Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos I. T. atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, atsakovės Klaipėdos teritorinės muitinės atstovui Vilmantui Poškui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. T. skundą bei patikslintus skundus atsakovei Klaipėdos teritorinei muitinei dėl 2010 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. I2-110 pripažinimo neteisėtu, dėl atleidimo iš tarnybos pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvardintus reikalavimus grindžia tuo, jog sąmoningai nuo jos buvo slepiama informacija apie visas po reorganizavimo esančias laisvas pareigybes Šiaulių poskyryje, kurias būtų galėjusi užimti. 2010 m. birželio 1 d. gavo Klaipėdos teritorinės muitinės siūlymą užimti laisvas pareigybes, tačiau neturėdama jai reikalingos informacijos, neturėjo galimybės tinkamai įgyvendinti savo teisių realizuojant Muitinės statuto 54 straipsnio 7 punkte numatytas garantijas, todėl nepagrįstai buvo atleista iš tarnybos. Nurodo, kad reorganizavimo metu darbuotojų paskyrimas į kitas pareigas ir atleidimas buvo vykdomas neskaidriai, pažeidžiant tiek Darbo kodekso, tiek Muitinės statuto, tiek Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr.1B-246 patvirtintas Rekomendacijas dėl muitinės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atrankos tarnybai ar darbui muitinėje tęsti vykdant muitinės įstaigos reorganizaciją. Teigia, kad neteisingai buvo nustatyti kriterijai, kuriais remiantis pareigas Klaipėdos teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo Šiaulių poskyryje pirmumo teise gavo R.G. ir A.P. Akcentuoja, kad nebuvo nustatytų jokių vieningų kriterijų, nesudarytas joks darbuotojų eiliškumas, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, pagal ką būtų galima spręsti, kas turi pirmenybės teisę likti pareigose ar būti paskirtas į kitas pareigas. Teigia, kad negali būti grąžinta į ankstesnes pareigas, todėl jos atžvilgiu taikytinas DK 297 straipsnio 4 dalyje numatytas teisių gynimo būdas – sumokėta išeitinė išmoka bei vidutinis darbo užmokestis už įstatyme nurodytą laikotarpį. Be to, nurodo, jog neteisėtu atleidimu iš tarnybos jai buvo padaryta neturtinė žala, nes neteisėtas darbdavio elgesys sukėlė didžiulį šoką, dvasinius išgyvenimus, nerimą dėl ateities.

Darbo grupės 2010-05-19 vykusiame posėdyje, buvo vertinama Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus Šiaulių poskyrio 3 muitinės pareigūnių pirmumo teisę būti paliktom vyresniojo inspektoriaus A9 ir vyresniojo inspektoriaus A8 pareigybėse. Atranka vyko tarp vyresniųjų inspektorių R.G. (A10), A.P. (A8) ir pareiškėjos. Nurodo, kad atsakovas 2010-05-26 informaciniu pranešimu siūlė visas kitas laisvas pareigas Klaipėdos teritorinėje muitinėje, o 2010-06-09 informaciniu pranešimu Nr.(LM02)-20/l4-9209 buvo pasiūlytos Ūkio aprūpinimo skyriaus ūkio reikalų vyriausiojo specialisto (Šiauliuose) pareigos (darbo grupės 2010-06-01 protokolas Nr.A3-29). Apie sutikimą ar atsisakymą eiti pasiūlytas pareigas pareiškėja turėjo pranešti per nustatytą terminą nuo pranešimo įteikimo dienos, tačiau jokio atsakymo nepateikė. Akcentuoja, kad laisvos pareigybės buvo viešai paskelbtos Lietuvos Respublikos muitinės intraneto svetainėje, su kuriomis turėjo galimybę susipažinti visi pareigūnai. Teigia, kad pareiškėja teisėtai atleista iš tarnybos muitinėje 2010-06-30, išmokant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovės 2010 m. birželio 15 d. įsakymo Nr.I2-110, kuriuo pareiškėja nuo 2010 m. birželio 30 d. atleista iš Šiaulių teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus vyresniosios specialistės pareigų, išmokant piniginę kompensaciją už 25,15 darbo dienų neišnaudotų kasmetinių atostogų, 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją (t.1, b.l. 179), vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktu (kai panaikinama pareigybė), teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo atveju nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra atsakovės įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – statutinio valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų, kai panaikinama statutinio valstybės tarnautojo pareigybė, sąlygos ir tvarka.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2000 m. spalio 10 d. įstatymu Nr. VIII-1986 (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1770 redakcija, įsigaliojusi nuo 2008 m. lapkričio 22 d. ir galiojusi skundžiamo įsakymo priėmimo metu), Valstybės tarnybos įstatymas, Darbo kodeksas (toliau – ir DK) ir kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu. Statutas nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus. Šio statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato savarankišką muitinės pareigūno atleidimo iš pareigų pagrindą, kai panaikinama jo pareigybė. Muitinės pareigūnui, kurio pareigybė naikinama, taikytinos garantijos reglamentuojamos Statuto 54 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią muitinės pareigūnas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir muitinės pareigūnas sutinka, – į to paties lygio žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo muitinės pareigūnas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Muitinės pareigūnui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai (kai muitinės įstaiga likviduojama), pareigūnui, auginančiam vaikus (vaiką) iki 14 metų, pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Šios teisės normos nuostatos (suformuluotos atitinkamų garantijų pavidalu) taikytinos, suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t.y. toliau neišlieka. Todėl, sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t.y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-247/2010).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“ nuspręsta nuo 2010 m. liepos 1 d. reorganizuoti Šiaulių teritorinę muitinę jungimo būdu, prijungiant ją prie Klaipėdos teritorinės muitinės, kuriai pereina visos Šiaulių teritorinės muitinės teisės ir pareigos. Minėtu įsakymu patvirtintas ir Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo projektas (toliau – ir Projektas). Projekto 6 punkte nurodoma, kad reorganizavimo būdas – jungimo – Šiaulių teritorinės muitinės prijungimas prie Klaipėdos teritorinės muitinės. Projekto 16 punkte nustatyta, jog reorganizuojamos Šiaulių teritorinės muitinės teisės ir pareigos 2010 m. liepos 1 d. pereina po reorganizavimo veiksiančiai Klaipėdos teritorinei muitinei. Byloje nekyla ginčas dėl minėto įsakymo teisėtumo. Be to, teismas pažymi, jog įsakymo teisėtumą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-616-437/2010 m. pasisakė, jog įsakymas neprieštarauja norminių aktų reikalavimams. Nagrinėjamos bylos kontekste šis įsakymas yra svarbus tuo, jog jo pagrindu prasidėjo Šiaulių teritorinės muitinės reorganizacija, ko pasekoje buvo panaikinta ir pareiškėjos pareigybė, o vėliau ji atleistas iš pareigų.

Kiekvienas atitinkamas viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už jam pavestų uždavinių bei funkcijų sėkmingą įgyvendinimą. Sprendžiant įstatymų leidėjo pavestus uždavinius viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų, o tam pasiekti suteiktina teisė nustatyti administracijos struktūrą. Tai įgalina padaryti Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, pagal kurią viešojo administravimo subjekto administracijos struktūra gali būti nustatyta tiek viešojo administravimo subjekto steigėjo, tiek viešojo administravimo subjekto vadovo, atsižvelgiant į nustatytus subjekto tikslus ir uždavinius, strateginius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-684/2010).

Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar keičiant administracijos struktūrą buvo laikytasi nustatyto teisinio reglamentavimo, inter alia ir Statuto bei Darbo kodekso nuostatų. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas. Jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali būti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

Projekto 5 punkte nustatytas Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo tikslas – optimizuoti Lietuvos Respublikos muitinės struktūrą, siekiant didinti jos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus muitinės uždaviniams įgyvendinti. Minėtų žmogiškųjų išteklių optimizavimui reorganizacijos procese buvo mažinamas pareigybių skaičius. Rašytinės bylos medžiagos pagrindu nustatyta, kad nuo 2009 m. spalio 1 d. Šiaulių teritorinėje muitinėje buvo nustatytos 166 pareigybės, Klaipėdos teritorinėje – 523 pareigybės (t.1, b.l. 71); nuo 2010 m. vasario 8 d. Klaipėdos teritorinėje muitinėje nustatytas 522 pareigybės (t.1, b.l. 72), o nuo 2010 m. liepos 1 d. (prijungimo būdu prie Klaipėdos teritorinės muitinės prijungus Šiaulių teritorinę muitinę) Klaipėdos teritorinėje muitinėje nustatytos 640 pareigybės. Akivaizdu, kad pareigybių mažėjimo skaičius buvo realus ir tai patvirtina byloje pateikti pareigybių sąrašai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 1993 m. kovo 4 d. priimta į Lietuvos Respublikos Muitinės departamento Joniškio muitinę, vyresniąja ekonomiste-prekių žinove (t.1, b.l. 75); 1994 m. rugpjūčio 15 d. perkelta į Šiaulių muitinės vyresniosios inspektorės, įgaliotinės Joniškyje pareigas (t.1, b.l. 184); nuo 1995 m. balandžio 1 d. perkelta į muitinės posto vyresniosios specialistės pareigas (t.1, b.l.185). Pareiškėja nuo 2002 m. liepos 1 d. paskirta posto vyresniąja inspektorė ir jai nustatytas pareigybės lygis A, 7 pareigybės kategorija (t.1 b.l.186-187); nuo 2003 m. kovo 17 d. perkelta į Mokesčių administravimo skyriaus vyresniosios inspektorės pareigas (t. 1, b.l.188), o 2005 m. vasario 1 d. pareiškėjai kaip Mokesčių apskaitos ir išmokėjimo skyriaus vyresniajai inspektorei nustatytas pareigybės lygis A, 9 pareigybės kategorija (t.1, b.l. 190), kuriose dirbo iki atleidimo iš tarnybos. Iki reorganizacijos Šiaulių teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriuje buvo 9 pareigybės (t.1, b.l.120-127), o pagal 2010 m. liepos 1 d. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. RŽ22-343 patvirtintą Klaipėdos teritorinės muitinės statutinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių sąrašą (t.1, b.l.157-178) Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus Šiaulių poskyryje liko 5 pareigybės. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta Šiaulių teritorinės muitinės reorganizacijos procese.

Pareiškėja ir jos atstovė patikslintame skunde ir teisminio nagrinėjimo metu akcentuoja, kad ginčijamu įsakymu atleidus pareiškėją iš valstybės tarnybos nebuvo įvertinta tai, kad lyginant su kitais valstybės tarnautojais ji turėjo pirmenybės teisę likti dirbti valstybės tarnyboje (turi daugiau kaip 17 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, turi aukštąjį išsilavinimą, augina vieną nepilnametį vaiką), todėl svarstytina ar atsakovas tinkamai taikė aptartas materialines teisės normas, reglamentuojančias pareigūno pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai dėl reorganizacijos mažinamas darbuotojų skaičius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas pareigybių skaičius, Valstybės tarnybos įstatymo ir Statuto normomis nereglamentuota, todėl taikytinas Darbo kodeksas (Statuto 1 straipsnio 2, 3 dalys, Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnis). Pagrindinis kriterijus sprendžiant, kas iš darbuotojų turi būti atleistas, kai mažinamas darbuotojų skaičius – jų kvalifikacija (išskyrus darbuotojus, toje darbovietėje susirgusius profesine liga ar sužalotus bei išrinktus į darbuotojų atstovaujamuosius organus). Tokia nuostata įtvirtinta DK 135 straipsnyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A2-539-05, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. pasitarime aprobuotas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas).

DK 135 straipsnis nustato sąrašą asmenų, turinčių pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius, nustato. Minėto straipsnio 1 dalyje yra išvardintos šešios kategorijos darbuotojų, kurie turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti sumažinus darbuotojų skaičių: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius; 4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai; 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (Kodekso 19 straipsnis). Kartu to paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų. Atsakovė spręsdama dėl pirmenybės likti valstybės tarnyboje gali nustatyti tik fakultatyvinius kriterijus, tai yra tokius, kurie lemia darbuotojų pirmenybės teisę likti tarnyboje tokiu atveju, kai DK 135 straipsnio požiūriu jų padėtis yra vienoda. Muitinės departamento generalinis direktorius 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-246 (t.1, b.l. 138-140) patvirtinto Rekomendacijas dėl muitinės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atrankos tarnybai ar darbui muitinėje tęsti vykdant muitinės įstaigos reorganizaciją (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijose nustatyti pagrindiniai kriterijai, lemiantys muitinės pareigūno atranką: kvalifikacinė kategorija, stažas muitinėje, profesinės sąjungos renkamojo organo narystė, reputacija, socialinis pažeidžiamumas, tinkamumas tarnybai pagal pareigybės aprašyme numatytus specialiuosius reikalavimus, o poste ir Mobiliosios grupė poskyriuose – ir tinkama CMEK sveikatos išvada.

2010 m. kovo 10 d. Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių muitinių viršininkų įsakymu Nr. RŽ3-88/I1-25 „Dėl grupių ir komisijų sudarymo“ (t.1, b.l.106-109) 1.1 punktu buvo sudaryta darbo grupė (toliau – ir Darbo grupė), kuri vykdė pareigūnų ir darbuotojų atrankos procesą, priimdama protokolinius nutarimus. Kaip jau buvo minėta, po muitinių reorganizavimo, Šiauliuose įsteigtų poskyrių funkcijos susiaurintos ta apimtimi, kad jas galėtų atlikti mažesnis darbuotojų skaičius. Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriuje vietoje buvusių 9 pareigybių įsteigtos tik 5 pareigybės, panaikinant 1 vyriausiojo inspektoriaus, 2 inspektorių ir 1 vyresniojo inspektoriaus (B8) pareigybes ir paliekant poskyrio viršininko A12, 2 vyriausiojo inspektoriaus A11, 1 vyresniojo inspektoriaus A9, bei vyresniojo inspektoriaus A8 pareigybes. Iš Darbo grupės 2010 m. gegužės 19 d. įvykusio posėdžio protokolo Nr.A3-25 (t.1, b.l.99-119) matyti, kad atranka užimti Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus vyresniojo inspektoriaus A9 ir vyresniojo inspektoriaus A8 pareigybę vyko tarp vyresniųjų inspektorių R.G. (A10), A. P. (A8) ir I. T. (A9). Vertinant pretendentes buvo atsižvelgta į tai, kad: 1) R. G. suteikta III kvalifikacinė kategorija, jos darbo stažas muitinėje yra 15 metų ir augina 3 vaikus iki 18 metų bei ji yra profesinės sąjungos atstovaujamojo organo – komiteto narė; 2) A. P. suteikta III kvalifikacinė kategorija, darbo stažas muitinėje 10 metų bei ji yra profesinės sąjungos atstovaujamojo organo – komiteto narė, sutuoktinis registruotas darbo biržoje; 3) I. T. darbo stažas muitinėje 17 metų, augina vieną vaiką iki 14 metų.

Iš šių duomenų matyti, kad visos pretendentes turi ne mažesnį kaip 10 metų nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje, tai yra visos atitinka Rekomendacijų 7.3.3 punkto nuostatas (DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą). Kaip jau buvo minėta, esminis kriterijus sprendžiant kas iš darbuotojų turi būti atleistas, kai mažinamas darbuotojų skaičius yra jų kvalifikacija. Rekomendacijų 8 punkte išvardinti kriterijai, nustatantys muitinės pareigūno kvalifikaciją ir vienas iš jų – muitinės pareigūno turima kvalifikacinė kategorija (8.1 punktas). Kaip nustatyta, tiek R.G., tiek A.P. suteikta III kvalifikacinė kategorija, o I.T. kvalifikacinė kategorija suteikta nebuvo. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė vertindama atrankoje dalyvaujančių pretendentų kvalifikaciją, pagrįstai pirmumo teisę tęsti tarnybą po reorganizacijos pasiūlė R.G. (A9) ir A.P. Tačiau be šio kriterijaus, buvo įvertintos ir papildomos garantijos, tai yra, A.P. buvo profesinės sąjungos atstovaujamojo organo – komiteto narė (Rekomendacijų 7.2 punktas bei DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punktas) bei socialinis pažeidžiamumas – viena išlaiko šeimą, kurioje auga du vaikai iki 14 metų, nes sutuoktinis yra bedarbis (Rekomendacijų 9 punktas), o R.G. pirmenybės teisė tęsti tarnybą po reorganizacijos numatyta 2009 m. balandžio 15 d. Kolektyvinės sutarties 25 punkte, tai yra, kai mažinamas darbuotojų skaičius pirmenybės teisė, be teisės aktuose numatytų atvejų, būti paliktiems dirbti turi dirbantieji, turintys tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, besimokančių dieninėse mokymosi įstaigose (Rekomendacijų 7.3.4 punktas bei DK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nors pareiškėjos atstovė nurodė, kad Darbo grupės 2010 m. gegužės 19 d. įvykusio posėdžio protokole nepagrįstai buvo įvertinta aplinkybė, kad R.G. yra profesinės sąjungos atstovaujamojo organo – komiteto narė ir dėl to nuspręsta jai suteikti pirmumo teisę tęsti tarnybą po reorganizacijos, tačiau kaip matyti, sudarant apibendrintą duomenų lentelę (t.1, b.l.146-155) apie Pareigūnų, turėjusių A9 ir žemesnės kategorijos pareigas pirmumo teisę, kvalifikaciją, stažą ir kt. informaciją bei pasiūlytas pareigas, minėta aplinkybė vertinant R.G. pirmenybę likti tarnyboje vertinama nebuvo, o atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Darbo grupės posėdžio protokole galimai padarytas rašymo apsirikimas. Be to, pažymėtina, kad teismui ir pripažinus, jog Darbo grupė nepagrįstai įvertino aplinkybę, kad R.G. yra profesinės sąjungos atstovaujamojo organo – komiteto narė, tai nesudaro pagrindo teismui konstatuoti, jog buvo pažeista pareiškėjos pirmumo teisė tęsti tarnybą po reorganizacijos, kadangi, kaip jau minėta, R.G. turėjo pirmumo teisę pareiškėjos atžvilgiu dėl kvalifikacijos ir papildomos garantijos, numatytos Kolektyvinės sutarties 25 punkte.

Aukščiau aptartų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, jog buvo taikomi tinkami atrankos kriterijai į Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus vyresniojo inspektoriaus A9 ir vyresniojo inspektoriaus A8 pareigybes (Šiauliuose), pareiškėjos teisės neatrinkus jos į minėtas pareigas pažeistos nebuvo.

Iš pareiškėjos atstovės paaiškinimų teismo posėdžiuose matyti, jog pareiškėja nesiekė užimti pareigų Klaipėdoje, nes jos šeima gyvena Šiauliuose, tačiau būtų sutikusi tęsti tarnybą Šiauliuose. Analizuojant bylos medžiagą, nustatyta, jog 2010 m. gegužės 26 d. informaciniu pranešimu Nr.(LM01)-20/14-8387 pareiškėjai pateiktas pasiūlymas užimti pareigas (t.1, b.l.75): Muitinės priežiūros uostose skyriaus vyresniojo inspektoriaus A9 (darbo vieta Klaipėdoje), muitinės procedūrų priežiūros skyriaus inspektoriaus A7 (Klaipėdoje); tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus inspektoriaus A7 (Klaipėdoje). Turint sveikatos būklės tinkamumo II ir III sąvado skilties specializuotos medicininės ekspertizės pažymą Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus A9 (Klaipėdoje), posto inspektoriaus A6 (Panemunė), posto vyresniojo inspektoriaus A8 (Panemunėje). Šiame informaciniame pranešime nurodyta, jog apie sutikimą ar atsisakymą eiti pasiūlytas pareigas pareiškėja turi pateikti per 5 kalendorines dienas nuo šio pranešimo įteikimo dienos. Pareiškėja informacinį pranešimą gavo 2010 m. birželio 1 d., tačiau duomenų apie jos apsisprendimą nėra pateikta. 2010 m. birželio 9 d. informaciniu pranešimu Nr. (LM01)-20/14-9210 (t.1, b.l.76) pareiškėjai pasiūlyta užimti Ūkio ir aprūpinimo skyriaus ūkio reikalų vyriausiojo specialisto (Šiauliuose) 13 koeficiento dydžio pareiginės algos pareigas bei nustatytas 3 kalendorinių dienų terminas raštiškam sutikimui dėl siūlomų pareigų pateikti, tačiau pareiškėja nei žodžiu, nei raštu savo valios taip pat neišreiškė. Šios aplinkybės neneigia ir pati pareiškėja, tačiau nurodė, kad jai sąmoningai atsakovė nesuteikė informacijos apie visas po reorganizavimo esančias pareigybes, kurias būtų galėjusi užimti, todėl ji negalėjo priimti sprendimo dėl sutikimo užimti siūlomas pareigas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2010 m. birželio 3 d. pateikė prašymą (t.1, b.l. 13) Klaipėdos bei Šiaulių teritorinių muitinių viršininkams, kuriuo prašė pateikti po reorganizacijos Klaipėdos teritorinėje muitinėje patvirtintų A9 ir žemesnės kategorijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą su pareigybių pavadinimais, kategorijomis ir kiekvienos pareigybės aprašymu. Šiaulių teritorinė muitinė 2010 m. birželio 4 d. raštu Nr.S1-02-2869 pareiškėjai pateikė jai pasiūlytų pareigybių aprašymus bei informavo, kad duomenys apie kitas laisvas pareigybes pateikti Lietuvos Respublikos muitinės intraneto svetainėje adresu http://info.cust.lt (Muitinės departamento 2010 m. birželio 2 d. raštas Nr. 3b-5.21-4620 „Dėl pareigų siūlymo muitinės pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kurių pareigybės naikinamos“). Todėl teismo nuomone, pareiškėjos teisė pasirinkti ir teikti prašymus užimti laisvas pareigybes, net kurios jai ir nebuvo siūlomos jai pateiktais atsakymais, nebuvo apribota. Pažymėtina, kad pareiškėja, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, galėjo pati pareikšti prašymą dalyvauti atrankoje į laisvas pareigas, kurias ji mano galėtų eiti, tačiau to nepadarė. Pareiškėja nepateikė atsakymo ir dėl pasiūlytų pareigybių, todėl atsakovas pagrįstai tokią pareiškėjos elgseną įvertino kaip atsisakymą užimti siūlomas pareigybes. Be to, pareiškėja jos pačios prašymu galėjo būti pasiųsta į CMEK, kad galėtų pretenduoti užimti kitas pareigybes, kurias užimti taikomi tam tikri sveikatos būklės reikalavimai, tačiau prašymas pateiktas nebuvo, todėl manytina, kad toks pareiškėjos elgesys rodo nenorą tęsti tarnybą muitinėje. Pažymėtina, kad muitinė išnaudojo visas galimas priemones pareiškėjos darbo paieškai, ne tik ne kartą siūlė užimti laisvas pareigas, bet ir suteikė papildomą laisvą nuo darbo dieną darbo paieškoms (t.1, b.l. 74). Akivaizdu, jog visą laiką nuo įspėjimo įteikimo pareiškėjai buvo užtikrintos socialinės ir kitos garantijos, todėl pripažįstama, kad jos teisės ir teisėti interesai pažeisti nebuvo. Pareiškėja į kitas pareigas perkelta nebuvo, kadangi neišreiškė valios užimti siūlomas pareigas, todėl pagrįstai priimtas ginčijamas sprendimas ir ji atleista iš pareigų.

Be to pažymėtina, kad karjeros valstybės tarnautojo, kurio pareigybė naikinama, garantija - būti paskirtam į kitas to paties ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, nėra absoliuti. Pareiškėja savo patikslintame skunde kelia klausimus dėl jos nepaskyrimo į pareigybes, kurioms nustatyti specialūs reikalavimai turėti leidimą dirbti su slapta informacija, sveikatos būklės reikalavimų atitiktis, kai tuo tarpu ji kaip subjektas neatitiko šių reikalavimų. Todėl akivaizdu, kad įvardijama garantija būti paskirtam į įvardijamas pareigas buvo ribojama šių savybių atitikimui ir ši garantija galėjo būti taikoma tik tuo atveju, jei pareiškėja būtų atitikusi tuos pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus, nes priešingu atveju, gali būti neatlikti arba netinkamai įgyvendinti tie ypatingi valstybės tarnybos tikslai ir uždaviniai, kurių įgyvendinimas yra paskirtas šioms pareigybėms.

2010 m. birželio 15 d. Šiaulių teritorinės muitinės viršininko įsakymas Nr. I2-110 atitinka Viešojo administravimo įstatymo straipsnyje reglamentuotus individualaus administracini akto bendruosius reikalavimus (pagrįstas objektyviais faktais ir teisės aktų normomis, motyvuotas), todėl laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Pripažinus pareiškėjos atleidimą iš tarnybos pagrįstu, konstatuojama, jog nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo įsakymą bei konstatuoti, kad atleidimas iš tarnybos buvo netisėtas ir nepagrįstas. Konstatavus, kad atleidimas yra teisėtas ir pagrįstas nėra teisinių prielaidų priteisti išeitinę išmoką ir konstatuoti kad pareiškėja buvo priverstinėje pravaikštoje ir priteisti įvardijamą išmoką.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos numatyti Civiliniame kodekse. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilio kodekso 6.246 str.).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti visus keturis elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimą: neteisėtus veiksmus (Civilio kodekso 6.246 str.); priežastinį ryšį tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (Civilio kodekso 6.247 str.); kaltę (Civilio kodekso 6.248 str.); teisės pažeidimu padarytą žalą. Šie elementai, vienas be kito, žalos atsiradimo kontekste, egzistuoti negali. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jos nuomone, įgalintų teismą patenkinti visiškai ar iš dalies reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja neturtinės žalos – 35000 Lt atsiradimą kildina iš to, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, bei didžiulį šoką. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl neturtinės žalos atsiradimo yra abstrakčios, visiškai neparemtos konkrečiais įrodymais. Be to aukščiau teismo sprendime įvardintais argumentais nenustatyta institucijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie būtų pagrindas priteisti neturtinę žalą. Taigi, konstatavus, kad 2010 m. birželio 15 d. Šiaulių teritorinės muitinės viršininko įsakymas Nr. I2-110, kuriuo pareiškėja atleista iš tarnybos yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjos reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendė:

pareiškėjos I. T. skundą ir patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.