Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Juntos“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,TELE2“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2262-560/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Juntos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,TELE2“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliantų ieškovo UAB ,,Juntos“ ir atsakovo UAB ,,TELE2“ apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieš pradedant nagrinėti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, yra tikslinga dar kartą pažymėti pirmosios instancijos teismo nustatytas bei kitas faktines bylos aplinkybes, kuriomis teisėjų kolegija remiasi, spręsdama dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Atsakovas UAB „TELE2“ 2012-12-03 ieškovui UAB „Juntos“ pateikė atsakymą ir nurodė, kad visos ataskaitos apie pajamas, faktiškai gautas už nukreiptus skambučius už laikotarpį nuo 2009-12-08 iki 2012-10-01 yra pateiktos ieškovui, todėl jo pretenzijos yra nepagrįstos.

Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl ginčui taikytinos materialinės teisės normų.

Dėl taikytinos materialinės teisės

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra būtina pažymėti ne tik Sutartines nuostatas, reglamentuojančias šalių įsipareigojimus, atsakomybę ir kt., bet taip pat ir teisės aktų nuostatas, nustatančių tokių paslaugų teikimą.

Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacija laikoma tokia informacija, kuri gali būti žalinga nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystimuisi, jai priskiriama erotinio pobūdžio informacija, taip pat informacija, kuria skatinami lytiniai santykiai. Tokios informacijos skleidimas yra draudžiamas arba ribojamas įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnis nustato, kad asmens duomenys saugomi ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai, o kai tokie duomenys nebereikalingi jų tvarkymo tikslams, jie turi būti sunaikinami, išskyrus tuos, kurie įstatymų nustatytais atvejais turi būti perduoti valstybės archyvams.

Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl ieškovo UAB ,,Juntos“ bei atsakovo UAB ,,TELE2“ apeliacinių skundų argumentų.

Dėl teikiamų paslaugų pobūdžio ir jų formos

Apeliantas UAB ,,Juntos“ teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų, Sutarties nuostatas, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo, kad jis paslaugas trumpaisiais numeriais teikė neteisėtai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Juridinių asmenų registro duomenis, apelianto UAB ,,Juntos“ nurodoma veikla – renginių organizavimas, psichologinės konsultacijos ir kita veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.

Kaip minėta, teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad apeliantas jam suteiktais naudotis trumpaisiais numeriais, kurie buvo peradresuojami į ilgąjį numerį, teikė paslaugas suaugusiems, kurių metu suteikiama informacija daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystimuisi. Tokią išvadą teismas grindė liudytojų parodymais (ieškovo operatorės E. G., V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skambinama pasikalbėti įvairiomis temomis, taip pat ir intymaus pobūdžio klausimais); apelianto teikiamų paslaugų reklama (svetainėje www.Sex-Phone.lt siūloma skambinti apelianto trumpaisiais numeriais ir pasikalbėti ,,apie gyvenimą be tabu“, pateikiamos apsinuoginusių merginų, erotiškos nuotraukos, prie jų nurodomas intymaus pobūdžio tekstas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas paminėtų aplinkybių skunde neginčija.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad jo teikiamos paslaugos nėra draudžiamos Lietuvos Respublikoje. Tačiau kaip minėta prieš tai, tokio pobūdžio veikla yra griežtai reglamentuojama specialių teisės aktų, nes šios paslaugos gali būti žalingos nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystimuisi, tokios informacijos šiems asmenims skleidimas yra draudžiamas arba ribojamas įstatymo nustatyta tvarka (Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimosi taisyklių 7 p., Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 str.). Todėl tokios paslaugos negali būti teikiamos viešųjų fiksuoto telefono ryšio ir (arba) viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų numeriais (trumpaisiais numeriais), o pagal Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimosi taisyklių imperatyvias 49 punkto ir Nacionalinis telefono ryšio numeracijos plano 8.10 punkto nuostatas paslaugos suaugusiems gali būti teikiamos tik padidinto tarifo paslaugų suaugusiems numeriais – 909 XXXXX. Kaip teisingai nurodė teismas, būtent toks reglamentavimas iš dalies užtikrina vartotojų teisę blokuoti paslaugų gavimą.

Atsakovas UAB „TELE2“, pagrįsdamas savo atsiliepimo į UAB ,,Juntos“ apeliacinį skundą argumentus, jog šis žinojo / turėjo žinoti minimos veiklos reglamentavimą, nurodė, kad šios bendrovės direktorei J. V., jos pavaduotojui A. K., yra iškeltos baudžiamosios bylos: Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamosiose bylose Nr. 1-33-606/2015 ir Nr. 1-132-549/2015 šie asmenys kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307 straipsnio 2 dalyje, 167 straipsnyje – veikdami bendrininkų grupe organizavo prostituciją, jai vadovavo bei turėjo pajamų iš kitų asmenų prostitucijos, neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą ir kt.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Šiaulių apylinkės teismas įsiteisėjusiame 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendyje konstatavo, kad A. K. vertėsi uždrausta ūkine veikla, nuo 2008-12-04 iki 2010-04-15 būdamas UAB „Takona Group“ ir UAB „Vakarų verslo vizija“ (pradinė ginčo sutarties šalis) direktoriumi, taigi – atsakingas už bendrovių veiklos organizavimą, jų tikslų įgyvendinimą, vertėsi Lietuvos Respublikoje draudžiama ūkine veikla – prostitucija, ir gavo nenustatytą kiekį pajamų (sudarė autorines licencines koncertinės programos sukūrimo ir atlikimo sutartis su merginomis, kurios šių įmonių nuomojamose patalpose teikė lytines paslaugas ir kitokiu būdu tenkino asmenų lytinę aistrą už piniginį atlygį, baudžiamoji byla Nr. 1-86-409/2013).

Paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia sutikti su atsakovo teiginiais, kad apeliantui UAB ,,Juntos“ buvo / turėjo būti žinoma, jog minimų paslaugų teikimas yra imperatyviai reglamentuojamas, o taip pat tokio reglamentavimo esmė bei tikslai, tačiau šių reikalavimų nebuvo laikomasi (CPK 185 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas savo skunde teigdamas, kad jo veikla nėra draudžiama ir gali būti teikiama tokiu atveju, kai yra užtikrinami specialių teisės aktų reglamentuojami reikalavimai, iš esmės pats pripažįsta, jog žinojo apie draudimą naudoti trumpuosius numerius savo teikiamoms paslaugoms, bet jo nesilaikė.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto UAB ,,Juntos“ teiginius, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino, taikė materialinės teisės normas ir be pagrindo konstatavo, jog apeliantas paslaugas suaugusiems teikdamas trumpaisiais numeriais, nesilaikė imperatyvių tokių paslaugų teikimo formos reikalavimų. Todėl sutiktina su teismo išvada, kad apeliantas minėtą veiklą vykdė akivaizdžiai neteisėtu būdu ir apie tai žinodamas (CK 1.6 str., CPK 185 str.).

Dėl atsakovo UAB „TELE2“ atsakomybės ir jo apeliacinio skundo

Minėta, kad UAB „TELE2“ apeliaciniame skunde prašo iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti teismo motyvus, jog jis žinojo / privalėjo žinoti apie apelianto UAB ,,Juntos“ neteisėtai vykdomą veiklą. Teisėjų kolegija, sutikdama su šio skundo argumentais, atmeta kaip nepagrįstus ieškovo UAB ,,Juntos“ teiginius, kad už trumpųjų numerių suteikimą ir jų naudojimą nagrinėjamu atveju yra atsakingas atsakovas UAB „TELE2“, todėl jo ieškinys atmestas neteisėtai ir nepagrįstai.

Pirma, kaip teisingai nurodė atsakovas UAB „TELE2“, šalys Sutarties 2.1 punkte buvo susitarusios, kad šis sudarys galimybę klientams susisiekti su apeliantu UAB ,,Juntos“ ir naudotis jo teikiamomis paslaugomis – pokalbiais telefonu. Byloje nėra duomenų, to neteigia ir ieškovas, kad jis, kreipdamasis į atsakovą dėl trumpųjų numerių suteikimo ar vėliau – paslaugų teikimo metu, būtų šį informavęs apie teikiamų paslaugų pobūdį (CPK 178 str.).

Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas UAB ,,Juntos“ Sutarties 3.1 punkte įsipareigojo pats gauti visus reikiamus leidimus ir licenzijas, reikalingus jo veiklai, taip pat garantavo už teikiamų paslaugų trumpaisiais numeriais teisėtumą.

Trečia, teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo UAB „TELE2“ apeliacinio skundo argumentais, kad jis – privatus juridinis asmuo, kuris nėra kompetentingas nuspręsti ar kitas asmuo paslaugas teikia, vykdo veiklą neteisėtai, o teisės aktai nenustato jam pareigos tikrinti abonentų paslaugų teikimo pobūdžio ir jomis domėtis, kad tai daryti yra įpareigotos atitinkamos institucijos. Pagal Elektorinių ryšių įstatymo 61 straipsnį draudžiama be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, įgyvendina šiuos reikalavimus dėl ryšio konfidencialumo užtikrinimo.

Taigi, priešingai nei sprendė teismas, faktas, kad viešai tam tikrame prieš tai minėtų specifinių tokios rūšies paslaugų reklamos internetiniame portale www.Sex-Phone.lt skelbiama informacija; kad šalys susirašinėjo el. paštu, kurio adresas supply@aistra.eu, – nėra pakankamas išvadai, kad atsakovas UAB „TELE2“ yra atsakingas už neteisėtą šių paslaugų teikimą (Sutarties 2.1, 3.1 p., Telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimosi taisyklių 55 p., CK 1.5 str., CPK 185 str.). Be to, kaip minėta, atsakovas UAB „TELE2“ dar 2012-12-30 Sutartį nutraukė. Pažymėtina, kad atsakovas UAB „TELE2“ atsiliepime į skundą teigia, kad yra socialiai atsakinga įmonė, todėl priims atitinkamus sprendimus dėl gautų pajamų atsisakymo ir pašalinimo iš įmonės buhalterinės apskaitos.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apelianto UAB „TELE2“ teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo motyvuojamojoje sprendimo dalyje konstatavo, jog jis galėjo ir privalėjo žinoti apie ieškovo UAB ,,Juntos“ neteisėtai vykdytą veiklą, tačiau neužtikrino teisėto numerių naudojimo ir tuo pažeidė Numerių skyrimo ir naudojimosi taisyklių 55 punkte nustatytą pareigą. Todėl apelianto UAB „TELE2“ skundas tenkinamas, o paminėti motyvai pašalinami iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies (CPK 185 str.).

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ir reikalavimo priteisti skolą

Kaip minėta, šioje nutartyje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovo UAB ,,Juntos“ ieškininius reikalavimus atmetė nusprendęs, jog šis savo veiklą vykdė neteisėtai (Elektroninių ryšių įstatymo 2 str. 1 d., Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 47 p., Numerių skyrimo ir naudojimosi taisyklių 7, 49 p.).

Kartu teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo dėl 268 232,16 Lt skolos – jam priklausančios dalies atsakovo UAB ,,TELE2“ pajamų už suteiktas ryšio paslaugas, priteisimo (CPK 178 str.). Apeliantas UAB ,,Juntos“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias tiek su jo teikiamų paslaugų pobūdžiu, tiek su atsakovo pareiga teikti ataskaitas, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas – neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, be pagrindo atsisakė priimti jo pateiktus įrodymus – operatorių parengtas skambučių ataskaitas, nevykdė pareigos pareikalauti iš atsakovo UAB ,,TELE2“ pateikti pirminius dokumentus, nepagrįstai konstatavo, jog jis neįrodė pajamų gavimo fakto, atmetė ieškinį.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių apelianto argumentų, pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Pagal CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalis įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; tie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Juos vertinant reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

Teismų praktikoje nagrinėjamais klausimais ne kartą yra išaiškinta, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, vidiniu įsitikinimu; kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu: išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005 ir kt.).

Išanalizavusi pirmosios instancijos teismo išvadas dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad jos yra pagrįstos: išsamiai argumentuotas atsisakymas vadovautis tam tikrais įrodymais – paties ieškovo sudarytomis bei pateiktomis skambučių ataskaitomis, tinkamai įvertinti visi kiti byloje esantys įrodymai, jų visumą (CPK 185 str.).

Nesutikdamas su teismo išvada, kad sąsajumo bei leistinumo kriterijus atitinkančiais įrodymais apeliantas UAB ,,Juntos“ nepagrindė šių savo reikalavimų, skunde tvirtina, jog, priešingai nei sprendė teismas, pats atsakovas UAB „TELE2“ nesilaikė teisės aktuose jam nustatytos pareigos teikti ataskaitas apie skambučius, teismas nepagrįstai šių duomenų nepareikalavo, todėl jis, neturėdamas pirminių dokumentų, neturėjo galimybės įrodyti savo teiginių. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais apelianto teiginiais.

Iš tiesų, apeliantas teisingai nurodo, kad pagal Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 55 punktą abonentui pareikalavus, paslaugų teikėjas privalo nemokamai arba už sąnaudomis pagrįstą užmokestį pateikti jam detalią sąskaitą ir papildomas sąskaitos detales apie visas jam suteiktas paslaugas, už kurias jis privalo mokėti, įskaitant papildomas, joje atskirai nurodant: kiekvienos suteiktos paslaugos įeinančio ir (ar) išeinančio ryšio telefono ryšio numerį (jei abonentas naudojasi viešosiomis telefono ryšio paslaugomis) arba prisijungimo prie interneto prieigos tarnybinės stoties kryptį ir (ar) tipą (jei abonentas naudojasi duomenų perdavimo ir (ar) interneto prieigos paslaugomis); kiekvienos paslaugos suteikimo pradžios datą ir laiką; pagal abonento pasirinktą mokėjimo planą kiekvienos suteiktos paslaugos trukmę ar perduotų duomenų kiekį, įkainį (tarifą) ir kainą, neįskaitant nuolaidų ir PVM; bendrą per ataskaitinį laikotarpį suteiktų visų paslaugų kainą, neįskaitant nuolaidų ir PVM.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šiuo klausimu yra būtina dar kartą paminėti tai, jog šalys, sudarydamos paslaugų teikimo Sutartį dėl klientų skambučių dviem trumpaisiais numeriais nukreipimo į ilgąjį numerį, suteikiant galimybę naudotis teikiamomis paslaugomis (pokalbiais telefonu), – buvo susitarusios, kad atsiskaitymai pagal šią Sutartį vykdomi tam tikra specifine tvarka: šalys susitarė, kad kiekviena pokalbio minutė apmokestinama padidintu 5 Lt / min. tarifu, iš kurių 2,5 Lt / min. – ieškovo pajamos, o 2,5 Lt / min. – atsakovo pajamos; apeliantas UAB ,,Juntos“ atsakovui kiekvieną mėnesį moka abonentinį mokestį – 500 Lt už vieno trumpojo numerio nukreipimą, viso – 1 000 Lt (2.5 p.). Pagal Sutarties 2.6 punktą UAB „TELE2“ kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki 5 mėnesio dienos pateikia įmonei ataskaitą apie pajamas, faktiškai gautas už nukreiptus skambučius, remdamasi šiais duomenimis, įmonė išrašo UAB „TELE2“ sąskaitą faktūrą, kurią šis apmoka per 30 kalendorinių dienų nuo jos gavimo (2.6 p.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas UAB „TELE2“ elektroniniu paštu teikdavo ieškovui UAB ,,Juntos“ šias ataskaitas apie pajamas ir byloje nėra duomenų, kad beveik trejus metus tokios ataskaitos jo (ar pirmosios šios sutarties šalies) būtų netenkinusios ar jis būtų reiškęs kokias nors pretenzijas dėl jų formos, duomenų išsamumo, patikimumo ar kt. (CPK 178 str.). Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad ataskaitą apie gautas pajamas už apelianto reikalaujamą laikotarpį atsakovas UAB „TELE2“ šiam buvo pateikęs, kaip tai ir buvo susitarta Sutartyje.

Taigi teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas savo teiginius dėl atsakovo UAB „TELE2“ pareigos pateikti ataskaitas nevykdymo be pagrindo grindžia Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 55 punktu, nes jame, visų pirma, nurodyti duomenys yra siejami su paslaugų teikėjo pareiga pagrįsti abonentui pateiktas sąskaitas ir jas detalizuoti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, kaip minėta, specifinis atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarkos pobūdis, dėl kurio šalys buvo susitarusios, sąlygojo tai, kad ieškovas UAB ,,Juntos“ atsakovui UAB „TELE2“ mokėdavo tik abonentinį fiksuotą mokestį už suteiktus trumpuosius numerius, o šis ieškovui teikdavo ataskaitas apie pajamas, o ne sąskaitas.

Kaip teisingai nurodė teismas, apelianto minimose teisės aktų normose nėra imperatyvaus reikalavimo paslaugų teikėjui atsakovui UAB „TELE2“ saugoti jo nurodomus duomenis. Elektroninių ryšių įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė generuoti, kaupti ir tvarkyti tuos abonentų duomenis, kurie yra būtini šiems paslaugų naudotojams identifikuoti, paslaugoms teikti, apskaitai ir atsiskaitymams. Tokie duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Ši informacija gali būti saugoma ilgiau tik tokiu atveju, kai ji yra reikalinga esant užginčytai sąskaitai (nagrinėjamu atveju sąskaitos nebuvo išrašomos) arba kai tokius duomenis yra būtina pateikti kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti, Vyriausybės įgaliotos institucijos – kriminalinės žvalgybos subjekto, žvalgybos institucijų – nurodymu ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, tačiau ši informacija gali būti saugoma ne ilgiau kaip metus (77 str. 3 d.).

Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus jau minėtą tarp šių šalių nustatytą atsiskaitymo tvarką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad priešingai nei teigia apeliantas UAB ,,Juntos“ įstatyme nėra įtvirtintos atsakovo UAB „TELE2“ pareigos už praėjusį paslaugų teikimo laikotarpį teikti pastarajam ataskaitas su Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 55 punkte nurodytais duomenimis bei juos išsaugoti. Ši pareiga taip pat negali būti kildinama iš Sutarties, dėl kurios sąlygų teisėtumo nėra ginčijamasi (CPK 185 str., CK 6.156 str., 6.200, 6.189 str.).

Apeliantas UAB ,,Juntos“ teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė prijungti ir vadovautis jo vidinės apskaitos duomenimis, kuriuos, kaip nurodo, rinkdavo ir kaupdavo pačios paslaugų operatorės, fiksuodamos skambučių faktą ir jų trukmę.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad nėra pagrindo atsisakyti priimti jo teikiamus įrodymus vien dėl to, jog telefoninio ryšio duomenys yra užfiksuoti raštu, nesinaudojant kompiuterinėmis ar kitomis apskaitos programomis. Tačiau nagrinėjamu atveju, visų pirma, kaip teisingai sprendė teismas, atsisakydamas juos priimti, šie įrodymai galėjo būti pateikti teismui anksčiau (byla pradėta 2013-05-17, įrodymai buvo teikiami 2014-04-22 – paskutinio teismo posėdžio metu) (CPK 181 str. 2 d.). Antra, kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl naujų įrodymų prijungimo, privalo nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (sąjajumas), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad šie apelianto UAB ,,Juntos“, be kita ko – juridinio asmens, kuriam yra taikomi didesni atidumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimai, kurio ūkinė komercinė veikla privalo būti apskaitoma vadovaujantis imperatyviais įstatymų reikalavimais, prašomi prie bylos prijungti įrodymai šių reikalavimų neatitinka. Jie yra sudaryti operatorių, teikusių paslaugas telefonu, asmeninių užrašų pagrindu, be to, kaip teisingai nurodė teismas, galimas jų suinteresuotumas fiksuoti kuo ilgesnę šių pokalbių trukmę, nes, priešingai nei teigia apeliantas, teismo posėdžio metu operatorės teigė, kad jų atlyginimas priklausydavo taip pat ir nuo šios aplinkybės (priedai, paskatinimai ir kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą sutikti su teismo išvada, kad šie duomenys neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, todėl negali būti priimami bei vertinami sprendžiant šį ginčą (CPK 185 str., 181 str., 177 str. 1 d., 178 str.).

Remdamasis šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat atsisako tenkinti apelianto UAB ,,Juntos“ prašymą dėl priėmimo kartu su apeliaciniu skundu teikiamų šių duomenų (CPK 314 str., 185 str.).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovo UAB ,,Juntos“ ieškininius reikalavimus (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kaip minėta, apeliantas UAB ,,Juntos“ taip pat nesutinka su teismo atsakovui UAB „TELE2“ priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, nes, anot apelianto, jų paskaičiavimas ir pagrindimas nebuvo teismui pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas UAB „TELE2“ iki 2014-04-22 teismo posėdžio pateikė šių išlaidų paskaičiavimą, taip pat duomenis apie jų apmokėjimą. Kaip teisingai nurodė teismas, šių prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl maksimalaus dydžio užmokesčio už advokato paslaugas nustatytų maksimalių dydžių. Tuo tarpu vien tai, kad nebuvo atskirai pateiktas kiekvienos teisinės paslaugos įkainis, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 185 str., 98 str.1 d.).

Vadovaudamasi prieš tai nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo UAB ,,Juntos“ ieškinį, atskleidė bylos esmę, ištyrė visas svarbias bylai nagrinėti aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino bei taikė materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, o apeliantas ieškovas UAB ,,Juntos“ nepaneigė šių teismo išvadų pagrįstumo. Todėl jo skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, nenagrinėjant kitų šiame apeliaciniame skunde nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui (dėl netinkamai nustatyto ieškinio dalyko ir pagrindo, netinkamos teisinės kvalifikacijos, netinkamo paslaugų apmokestinimo ir kt. (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Kaip minėta, atsakovo UAB ,,TELE2“ apeliacinis skundas tenkinamas, todėl iš teismo motyvuojamosios dalies pašalinamos pirmiau šioje nutartyje nurodytos nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo UAB ,,Juntos“ apeliacinį skundą, iš jo atsakovui UAB ,,TELE2“ priteistinos pastarojo turėtos 41,13 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) (142 Lt, CPK 98 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo motyvuojamosios dalies išvadą, kad atsakovas UAB ,,TELE2“ galėjo ir privalėjo žinoti apie ieškovo UAB ,,Juntos“ vykdytą neteisėtą veiklą, tačiau neužtikrino teisėto telefonų numerių 1662 ir 1663 naudojimą ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005-12-13 įsakymu Nr. 1V-1104 patvirtintų telefono ryšio numerių skyrimo ir naudojimosi taisyklių 55 punkto reikalavimus.

Iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Juntos“ (kodas 302519705) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,TELE2“ (kodas 111471645) priteisti 41,13 Eur (šimtas keturiasdešimt du litai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.