Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-31 · Administracinė byla Nr. I-3230-243/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-31
Bylos Nr.
I-3230-243/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00104-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
J. V.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3230-243/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00104-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 31 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Vida Stonkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. V. skundu ir jo patikslinimu prašo priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl tinkamų sąlygų neužtikrinimo jo etapavimo į Lukiškių tardymo izoliatorių metu. Nurodo, jog jis laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. kovo 9 d. periodiškai buvo konvojuojamas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Teigia, jog jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos, nes konvojavimo automobilyje buvo mažai įrengtų vietų, nebuvo saugos diržų, nebuvo tinkamos ventiliacijos, apšvietimo. Be to, konvojavimo metu nebuvo išleistas į tualetą.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimu su skundu ir patikslintu skundu nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. kovo 9 d. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VS Tarnyba) 20 kartų vykdė pareiškėjo konvojavimą planinio konvojaus maršrutu Kaunas – Pravieniškės – Vilniaus – Pravieniškės – Kaunas. Teigig, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis (toliau – Konvojavimo taisyklės), konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo. Atsakovės atstovo teigimu, per ginčo laikotarpiu vykdytus konvojavimus, pareiškėjas nepateikė skundų dėl konvojavimo sąlygų, VS Tarnyboje taip pat nebuvo gautas pareiškėjo prašymas ar skundas, susijęs su netinkamomis jo konvojavimo sąlygomis. Teigia, jog pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kada ir kokius galimai neteisėtus veiksmus patyrė. Tvirtina, jog VS Tarnybos planinių konvojų metu naudojami specialieji automobiliai atitinka teisės aktų reikalavimus, yra išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie šių automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimas. T. y., konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, įrengtos tinkamos apšvietimo ir ventiliacijos sistemos, konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais. Nurodo, jog pagal Konvojavimo taisyklių 163 punktą reikalavimas prisegti kiekvieną konvojuojamąjį asmenį saugos diržais yra aktualus, jei asmuo konvojuojamas kitomis (nespecialiosiomis) transporto priemonėmis, visos VS Tarnybos naudotos specialiosios transporto priemonės, skirtos konvojuojamiesiems pervežti, yra registruotos teisės aktų nustatyta tvarka ir atitinka techninius reikalavimus, o saugos diržus numato ir įrengia gamintojas. Teigia, jog pagal teisinį reguliavimą konvojuojamieji planinių konvojų metu į tualetą vedami tik pasikeitimo punktuose ir patiems prašant. Nurodo, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi į konvojaus pareigūną dėl išvedimo į tualetą, ar pareiškėjui konkretaus konvojavimo metu nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu pasikeitimo punkte. Nurodo, jog konvojavimas (pervežimas) trukdavo vidutiniškai 1 val. 35 min.

Atsakovės atstovas prašo pareiškėjo skundą ir jo patikslinimą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos padarymo pareiškėjui J. V. atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, veiksmais Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu pagrįstumo nustatymas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą taip pat yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl įrodinėjimo našta tenka abiem bylos proceso dalyviams.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas neturtinės žalos padarymą ir atlyginimą kildina iš to, jog jam konvojavimo metu jam nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos, nes konvojavimo automobilyje buvo mažai įrengtų vietų, nebuvo saugos diržų, nebuvo tinkamos ventiliacijos, apšvietimo, etapavimo metu niekada nebuvo išleistas į tualetą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklės nustato konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą (1 punktas). Konvojavimo taisyklių 106 punktas numato, jog konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Konvojavimo taisyklių 134 punkte numatyta, jog konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Lydimo į tualetą konvojuojamojo priešakyje saugiu atstumu nuo jo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iš paskos – konvojaus viršininkas arba jo padėjėjas.

Nustatyta, jog ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. kovo 9 d. pareiškėjas buvo konvojuotas maršrutu Kaunas – Pravieniškės – Vilniaus – Pravieniškės – Kaunas 20 kartų (b. l. 27-66). Kelionės žiniaraščiuose nėra fiksuoti pareiškėjo prašymai ar skundai dėl konvojavimo sąlygų, nors pagal Konvojavimo taisyklių 106 punktą, pareiškėjas turėjo teisę reikšti pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų. Iš VS Tarnybos 2019 m. vasario 25 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2018 m. VS Tarnyboje nebuvo gautas nei vienas pareiškėjo skundas ar prašymas, susijęs su netinkamomis pareiškėjo konvojavimo sąlygomis (b. l. 121). Iš į bylą pateiktų įrodymų taip pat matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai, t. y. kurių techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta (b. l. 87-120). Į Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiajame transporte įrengti saugos diržus kiekvienam konvojuojamam asmeniui (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015, 2016 m. gegužės 30 d. administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016 ir kt.). Atsakovės atstovės pateiktos automobilių, kuriais buvo konvojuojamas pareiškėjas, techninės apžiūros rezultatų kortelės bei automobilių transporto priemonių registracijos liudijimų nuorašai patvirtina visų naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo ir kitiems techniniams reikalavimams. Teismas sprendžia, kad visi pareiškėjo argumentai, susiję su automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, netinkamumu žmonėms vežti, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu įsitikinimu apie netinkamas konvojavimo sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad konvojavimo metu jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu, be to, jis nenurodė, kokio konvojavimo metu jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti tualetu.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, veiksmų ar neveikimo pareiškėją konvojuojant laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2018 m. kovo 9 d. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -88 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo J. V. skundą ir patikslintą skundą dėl 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja Vida Stonkuvienė