- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-16
- Bylos Nr.
- 2-427-797/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- O. Š.
- Atsakovas
- B. Š.
- Trečiasis asmuo
- J. Š., AB DnB NORD bankui
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Aistis Damulevičius, Žydrūnas Rupšys, Vidmantas Lazickas
sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei O. Š., atsakovui B. Š., jo atstovui advokatui Aisčiui Damulevičiui, trečiajam asmeniui J. Š., jos atstovui advokatui Vidmantui Lazickui, institucijos, duodančios išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui V. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Š. ieškinį atsakovui B. Š., trečiajam asmeniui J. Š., AB DnB NORD bankui dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, išlaikymo vaikams priteisimo, kreditorinių įsipareigojimų,turto padalinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti: nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu dėl jo kaltės, paliekant santuokines pavardes, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį po 400 Lt periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo iki jų pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą, nustatyti, kad atsakovas, negyvenantis su vaikais, turi teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, neribojant bendravimo trukmės ir vietos. Ieškovė sau išlaikymo neprašo. Prašo pripažinti, kad prievolė grąžinti paskolą pagal kredito sutartis tenka atsakovui B. Š..
Taip pat ieškovė prašo santuokos metu įgytą, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti taip: už santuokos metu įgytą transporto priemonę Renault Scenic iš atsakovo priteisti 5000 Lt, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: indaują - 600 Lt vertės, komodą - 400 Lt vertės, komodą - 400 Lt vertės, apvalią vaikų kušetę - 1000 Lt vertės, vaikišką kėdę - 100 Lt vertės, vaikų rašomąjį stalą - 30 Lt vertės, iš viso kilnojamojo turto už 2530 Lt; atsakovui B. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti: sieninę prieškambario spintą - 800 Lt vertės, virtuvės baldus su buitine technika - 5 000 Lt vertės, pakabinamą vonios spintelę - 100 Lt vertės, miegamojo baldus - 1200 Lt vertės, vaikų komodą - 100 Lt vertės, televizorių LG - 3000 Lt vertės, DVD grotuvą - 50 Lt vertės, automobilį Suzuki Vitara (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 5000 Lt vertės, iš viso kilnojamojo turto už 15250 Lt.
Ieškovė prašo iki santuokos įgytus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovo B. Š. nuosavybe: knygų lentyną ir dviejų durų spintą (rudą) - 200 Lt vertės, virtuvinį stalą - 50 Lt vertės, skalbimo mašiną „Beko“ - 200 Lt vertės, stiklinį svetainės stalą - 100 Lt vertės, iš viso turto už 550 Lt.
Pripažinti atsakovo B. Š. nekilnojamojo turto registre neįregistruotą bet suformuotą nekilnojamąjį turtą: lAlp - gyvenamąjį namą 68/100 dalis (priestatą), 2Ilp - ūkinį pastatą, užstatytas plotas 12,00 kv. m.), garažą, užstatytas plotas apie 24,00 kv. m., 5/8 dalių kitų statinių - kiemo statinius (tualetas, šulinys, kiemo aikštelė, tvora, žemės sklypo dalį 0,0392 ha ploto, esančius Putinų (duomenys neskelbtini)) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Atsakovui B. Š. asmeninės nuosavybės teise priteisti: lAlp - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį), 2Ilp - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); užstatytas plotas 12,00 kv. m), garažą (užstatytas plotas apie 24,00 kv. m), 5/8 dalių kitų statinių (inžineriniai) - kiemo statinius (tualetas, šulinys, kiemo aikštelė, tvora; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ploto 0,0392 ha dalį), esančius (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo B. Š. ieškovei O. Š. 90 000 Lt kompensaciją už jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį.
Prašo iš atsakovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas B. Š. su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, bendravimo su vaikais tvarka. Nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, bet dėl ieškovės, kuri nesistengė išsaugoti santuokos, nes nepranešusi atsakovui pasiėmė visus daiktus ir su vaikais išsikraustė iš namų. Nesutinka su išlaikymo dydžiu. Sutinka su daiktų padalinimu, bet ne su visų daiktų verte, televizoriaus neturi, todėl nėra ką dalinti.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu Nekilnojamo turto registre suformuotą nekilnojamą turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir su reikalavimu iš atsakovo priteisti 90000 Lt kompensaciją už turto vertės padidėjimą dėl atliktų statybos (remonto) darbų ieškovės naudai, nes atsakovui asmenine nuosavybe tik dalis ieškovės nurodyto turto, kadangi ieškovė atsakovui priskyrė ir jo motinai J. Š. priklausantį turtą. Ieškovė nenaudojo savo asmeninių lėšų ir neprisidėjo prie nurodyto turto pagerinimo, todėl prašo šioje dalyje ieškovės prašymą atmesti. Kreditorinius įsipareigojimus prašo palikti, kaip numatyta sutartyje.
Tretysis asmuo J. Š. atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad ieškovė nepagrįstai pareiškė reikalavimą pripažinti jos ir jos sūnaus (atsakovo) iki santuokos su ieškove įgyto nekilnojamo turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nes nurodyto turto bendrasavininkė yra ji - J. Š. ir ieškovė faktiškai reikalauja piniginės kompensacijos už įvertintą visą gyvenamąjį namą ir jo priklausinius bei namų valdai priskirtiną žemės sklypą, kurių 31/100 dalis priklauso jai, o 36/100 dalis priklauso sūnui (atsakovui). Ieškovė nepagrįstai pareiškė reikalavimą pripažinti gyvenamojo namo priestatą ir garažą bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nes priestatas ir garažas pastatyti 2000 metais jos lėšomis, iki ieškovei sudarant santuoką su atsakovu. Be to, varteliai, kiemo vartai bei tvora pastatyti jos lėšomis. Jai 2006-09-28 gavus iš Sodros 14065,14 Lt išmoką už sveikatos sutrikdymą, buvo įrengti namo laiptai, įstatytos durys į bendro naudojimo patalpas (tualetą, vonią, koridorių). Gyvenamojo namo antras aukštas įrengtas jos asmeninėmis lėšomis, t.y. sudėtas parketas, įstatyti langai, durys. Name buvo įrengtas viso namo dujinis šildymas už lėšas, gautas 1997 m. pardavus (duomenys neskelbtini) turėtą sodybą. Ieškovės prašomas atsakovui priteisti turtas: televizorius Samsung, šaldytuvas, indauja, orkaitė priklauso jai.
Tretysis asmuo AB DnB BORD bankas (kreditorius) atsiliepime nurodo, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimus ieškovė ir atsakovas turi vykdyti solidariai, t.y. nutraukus santuoką buvę sutuoktiniai litų bendraskoliais ir šalys turi likti įsipareigoję bankui pagal 2004-09-06 kreditavimo sutartį Nr. 2441 bei 2007-04-05 kreditavimo sutartį Nr. 4200-2007-13977 kaip solidarūs bendraskoliai iki to laiko, kol bus įvykdytos visos prievolės, nekeičiant minėtų kreditavimo sutarčių sąlygų.
Institucijos atstovas pateikė išvadas, kuriose nurodo, kad nepilnamečių vaikų M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina jų motinos gyvenamojoje vietoje, priteistinas vaikams išlaikymas, atsižvelgiant į jų poreikius ir vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą. Nepilnamečiams vaikams skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise tikslinga paskirti vaikų motiną O. Š.. Dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo sprendimą priimti įvertinus visus šalių pateiktus įrodymus bei atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, kurie liks gyventi su vienu iš tėvų, teises ir interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tarp šalių santuoka įregistruota 2004-02-14 (1t., b. l. 13). Pateiktas gimimo liudijimas įrodo, kad santuokoje gimė dukra M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 15), ir sūnus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (1t., b. l. 14). Iš 2009-09-20 pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad šalys įsigijo automobilį Suzuki Vitara, (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) už 500 eurų (1725 Lt) (2t., b.l. 133-134), o 2005-01-21 pirkimo-pardavimo sutartimi TO4 Nr. 001524 - automobilį Renault Scenic, (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) už 14100 Lt (2t., b.l. 113), kurį 2008-06-14 pardavė už 10000 Lt (4t., b.l. 5).
Iš atsakovo B. Š. sąskaitos išrašo matyti, kokiomis lėšomis jis disponavo laikotarpiu nuo 2005-01-01 – 2011-03-22, (2t., b.l. 135-168; 3t., b.l. 1-130, 181-182, 183-184, 185-186, 187-188, 189-190, 191-192, 193-194) ir kad mokėjo paskolas bankui, mokesčius už darželį.
Pateikti ir ieškovės sąskaitų išrašai įrodo, kokiomis lėšomis ji disponavo 2004 metais (2t., b.l. 111-112), laikotarpiais 2005-01-01 – 2011-01-01, 2005-01-01 – 2006-03-17, (2t., b.l. 67-110; 3t., b.l. 175-180, 3t., b.l. 166-174).
Tarp šalių kilo ginčas dėl kaltės nutraukiant santuoką, išlaikymo vaikams dydžio, kilnojamojo turto vertės, dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe.
Dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė santuoką prašo nutraukti dėl atsakovo kaltės, tuo tarpu atsakovas nurodo, kad ji iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas savo kaltę dėl santuokos iširimo ginčija, nurodydamas, kad byloje nėra jokių įrodymų apie jo tariamą kaltę, pasireiškusią ieškovės žeminimu, smurtu prieš ją, nesirūpinimu vaikų išlaikymu ir nurodė, kad ieškovė dėl santuokos iširimo kalta pati, nes ji nesistengė išsaugoti santuokos ir nepranešusi atsakovui pasiėmė visus daiktus ir su vaikais išsikraustė iš namų.
Pagal CK 3.60 str. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso trečioje knygoje ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 str. str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Byloje yra rašytinių įrodymų, iš kurių galima spręsti apie atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dažnai nebūdavo namie, su šeima mažai praleisdavo laiko, vykdavo į medžiokles, ėmė dažniau vartoti alkoholį, tapo nekantrus, nepakantus, agresyvus, yra pavartojęs smurtą prieš ieškovę, žemino ją vaikų akivaizdoje. Ieškovė dėl sumušimo niekur nesikreipė, nes buvo gėda, be to, atsakovas yra policijos pareigūnas, nenorėjo jam sukelti nemalonumų darbe, tačiau yra kvietusi dėl atsakovo elgesio policijos pareigūnus. Tokias aplinkybes patvirtina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažyma, iš kurios matyti, kad ieškovė O. Š. 2009-09-20 kvietė policijos pareigūnus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), dėl netinkamo sutuoktinio elgesio (4t., b.l. 7). Ieškovė nurodė, kad pareiškimo nerašė, nes stengėsi keisti ir gerinti tarpusavio santykius, tačiau ieškovas nerodė noro taikytis, todėl ji buvo priversta palikti sutuoktinį ir su vaikais išeiti gyventi kitur. Tai, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas teisme patvirtino ir liudytojai: A. K., kuris parodė, jog bandė taikyti sutuoktinius, nes ieškovė ketino skirtis, kadangi buvo nepakankamas dėmesys, nesirūpinimas. Liudytoja D. K. patvirtino, kad dukra kentėjo dėl netinkamo sutuoktinio elgesio, ji atvažiuodavo ir verkdavo, atsakovas dažnai būdavo medžioklėje. Liudytoja E. B. patvirtino, kad yra šeimos draugė, jos sutuoktinis yra draugai su atsakovu. Ji patvirtino, kad atsakovas nesiguosdavo, o ieškovė guosdavosi, kad jis nebūna namuose, dažnai medžioja, guosdavosi dėl išgėrimų (b.l. 53, 137-139 t. 4). Ieškovei išėjus iš namų, atsakovas nesigilino į situaciją ir nerodė noro ir neprašė tęsti toliau bendrą gyvenimą. Atsakovo neištikimybės ieškovė neįrodė (CPK 178 str.).
Atsakovas nurodo, kad pati ieškovė išėjo iš namų, galėjo būti ir neištikima, bet įrodymų pateikti neturi, tačiau laiko, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant, jog sutuoktinis paliko šeimą, svarbu nustatyti priežastis, kodėl taip atsitiko. Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad šiai aplinkybei nustatyti būtina įvertinti objektyviųjų ir subjektyviųjų kriterijų visetą: sutuoktinių tarpusavio psichologinius santykius, šių santykių įtaką ir galimas pasekmes sutuoktiniui ir vaikams, sutuoktinio valios dėl gyvenimo šeimoje savanoriškumą. Iš įrodymų viseto teismas sprendžia, kad ieškovė išėjo iš atsakovo namų su vaikais, nes tokį jos apsisprendimą lėmė objektyvios priežastys - atsakovo netinkamas elgesys jos atžvilgiu. Atsakovas ieškovės kaltės dėl santuokos nutraukimo neįrodė (CPK 178 str.)
Šalys gyvena atskirai, noro susitaikyti šalys nerodė, laikytina, kad santuoka iširusi ir jos išsaugoti nėra galimybės. Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis savo sutuoktinės atžvilgiu pažeidė lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės paramos, rūpinimosi šeima pareigas, dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo B. Š. kaltės (CK 3.27, 3.60 str. 1 d., CPK 178, 185 str.).
Ieškovės ir atsakovo nuomonė dėl santuokinės pavardės ieškovei palikimo po santuokos nutraukimo sutampa, todėl paliktinos santuokinės pavardės – Š., Š..
Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečių vaikų M. Š. ir M. Š. gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama šį prašymą tuo pagrindu, jog vaikai yra mažamečiai, jiems reikalinga itin didelė priežiūra ir dėmesys. Atsakovas neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove O. Š.. Tuo pačiu nustatytina, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, neribojant bendravimo trukmės ir vietos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.164 str., 3.169 str., CPK 185 str.) .
Ieškovė O. Š. teismo prašo priteisti iš atsakovo kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį po 400 Lt periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės. Atsakovas sutinka mokėti po 250 Lt, nes jo pajamos nedidelės, o dar moka bankui įmokas grąžindamas kreditą.
Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti Civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (Civilinio kodekso 3.192 str. 1, 2 d.). Bendrieji vaiko poreikiai - tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Ieškovė prašo priteisti po 400 Lt vaikui, nurodė vaikų poreikius, kuriuos grindė vieno mėnesio išlaidų suvestine vaikų išlaikymui, kurią sudaro 1450,00 Lt (4t., b.l. 41-42) ir pateikė rašytinius įrodymus (1t., b.l. 20-32), sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-05-19, iš kurio matyti, kad ieškovė kas mėnesį perveda darželio mokestį už abu vaikus M. Š. ir M. Š. (3t., b.l. 166-174). Ieškovė paaiškino, kad teismas yra taikęs laikinąsias apsaugos priemones ir priteisęs po 250 Lt, tačiau mokamų 500 litų užtenka sumokėti tik už darželį ir kurui automobiliui, kad galėtų vaikus nuvežti ir parvežti, nes gyvena (duomenys neskelbtini), o darželis yra Avižonio regos centre prie parko. Maistui vienam vaikui reikia 300 litų. Drabužiams, avalynei išleidžia apie 120 litų. Dukra turi sveikatos problemų su kojomis, reikia ortopedinės avalynės, kuri kainuoja apie 70 Lt, tokios pat reikia ir sūnui. Striukė žiemą kainuoja apie 150 Lt. Dukra lanko „En den du“, jai reikia koncertinių rūbelių ir batukų, susidaro išlaidos koncertams, o būrelis kainuoja 60 litų kas mėnesį. Higienos reikmenims per mėnesį išleidžianti 40 litų abiems vaikams. Būsto išlaikymas taip pat kainuoja, nes moka mokesčius už elektrą, perka kurą šildymui, už šiukšlių išvežimą po 10 Lt, už elektrą - apie 150 litų. Iš viso apie 900 Lt kas mėn. vienam vaikui. Teismas atsižvelgia į tai, kad avalynės ir drabužių kas mėnesį pirkti nereikia ir todėl 220 Lt ieškovės nurodomos išlaidos šioms reikmėms nėra visiškai pagrįstos. Ieškovės pajamos apie 773 litai, o pagal autorines sutartis per mėnesį vidutiniškai gauna apie 1500 litų, tačiau, kaip teigė ieškovė, tos pajamos nėra pastovios (b. l. 16-32 t. 1). Ieškovės vardu registruoto turto nėra. Įvertinant ieškovės paaiškinimus, pateiktus dokumentus dėl vaikų poreikių bei atsižvelgiant į tai, kad specialių ir didelių poreikių dėl sveikatos ar ugdymo vaikams nenustatyta, atsižvelgiant į vaikų amžių, laikytina, kad abiejų vaikų poreikiai per mėnesį yra apie 1320 Lt, kiekvienam po 660 Lt (CPK 178, 185 str.).
Atsakovo pajamos yra nuo 1735 iki 1858 Lt per mėnesį (b. l. 126 t. 1). Jo vardu yra registruota nekilnojamojo ir kito brangaus turto (b. l. 40-46, 141-172 t. 1). Atsižvelgiant į ieškovės vaikų poreikiams pateiktus paskaičiavimus, atsakovo gaunamas pajamas ir valdomą turtą, teismas sprendžia, kad atsakovas yra pajėgus teikti didesnį nei 250 Lt išlaikymą, todėl iš atsakovo išlaikymas vaikams priteistinas po 330 Lt nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jų pilnametystės, nes Civilinio kodekso 3.3 str., o 1 d. įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.
Ieškovė išlaikymo iš atsakovo sau neprašo.
Dėl kreditorių reikalavimų. Kreditoriams įsipareigojimai yra 2004-09-06 AB DnB NORD banko (ankstesnis banko pavadinimas - AB bankas „NORD/LB Lietuva“ toliau tekste - Kreditorius) pagal sutartį Nr. 2441 šalims suteiktas 30 000,00 Lt kreditas priestato prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., Šiaulių m. sav. statymui (1t., b.l. 86-92). 2007-004-19 susitarimu Nr. 2441/1 pakeistos sutarties Nr. 2441 sąlygos (1t., b.l. 93) ir 2007-04-05 AB DnB NORD bankas pagal sutartį Nr. 4200-2007-13977, atsakovui B. Š. ir ieškovei O. Š. suteikta 12 000,00 Lt vartojamoji paskola (1t. b.l. 94-98). Ieškovė prašo vykdyti prievolę kreditoriui palikti vienam atsakovui, kadangi jam vienam prašo priteisti nekilnojamąjį turtą natūra. Kreditorius su šiuo reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad šalys privalo vykdyti įsipareigojimus solidariai.
Šioje dalyje ieškinys netenkintinas, nes šalys yra įsipareigusios bankui pagal 2004-09-06 kreditavimo sutartį Nr. 2441 bei 2007-04-05 kreditavimo sutartį Nr. 4200-2007-13977 kaip solidarūs bendraskoliai ir iki to laiko, kol bus įvykdytos visos prievolės, nekeičiant minėtų kreditavimo sutarčių sąlygų, abu lieka skolingi kreditoriui solidariai (3t., 150-151, CK 6.6, 6.8, 3.109 str.).
Dėl santuokos metu įgyto kilnojamojo turto padalinimo. Ieškovė nurodo, kad santuokoje šalys įgijo šį nekilnojamąjį turtą: indaują - 600 Lt vertės, komodą - 400 Lt vertės, komodą - 400 Lt vertės, apvalią vaikų kušetę - 1000 Lt vertės, vaikišką kėdę - 100 Lt vertės, vaikų rašomąjį stalą - 30 Lt vertės, iš viso kilnojamojo turto už 2530 Lt; sieninę prieškambario spintą - 800 Lt vertės, virtuvės baldus su buitine technika - 5 000 Lt vertės, pakabinamą vonios spintelę - 100 Lt vertės, miegamojo baldus - 1200 Lt vertės, vaikų komodą - 100 Lt vertės, televizorių LG - 3000 Lt vertės, DVD grotuvą - 50 Lt vertės, automobilį Suzuki Vitara (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 5000 Lt vertės, iš viso kilnojamojo turto už 15250 Lt.
Šalys nesutaria dėl kilnojamojo turto vertės ir kad buvo įsigytas televizorius, indaplovė ir orkaitė, o vėliau atsakovas paaiškino, kad indaplovę pirko jo motina, nes pirkimo dokumentus rado namuose pas motiną (b. l. 75, t. 4). Atsakovas nurodo, kad su ieškovės padalinimu iš esmės sutinka, tik nurodo, kad vertės nurodytos nerealios, nes prieškambario spinta verta 400 Lt, virtuvės baldai su buitine technika - 2500 Lt, pakabinama vonios spintelė-50 Lt, miegamojo baldai – 600 Lt, vaikų komoda – 50 Lt, DVD grotuvas – 50 Lt, automobilis Suzuki Vitara – 1725 Lt. Televizoriaus LG – 3000 vertės neturi. Ieškovė pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad yra televizorius, bet ne LG, o Samsung, todėl jis įtrauktinas į dalintino turto sąrašą (b. l. 39, t. 4). Taip pat pateikta nuotrauka, kad virtuvėje yra integruota orkaitė (b. l. 40), kuri priskirtina prie virtuvės baldų su buitine technika. Trečiasis asmuo J. Š. teigė, kad orkaitė, indaplovė yra jos pirkti daiktai, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Šalys sutaria, kad šaldytuvas yra pirktas atsakovo motinos.
Ieškovė į dalintiną turtą įtraukė jos ikisantuokinį kilnojamąjį turtą, kurį prašo priteisti atsakovui, tai: knygų lentyną ir dviejų durų spintą (rudą) - 200 Lt vertės, virtuvinį stalą - 50 Lt vertės, skalbimo mašiną „Beko“ - 200 Lt vertės, stiklinį svetainės stalą - 100 Lt vertės, iš viso turto už 550 Lt, tačiau šioje dalyje ieškinys atmestinas, nes teismui yra prievolė sudaryti ir nustatyti santuokos metu įgyto turto balansą ir jį padalinti, jeigu kyla ginčas, bet ne iki santuokos įgytą turtą (CK 3.118, 3.127 str. 1 d.), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir kuri turi teisę juo naudotis ir disponuoti.
Į dalytiną turtą taip pat neįtrauktini daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti tai: apvali vaikų kušetė – 1000 Lt vertės, vaikiška kėdė – 100 Lt, vaikų rašomasis stalas – 300 Lt vertės, vaikų komoda -100 Lt vertės, nes šie daiktai yra vaikams skirti ir jais turėtų naudotis vaikai, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas (CK 3.120 str., CPK 178, 185 str.).
Dėl turto vertės šalys nepateikė įrodymų, kiek konkrečiai įgytas turtas kainavo, nes nėra išsaugoję dokumentų, neprašė nustatyti kilnojamųjų daiktų turto vertės vertintojų pagalba, bet juos įvertino skirtingai. Ieškovė turto vertę nurodė didesnę, nei atsakovas, ieškovė nurodė, kad jau pritaikė nusidėvėjimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad turtas buvo įgytas prieš 5-6 metus, šalys įsigijimo dokumentų nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad reali turto vertė nustatytina atsižvelgiant į turto paskirtį, daiktų įsigijimo laiką bei tai, ar turtas buvo įgytas naujas. O ne naudotas (CPK 178, 185 str., Civilinio kodekso 1.5 str.).
Atkreiptinas dėmesys, kad šalys nesutaria tik dėl daiktų, kuriuos ieškovė prašo priteisti atsakovui, o atsakovas dėl prašomų priteisti daiktų vertės ieškovei neprieštarauja ir patvirtina atsiliepime, kad ieškovei priteistino turto vertė iš tikrųjų tokia ir yra (b. l.129, t 2), todėl teismas pasisako tik dėl atsakovui priteisiamo kilnojamojo turto vertės, dėl kurios tarp šalių kyla ginčas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas komodą ir sieninę spintą vertina vienodai, t.y. 400 Lt, o miegamojo baldus tik 600 Lt, kai tuo tarpu dėl vaikų kušetės, kuri buvo ieškovės įvertinta 1000 Lt, prieštaravimų nepateikia, todėl atsižvelgtina į turto paskirtį, nurodant turto vertę ir turtas padalintinas ieškovei priteisiant turtą: indaują - 600 Lt vertės, komodą - 400 Lt vertės, kitą komodą - 400 Lt vertės, iš viso turto už 1400 Lt, atsakovui priteisiant turtą: sieninę prieškambario spintą - 800 Lt vertės, virtuvės baldus su buitine technika - 5000 Lt vertės, pakabinamą vonios spintelę - 50 Lt vertės, miegamojo baldus - 1000 Lt vertės, televizorių Samsung - 2000 Lt vertės, DVD grotuvą - 50 Lt vertės, automobilį Suzuki Vitara (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 1725 Lt vertės, kadangi pateikti automobilio įsigijimo dokumentai (b. l. 134, t. 2), iš viso kilnojamojo turto už 10625 Lt. Ieškovė už atsakovui tenkančią didesnę dalį turto kompensacijos neprašo.
Ieškovė taip pat prašo priteisti už parduotą automobilį Renault Scenic 5000 Lt (sumažino reikalavimą, kadangi automobilis buvo parduotas už 10000 Lt, b. l. 55 t.4) ir teigia, kad jį pardavė, o pinigų negavo, nes jie buvo panaudoti šeimos poreikiams. Atsakovas nesutinka su reikalavimu ir nurodo, kad pardavus automobilį pinigai buvo pas ieškovę. Kadangi pati pripažino, kad pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams, neįrodė, kad vienam atsakovui atiteko piniginės lėšos, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 str.).
Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovas 1998-08-27 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4224 įsigijo žemės sklypo 229/621 dalį, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (2t., b.l. 2-3), kuriam 2004-09-02 bendraturčių sutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka (4t., b.l. 97-101).
1998-08-27 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 4224 įrodo, kad (2t., b.l. 15) pagal 2004-08-03 priėmimo-perdavimo aktą ir 2004-08-03 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7956 atsakovo vardu yra registruota 36/100 dalis gyvenamojo namo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam 2004-06-18 bendraturčių susitarimu Nr. 5280 nustatyta naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarka (2t., b.l. 34), 2I1p ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (2t., b.l. 20-21, 3/8 kitų (inžinierinių) kiemo statinių (tualetai, šulinys, kiemo aikštė, tvora) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (2t., b. l. 4-7).
Pateikta turto vertintojo D. M. išvada užsakovei O. Š. pavirtina, kad buvo atliktas turto, kurio savininkai B. Š. ir J. Š. vertinimas ir pateikta: išvada dėl turto rinkos vertės pagal faktinę būklę 2009-12-03 datai; išvada dėl hipotetinio turto būklės ir įvertinimo; išvada dėl turto vertės padidėjimo dėl atliktų statybos-remonto pagerinimo darbų per laikotarpį nuo 2004 m. birželio mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn. (1t., b. l. 33-39).
Ieškovė prašo pripažinti atsakovo B. Š. nekilnojamąjį turtą: lAlp – gyvenamojo namo 68/100 dalis, 2Ilp - ūkinį pastatą, užstatytas plotas 12,00 kv. m., garažą, užstatytas plotas apie 24,00 kv. m., 5/8 dalių kitų statinių - kiemo statinių, žemės sklypo dalį (bendras plotas 0,0621 ha, vertinto ploto 0,0392 ha), esančius (duomenys neskelbtini)) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes dėl atliktų remonto, pagerinimo darbų vertinamo objekto vertė padidėjo 180 000,00 litų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo valdomos turto dalys yra mažesnės, nei prašo pripažinti ieškovė.
Atsakovas nesutinka su reikalavimu ir nurodo, kad ieškovė nepridėjo nei lito, o gyvenamasis namas įgytas iki santuokos, dalį namo valdo nuosavybės teise ir trečiasis asmuo J. Š.. Jis remontus atliko iš savo santaupų, motinos santaupų, paskolos pinigų. Nurodo, kad ieškovė paskaičiavo ir motinos J. Š. turto dalį, todėl reikalavimas yra nepagrįstas. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad AB DnB NORD bankas 2004-09-06 suteikė sutuoktiniams gyvenamojo namo priestato statybai 30 000 Lt ir 2004-04-05 suteikė sutuoktiniams vartojimo reikmėms 12 000 Lt (b. l. 86-100). Atsakovas pateikė 2002 m. turto ir pajamų deklaraciją, kad 2002-2003 m. turėjo 50000 Lt piniginių lėšų ne banke (b. l. 141-144, 150-153 t. 1). Ieškovė teigia, kad tokios informacijos ji nežinojusi, nes atsakovas visada statyboms ir remontui prašydavo pinigų.
Buvo atliktas turto vertinimas, kuriame buvo vertinama buvusi ir esama situacija. Turto vertintojas pateikė išvadą dėl turto vertės padidėjimo atlikus statybos/remonto pagerinimo darbus per laikotarpį nuo 2004 06 iki 2009 11.Vertintojas nustatė, kad dėl vertinimo objekte (lAlp - gyvenamojo namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); vertinama 68/100 dalys turto), 211 p - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); užstatytas plotas 12,00 kv. m), garažo (užstatytas plotas apie 24,00 kv. m), 5/8 dalių kitų statinių (inžineriniai) - kiemo statinių (tualetai, šulinys, kiemo aikštelė, tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypo dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); bendras plotas 0,0621 ha, vertinamas plotas 0,0392 ha), esančių (duomenys neskelbtini)) atliktų remonto/pagerinimo darbų, vertinamo objekto vertė padidėjo 180 000 litų. Išvadoje dėl turto vertės nurodyta, kad turto vertės padidėjimas įtakotas gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir garažo statybos laikotarpiu nuo 2004-06-22 iki 2009-12-03. Per šį laikotarpį atlikti vidaus ir išorės apdailos darbai, instaliuoti santechnikos, šildymo tinklai, atlikti pastato rekonstrukcijos ir kiti darbai bei pastatytas naujas garažas su buitinėmis patalpomis (b. l. 33-35 t. 1).
Priestato statybai buvo išduotas leidimas, kuris galiojo iki 2004 m. rugpjūčio 5 d., o vėliau pratęstas iki 2007-08-09, kas įrodo, kad iki santuokos nebuvo baigta priestato statyba (b. l. 55-58 t 1) ir priestatas viešame registre nėra įregistruotas iki šiol. Byloje įrodyta, kad priestatas buvo pradėtas statyti dar iki santuokos, tai patvirtina šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai, bet apdaila atlikta jau galiojant santuokai, tai patvirtina turto vertintojas, liudytojų D. ir A. K. bei E. B. parodymai, kurie patvirtina, kad santuokos pradžioje buvo pastatytos sienos, bet nebuvo įrengtas, nebuvo apdailos, įrengtų laiptų į antrą aukštą, garažo. Liudytojai D. ir A. K. patvirtino, kad davė dukrai pinigų didelę sumą tam, kad jauna šeima įsirengtų gyvenamąjį namą ir tai patvirtina išrašai iš jų banko sąskaitų namo remonto laikotarpiu (b. l.31-38 t 4). Liudytoja E. B., kuri yra šeimos draugė, o atsakovas ir jos sutuoktinis yra draugai, patvirtino, kad atsakovą B. Š. pažįsta jau 12 metų, bendrauja ir draugauja su šeima ir ji apsilankydavo pas juos, matydavo, kaip vyksta remontai, bet tik susituokus su ieškove darbai paspartėjo ir sparčiau įsirengė namą, nes atsakovas iki tol tvarkė po truputį (b. l. 137-138 t. 4).
Byloje pateikti įrodymai, kad name buvo įrengti laiptai, priestatas, įrengtas antras namo aukštas, pastatytas garažas, kuris pagal nustatytą bendraturčių naudojimosi patalpomis tvarką yra priskirtas trečiajam asmeniui J. Š., bet pagal faktinę naudojimosi tvarką, antruoju aukštu naudojosi ir jame gyveno sutuoktiniai su vaikais, o atsakovo motina – pirmame aukšte (b.l. 67-70, t. 4).
Pagal CK 3.90 straipsnį turtas, priklausantis vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, gali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai konstatuojama, kad po santuokos sudarymo buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Pagal byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (jo dalis) pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 str. nuostatas. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad nekilnojamąjį turtą valdo bendraturčiai - atsakovas su motina. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas turėjo santaupų ir pradėjo statyti priestatą iki santuokos, o ir trečiasis asmuo prisidėjo prie namo įrengimo savo lėšomis. Tai grindė savo paaiškinimu ir rašytiniais įrodymais (b. l. 103). Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog garažas pastatytas ant trečiajam asmeniui paskirtos naudotis žemės (b. l. 97-100). Teismas sprendžia, kad trečiojo asmens prisidėjimas buvo nežymus, nes įrodė tik 16 000 Lt turėjimą ir, teismo nuomone, prisidėjo šia suma prie rekonstrukcijos, tačiau teismo neįtikino ir neįrodė, kad ji mokėjo už viską, kaip teigė posėdžio metu, nes jeigu ji būtų turėjusi santaupų, remontą būtų atlikusi žymiai anksčiau kai įgijo nuosavybę ir sūnui apsigyvenus tame name, tačiau kaip byloje nustatyta, rekonstrukcija ir namo remontas paspartėjo šalims sudarius santuoką (b. l. 135-138, CPK 178, 185 str.).
Byloje nustatyta, kad atsakovo asmeninis nekilnojamasis turtas ir net trečiojo asmens turtas (antro aukšto patalpos) buvo pagerintas panaudojant ieškovės lėšas. Nors ieškovės prisidėjimas prie sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo pagerinimo asmeninėmis lėšomis, medžiagomis ir/ar darbu nėra esminis ir nenulemia šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnyje nustatytais pagrindais, tačiau teismas sprendžia, jog sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų vertę.
Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad kai vienas sutuoktinis iš savo asmeninių lėšų ar darbu prisideda prie pagerinimo daikto, priklausančio kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, tai, nors toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo teisei į turto bendrąją jungtinę nuosavybę pripažinti, tačiau sukuria teisines prielaidas sutuoktiniui pagrįstai tikėtis kompensacijos už įdėtus daikto pagerinimus, tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita. Prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo sutuoktinio teisių gynimo būdas, kai nėra turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe sąlygų, nurodytų CK 3.90 straipsnyje, laikytinas tokio turto pagerinimo, atlikto vieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis vertės kompensavimas (2010-05-27 LAT nutartis Nr. 3k-3-254/2010). Todėl ieškovė turi teisę į kompensaciją dėl daikto pagerinimo (CPK 376 str., CK 1.5 str.).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad gyvenant santuokoje, tarp sutuoktinių susiklostę santykiai pagrįsti pasitikėjimu, todėl šeimos bylose labai retai pateikiami tarp sutuoktinių sudaryti pinigų perdavimo - priėmimo kvitai ar panašaus pobūdžio dokumentai, todėl nagrinėjant ginčą tarp sutuoktinių, teismas sprendžia visų įrodymų kontekste ir vadovaujasi įrodymų tikėtinumo teorija (CPK 185 str.).
Atsakovas turto pagerinimo 180 000 Lt vertės neginčijo, nepateikė tai paneigiančių dokumentų, laikytina, kad jis turto pagerinimą pripažino, tik įrodinėjo, kad tai atlikta ne ieškovės lėšomis, bet neįrodė, kad abu su trečiuoju asmeniu turėjo tiek lėšų, kad daikto vertė taip padidėtų (CPK 178 str.). Teismo neįtikino, kad atsakovui draugai ir pažįstami veltui dirbo remontuodami namą, veltui įrengė laiptus, kaip teigė atsakovas - dovanojo, nes laiptų pakopų pagaminimas ir jų pritvirtinimas yra brangus darbas, dėl laiptų įrengimo ir jų medienos atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai skiriasi, jie nenuoseklūs, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė laiptų įrengimui davė atsakovui 10000 Lt (CPK 178, 185 str.). Ieškovė pagrindžia rašytiniais įrodymais lėšų gavimą ir teismas sprendžia, kad ji įrodė, jog savo lėšomis pagerino atsakovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį (CPK 178, 185 str. b. l. 67-112, t. 2, b. l.31-38 t 4). Byloje yra duomenų, kad ieškovės lėšomis buvo pagerintas ir namo antras aukštas, tačiau jis pagal patvirtintą naudojimosi tvarką yra priskirtas trečiajam asmeniui J. Š. ir atsakovas negali atsakyti už tai, kad pagerintas jo motinai priklausantis turtas, todėl priteistinos kompensacijos suma mažintina iki 70 000 Lt (CPK 178, 185 str., 376 str.). Atsakovas nepateikė duomenų apie negalimumą mokėti kompensaciją (b.l. 57, t. 4).
Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos pagal CPK 93 str. 2011-06-22 pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 556920 įrodo, kad ieškovė O. Š. už suteiktą teisinę pagalbą advokatui Žydrūnui Rupšiui sumokėjo 2057,00 Lt (4t., b.l. 11). Iš 2011-02-01 nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus matyti, kad ieškovė O. Š. AB SEB bankui už kortelės išrašą sumokėjo 60,00 Lt (4t., b.l. 13). 2010-11-26 sąskaita-faktūra LIA Nr. 292 ir 2010-12-02 kasos pajamų orderis Nr. 633753 patvirtina, kad ieškovė O. Š. antstoliui A. L. už faktinių aplinkybių konstatavimą sumokėjo 250,00 Lt, komisinį mokestį – 3,00 Lt (4t., b.l. 14, 15). Šalims buvo suteikta galimybė susitarti taikiai, buvo išaiškintas, kad nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu žyminio mokesčio mokėti nereikia, tačiau šalys šia galimybe nepasinaudojo.
Iš susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo matyti, kad atsakovas susitarė dėl teisinių paslaugų suteikimo ir atstovavimo su advokatu, tačiau bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė (4t., b.l. 71).
Pateiktas 2011-09-23 sprendimas Nr. SP-3420 (7.2509), kuris įrodo, kad trečiajam asmeniui J. Š. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kuri 100 procentų kompensuojama ir J. Š. 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio (4t., b.l. 112-113) ir už advokato suteiktą antrinę teisinę pagalba paskaičiuota 640,00 Lt suma (4t., b.l. 124)
Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti turėtas 2370 Lt bylinėjimosi išlaidas, tačiau kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, jai iš atsakovo priteistinos 2038 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.)
Šalys taip pat turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei: 39 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidas bei 640 Lt už trečiojo asmens atstovavimą, iš ieškovės priteisiant 95 Lt, o iš atsakovo - 584 Lt (CPK 93, 96 str.). Kadangi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo, todėl iš jos valstybei priteistinas žyminis mokestis atmestų reikalavimų daliai ir yra 406 Lt. Kadangi ieškovai dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleisti, todėl 238 Lt žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovo. Iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, skaičiuojant nuo priteistų reikalavimų dalies ir yra 2549 Lt (CPK 83, 88, 93, 96 str.).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260, 270, 282 , 376, 385 str., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.59, 3.60 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir O. Š. (K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2004 m. vasario 14 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 58, dėl atsakovo B. Š. kaltės. Palikti santuokines pavardes – Š., Š..
Tarpusavio išlaikymo nepriteisti.
Nustatyti nepilnametės dukters M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio sūnaus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina O. Š. Š..
Nustatyti, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, neribojant bendravimo trukmės ir vietos.
Priteisti iš atsakovo B. Š. išlaikymą dukrai M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį po 330 Lt (tris šimtus trisdešimt litų) periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, pradedant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2010-03-16. Išlaikymui skirtas lėšas pervesti į O. Š. nurodytą asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB iki 25 mėnesio dienos.
ieškovei O. Š. priteisti šį turtą: indaują - 600 Lt vertės, komodą - 400 Lt vertės, komodą - 400 Lt vertės, iš viso turto už 1400 Lt;
atsakovui B. Š. priteisti šį turtą: sieninę prieškambario spintą - 800 Lt vertės, virtuvės baldus su buitine technika - 5000 Lt vertės, pakabinamą vonios spintelę - 50 Lt vertės, miegamojo baldus - 1000 Lt vertės, televizorių Samsung - 2000 Lt vertės, DVD grotuvą - 50 Lt vertės, automobilį Suzuki Vitara (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 1725 Lt vertės, iš viso kilnojamojo turto už 10625 Lt.
Priteisti iš atsakovo B. Š. ieškovei O. Š. 70 000 Lt (septyniasdešimties tūkstančių litų) kompensaciją už atsakovo asmeninio turto pagerinimą ir 2038 Lt (du tūkstančius trisdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Pripažinti, kad prievolė grąžinti kreditą pagal 2004-09-06 kredito sutartį Nr. 2441 ir kreditą pagal 2007-04-05 kredito sutartį Nr. 4200-2007-13977 tenka ieškovei O. Š. ir atsakovui B. Š. solidariai.
Priteisti iš ieškovės O. Š. valstybei 501 Lt (penkis šimtus vieną litą) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš atsakovo B. Š. valstybei 3371 Lt (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.