir iš 42 000 litų kredito, nėra pagrįsti įrodymais, ką pakankamai išsamiai argumentavo pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime. Pirma, leidimas priestato statybai buvo gautas 1999 metais ir iki 2004 m. vasario mėnesio buvo pastatytos priestato sienos, kas akivaizdžiai pareikalavo atitinkamų atsakovo ir jo motinos lėšų, juolab kad priestatas buvo statomas ir buvo rekonstruojama ne tik atsakovui, bet ir jo motinai priklausanti namo dalis.

Turto vertintojas savo išvadoje patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2004-06-22 iki 2009-12-03 buvo atlikti vidaus ir išorės apdailos darbai, instaliuoti santechnikos, šildymo tinklai, atlikti pastato rekonstrukcijos ir kiti darbai bei pastatytas naujas garažas su buitinėmis patalpomis (t.1, b. l. 33-35). Priestato ir garažo statybai išduotas leidimas buvo pratęstas iki 2007-08-09. L. D. ir A. K. bei E. B. patvirtino, kad santuokos pradžioje buvo pastatytos priestato sienos, bet jis nebuvo įrengtas, nebuvo apdailos, laiptų į antrą aukštą, garažo, nebuvo sutvarkytas kiemas. L. D. ir A. K. patvirtino, kad davė dukrai pinigų didelę sumą, apie 80 000 litų tam, kad šeima įsirengtų gyvenamąjį namą ir tai patvirtina išrašai iš jų banko sąskaitų namo remonto laikotarpiu (t.4, b. l. 31-38). Liudytoja E. B. patvirtino, kad bendravo su Šalkų šeima ir matydavo, kad vyksta remontai (t. 4, b. l. 137-138 ).

Apeliantas tvirtina, kad pagerinimo darbai buvo atlikti panaudojant 42 000 Lt banko kreditą, tačiau šis kreditas buvo paimtas abiejų sutuoktinių vardu, buvo dengiamas gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, t.y. iš bendrų lėšų, ir ginčijamu sprendimu grąžinti kreditą yra įpareigoti abu sutuoktiniai solidariai. Atsakovo argumentai, kad didelę dalį darbų jis atliko pats, nereiškia, kad prie šių darbų neprisidėjo ieškovė kaip kartu gyvenanti sutuoktinė, nes namų ruošos darbai, vaikų auginimas yra prilyginamas darbui. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas visą laiką dirbo, ir byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė neprisidėjo savo lėšomis prie turto pagerinimo ir kitų šeimos išlaidų.

Apelianto argumentai, kad medieną laiptams davė jo brolis, o darbus nemokamai atliko D. A., nepatvirtinti jokiais įrodymais. Atsakovas nėra atleistas nuo įrodinėjimo pareigos.

Šioje konkrečioje byloje teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepripažinti atsakovui B. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau sutinka su sprendimu pripažinti ieškovės teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, kuriomis ji prisidėjo prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo. Analogiškos praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2010-05-27 nutartis civ. byloje Nr. 3k-3-254/2010) ir tai atitinka bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (LR CK 1.5 str.).

Kaip jau buvo minėta, B. Š. asmeninio turto pagerinimui buvo panaudotas 42000 litų banko kreditas, taip pat panaudotos asmeninės ieškovės lėšos (uždarbis, autorinis atlyginimas). I. O. Š. ir liudytojai D. bei A. K. teisme patvirtino, kad priestato įrengimui bei kitiems darbams, kuriais buvo pagerintas asmeninis B. Š. turtas, buvo panaudota virš 80 000 litų, kurie buvo gauti pardavus trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 53, 138-139). Šiuo įrodymus paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Apeliacinio skundo argumentai, kad už parduotą butą (duomenys neskelbtini) pinigai galėjo būti panaudoti D. ir A. K. statomam kotedžui įrengti ar sodo namelio sodų bendrijoje „S.“ įrengimui, tėra pagrįsti atsakovo „tikėtinumu“, bet ne konkrečiais įrodymais.

Dėl teismo aktyvumo šeimos bylose, įrodinėjimo, įrodymų vertinimo.

Apeliantas B. Š. teigia, kad pirmosios instancijos teismas byloje nebuvo aktyvus, nerinko reikalingų įrodymų, savo iniciatyva neapklausė liudytojo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais.

Aiškindamas LR CPK 376 straipsnio teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad šiomis proceso teisės normomis teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso

gynimą. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civ. byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2010 m. spalio 4 d. nutartis civ. byloje 3K-3-375/2010).

Nagrinėjamos bylos atveju įrodinėjimo klausimai keliami dėl sutuoktinių turto vertinimo, jo padalijimo, todėl darydamas išvadas apie sutuoktinių turtą teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės pateiktais duomenimis. Daugiau turinčių įrodomosios informacijos duomenų iš kitų įrodymų šaltinių byloje nesurinkta. Atsakovas savo prieštaravimams pagrįsti nepateikė iš esmės nepateikė jokių įrodymų. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis); be to, teismas tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus bei sprendžia dėl jų pakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-540/2009).

Atsižvelgdama į byloje atliktus įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procesinius veiksmus ir įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija nekonstatuoja byloje CPK 178, 185, 376 straipsniuose išdėstytų įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011m. lapkričio 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto B. Š. ieškovei O. Š. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Ieškovė O. Š. nurodo, kad turėjo 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas, t.y. susipažinimą su bylą ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t. 4, b. l. 178-179). Šios išlaidos pripažintinos protingomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos iš apelianto ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (atsakovo) B. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei O. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1000,- Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Kolegijos pirmininkė Danutė MatiukienėTeisėjai Laisvė AleknavičienėDanutė Burbulienė