Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonei Turto bankui dėl buto valdymo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1996 m. liepos 4 d. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto centrinėje duomenų bazėje kaip GNSB (gyvenamųjų namų statybos bendrijos) „Merkys“ nuosavybė.

Bendrijos įstatuose buvo numatyta, jog Bendrijos turtą sudaro pirktos ir kitaip teisėtai įsigytos namo gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos bei kitos materialinės vertybės. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinierinė įranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kiekvieno savininko dalis bendrojoje nuosavybėje yra proporcinga nuosavybės teise jam priklausančių patalpų plotui, tai yra Bendrijos turtas buvo sudarytas iš kiekvienam bendrijos nariui asmeninės nuosavybės teise priklausančio, nors teisiškai ir neįregistruoto turto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir nepareiškė prieštaravimų pareiškėjos pareiškimui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kelia klausimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į butą Nr. 3 su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį gyvenamame name (pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (trijų ir daugiau butų – daugiabučiai pastatai), pažymėjimas plane 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (LAT 2016-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Pažymėtina, jog įgyti nuosavybės teisę į statinį ar statinio dalį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. LAT 1999-06-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999, konstatavo, kad „nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimo, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas“.

Nagrinėjamu atveju byloje kartu su pareiškimu yra pateiktas Varėnos rajono savivaldybės administracijos 2017-05-04 raštas Nr. PSD-2065-(3.28) „Dėl statybos leidimo“, kuriame nurodoma, kad 1990-1995 metų leidimų statyti Varėnos mieste/ rajone registracijos knygoje įrašyta, jog „Kapitalinės statybos ir komunalinio ūkio skyriui 1992-04-06 yra išduotas statybos leidimas Nr. 1348-6 statyti 6 butų gyvenamąjį namą, korpusas 3A, Merkinėje“ bei pridėta statybos leidimo išrašo kopija. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad Varėnos rajono valdyba 1995-05-25 sprendimu Nr. 14 „Dėl gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos „Merkys“ įregistravimo“ nusprendė įregistruoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), eksploatavimo bendriją (kurios vienas narių buvo ir pareiškėja) ir patvirtino jos įstatus. Byloje esantys dokumentai taip pat patvirtina, kad 6-ių butų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) 1996-07-04 priėmimo naudoti aktu buvo priimtas naudoti ir remiantis Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo 1997-02-24 iki 2018-04-20 nuosavybės teise priklausė GNSB „Merkys“. Daugiabučių namų bendrija ,,Merkys“ Alytaus inventorizavimo ir projektavimo paslaugų biurui išdavė pažymą, kurioje nurodė, kad Z. K. yra bendrijos narė, ji naudojasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio naudingas plotas 76,67 m² su rūsiu, kurio plotas 35,24 m² . Z. K. pirmąjį įnašą - 60,490 rublių įmokėjo 1992 m. kovą, buto sąmatinė vertė - 99 409 rub. Kaip matyti iš Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialo 2018-04-20 rašto Nr. (2.1.10.) ALS-1097 „Dėl nekilnojamojo turto registro duomenų patikslinimo“, išnagrinėjus nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, archyvinėje byloje, skaitmeniniame dokumentų archyve esančius duomenis bei dokumentus buvo nustatyta, kad „juridinių asmenų registre nėra įregistruoto juridinio asmens, kurio teisinė forma „Bendrija“, pavadinimu „Merkys“, todėl buvo nuspręsta patikslinti minėto nekilnojamojo turto registro įrašo duomenis, t. y. GNSB „Merkys“ nuosavybės teisės į pastatą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), išregistruotos.

Pareiškėja pateikė dokumentus patvirtinančius, kad jos sutuoktinis A. K. moka mokesčius už elektros energiją, naudojamą (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra padalintas į patalpas/ butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, tačiau daiktinės teisės į butus, tame tarpe ir pareiškėjos daiktinės teisės neįregistruotos, nors byloje pateiktu Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu patvirtinama, kad pareiškėja Z. K. yra patalpos/buto (su rūsiu), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudotoja.

Šiuo atveju, konstatuotina, kad nėra CK 4.69 straipsnio 3 dalyje numatytos kliūties įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi. Aukščiau aptarti byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėja nekilnojamąjį daiktą įgijo (užvaldė) sąžiningai.

Faktui, kad pareiškėja teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą: patalpą – butą visą įgyjamosios senaties laiką neprieštaravo ir suinteresuoti asmenys Varėnos rajono savivaldybės administracija bei VĮ Turto bankas. VĮ Turto bankas patvirtino, kad jų įmonė niekada neturėjo jokių duomenų apie galimą minėto turto perėjimą valstybei.

Visi šie aukščiau minimi dokumentai bei išdėstyti faktai patvirtina aplinkybę, kad Z. K., faktiškai butą įgijo ir valdo su tikslu jį valdyti kaip savo. CK 4.22 straipsnio 1 dalis numato, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.

CK 4.68 straipsnis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-176/2009; 2008 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2008; 2007 m. spalio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-408/2007 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo nutartyse nurodyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo, ir prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Konstatuotina, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. 1997 metų kovo mėnesį, baigus daugiabučio namo statybas, kaip gyvenamojo namo statybos bendrijos ,,Merkys“ narė pareiškėja buvo apgyvendinta 4 kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinis namo Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo pat buto suteikimo 1997 metais faktiškai pareiškėja gyveno ir gyvena nurodytame bute. Nuo pat įsikėlimo, kaip gyvenamojo namo statybos bendrijos „Merkys“ narė, pareiškėja mokėjo visus narystės, paskolos padengimo ir išlaikymo mokesčius, jį nepertraukiamai, teisėtai ir sąžiningai valdė butą ir valdo iki šiol. Pareiškėja Z. K. butu per 21 metų laikotarpį nepertraukiamai naudojasi, valdo jį kaip savininkė, remontuoja, išlaiko ir prižiūri. Čia yra deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).

Taigi darytina išvada, kad pareiškėja Z. K., nežinodama įstatyminio reglamentavimo per visą tą laiką valstybiniuose registruose turto taip ir neįregistravo, tik dabar pareiškėja sužinojo, kad jos turimų dokumentų nepakanka, kad galėtų įregistruoti nuosavybę. Todėl toks patalpos – buto perėjimo būdas nelaikytinas nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

Antroji iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra ta, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėja nuo 1997 metų su savo šeimos nariais pradėjo gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjai kaip gyvenamųjų namų statybos bendrijos narei buvo suteiktas šis butas. Pareiškėja naudojasi ir valdo butą kaip savą.

Šį butą pareiškėja įgijo sąžiningai – jį įgijo iš GNSB ,,Merkys“ išmokėdama jam išmokas, nuo pat įsikėlimo į šį butą, pareiškėja kaip namų statybos bendrijos „Merkys“ narė, mokėjo visus narystės, paskolos padengimo ir išlaikymo mokesčius, jį nepertraukiamai, teisėtai ir sąžiningai valdė ir valdo iki šiol. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), viešajame registre nėra įregistruotas kito asmens vardu. Tai patvirtina VĮ Registrų centras Alytaus filialo 2018-04-20 raštas Nr. (2.1.10)ALS-1097 dėl nekilnojamojo turto registro duomenų patikslinimo.

Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės.

Nekilnojamojo daikto valdymo įregistravimas nustatytas CK 4.27 straipsnio 2 dalyje, kuri reglamentuoja nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimo momentą.

Kaip jau minėta, nekilnojamojo daikto valdymo samprata ir atsiradimo pagrindai nenustato, kad nekilnojamojo daikto valdymo registravimas būtų būtinas šio daikto valdymo teisės atsiradimo pagrindas. Be to, Lietuvos teisėje įtvirtinant įgyjamosios senaties instituto reglamentavimą remiamasi nuostata, jog valdymo atsiradimas nesiejamas su valdymo teisiniu įregistravimu (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pasisakiusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011), kad tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos įtvirtintos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Visi šie aukščiau minimi dokumentai, išdėstyti faktai patvirtina aplinkybę, kad Z. K. faktiškai patalpą – butą turėjo (valdė) su tikslu jį valdyti kaip savo. CK 4.22 straipsnio 1 dalis numato, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėja nekilnojamąjį daiktą įgijo (užvaldė) sąžiningai. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis). Valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis). Daikto įgijimo ir užvaldymo sąvokos savo esme, vadovaujantis CK 4.70 straipsnio 1 dalis atitinka viena kitą. Faktas, kad pareiškėja teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą visą įgyjamosios senaties laiką yra įrodytas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apie iškeltą civilinę bylą buvo pranešta teismo pranešimu specialiame interneto tinklapyje ir jokių pareiškimų, prieštaraujančių pareiškėjos prašymui nebuvo gauta. Valdymas trunka jau daugiau kaip 10 metų.

Teismas konstatuoja, kad šioje byloje yra nustatytos visos įstatymo numatytos nuosavybės teisės į pareiškėjos nurodomą patalpą – butą įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos: pareiškėja šiuo metu nėra daikto savininkė, nurodytą nekilnojamąjį turtą įgijo sąžiningai (buvo įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į daiktą, kurį ji pradeda valdyti) ir ne mažiau kaip dešimt metų jį valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo. Tai atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalies nustatytą įgyjamosios senaties sampratą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.68 – 4.71 straipsniais, CPK 259, 530 – 533 straipsniais teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Siekiant įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį turtą nekilnojamojo turto registre, nustatyti daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktą, jog Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo 76,67 m² ploto butą, su 35,24 m² ploto rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytą valdant juos įgyjamąja senatimi.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacinius skundu per 30 dienų nuo patvirtintos kopijos gavimo dienos Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.