Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutarimas

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Viktorija Vasiliauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V. atstovui advokatui Artūrui Jeskelevičiui, posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 str. 1 d., numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir nuo 2019-06-30 iki 2019-12-17 žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus kreditoriams, nesikreipė Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nustatytais terminais į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Tokiais veiksmais A. V. pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. ir padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Institucijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą ir laiką tinkamai pranešta, gautas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant.

Atsakomybėn traukiamo asmens A. V. atstovas advokatas A. Jeskelevičius nurodė, kad A. V. jau buvo baustas pagal ANK 120 str. 1 d., todėl pakartotinai negali būti baudžiamas už tą patį pažeidimą antrą kartą. Susipažinus su byloje ir LITEKO sistemoje esančiais duomenimis nustatyta, kad A. V. Plungės apylinkės teismo 2019-11-18 nutarimu nubaustas pagal ANK 120 str. 1 d. už tai, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus – VMI – teises. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad A. V. yra baudžiamas už tą patį nusižengimą, nes pirmuoju atveju jis buvo nubaustas už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, o šiuo atveju už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo napateikimą.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjamu atveju A. V. pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi nuo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytų sąlygų atsiradimo iki tos dienos, kai kreditoriaus iniciatyva buvo pradėta bendrovės bankroto procedūra, t. y. iki 2019-12-17. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V.s atstovo teigimu, jo padaryto administracinio nusižengimo padarymo (paaiškėjimo) data turėtų būti laikoma 2018-05-14, t. y. kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo Inspekcijos įspėjimą apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kaip jau anksčiau minėta, įspėjimas apie galimą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo nenutraukė ir nepašalino trunkamojo pobūdžio pažeidimo ir bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą. Šiuo atveju būtina nustatyti bendrovės nemokumo momentą (apie jį bus pasisakyta vėliau), trunkamojo pažeidimo pabaigą ir įvertinti bendrovės vadovo veiksmus, jei tokių vadovas ėmėsi, įmonės mokumui atstatyti. Taigi A. V. atstovo advokato A. Jeskelevičiaus minimas Inspekcijos įspėjimas neturi jokios reikšmės nustatant ANK 39 straipsnyje nurodytą terminą atsakomybei taikyti. Priešingai, teismo vertinimu, įspėjimas buvo svarbi aplinkybė, kuri bendrovės vadovą, kaip geriausiai žinantį bendrovės finansinę būklę, įpareigojo dar kartą atsakingai įvertinti bendrovės finansinę būklę ir imtis įstatyme nustatytų veiksmų.

Kreditoriui pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės vadovui išnyksta pareiga pačiam kreiptis į teismą. Tokiais atvejais kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas žymi tik ANK 120 straipsnyje nurodyto trunkamojo nusižengimo pabaigą. Tačiau tokia aplinkybė pati savaime nešalina bendrovės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį, jei kreditorius tokį prašymą pateikia jau po to, kai bendrovės vadovui buvo kilusi pareiga tai padaryti pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, nepaisant to, ar bendrovės vadovas žinojo, numanė ar bent galėjo numanyti apie kreditoriaus ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-03 nutartis byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Kaip jau anksčiau minėta, trunkamasis pažeidimas buvo nutrauktas 2019-12-17, kai Inspekcija kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, dvejų metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas nėra suėjęs.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Be to, pagal formuojamą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką nustačius, jog įmonė, kuri eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinio turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/2011; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2081-798/2017, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1394-881/2019, kt.).

Pasisakant dėl bendrovės nemokumo momento, teismo vertinimu, būtina išanalizuoti ir įvertinti bankroto procese priimtus procesinius sprendimus ir dėl jų pasisakyti, nes tai svarbu nustatant A. V. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo momentą. Iš LITEKO duomenų sistemos matyti, kad 2018-10-26 inspekcija kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo byloje, kuris 2018-12-14 nutartimi iškėlė bankroto bylą nustačiusi, kad bendrovė nemoka darbo užmokesčio darbuotojams nuo 2017 m. gegužės mėnesio ir konstatavusi, kad tai sudaro savarankišką pagrindą jai iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Minėta nutartis neįsiteisėjo, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2019-02-01 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo nutartį, nustatęs, kad bendrovės turimas nekilnojamasis turtas viršija visas apeliantės skolas, o pradelstas skolas šis nekilnojamasis turtas viršija daugiau nei du kartus ir tai teismui leido daryti išvadą, kad kad bendrovė neatitinka nemokios įmonės statuso. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir teismas šioje byloje neturi pagrindo nesivadovauti įsiteisėjusio procesinio sprendimo nustatytomis aplinkybėmis. Be to, šios aplinkybės svarbios tuo aspektu, kad 2018-10-26 Inspekcijai kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo nutrauktas trunkamasis pažeidimas, o Lietuvos apeliacinis teismas įvertinęs 2018 metų bendrovės balanso duomenis, nustatė, kad bendrovė yra moki. Todėl šioje byloje būtina įvertinti 2019 metų bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis ir nustatyti, ar laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-12-17 atsirado aplinkybės, kurios lemtų A. V. pareigą pačiam kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Kartu su pareiškimu Inspekcija teismui pateikė 2019-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą, iš kurio matyti, kad bendrovės turtas sudarė 1514782,00 Eur (nuo 2018-12-31 buvusio turto 1746585,00 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 1134998,00 Eur (nuo 2018-12-31 buvusių skolų ir įsipareigojimų 1155338,00 Eur). Taigi per pusmetį turto vertė sumažėjo 231503 Eur, o skolos tik 20340 Eur. Be to, iš į bylą pateikto 2019-08-19 parengto UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plano, kurį parengė ir pasirašė pats A. V. matyti, kad per 2019 m. sausio-birželio mėnesių laikotarpį bendrovė patyrė 211163 Eur nuostolių (kai per 2018 metus nuostoliai siekė 50889 Eur). Skola valstybės biudžetui sudarė 178420 Eur (2018-12-31 skola biudžetui 101633,55 Eur), t.y. per pusmetį padidėjo net 76787 Eur. Verslo plane nurodyta, kad bendrovės gaunamos pajamos nėra pakankamos, kad galėtų savalaikiai vykdyti mokestinius įsipareigojimus. Plane akcentuojama, kad pabaigus nekilnojamojo turto vystymo projektus bus galima sureguliuoti piniginius srautus ir padengti susidariusius mokestinius įsipareigojimus (2 t. b.l. 4-6). Taigi akivaizdu, kad bendrovės finansinė padėtis tik blogėjo ir bendrovės vadovas tą akivaizdžiai matė. Be to, iš Lietuvos apeliacinio teismo 2020-09-15 nutarties, kuria palikta galioti Klaipėdos apygardos teismo 2020-08-11 nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą, matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 31 d. balanso duomenimis, bendrovės turimas turtas sudarė 1 514 928,00 Eur, o įsipareigojimai – 1 163 528 Eur, t. y. iš esmės per metus laiko bendrovės finansinė padėtis nepasikeitė į gerąją pusę.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad bendrovė tapo nemokia ne vėliau, kaip 2019 m. viduryje ir A. V., aiškiai matydamas blogėjančią bendrovės būklę, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, su pareiškimu į teismą dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo turėjo kreiptis 2019 metų vasarą, tačiau to nepadarė.

Be to, vadovaujantis kasacinio teismo praktika būtina įvertinti, ar veiksmai, kurių ėmėsi A. V., neturėtų būti laikomi priemonėmis įmonės mokumui atkurti.

Visų pirma reikia atkreipti dėmesį, kad visi mokestiniai susitarimai dėl skolos atidėjimo su kreditoriais buvo sudaryti 2020 m. sausio mėnesį, t. y. po šioje byloje nustatyto bendrovės nemokumo momento praėjus pusei metų. Be to, šių susitarimų reikšmę įmonės mokumui atstatyti įvertino Lietuvos apeliacinis teismas, kuris 2020-09-15 nutartyje konstatavo, kad skolininko ir jo kreditorių susitarimas dėl prievolių vykdymo termino atidėjimo trumpuoju laikotarpiu iš esmės laikytinas formaliu ir savaime (be kitų objektyvių ir realių papildomų priemonių) neatkuriančiu įmonės mokumo. Šioje nutartyje teismas taip pat pasisakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastaruosius kelis metus veikia nuostolingai, veiklos nuostoliai didėja. Atsakovė neatsiskaito su VMI nuo 2016 metų, pareiškėjos taikytos priverstinio skolos išieškojimo priemonės nedavė rezultatų, bendrovė duomenų, patvirtinančių jos mokumą ir kad būtų atsiskaičiusi su pareiškėja, teismui nepateikė.

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad A. V., būdamas Bendrovės vadovas, taip pat atsakingas už tinkamą bei savalaikį pareiškimo teismui dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo, savo pareigas vykdė aplaidžiai, esant Bendrovei nemokiai dėl jai bankroto bylos iškėlimo į teismą įstatymo nustatytais terminais nesikreipė ir taip padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Byloje nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. A. V. už tapatų pažeidimą nėra baustas. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad A. V. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ne siekdamas išvegti kokių nors savo įsipareigojimų, bet priešingai, siekdamas tęsti bendrovės veiklą ir bandyti atsiskaityti su bendrovės kreditoriais. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog geriausiai administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V. paskiriant minimalią, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

A. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą - 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų, 00 ct) baudą.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas apeliaciniu skundu per dvidešimt kalendorinių dienų nuo teismo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.