Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2676-570/2014 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. E. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

1) Draudėju gali būti tik transporto priemonės savininkas (išskyrus vieną išimtį, kai transporto priemonė naudojama pagal išperkamosios nuomos sutartį).

2) Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str 2 dalis numato, kad „Už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau - atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo).“ Įstatymo 6 str. 2 dalyje numatyta, kad draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikė prašymus, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti. Transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų atstovu pagal įstatymą. Tai reiškia, kad net jeigu draudimo sutartį būtų sudaręs ne automobilio savininkas, o kitas asmuo, draudėjas (sutarties šalis) yra automobilio savininkas. Asmuo, kuris kreipėsi į draudiką dėl sutarties sudarymo yra tik draudėjo atstovas. Draudimo sutarties 7.3 p nurodoma, koks asmuo kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo. Šiame punkte numatyta, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartį sudarė E. E..

3) Sumokėdamas draudimo įmoką draudėjas patvirtino draudimo sutarties apačioje nurodytą tekstą: „pasirašydamas ir/ar sumokėdamas draudimo įmoką (ar jos dalį) patvirtinu, kad 1) pritariu draudimo sutarties sąlygoms ir sudarau draudimo sutartį, 2) esu supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis ir man yra įteikta jų kopija, 3) patvirtinu, kad visi duomenys, pateikti šiame dokumente ir jo prieduose yra teisingi.

4) Sudarius draudimo sutartį, pasirašyta draudimo sutartis perduota draudėjui. Draudikas pas save nepasilieka ir nearchyvuoja sutarties spausdinto egzemplioriaus, sutartis archyvuojama tik elektroninėje laikmenoje. CK 6.991 str. numato, kad draudimo liudijime turi būti draudiko atstovo parašas bei draudiko antspaudas. Draudimo liudijime neprivalo būti draudėjo parašo. Draudėjo parašo nebuvimas nedaro sutarties negaliojančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-26 nutartis byloje 3K-3-407/2013).

5) Draudikas sudaro draudimo sutartį vadovaudamasis jam pateiktais dokumentais ir informacija. Draudimo sutarties sudarymo metu automobilis buvo registruotas E. E. vardu.

6) Byloje nėra įrodymų, kad E. E. panaudos gavėjui perdavė draudimo sutartį bei informavo panaudos gavėją apie rizikos pasikeitimo atvejus.

7) E. E., perduodamas transporto priemonę užsienio piliečiui turėjo suprasti, kad automobiliu naudosis užsienio pilietis bei automobiliu išvykus į užsienio valstybę gali būti pažeista draudimo sutarties 1.5.2.5 sąlyga, „transporto priemonės už Lietuvos Respublikos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje“.

8) Faktas, kad atsakovas 2012-07-20 išregistravo automobilį iš VĮ Regitra duomenų bazės, nepatvirtina, jog nuosavybės teisė į minėtą automobilį perėjo naujam savininkui.

9) Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad automobilio savininku toliau liko atsakovas, nes

eismo įvykio metu galiojo atsakovo sudaryta su eismo įvykio kaltininku panaudos sutartis; pagal 2012-08-13 Rusijos policijos pažymą automobilio savininkas yra E. E.; automobilio numeriai ir registracijos liudijimas atsakovui išregistravus transporto priemonę nebuvo priduoti VĮ Regitra; panaudos sutartimi buvo numatyta panaudos gavėjo pareiga atstovauti atsakovę draudimo įstaigose, kas patvirtina aplinkybę, kad panaudos gavėjas veikė ne tik kaip draudėjo įstatyminis atstovas bet ir sutarties pagrindu veikiantis atstovas.2012-06-25 sudaryta automobilio panaudos sutartis patvirtina, kad 2012-06-25 faktinis automobilio savininkas/ valdytojas yra E. E., kuris perduoda transporto priemonę Rumunijos gyventojui C. G. valdymo, bet ne nuosavybės teise. 2012-06-25 sudaryta automobilio panaudos sutartis patvirtinta notarine tvarka. Notaras tvirtino ne tik sutartį pasirašiusių asmenų parašų tikrumą, bet ir pačią sutartį, sutarties tekstas panaudos gavėjui išverstas į jam suprantamą kalbą. Notaras gali patvirtinti tokią sutartį tik įsitikinęs šios sutarties teisėtumu, tai yra, kad E. E. turi teisę perleisti transporto priemonę kitam asmeniui (perleisti transporto priemonę gali tik šios transporto priemonės savininkas). Šių įrodymų visuma patvirtina, kad 2012-06-25 automobilio savininkas buvo E. E.. Kadangi E. E. perdavė transporto priemonę panaudos gavėjui kartu su automobilio dokumentais, valstybiniu numeriu, panaudos sutarties šalys, galimai siekė palikti seną automobilio registraciją, kurioje automobilio savininku nurodytas E. E., o automobilio registracija Lietuvos Respublikoje.

10) Atsakovas 2010-2012 m. laikotarpiu vien tik su AB „Lietuvos draudimas" sudarė 39 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis skirtingoms transporto priemonėms.

11) Atsakomybė dėl nepranešimo apie rizikos pasikeitimą kyla draudėjui.

Už draudimo sutarties sudarymą nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Ginčo draudimo sutartis buvo sudaryta 2012-06-26, nes ieškovė draudimo įmoką gavo, tačiau atsakovas minėtos sutarties nėra sudaręs, kadangi tuo metu Vilniuje nebuvo, draudimo sutartyje nėra atsakovo parašo. Apie draudimo sutarties buvimą sužinojo tik iš ieškovo pateiktų teismui procesinių dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, 2012-08-13 Rusijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta transporto priemonė Hyundai Sonata 3, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti B. N. (b.l. 11,14). Įvykis įvyko dėl transporto priemonės BMW, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo C. O., gyvenančio Rumunijos Respublikoje, kaltės (b.l. 16).

2012-06-23 pardavėjas E. E. ir pirkėjas C. G. sudarė transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v/n. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pradavimo sutartį (b.l. 32). 2012-06-25 E. E. (panaudos davėjas) ir C. G. (panaudos gavėjas) sudarė panaudos sutartį, pagal kurią panaudos davėjas perdavė panaudos gavėjui neatlygintinai naudotis transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ir jos dokumentus (7 p.). Sutartyje nurodyta, jog transporto priemonė E. E. priklauso asmeninės nuosavybės teise. Remiantis minėtos sutarties 5 punktu panaudos gavėjas įsipareigojo rūpintis transporto priemonės technine būkle, atstovauti panaudos davėją muitinėje, kelių policijoje, VĮ Regitra, draudimo ir kitose įstaigose. Panaudos sutartis patvirtinta notarės (b.l. 17). 2012-06-25 sudarytu įgaliojimu E. E. įgaliojo C. G. parduoti ir išregistruoti iš įskaitos VĮ Regitra transporto priemonę (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), atstovauti atsakovą draudimo įstaigose ir kt. (b.l. 33). Įgaliojimas taip pat patvirtintas notaro. Ginčo transporto priemonė 2012-07-20 išregistruota (VĮ „Regitra“ pažyma apie transporto priemonės išregistravimą (b.l. 31)). Byloje taip pat pateikta 2012-06-26 sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kur draudėju nurodomas E. E., o draudikas AB „Lietuvos draudimas“, atstovaujama UAB „Seslita“, sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Minėta sutartimi buvo apdrausta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-5).

Byloje kilo ginčas dėl draudimo sutarties sudarymo ir draudimo polise numatytų atsakomybės sąlygų taikymo draudėjui.

Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDĮ) nuostatomis Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (4 str. 1, 2 d.).

TPVCAPDĮ 6 str. 2 d. nustatyta, jog draudikas privalo sudaryti draudimo sutartis su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis, kurie patys ar per savo atstovą pateikė prašymus, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti. Transporto priemonės valdytojas, teikiantis prašymą sudaryti draudimo sutartį, visą būtiną informaciją ir dokumentus, būtinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų atstovu pagal įstatymą.

Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) 2012-06-23 buvo registruota E. E. vardu. Keliamas klausimas kas buvo ginčo transporto priemonės savininku, po 2016-06-23 ir kas turi atlyginti draudimo bendrovės patirtą žalą dėl ginčo automobiliu eismo įvykyje padarytų nuostolių. Pažymėtina, jog E. E., būdamas ginčo transporto priemonės savininku, 2012-06-25 sudarė panaudos sutartį, šį automobilį neatlygintinai perdavė naudotis C. G., jis perdavė ir transporto priemonės dokumentus (b.l. 34). Transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) apdrausta 2012-006-26 , draudėju nurodant atsakovą. Remiantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis ginčo transporto priemonė galėjo būti apdrausta, draudėju nurodant E. E., kaip transporto priemonės savininką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tikėtina, jog ši sutartis buvo sudaryta. Tačiau byloje nepateikta duomenų, kad ginčo draudimo sutartį sudarė ir įmokas atliko atsakovas E. E.. Ant draudimo sutarties jo parašo nėra, taip pat nėra duomenų, jog būtent jis kreipėsi dėl ginčo draudimo sutarties sudarymo ar atliko kitus veiksmus, patvirtinančius, jog jam žinoma apie sutarties sudarymą. T.y. remiantis byloje esančiais duomenimis nėra pagrindo teigti, kad atsakovas E. E. sudarė ginčo draudimo sutartį, kad jam buvo žinomos ir išaiškintos draudimo sutarties sąlygos, už kurių pažeidimą prašoma atlyginti draudikui.

Be to, pagal CK 6.629 str. neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Pažymėtina, jog CK 6.639 str. nustatyta, jog už žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant daiktą, perduotą pagal panaudos sutartį, atsako panaudos gavėjas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl panaudos davėjo ar asmens, kuriam tas daiktas perduotas panaudos davėjo sutikimu, tyčios ar didelio neatsargumo. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad 2012-06-25 buvo sudaryta panaudos sutartis, kuri atsakovas E. E. perdavė C. G. neatlygintinai naudotis ginčo transporto priemonę, laikytina, jog atsakovas nėra atsakingas už perduota transporto priemone padarytą žalą.

Įvertintina ir tai, jog byloje pateikta ir ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kuri surašyta 2012 m. birželio 23 d. Panaudos sutartis ir įgaliojimas, kuriuo C. G. buvo įgaliotas automobilį išregistruoti iš įskaitos VĮ Regitra ir jį parduoti, sudaryti 2012 m. birželio 25 d. Automobilis išregistruotas 2012 m. liepos 20 d. Tai reiškia, kad pirkimo pardavimo sutartis liko nerealizuota.

Eismo įvykis įvyko Rusijoje 2012-08-13. Protokole 40 AA Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad automobilis (duomenys neskelbtini), kuris dalyvavo eismo įvykyje, priklauso E. E. (b. l. 16). Automobilį vairavo C. O..

Visos šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas nebuvo automobilio naudotoju.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakomybė dėl nepranešimo apie rizikos pasikeitimą kyla draudėjui. Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad atsakovas sudarė ginčo draudimo sutartį, buvo supažindintas su draudimo sutarties sąlygomis. Todėl ieškovas neįgijo teisės reikalauti, kad atsakovas įvykdytų tai, apie ką jis nebuvo informuotas. Be to, ieškovas nepateikė byloje jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas būtų nuslėpęs ar suteikęs klaidingą informaciją.

Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų, nes jie pateikti pažeidžiant CPK 314 str. nuostatas. Be to, nurodytos aplinkybės, kad atsakovas yra su ieškovu sudaręs ir kitas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, ginčo tarp šalių išsprendimui yra teisiškai nereikšmingos.

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.