- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- 2-2676-570/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02075-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Atsakovas
- E. E.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė, sekretoriaujant Sigutei Prankevičienei, dalyvaujant atsakovui E. E., ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ nedalyvaujant
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. E. dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo E. E. 2252,69 Lt žalos atlyginimo, įstatymines 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo, 152,46 Lt vertimo išlaidų, 72 Lt žyminio mokesčio. Būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 55,56), todėl atvykusio atsakovo sutikimu byla nagrinėjama iš esmės be ieškovo dalyvavimo. Ieškinyje nurodė, kad jis su atsakovu E. E. 2012-06-26 sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo galiojimo laikotarpiu 2012-08-13 Rusijoje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), priklausantis B. N.. Įvykis įvyko dėl vairuotojo C. O. kaltės, gyvenančio Rumunijos Respublikoje. Kadangi vairuotojo ar valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, Lietuvoje, ieškovas išmokėjo nukentėjusiajam 4505, 39 Lt žalą. Draudimo sutartyje buvo įrašyta sąlyga, kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio nuolatinė ar darbo vieta yra ne Lietuvoje. Todėl draudimo įmoka už draudiminę apsaugą buvo apskaičiuota atsižvelgiant į visas rizikas. 2012-06-25 E. E. su C. G. sudarė panaudos sutartį, kuria automobilio valdymą perdavė rumunui, taigi draudimo sutarties sudarymo metu jau žinojo, kad transporto priemonė bus naudojama asmens, kurio gyvenamoji ir darbo vieta yra ne Lietuvos Respublika. Tokiu atveju pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ ) 22 str., draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė sutarties sąlygas,
Šiuo atveju vadovaujantis draudimo sutarties 2.2.3 punktu, jei draudėjas neinformavo draudiko apie padidėjusią riziką, jis atsitikus draudiminiam įvykiui turi grąžinti iki 50 proc. dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos. Kadangi E. E. neinformavo AB „Lietuvos draudimas“, kad transporto priemonę valdys ne LR pilietis ir ne Lietuvos Respublikoje, privalo grąžinti 50 proc. draudimo išmokos, t.y. 2252,69 Lt.
Savo rašytiniuose paaiškinimuose (gb.l. 55, 56, 49) nurodė, kad draudimo sutartis ir draudimo liudijimas draudėjo t.y. E. E. nepasirašyti, tačiau sutinkamai su LR CK 6.991 str., draudimo liudijime draudėjo parašas nebūtinas. O draudimo sutartį sudariusi AB „Lietuvos draudimas“ atstovas UAB „Seslita“ patvirtinusi, jog neišlikę jokie įmoką patvirtinantys įrodymai, nes įmoka buvo sumokėta vietoje ir išduotas kasos aparato čekis, taigi yra duomenys, kad sumokėta draudimo įmoka, tačiau kas buvo mokėtojas, ieškovas nurodyti negali (b.l. 49, 50)
Šalies argumentai
Atsakovas E. E. su ieškiniu kategoriškai nesutinka, prašo jį atmesti (atsiliepimas b.l. 28-30). Nurodė, kad jis niekada su ieškove nesudarė ir nepasirašė ginčo automobilio BMW v/n (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutarties (toliau vadinama – Sutartis), nesilankė UAB „Seslita“ buveinėje Vilniuje, jokių įmokų pagal šią draudimo sutartį nemokėjo. Jo anketiniais duomenimis galimai neteisėtai pasinaudojo kiti, jam nežinomi asmenys. Be to, autoįvykio metu jis nebuvo ginčo automobilio savininku, 2012-08-13 buvo Lietuvoje ir niekada nebuvo išvykęs į Rusiją. Autoįvykio metu automobilis buvo išregistruotas iš VĮ Regitra, taigi tuo metu jis nebuvo automobilio nei savininkas, nei valdytojas. Be to, pagal 2012-06-26 automobilio panaudos sutartį jis ginčo automobilį perdavė naudotis Rumunijos piliečiui C. G., o 2012-06-25 išdavė notariškai patvirtintą įgaliojimą C. G. parduoti ir išregistruoti minėtą automobilį, nes pagal 2012-06-23 pirkimo pardavimo sutartį automobilį BMW 523 v/n (duomenys neskelbtini) buvo pardavęs pirkėjui C. G.. 2012-07-20 minėtas automobilis buvo išregistruotas iš VĮ Regitra, taigi autoįvykio metu jis nebuvo nei automobilio savininkas, nei valdytojas, nei jo civilinės atsakomybė draudėjas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutarties pasirašymo ir sudarymo bei žalos pagal šią sutartį atlyginimo.
Ieškovas teigia, kad draudimo išmoką turėtų grąžinti šią sutartį sudaręs, nors jos ir nepasirašęs draudėjas E. E., gi pastarasis teigia, kad jis minėtos sutarties niekada nesudaręs, jos nepasirašęs, draudimo įmokos pagal šią sutartį nemokėjęs.
CK 6.987 straipsnyje pateikta draudimo sutarties samprata, pagal kurią draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi, draudimo sutarties pagrindu draudikas už draudimo įmoką prisiima kitų asmenų – draudėjo ar trečiojo asmens, kurio naudai sudaryta sutartis – nuostolių riziką. Ši sutartis yra dvišalė ir atlygintinė.
Pagal LR CK 6.989 str. ši sutartis turi būti rašytinė, o jos sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovo E. E. paaiškinimais nustatyta, kad 2012-08-13 eismo įvykio metu Rusijoje ginčo automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), apgadino kitą automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), priklausantį B. N. (b.l. 13-16). Šio įvykio kaltininku pripažintas C. O., gyvenantis Rumunijos Respublikoje. Eismo įvykio metu galiojo 2012-06-26 Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė dėl autoavarijos metu turtui padarytos žalos (b.1. 4,5). Įvykio metu automobilis (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) VĮ Regitra duomenimis buvo išregistruotas, t.y. jo savininku nebuvo atsakovas E. E. (b.l. 31). Ieškovė išmokėjo nukentėjusiajam draudimo išmoką ir dėl to, kad autoįvykio metu buvo nesilaikoma draudimo sutarties sąlygų ir transporto priemonė naudojama užsienyje, o ją valdė užsienio piliečiai, įgijo teisę reikalauti iš už žalą atsakingo asmens sumokėtų lėšų grąžinimo (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 59.4 p.). Ieškovas tokiu asmeniu pasirinko draudėją E. E., iš kurio reikalauja priteisti 50 proc. draudimo išmokos.
Atsakovas pateikė į bylą notariškai patvirtintą įgaliojimą (b.l. 33), kuriuo jis buvo įgaliojęs Rumunijos pilietį C. G. parduoti ir išregistruoti iš VĮ Regitra įskaitos automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos 2012-06-25 notariškai patvirtintos panaudos sutarties matyti (b.l. 34) kad E. E. perduoda C. G. neatlygintinai naudotis ginčo automobiliu, suteikdamas teisę panaudos gavėjui automobilį perduoti naudotis tretiesiems asmenims bei išvykti į užsienį. Atsakovas taip pat pateikė į bylą 2012-06-23 pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.32), kurioje nurodyta, kad parduoda pirkėjui C. G. ginčo automobilį. Kaip jau buvo minėta automobilis autoįvykio metu jau nebepriklausą atsakovui, jo vardu nebuvo registruotas.
Sprendžiant klausimą dėl draudėjo atsakomybės, svarbu nustatyti, ar jis sudarė šią sutartį ir prisiėmėm tam tikrus įsipareigojimus. Atsakovas kategoriškai neigia ją sudaręs, nurodo, kad galimai pasinaudoję jo duomenimis ją sudarė kiti asmenys.
Taigi būtina nustatyti, ar draudimo sutartis buvo sudaryta, ar ne.
Kadangi ieškovė draudimo įmoką gavo (nors tai patvirtinančių dokumentų teismui pateikti negalėjo) (b.l. 50), tikėtina, kad ši sutartis buvo sudaryta. Tačiau akivaizdu, kad ji atsakovo nepasirašyta, duomenų, kad įmoką būtų mokėjęs atsakovas E. E. byloje taip pat nėra (b.l. 50).
Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.)
Ir nors ieškovas nurodo, kad draudimo liudijime bei sutartyje neprivalėjo būti draudėjo parašo, tačiau LR CK 6.991 str. nurodyta, kad tik draudimo liudijime (polise), kuris išduodamas draudimo sutarties pagrindu ir jame įrašoma draudimo sutartis gali nebūti draudėjo parašo. Tačiau visais atvejais, vadovaujantis bendraisiais sutarčių sudarymo principais (CK 6.192 str.) rašytinė sutartis turi būti taip sudaryta, kad būtų galima identifikuoti šalies parašą. Kita vertus, ieškovas yra verslininkas, juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni bonus pater familias elgesio standartai ir jis atsakingas už tinkamą draudimo sutarties sudarymą.
Todėl ieškovui neįrodžius, kad su atsakovu E. E. buvo sudaryta automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartis, eismo įvykio dieną jis nebuvo ginčo automobilio savininkas ar valdytojas, ieškinys jo atžvilgiu atmestinas (LR CPK 178 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų, šioje byloje susidariusios 9,51 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo valstybei nepriteistinos.
Vadovaujantis LR CPK 178 str., 259 str., 260 str., 270 str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.