- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-19
- Bylos Nr.
- 2S-33-232/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio S. M. veiksmų, prašydamas panaikinti 2016 m. rugsėjo 29 d. nurodymą nurašyti pinigines lėšas Reg. Nr. eS010742 bei išieškojimą nutraukti, o neteisėtai išieškotas lėšas grąžinti pareiškėjui bei atlyginti 5 proc. dydžio procesinių palūkanų žalą už neteisėtai nurašytas lėšas už visą jų laikymo laikotarpį antstolio depozitinėje sąskaitoje.Pareiškėjas nurodo, kad antstolis S. M. pradėjo 21 686, 02 Eur skolos išieškojimą iš pareiškėjo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai neturėdamas vykdomojo dokumento ir taip pažeidė CPK 650 straipsnio 2 dalį, 651 straipsnio 1 dalį, 648 straipsnį. Taip pat pažymėjo, kad pradėjęs išieškojimą neturėdamas vykdomojo rašto 21 686, 02 Eur sumai, antstolis 2016 m. rugsėjo 29 d. neteisėtai priėmė nurodymą nurašyti pinigines lėšas Reg. Nr. eS010742. Apie 2016 m. rugsėjo 29 d. patvarkymą sužinojo tik 2016 m. lapkričio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme susipažindamas su bendrais procesiniais dokumentais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi skundą atsisakė priimti. Teismas įvertinęs vykdomosios bylos Nr. 0170/16/01560 ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme jau išnagrinėti du pareiškėjo skundai dėl antstolio S. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0170/16/01560. Kadangi skundai buvo pareikšti dėl antstolio S. M. veiksmų toje pačioje vykdomojoje byloje Nr. 0170/16/01560, pareikšti iš esmės tuo pačiu pagrindu ir tapačiais reikalavimais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutartimi jų nagrinėjimas sujungtas į vieną civilinę bylą Nr. 2YT-43783-910/2016, kurioje 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi nuspręsta pareiškėjo A. R. 2016 m. spalio 4 d. ir 2016 m. spalio 8 d. skundus dėl antstolio S. M. veiksmų atmesti.Civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016 nagrinėtais skundais pareiškėjas prašė nutraukti vykdymo procesą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. sausio 11 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417, grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, įpareigoti antstolį S. M. grąžinti pareiškėjui išieškotas lėšas, panaikinti apribojimus ir lėšų rezervavimą skolininko turtui ir sąskaitoms. 2016 m. spalio 4 d. ir 2016 m. spalio 8 d. skunduose pareiškėjas taip pat kėlė vykdomojo rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Teismas, nagrinėdamas minėtus pareiškėjo skundus, 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje pasisakė ir dėl vykdomojo dokumento teisėtumo, ir dėl 395, 46 Eur sumos, kuri yra saugoma antstolio depozitinėje sąskaitoje, nurašymo 2016 m. rugsėjo 30 d. iš skolininko banko sąskaitų teisėtumo, taip pat dėl pareiškėjo sąskaitų arešto bendrai 23 000, 44 Eur sumai teisėtumo. Teismas padarė išvadą, kad ir ankstesniais skundais buvo skųstas 2016 m. rugsėjo 29 d. patvarkymas Reg. Nr. eS010742, kuriuo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateiktas nurodymas nuo pareiškėjo sąskaitų priverstinai nurašyti lėšas 23395, 90 Eur sumai, kadangi vykdomojoje byloje Nr. 0170/16/01560 nėra priimta jokio kito patvarkymo dėl priverstinio lėšų nurašymo.Teismas sprendė, kad pareiškėjo 2016 m. lapkričio 17 d. skundas dėl antstolio S. M. veiksmų iš esmės buvo pareikštas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016, kurioje pareiškėjo skundai atmesti, todėl vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas A. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-05 nutartį, skundą priimti bei persiųsti jį teisminiam nagrinėjimui Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas skundas dėl antstolio S. M. 2016-11-25 patvarkymo, kuriuo antstolis atsisakė grąžinti neteisėtai išieškotas lėšas ir sumokėti procesines palūkanas už pinigų neteisėtą panaudojimą. Civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016 skundžiamas antstolio patvarkymas dėl neteisėto vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui. Todėl skundų dalykai ir pagrindai yra skirtingi, teismas neturėjo teisės atsisakyti nagrinėti skundą iš esmės. Antstolio S. M. 2016-11-25 patvarkymas negalėjo būti nagrinėjamas šioje civilinėje byloje, kadangi buvo priimtas po nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016 priėmimo. Be to iš antstolio veiksmų ir patvarkymo turinio aišku, kad antstolis nelaikė skundo tapačiu civilinėje byloje Nr.2YT-43783-910/2016 skundams, nes 2016-11-25 patvarkymas buvo priimtas po nutarties minėtoje byloje priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su skundo dėl antstolio veiksmų priėmimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis S. M. vykdo 2016-09-27 pateiktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2012-01-11 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417, kuriuo nuspręsta iš mokesčių mokėtojo A. R. turto išieškoti į biudžetą 92 891,75 Lt sumą (vykd. b. l. 1). 2016-09-12 rašte Nr. (23.4-08) RNAV-5627 Dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nurodė antstoliui, kad išieškotina iš skolininko A. R. suma pagal 2012-01-11 pateiktą sprendimą yra 21 686,02 Eur, nes 5217,29 Eur buvo įskaityta, pateikus patikslintas Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas (vykd. b. l. 2). 2016-09-27 patvarkymu antstolis, priėmė vykdyti 2012-01-11 vykdomąjį dokumentą (vykd. b. l. 3). 2016-09-29 antstolis apskaičiavo skolininkui 1709,88 Eur dydžio vykdymo išlaidas ir priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (vykd. b. l. 30-31). 2016-09-29 antstolis priėmė patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą, lėšas bei pajamas (vykd. b. l. 33). 2016-09-29 priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, areštuotas skolininko turtas 23 395,90 Eur sumai. Skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi nustatė, kad pareiškėjo 2016 m. lapkričio 17 d. skundas dėl antstolio S. M. veiksmų iš esmės buvo pareikštas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir skundai išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu. Taigi, sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010).Pagal vykdomosios bylos Nr. 0170/16/01560 ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016 nagrinėtais (2016-10-04 ir 2016-10-08) skundais pareiškėjas prašė nutraukti vykdymo procesą pagal 2012-01-11 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17-08)-320-2417, grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, įpareigoti antstolį S. M. grąžinti pareiškėjui išieškotas lėšas, panaikinti apribojimus ir lėšų rezervavimą skolininko turtui ir sąskaitoms. Pareiškėjas skunduose dėl antstolio veiksmų teigė, kad antstolis neteisėtai priėmė vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2012-01-11 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, vykdomasis dokumentas yra negaliojantis, nei antstolis, nei išieškotojas nesiuntė jam raginimo įvykdyti sprendimą, o dėl prievolių, nurodytų 2012-01-11 sprendime, vyksta mokestinis ginčas administracinėje byloje. Kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, pareiškėjas 2016 m. spalio 4 d. ir 2016 m. spalio 8 d. skunduose kėlė vykdomojo rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, kaip matyti iš skundų turinio pareiškėjas teigė, kad antstolis neturi vykdomojo dokumento, o vykdomąjį procesą pradėjo neteisėtai. Teismas, nagrinėdamas minėtus pareiškėjo skundus, 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyje pasisakė ir dėl vykdomojo dokumento teisėtumo, išaiškino, kad sprendimas dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto yra vykdomasis dokumentas, ir dėl 395, 46 Eur sumos, kuri yra saugoma antstolio depozitinėje sąskaitoje, taip pat dėl pareiškėjo sąskaitų arešto bendrai 23 000, 44 Eur sumai teisėtumo. Vilniaus apygardos teismas 2017-04-24 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su apelianto (pareiškėjo) argumentais, kad antstolis išieškojimą vykdo neteisėtai, kadangi neturi vykdomojo dokumento bei, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas nėra vykdomasis dokumentas, taip pat nesutiko su apelianto argumentais, jog nei Valstybinė mokesčių inspekcija nei antstolis nesiuntė jam raginimo įvykdyti sprendimą, pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams dėl pareiškėjo sąskaitų arešto teisėtumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi su skundu, prašydamas panaikinti 2016 m. rugsėjo 29 d. nurodymą nurašyti pinigines lėšas Reg. Nr. eS010742 bei išieškojimą nutraukti, o neteisėtai išieškotas lėšas grąžinti pareiškėjui bei atlyginti 5 proc. dydžio procesinių palūkanų žalą už neteisėtai nurašytas lėšas už visą jų laikymo laikotarpį antstolio depozitinėje sąskaitoje. Skundą grindžia aplinkybe, jog antstolis pradėjo vykdomąjį procesą neteisėtai neturėdamas vykdomojo rašto, todėl 2016-09-29 patvarkymas nurašyti pinigines lėšas taip pat neteisėtas. Nors civilinėje byloje Nr. 2YT-43783-910/2016 apeliantas neginčija 2016-09-29 nurodymo nurašyti pinigines lėšas, tačiau skundais iš esmės siekia, kad būtų nutrauktas išieškojimas pagal 2012-01-11 sprendimą bei išieškotos lėšos grąžintos pareiškėjui. Be to, abiejose bylose skunduose pareiškėjas nurodo iš esmės tuos pačius motyvus ir argumentus, t.y. teigia, kad antstolis išieškojimą vykdo neteisėtai, kadangi neturi vykdomojo dokumento. Dėl paminėto laikytina, kad apeliantas būdamas įsitikinęs, kad išieškojimas turi būti nutrauktas, skundžia visus antstolios veiksmus, kuriais tęsiamas vykdymo procesas. Nors ankstesniuose skunduose pareiškėjas nebuvo įvardinęs konkretaus skundžiamo antstolio patvarkymo, tačiau jais taip pat prašoma išieškotas lėšas grąžinti, panaikinti apribojimus ir lėšų rezervavimą skolininko turtui ir sąskaitoms, o vykdomoje byloje Nr.0170/16/01560 nėra priimta jokio kito patvarkymo (byloje 2016-09-29 priimtas patvarkymas nurašyti pinigines lėšas) dėl priverstinio lėšų nurašymo. Apelianto reikalavimas atlyginti 5 proc. dydžio procesinių palūkanų žalą už neteisėtai nurašytas lėšas už visą jų laikymo laikotarpį antstolio depozitinėje sąskaitoje iš esmės grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl kurių pasisakyta išnagrinėtoje civilinėje byloje.Apelianto teigimu skundžiamas 2016-11-25 patvarkymas negalėjo būti nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje 2YT-43783-910/2016, nes buvo priimtas po nutarties minėtoje byloje priėmimo (nutartis civ.b. 2YT-43783-910/2016 priimta 2016-11-23). Kaip matyti iš bylos medžiagos nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundžia antstolio S. M. veiksmus, prašydamas panaikinti 2016 m. rugsėjo 29 d. patvarkymą, išieškojimą nutraukti, o neteisėtai išieškotas lėšas grąžinti pareiškėjui bei atlyginti žalą už neteisėtai nurašytas lėšas. Antstolis nesutikdamas su minėtu skundu 2016-11-25 patvarkymu pareiškėjo skundą atmetė ir skolininko skundą persiuntė apylinkės teismui nagrinėjimui. Todėl apelianto argumentai laikytini nepagrįstais. Kiti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.