Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko ir nuomonės nepareiškė. Gautas atsiliepimas ir prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant, nurodant , kad su ieškinyje nurodyto asmeninio V. V. kredito, pagal asmeninio kredito linijos 2011-05-05 sutartį, grąžinimo tvarka sutinkama, kitoje dalyje prašoma priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės.

Šalys santuoką įregistravo 1991m. rugpjūčio 10d. Kelmės rajono civiliniame metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 196( b.l.9). Šalys vaikų neturi. Tiek ieškovė tiek ir atsakovas reikalavo pripažinti , kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltė. Lietuvos CK 3.60 straipsnio 2dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo , jeigu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas , atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abipusės kaltės. Kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Ieškovė nurodė, kad šeima yra faktiškai iširusi nuo 2012m. liepos mėnesio, kuomet ji išėjo gyventi pas savo motiną, kadangi atsakovas visus jų bendro gyvenimo metus „dirbo ir gyveno su savo motina“, nuolat važiuodavo ir dirbdavo motinos ūkyje, taupėsi savo sąskaitoje pinigus, o ji viena būdavo jų namuose, tvarkydavo buitį , vien savo lėšomis pirkdavo maistą, mokėdavo mokesčius, dėl viso to jautėsi pažeminta ir nelaiminga, tačiau tokius santykius šeimoje toleravo, galvojo, kad taip reikia atsidėkoti už jų šeimai duotą pradinę turto dalį( neįrengtą gyvenamąjį namą). Tačiau 2011 metais netikėtai sužinojo, kad namą, kurį jiedu su atsakovu įrenginėjo, atsakovo motina 2009m. padovanojo vien atsakovui, dėl ko ji pasijautė įžeista, nesaugi, nes į namo įrengimą buvo sudėtos šeimos lėšos, juo labiau, kad atsakovas pasakė „čia tavo nieko nėra, jeigu nori būk, jei nepatinka eik ieškoti kur geriau“, dėl ko ji susirgo depresija ir išėjo gyventi pas savo motiną. Atsakovas gi nurodė, kad ieškovės teiginiai, kad jis jai buvo nelojalus, kad nesirūpino šeima ir pažeidinėjo CK 3.27 str. įtvirtintus principus – yra tik prielaidos, nes pati ieškovė jį paliko ir pradėjo gyventi skyrium, kad ir iki tol buvo išėjusi gyventi atskirai, o 1996m. rugsėjo mėnesį atvykęs į jos gyvenamąją vietą „ pamatė sutuoktinę puotaujančią su svetimais vyrais“, kad iškėlus bylą teisme liudytojai jam patvirtino, kad ieškovė su juo gyvendama buvo jam galimai neištikima, artimai bendravo su kitais vyrais. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų( lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos ir kt.) pažeidimas iš esmės. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad iki faktinio santuokos iširimo tarp sutuoktinių buvo nesutarimų dėl atsakovo nepakankamo dėmesio šeimai( nuolatinių darbų atsakovo motinos ūkyje), dėl ieškovės nuomonės nepaisymo, galiausiai dėl su atsakovui padovanoto gyvenamojo namo. Atsakovas savo ruožtu įrodinėjo, kad ieškovės išėjimas be jokios priežasties gyventi kitur 1996 metais ir gyvenimas skyrium apie pusę metų taip pat yra sutuoktinio pareigų pažeidimas. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovo smurtavimo, nors ir patvirtintos liudytojos N. Ž. parodymais, tačiau nepakankamos kategoriškai teigti buvus smurtavimo atvejų ir neesant kitų objektyvių įrodymų laikytinos neįrodytomis, taip kaip ir ieškovės neištikimybė, ( 1996m. ieškovei išėjus gyventi kitur), nors ieškovė galimai pažeidė tam tikrą sutuoktinio pareigą ir netinkamai elgėsi( liudytojos I. R. parodymai, 1t. b.l.104-105).Teismas nenustatė aplinkybių dėl kurių vieno ar kito sutuoktinio kaltė būtų preziumuojama ( CK 3.60 str. 3d.), tačiau iš anksčiau aptartų įrodymų darytina pagrįsta išvada, kad santuoka yra iširusi, todėl nutrauktina, abu sutuoktiniai vienaip ar kitaip pažeidė sutuoktinių pareigas, todėl abu yra kalti dėl santuokos iširimo ( Lietuvos CK 3.61 str. 2d.).

Sutuoktinių atskirai nei bendrų šeimos kreditorių teismas nenustatė.

Dėl santuokinio turto padalinimo.

Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma. Šalims nesutariant dėl konkretaus turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar teisių į jį apimties, šiuos klausimus, ištyręs reikšmingas bylos aplinkybes, išsprendžia teismas. Visas turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas buvo įgytas sudarius santuoką, tačiau nėra pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.87 str. 1d., 3.88 str. 2 d.).

Dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais. Pagal 2009m. rugsėjo 16d. Dovanojimo sutartį Nr.4752 atsakovui A. V. nuosavybės teise priklauso 0.2300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. 5498-0017-8014 su ūkiniu pastatu ir šuliniu, esantys (duomenys neskelbtini), Kelmės rajone, 17000Lt rinkos vertės( 2t., b.l.2-55 ir 1t., b.l.14-15,17, 20-37), turtas padovanotas po santuokos sudarymo ir dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, taigi pripažįstamas asmenine atsakovo nuosavybe. Ieškovė prašo šį turtą pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe, todėl būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Byloje nustatytos tokios faktines bylos aplinkybes: ginčo turtas iki 2003-10-05 priklausė atsakovo dėdei S. S., kuriam mirus jo palikimą paveldėjo jo sesuo ir atsakovo motina T. V., kuri anksčiau minėta dovanojimo sutartimi ginčo turtą padovanojo atsakovui. Statybos pradžios metai 1980-ji( 1t.b.l.25) Šalys susituokė 1991-08-10 ir atsikėlė gyventi į ūkinį pastatą ir pradėjo įrenginėti namą. Nors inventorinėje byloje namo baigtumas nurodytas 100 procentų, tačiau nekyla ginčas, kad sutuoktiniams atvykus gyventi į Uosių gatvę buvo tik sienos ir pamatai, tai iš esmės patvirtino visi byloje apklausti liudytojai.. Ieškovė nurodė, kad jie su atsakovu ėmėsi namą įrenginėti, tvarkyti gerbūvį, kadangi S. S. savo šeimos neturėjo ir su juo buvo sutarta, kad kai jie namą įrengs, jis jiems namą perleis. S. S. jokių darbų nedirbo, ,gyveno kaime pas atsakovo motiną, o jie su atsakovu jie su atsakovu laikė gyvulius, turėjo kiekvienas darbinių pajamų ir namą įrenginėjo iš bendrų šeimos lėšų. Ieškovė pateikė ataskaitą darbų, kurie buvo atlikti ( 2t., b.l.93,- sklypas privežtas žemių, pastatytas šiltnamis, įstiklinti ir sudėti langai, kurie, vėliau pakeisti plastikiniais, sudėtos durys ir kt.) ir nurodė darbų apytikrią kainą 10000 Lt. Atsakovas iš esmės neigė, kad namo pagerinimo darbai buvo atlikti iš bendrų santuokinių lėšų, teigė, kad visus darbus organizavo ir finansavo pats namo savininkas S. S.. Atsakovas savo poziciją įrodinėjo liudytojų I. R., J. Ž., S. V.,V. Ž., L. B. parodymais (b.l.104-108). Ieškovė savo poziciją taip pat įrodinėjo liudytojų N. Ž., N. R., M. M. parodymais(2t., b.l. 101-103). Vertinant liudytojų parodymus matosi, kad jie yra šiek tiek prieštaringi, ir nors nėra pagrindo teigti, kad jie duoda melagingus parodymus, tačiau pastebėtina, kad stengiasi duoti palankesnius parodymus tos šalies, kurios yra pakviesti liudyti atžvilgiu, netgi pastebimas galimas kai kurių liudytojų priešiškumas, sąlygotas įvairių priežasčių. Be to, atsakovo pakviesti liudytojai yra jo dabartiniai kaimynai, o ieškovės liudytojai- giminės, todėl teismas vertina liudytojų parodymus kritiškai. Be liudytojų parodymų, byloje yra pateikta ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys pagerino bendromis santuokinėmis lėšomis: pažymos apie šalių gautas darbines pajamas – ieškovės 198660,90 Lt laikotarpiu 2002-02-14 iki 2012-03-31( b.l.38) ir atsakovo 165580,50 laikotarpiui 2003-01 iki 2012-12( b.l.148-151); asmeniškai ieškovės atlikti mokėjimo pavedimai u atliktus darbus, statybines, apdailos medžiagas ir kt.( b.l.44, 48, 52, 53). Iš byloje ieškovės parašymu atlikto turto vertinimo ataskaitos( 2t., b.l.2-55) matyti, kad vertinamo turto ( namo, ūkio pastato, šulinio ir žemės sklypo rinkos vertė 2013m. vasario 5d. yra 170000 Lt. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad turto pagerinimo darbai yra atlikti ar finansuoti S. S. lėšomis ir pastangomis. Taigi pripažintina, kad yra visos sąlygos pripažinti ginčo turtą bendrąja jungtine sutuoktinų nuosavybe. Pripažinus, kad gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir priteisiant šį turtą atsakovui natūra, yra pagrindas spręsti dėl kompensacijos ieškovei priteisimo (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Duomenų, kokia tiksli ginčo turto vertė buvo iki jo pagerinimo byloje nenustatyta, tačiau atsižvelgiant į anksčiau aptartą turto būklę iki jo pagerinimo, į atliktus pagerinimus ir jau pagerinto turto vertę- 170000 Lt, ieškovės prašoma priteisti piniginė kompensacija 50000 Lt nelaikytina nepagrįsta , todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Dėl A. V. terminuotų taupomųjų indėlių – bylos iškėlimo dieną atsakovo sąskaitose buvo taupomieji indėliai, kurių bendra suma 19028,14Lt ( 1t.b.l.130-133). Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad atsakovas savo darbo užmokestį taupė banko sąskaitose, o iš jos sąskaitos buvo naudojami pinigai šeimos pragyvenimui. Atsakovas šios aplinkybės iš esmės neginčijo. Indėlių buvimą patvirtina teismui pateikti banko duomenys Indėliai sukaupti santuokos metu, todėl ½ dalis 9514,07 Lt priklauso ieškovei.

Dėl piniginių lėšų, laikomų V. V. asmeninėse sąskaitose, 20264 Lt sumos( 7260 Lt brolio gydymui, 2011-04-20 4000 Lt pavedimas A. Š., 2011-05-03 4000 Lt pavedimas O. E., 2011-05-03, 2011-05-07 ir 2011-05-07 nuimta atitinkamai 3000 Lt, 500 Lt ir 1504 Lt grynųjų pinigų) panaudojimo ne šeimos poreikiams tenkinti bei 10132 Lt kompensacijos atsakovui priteisimo. Ieškovė nurodė, jos sąskaitose esantys pinigai buvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti ir pateikė dėl to išsamų paaiškinimą( tuo metu vyko namo remontas, lėšos buvo reikalingos normaliam šeimos pragyvenimui), taip pat motyvuotai paaiškino ir dėl kitų priešieškinyje nurodytų sumų( t.2.,b.l. _). Atsakovas neįrodė, kad jo nurodytos piniginės lėšos buvo naudojamos ne šeimos poreikiams , todėl šioje dalyje priešieškinys atmestinas.