Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-04-24 · Civilinė byla Nr. e2-7174-863/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-24
Bylos Nr.
e2-7174-863/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
Uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“
Atsakovas
D. S.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)SPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 148,40 Eur skolą, 382,30 Eur netesybas, 5,34 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2019 m. sausio 23 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis.

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti ieškinyje nurodytais bei teismui žinomais adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentų įteikti nurodytais adresais nepavyko, todėl jie buvo grąžinti į teismą. Atsižvelgiant į tai procesiniai dokumentai atsakovui įteikti CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2019 m. balandžio 3 d. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp atsakovo D. S. ir pradinės kreditorės UAB „Omnitel“ (šiuo metu Telia Lietuva, AB) 2006 m. liepos 26 d. buvo sudaryta sutartis dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo (duomenys neskelbtini) prašymas, kurio pagrindu atsakovui buvo suteiktos paslaugos ir nuolaida įrangai įsigyti. UAB „Omnitel“ už suteiktas paslaugas atsakovui 2008 m. lapkričio 1 d. išrašė PVM sąskaitą – faktūrą Serija JUP Nr. 2005612839 – 148,40 Eur sumai. Kaip nurodo ieškovė, atsakovas minėtos sąskaitos neapmokėjo. Remiantis atsakovo pateiktu prašymu, atsakovas įsipareigojo naudotis UAB „Omnitel“ paslaugomis ne trumpiau kaip 36 mėnesių laikotarpį bei mokėti nustatytą įrangos mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė, atsakovui atsirado prievolė sumokėti 382,30 Eur netesybas už laikotarpį nuo kiekvieno abonento paslaugų nutraukimo/atsisakymo dienos iki prievolės mokėti įrangos mokestį termino pabaigos (nuo 2006 m. liepos 26 d. iki 2009 m. lapkričio 14 d.).

2010 m. kovo 30 d. Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. IL-40034-1901 UAB „Omnitel“ reikalavimo teisę į atsakovo D. S. įsiskolinimą perleido naujajam kreditoriui – ieškovei.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad atsakovas savo įsipareigojimus ieškovei įvykdė ir sumokėjo už suteiktas paslaugas nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai vengia mokėti už suteiktas paslaugas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 148,40 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 382,30 Eur netesybų ir 5,34 Eur delspinigių.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal atsakovo pateikto prašymo nuostatas atsakovas įsipareigojo naudotis pradines kreditorės paslaugomis ne mažiau 36 mėnesių, nuo abonento įjungimo dienos, o tuo atveju jeigu nepasibaigus minėtam terminui abonentas bus išjungtas sumokėti už kiekvieną mėnesį 31,86 Eur (110 Lt) netesybų. Atsižvelgiant į minėtą prašymo nuostatą ieškovė atsakovui paskaičiavo 382,30 Eur netesybas. Sutarties sąlygų 6.5 punktu atsakovas už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną įsipareigojo mokėti ieškovei 0,02 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Įvertinus tai, kad atsakovas nesilaikė sutarties sąlygų, laiku neįvykdė prievolės sumokėti pagal sudarytą sutartį, bei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą mokėtinos sumos, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 387,64 Eur (382,30 Eur + 5,34 Eur ) yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71, 6.73 straipsnio 1 dalys).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (536,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ir 0,23 Eur išlaidos už komisinį mokestį sumokėtą bankui už žyminio mokesčio mokėjimo pavedimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas) iš viso – 15,23 Eur.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,37 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – 5,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Sergel“, juridinio asmens kodas 125026242, naudai 148,40 Eur (vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų ir 40 euro centų) skolą, 387,64 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų ir 64 euro centų) netesybas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (536,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,23 Eur (penkiolikos eurų ir 23 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,37 Eur (penkių eurų ir 37 euro centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok