- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-1498-855/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01884-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- Z. S.
- Kategorijos
- 3.1.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) Z. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės Z. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Z. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės G. M. ieškovės naudai 7 000,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
2. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 10 d. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė atnaujinti ieškovei terminą atskirajam skundui paduoti, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. priimtą nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2.1. Prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ieškovė grindė tuo, jog silpnai supranta lietuvių kalbą, dėl ko kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba), kuri, jau pasibaigus nutarties apskundimo terminui, suteikė ieškovei antrinę teisinę pagalbą dėl 2020 m. liepos 3 d. nutarties apskundimo. Ieškovės paskirtam advokatui grįžus iš atostogų, atskirasis skundas nedelsiant, 2020 m. rugpjūčio 5 d., buvo parengtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Z. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties, kaip pateiktą praleidus apskundimo terminą ir šio termino neatnaujinus.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovę, kurios ieškinį buvo atsisakyta priimti, atstovavo advokatas, kuriam apie skundžiamą nutartį buvo pranešta tinkamai įstatyme nustatyta tvarka, tačiau atskirasis skundas dėl 2020 m. liepos 3 d. nutarties teismui buvo pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytą apskundimo terminą, kurio pirmosios instancijos teismas neatnaujino ieškovės skunde nurodytais pagrindais.
5. Teismas nurodė, jog kadangi ieškovė bylą vedė per atstovą (advokatą), teismas procesinius dokumentus įteikė tik atstovui, o atstovaujamo santykį su atstovaujamuoju teismas laikė pačių santykio šalių reikalu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė
6. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) Z. S. nesutiko su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, prašė panaikinti tiek Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti apeliantės atskirąjį skundą, tiek 2020 m. liepos 3 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, ir prašo perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovės valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį, kur pasisakė, jog terminas atskirajam skundui pateikti yra praleistas, o pagrindo jį atnaujinti teismas nenustatė, neįsigilino į atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, jog apeliantė visą šį laiką (nuo nutarties priėmimo iki apeliacinio skundo padavimo) neturėjo atstovo, kadangi ankstesniuoju Tarnybos sprendimu apskųsti 2020 m. liepos 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties apeliantės atstovas neturėjo teisės, nes pirminis Tarnybos 2020 m. sausio 14 d. priimtas sprendimas Nr. (8.1)TP-20-T-46-531 nesuteikė atsakovui tokios teisės, kadangi atstovas ieškovei buvo paskirtas atstovauti ją tik pirmosios instancijos teisme (parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmoje instancijoje), todėl jo įgaliojimai baigėsi 2020 m. liepos 3 d., pirmosios instancijos teismui priėmus nutartį.
7.2. Antrinė teisinė pagalba apeliantei buvo suteikta jau pasibaigus teismo nutarties apskundimo terminui, t. y. teisinę pagalbą ji gavo nuo 2020 m. liepos 22 d., šis sprendimas jai buvo įteiktas 2020 m. liepos 26 d. atstovui esant atostogose. Atstovui 2020 m. liepos 27 d. grįžus iš atostogų, buvo nedelsiant parengtas atskirasis skundas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą atsisakyta priimti.
11. CPK 335 straipsnyje nustatytas septynių dienų terminas atskiriesiems skundams paduoti, tačiau šis terminas nėra naikinamasis. Taigi, šiam terminui pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti teismo nutartį atskiruoju skundu, nes tuo atveju, jeigu CPK 78, 307 straipsniuose nustatyta tvarka praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujinamas (CPK 302, 338 straipsniai), nurodyta teisė gali būti įgyvendinama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo teisės paneigimas reiškia tai, jog civilinio proceso šalis netenka teisės teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka. Vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą. Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijų Nr. R/95/5 nuostata, kad šalims iš principo turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, orientuoja įstatymų leidėjus į tai, jog būtų sukurti įstatymai, kurie užtikrintų realią galimybę apskųsti teismo sprendimą. Siekis sukurti įstatymus, užtikrinančius realią galimybę apskųsti teismo sprendimą, kartu reiškia tai, kad teismas nepagrįstai neturi paneigti šios galimybės, kai apeliacinis skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tačiau dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-191/2009 ir kt.).
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Be to, jeigu apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas nedaug, sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka – neturėtų prarasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2007).
13. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei Z. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, t. y. ieškovę pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. (8.1)TP-20-T-46-531 pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas G. A. P.. Pirmosios instancijos teismui 2020 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakius priimti ieškovės ieškinį, ieškovė 2020 m. liepos 15 d. vėl kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu skirti jai antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. priimtos nutarties apskundimo. Tarnyba pagal ieškovės prašymą 2020 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-1521-7767, t. y. jau pasibaigus 2020 m. liepos 3 d. teismo nutarties apskundimo terminui, suteikė Z. S. antrinę teisinę pagalbą skųsti minėtą Vilniaus regiono apylinkės teismo ginčijamą nutartį.
14. Atskirasis skundas pirmosios instancijos teismui dėl 2020 m. liepos 3 d. ginčo nutarties buvo paduotas 2020 m. rugpjūčio 10 d., t. y. praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti. Byloje ginčo dėl to nėra. Tačiau vertinant tą aplinkybę, kad ieškovei pirmosios instancijos teisme buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios teikimas baigėsi pirmosios instancijos teismui 2020 m. liepos 3 d. priėmus nutartį, o ieškovei norint pasinaudoti teise apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, ir toliau buvo reikalinga teisinė pagalba, kurios teikimą galėjo užtikrinti tik Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, todėl darytina išvada, kad ieškovės galimybė įgyvendinti šią teisę buvo priklausoma ir nuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei ginčijamos 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties turinį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika ir joje esančiais išaiškinimais, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, visiškai nepasisakė dėl aukščiau nurodytų aplinkybių dėl termino praleidimo priežasčių, netinkamai įvertino ieškovės atstovavimo santykius, nes kaip minėta, ieškovę advokatas atstovavo tik pirmosios instancijos teisme, tuo tarpu nutarties apskundimui teisinės pagalbos reikėjo iš naujo kreiptis į Tarnybą, ką ieškovė ir padarė iš karto po skundžiamos nutarties priėmimo per protingą terminą – 2020 m. liepos 15 d. Taigi, ta aplinkybė, kad atskirasis skundas pateiktas formaliai praleidus įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti iš esmės ne ilgą laiką ir ne dėl pačios apeliantės neveikimo, o dėl vykdomų procedūrų, sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, nesudaro pagrindo apeliantės elgesį vertinti kaip netinkamą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, nerūpestingumą ar piktnaudžiavimą. Priešingas ginčo situacijos vertinimas reikštų itin formalų civilinio proceso įstatymo nuostatų taikymą, neracionalų ir neefektyvų valstybės lėšų panaudojimą, o svarbiausia – neprotingą ir nepagrįstą asmens teisės į teisminę gynybą ir jos prieinamumą paneigimą.
16. Apeliaciniu skundu apeliantė prašo panaikinti ne tik pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. priimtą nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės atskirąjį skundą, neatnaujinus jo padavimo termino, bet tuo pačiu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia tik dėl 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą neatnaujinus skundo padavimo termino, teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nesprendžia paties ieškinio priėmimo klausimo, kadangi tik priėmus ieškovės atskirąjį skundą dėl teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties ir įvertinus jo pagrįstumą, bus galima nustatyti, ar ieškovės ieškinį buvo atsisakyta priimti pagrįstai ar vis dėlto, neteisėtai Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje, t. y. dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties panaikinimo, apeliacinis skundas nespręstinas.
17. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nevertino ieškovės nurodomas termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastis, neatsižvelgė į ieškovės realias galimybes pasinaudoti teise apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka, taip pat neįvertino to, kad terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas palyginus nežymiai ir dėl objektyvių priežasčių, nesusijusių su procesiškai netinkamu/pasyviu ar piktnaudžiavimo požymius turinčiu ieškovės elgesiu. Todėl atsižvelgiant į tai, kad teisė į apeliaciją - viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių, ir aplinkybės, jog ieškovė dėl savo kaltės šios teisės nerealizavo per įstatymo nustatytą terminą, nenustatytos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartis, kurią atsisakyta ieškovei atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirąjį skundą atsisakyta priimti, panaikinama, ieškovei Z. S. atnaujinamas terminas atskirajam skundui pateikti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atnaujinus terminą atskirajam skundui paduoti, šio skundo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 307 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 - 339 straipsniais, teismas
nutaria:
Apeliantės (ieškovės) Z. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.
Atnaujinti ieškovei Z. S. terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 3 d. nutarties paduoti ir šio atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.