Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-756-3097-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-11-04
Bylos Nr.: A-756-3097-11
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00586-2010-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Artūras Drigotas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas: I. T.
Atsakovas: Klaipėdos teritorinei muitinei

Kategorijos

16.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A756-3097/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00586-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 16.6. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant atsakovo atstovui V. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. T. skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl atleidimo iš tarnybos pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja I. T. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydama: 1) pripažinti Šiaulių teritorinės muitinės viršininko 2010 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. I2-110 neteisėtu; 2) pripažinti, kad pareiškėja 2010 m. birželio 30 d. neteisėtai buvo atleista iš Šiaulių teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigų; 3) nustatyti, kad pareiškėja į tarnybą negali būti grąžinama dėl organizacinių priežasčių ir priteisti pareiškėjai penkių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką – 12 924,60 Lt bei vidutinį darbo užmokestį – po 2 584,92 Lt kas mėnesį – už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 4) priteisti pareiškėjai 35 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde nurodė, kad Šiaulių teritorinės muitinės viršininko 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 12-110, vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 55 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“, pareiškėja, dirbusi Šiaulių teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus vyresniąja inspektore, 2010 m. birželio 30 d. buvo atleista iš tarnybos muitinėje. Pareiškėjos nuomone, iš tarnybos muitinėje ji atleista neteisėtai ir nepagrįstai. Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, kai jo pareigybė panaikinama. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“ nuo 2010 m. liepos 1 d. Šiaulių teritorinė muitinė buvo reorganizuota prijungiant ją prie Klaipėdos teritorinės muitinės, kuriai perėjo visos Šiaulių teritorinės muitinės teisės ir pareigos. 2010 m. vasario 22 d. pareiškėja gavo informacinį pranešimą, kad dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikinama jos pareigybė. Statuto 54 straipsnio 7 punktas nustato, kad muitinės pareigūnas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir muitinės pareigūnas sutinka, – į to paties lygio žemesnės kategorijos pareigas. 2010 m. birželio 1 d. pareiškėja gavo Klaipėdos teritorinės muitinės siūlymą Nr. (LM01)-20/14-8387 užimti laisvas pareigybes: Muitinės priežiūros postuose skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija; darbo vieta Klaipėdoje); Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus inspektoriaus (A lygis 7 kategorija; Klaipėdoje); Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus inspektoriaus (A lygis 7 kategorija; Klaipėdoje); Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija; Klaipėdoje); posto inspektoriaus (A lygis 6 kategorija; Panemunėje); posto vyresniojo inspektoriaus (A lygis 8 kategorija; Panemunėje). Apie sutikimą ar atsisakymą eiti pasiūlytas pareigas buvo nurodyta pranešti per 5 kalendorines dienas nuo šio pranešimo įteikimo dienos. Gavusi šį pranešimą, pareiškėja 2010 m. birželio 3 d. kreipėsi raštu į Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių muitinių viršininkus, prašydama iki 2010 m. birželio 4 d. 11 val. 45 min. pateikti po Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo Klaipėdos teritorinėje muitinėje patvirtintų A lygio 9 ir žemesnės kategorijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą su pareigybių pavadinimais, kategorijomis ir kiekvienos pareigybės aprašymu. Pareiškėjai buvo pateikta ne visa jos prašyta informacija, todėl 2010 m. birželio 4 d. ji raštu pakartotinai kreipėsi į Šiaulių teritorinės muitinės viršininką prašydama iki 2010 m. birželio 4 d. 15 val. 30 min. pateikti informaciją apie nuo 2010 m. liepos 1 d. Klaipėdos teritorinėje muitinėje patvirtintas pareigybes. Negavusi prašomos informacijos, pareiškėja 2010 m. birželio 7 d., 2010 m. birželio 9 d., 2010 m. birželio 14 d. vėl raštu kreipėsi į Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių muitinių viršininkus, nurodydama, kad negali priimti sprendimo dėl sutikimo užimti kitas pareigas. Minėtos informacijos pareiškėja prašė tam, kad galėtų įvertinti, kokios yra pareigybės ir ar jai yra pasiūlyti optimaliausi variantai. Šiaulių teritorinėje muitinėje pareiškėja dirbo 17 metų, turi aukštąjį išsilavinimą, augina nepilnametį vaiką, todėl turėjo pirmenybę būti palikta po Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo Šiaulių mieste esančiose pareigose. Tačiau pareiškėjai nebuvo suteikta visa informacija apie laisvas pareigybes Šiauliuose, kurias ji būtų galėjusi užimti. Pareiškėjos nuomone, nuo jos buvo sąmoningai slepiama informacija apie visas po reorganizavimo esančias pareigybes, kurias ji būtų galėjusi užimti ir, pasinaudojus tuo, kad pareiškėja nepasirinko pareigų iš kelių jai siūlomų, ji neteisėtai buvo atleista iš tarnybos.

Pareiškėjos teigimu, reorganizavimo metu darbuotojų paskyrimas į kitas pareigas ir atleidimas iš tarnybos buvo vykdomi neskaidriai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) ir Statuto reikalavimus bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-246 patvirtintas Rekomendacijas dėl muitinės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atrankos tarnybai ar darbui muitinėje tęsti vykdant muitinės įstaigos reorganizaciją. Tai patvirtina Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių muitinių darbo grupės posėdžių protokolai (vadovaujantis Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko ir Šiaulių teritorinės muitinės viršininko 2010 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. RŽ3-88/I1-25 „Dėl darbo grupių ir komisijų sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė reorganizuojamos Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, perkėlimo į kitas pareigas, perkvalifikavimo, atleidimo iš tarnybos, kompensacijų išmokėjimo, ūkinių sutarčių peržiūrėjimo ir kitiems klausimams nagrinėti). Darbo grupės nutarimu pareigas Klaipėdos teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriuje gavo R. G. ir A. P.. DK 135 straipsnis numato, kas turi pirmenybės teisę būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Visos trys pretendentės (pareiškėja, R. G. ir A. P.) turėjo ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje: A. P. – 10 metų, R. G. – 15 metų, pareiškėja – 17 metų. Kiti Darbo grupės posėdžio protokole nurodyti argumentai negali būti laikomi suteikiančiais pirmenybę – nei viena iš pretendenčių į pareigas neaugina vaikų iki 18 metų viena. Vadovaujantis DK 135 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tokia kolektyvinėje sutartyje numatyta aplinkybė kaip išrinkimas į profesinės sąjungos atstovaujamuosius – renkamuosius organus, pirmenybę likti darbe suteikia tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė nei kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Todėl visų pirma turėjo būti vertinama pretendentų kvalifikacija. Tačiau nagrinėjamu atveju Darbo grupė neatsižvelgė į pareiškėjos kvalifikaciją ir nepagrįstai nusprendė nesiūlyti pareiškėjai pareigų. Pareiškėjos nuomone, ji, palyginus su A. P., turėjo pirmenybę likti tarnyboje. Iš Darbo grupės posėdžių protokolų matyti, kad tarnyboje liko R. G. (buvusi Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus vyresnioji inspektorė, turinti 12 metų stažą muitinėje, nesant jokių kitų pirmenybę likti tarnyboje suteikiančių aplinkybių). R. G. buvo pasiūlytos Asmenų aptarnavimo padalinio Dokumentų priėmimo, informavimo grupės vyresniojo inspektoriaus pareigos (A lygis 9 kategorija), bet galiausiai R. G. buvo priimta į Leidimų išdavimo grupės vyresniojo inspektoriaus pareigas (A lygis 9 kategorija). Tarnyboje liko ir 13 metų stažą turinti D. Ž., ėjusi Personalo ir mokymo skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigas (A lygis 9 kategorija), – jai buvo pasiūlytos Pažeidimų prevencijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigos (A lygis 9 kategorija). Kad muitinės reorganizavimo metu darbuotojų palikimo tarnyboje procesai vyko neskaidriai, patvirtina ir Šiaulių teritorinės muitinės viršininko 2010 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. I2-10, 2010 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. I2-11, 2010 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. I2-29.

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad, vadovaujantis DK 297 straipsnio 4 dalimi, kad tais atvejais, kai teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Tokiu atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo pareiškėja negali būti grąžinta į ankstesnes pareigas, todėl šiuo atveju taikytinas DK 297 straipsnio 4 dalyje numatytas pažeistų teisių gynimo būdas – pareiškėjai turi būti išmokėta DK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto dydžio išeitinė išmoka bei vidutinis darbo užmokestis už įstatyme nurodytą laikotarpį. Pareiškėjos nepertraukiamasis darbo stažas Šiaulių teritorinėje muitinėje yra didesnis nei 120 mėnesių ir mažesnis nei 240 mėnesių, todėl pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 5 punktą jai turi būti priteista penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Iš atsakovo pateiktos pažymos matyti, kad pareiškėjos vidutinis dienos darbo užmokestis yra 121,93 Lt, vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 2 584,92 Lt. Todėl pareiškėjai priteistina 12 924,60 Lt (2 584,92 × 5) išeitinė išmoka. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad neteisėtu atleidimu iš tarnybos jai buvo padaryta didelė žala. Pareiškėja žinojo apie reorganizaciją, tačiau, turėdama ilgametį darbo stažą ir reikiamą kvalifikaciją, pagrįstai tikėjosi, kad jai bus pasiūlytos jos kvalifikaciją atitinkančios pareigos. Dėl neteisėtų darbdavio veiksmų pareiškėja patyrė šoką, dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, nerimą dėl ateities. Todėl, vadovaujantis DK 250 straipsniu, pareiškėjai priteistinas 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“ nuo 2010 m. liepos 1 d. Šiaulių teritorinė muitinė buvo reorganizuota prijungimo būdu, teises ir pareigas perduodant Klaipėdos teritorinei muitinei. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-279 buvo patvirtinta Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos teritorinių muitinių struktūra, o Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1B-294 patvirtinti Klaipėdos teritorinės muitinės nuostatai. Šiais teisės aktais nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo panaikinti Šiaulių teritorinės muitinės, kaip juridinio subjekto, funkcijos, struktūra ir nuostatai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.95 straipsnio 1, 2 dalių 2.97 straipsnio 3 dalies nuostatas, Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimas buvo juridinio asmens pabaigos procedūra. Iki reorganizavimo Šiaulių teritorinėje muitinėje buvo 166 pareigybės, o Klaipėdos teritorinėje muitinėje – 522 pareigybės. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1B-229 nuo 2010 m. liepos 1 d., t. y. po reorganizavimo, Klaipėdos teritorinėje muitinėje nustatytas bendras 640 pareigybių skaičius, t. y. po muitinių reorganizavimo bendras pareigybių skaičiaus sumažėjo 48. Iki 2010 m. liepos 1 d. Šiaulių teritorinės muitinės struktūrą sudarė vadovybė (4 pareigybės), 12 skyrių (82 pareigybės), 1 poskyris (22 pareigybės) ir 5 postai (58 pareigybės). Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriuje, kuriame dirbo pareiškėja, iki muitinės reorganizavimo buvo 9 pareigybės: 1 skyriaus viršininko (A lygis 14 kategorija), 1 skyriaus viršininko pavaduotojo (A lygis 13 kategorija), 1 vyriausiojo inspektoriaus (A lygis 12 kategorija), 1 vyresniojo inspektoriaus (A lygis 10 kategorija), 1 vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija), 1 vyresniojo inspektoriaus (A lygis 8 kategorija), 2 inspektoriaus (A lygis 7 kategorija), 1 vyresniojo inspektoriaus (B lygis 8 kategorija). Iki 2010 m. liepos 1 d. pareiškėja ėjo vyresniojo inspektoriaus pareigas (A lygis 9 kategorija). Vyresniųjų inspektorių (A lygis 10 ir 9 kategorijos) pareigybių aprašymuose numatytos funkcijos yra analogiškos. Todėl šias pareigas ėjusios I. T. ir R. G., esant tarnybiniam būtinumui, galėjo pavaduoti viena kitą užtikrinant nepertraukiamą šių funkcijų vykdymą. Po reorganizavimo liko anksčiau įsteigti visi 5 Šiaulių teritorinės muitinės postai, o vietoj buvusių 13 administracinių skyrių įsteigti tik 5 poskyriai su 37 pareigybėmis. Šiauliuose įsteigtų poskyrių funkcijos buvo susiaurintos, kad jas galėtų atlikti mažesnis darbuotojų skaičius. Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriuje vietoje buvusių 9 pareigybių buvo įsteigtos tik 5 pareigybės, panaikinat 1 vyresniojo inspektoriaus, 2 inspektorių ir 1 vyresniojo inspektoriaus (B lygis 8 kategorija) pareigybes. Vietoje dviejų vyresniųjų inspektorių pareigybių (A lygis 10 ir 9 kategorija), susiaurinant funkcijų apimtį, palikta tik viena vyresniojo inspektoriaus pareigybė (A lygis 9 kategorija). Į šią pareigybę atrankos metu pretendavo R. G. ir I. T.. Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių muitinių viršininkų 2010 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. RŽ3-88/11-25 sudaryta darbo grupė, vadovaudamasi DK, Statutu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 44 ir atsižvelgdama į Muitinės departamento direktoriaus 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-246 patvirtintas Rekomendacijas dėl muitinės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atrankos tarnybai ar darbui muitinėje tęsti, vykdant muitinės įstaigos reorganizavimą, vykdė pareigūnų ir darbuotojų atrankos procesą, priimdama protokolinius nutarimus. Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, kokie pareigūnai turi pirmenybės teisę būti palikti tarnyboje panaikinus jų pareigybę, todėl šis klausimas buvo sprendžiamas vadovaujantis DK normomis. DK 135 straipsnio 1 dalyje yra išvardintos šešios kategorijos darbuotojų, kurie turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti sumažinus darbuotojų skaičių. To paties straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų. Pagrindiniai darbo grupės kriterijai sprendžiant, kam turi būti siūlomos pareigos Klaipėdos teritorinėje muitinėje pagal DK 135 straipsnį, – pareigūnų kvalifikacija, profesiniai įgūdžiai, reputacija, funkcijų išlikimas, tarnybos muitinėje stažas, socialinis pažeidžiamumas, tinkamumas tarnybai pagal pareigybės aprašyme numatytus specialiuosius reikalavimus, o poste ir Mobiliosios grupės poskyriuose – ir tinkama CMEK sveikatos išvada ar teisė dirbti su įslaptinto pobūdžio informacija. Pareigūnams, kurie įspėjimo laikotarpiu išreikė valią dirbti poste po reorganizacijos, buvo suteikta teisė pasitikrinti sveikatą CMEK ir teisėtai pretenduoti į visas laisvas pareigybes, kurių vienas iš specialių reikalavimų buvo sveikatos pasitikrinimas pagal atitinkamą lygį. Pareiškėja tai žinojo, tačiau neišreiškė noro pasitikrinti sveikatos CMEK. Darbo grupės 2010 m. gegužės 19 d. vykusiame posėdyje (protokolas Nr. A3-25) buvo vertindama trijų muitinės pareigūnų pirmumo teisę būti paliktiems tarnyboje Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus Šiaulių poskyryje po struktūrinių pokyčių. Posėdžio metu užimti šio poskyrio vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija) ir vyresniojo inspektoriaus (A lygis 8 kategorija) pareigybes pretendavo vyresnioji inspektorė (A lygis 10 kategorija) R. G., vyresnioji inspektorė (A lygis 8 kategorija) A. P. ir vyresnioji inspektorė (A lygis 9 kategorija) I. T.. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. buvo suteikta III kvalifikacinė kategorija, pareigūnė turėjo 10 metų tarnybos stažą muitinėje, buvo profesinės sąjungos atstovaujamojo - renkamojo organo narė, jos vyras registruotas darbo biržoje ir neturėjo darbo, ji išlaikė šeimą, kurioje auga du vaikai iki 14 metų, taip pat į tai, kad Klaipėdos teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus Šiaulių poskyrio vyresniojo inspektoriaus pareigybės (A lygis 8 kategorija) aprašyme numatytos funkcijos liko analogiškos iki reorganizacijos buvusios šios pareigybės aprašyme numatytoms funkcijoms, ši pareigybė buvo pasiūlyta A. P.. Atsižvelgiant į tai, kad R. G., ėjusiai A lygio 10 kategorijos pareigas, buvo suteikta III kvalifikacinė kategorija, ji turėjo 15 metų stažą muitinėje (t. y. ji turėjo aukštesnę kvalifikaciją ir geresnius profesinius įgūdžius) ir, vadovaujantis kolektyvinės sutarties 25 straipsniu turėjo papildomą pirmumo teisę, kaip darbuotoja, auginanti 3 vaikus iki 18 metų, ir profesinės sąjungos atstovaujamojo organo - komiteto narė, jai taip pat buvo pasiūlytos pareigos minėtame poskyryje. Tolimesniuose atrankos etapuose atsakovas vykdė pareigą ieškoti galimybių perkelti pareiškėją į kitą darbą. Klaipėdos teritorinė muitinė 2010 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (LM02)-20/l4-9757 pateikė informaciją apie neužimtas Klaipėdos teritorinės muitinės pareigybes nuo 2010 m. liepos 1 d., nurodydama pareigybių specialiuosius reikalavimus. Šis raštas buvo patalpintas į viešą teritorinės muitinės tinklalapį, todėl visi muitinės pareigūnai (tarp jų – ir pareiškėja) turėjo galimybę su šiuo raštu susipažinti. 2010 m. gegužės 26 d. informaciniu pranešimu Nr. (LM02)-20/14-8387 pareiškėjai buvo pasiūlytos jos skunde išvardintos pareigybės Klaipėdos teritorinėje muitinėje. 2010 m. birželio 9 d. informaciniu pranešimu Nr. (LM02)-20/14-9209 pareiškėjai taip pat buvo pasiūlytos Ūkio aprūpinimo skyriaus ūkio reikalų vyriausiojo specialisto (Šiauliuose) pareigos. Apie sutikimą ar atsisakymą eiti pasiūlytas pareigas pareiškėja turėjo pranešti per nustatytą terminą nuo pranešimo įteikimo dienos. Tačiau pareiškėja nesistengė pasirinkti siūlomų kitų pareigų ir nepagrįstai reikalavo muitinių reorganizacijos dokumentų, neturinčių įtakos jos naujų pareigų pasirinkimui. Muitinės departamentas 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. 3B-5.21-4620 tai pat informavo apie visoje muitinės sistemoje esančias laisvas pareigybes ir suteikė teisę kiekvienam atleidžiamam pareigūnui ar darbuotojui laisva valia rinktis kitas galimybes. Laisvos pareigybės buvo viešai paskelbtos Lietuvos Respublikos muitinės intraneto svetainėje. Su šia informacija turėjo galimybę susipažinti visi pareigūnai ir pati pareiškėja. Tokiu būdu, pareiškėjai buvo užtikrinta teisė rinktis iš visų teritorinėje muitinėje ir net muitinės sistemoje esančių laisvų pareigybių. Tačiau pareiškėja neišreiškė susidomėjimo pasiūlytomis pareigomis, todėl Šiaulių teritorinės muitinės 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. I2-110 teisėtai buvo atleista iš tarnybos muitinėje.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato savarankišką muitinės pareigūno atleidimo iš pareigų pagrindą, kai panaikinama jo pareigybė. Statuto 54 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad muitinės pareigūnas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir muitinės pareigūnas sutinka, – į to paties lygio žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo muitinės pareigūnas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Muitinės pareigūnui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai (kai muitinės įstaiga likviduojama), pareigūnui, auginančiam vaikus (vaiką) iki 14 metų, pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Šios teisės normos taikytinos suponuojant situaciją, kai atitinkama pareigybė yra realiai naikinama, t. y. toliau neišlieka. Todėl, sprendžiant šių nuostatų taikymo klausimą, pirmiausia yra būtina išsiaiškinti (nustatyti) atitinkamos pareigybės panaikinimo faktą, t. y. nustatyti, ar naikinamos pareigybės pagrindinės funkcijos ir paskirtis išlieka toliau arba jų realiai atsisakoma ir ši pareigybė tampa nebereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-247/2010). Byloje nustatyta, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“ nuspręsta nuo 2010 m. liepos 1 d. reorganizuoti Šiaulių teritorinę muitinę jungimo būdu, prijungiant ją prie Klaipėdos teritorinės muitinės, kuriai pereina visos Šiaulių teritorinės muitinės teisės ir pareigos. Minėtu įsakymu patvirtintas ir Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo projektas (toliau – ir Projektas). Projekto 16 punkte nustatyta, jog reorganizuojamos Šiaulių teritorinės muitinės teisės ir pareigos 2010 m. liepos 1 d. pereina po reorganizavimo veiksiančiai Klaipėdos teritorinei muitinei. Byloje nėra ginčo dėl minėto įsakymo teisėtumo. Be to, šio įsakymo teisėtumo klausimą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-616-437/2010 konstatavo, jog įsakymas neprieštarauja norminių aktų reikalavimams.

Kiekvienas atitinkamas viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už jam pavestų uždavinių bei funkcijų sėkmingą įgyvendinimą. Sprendžiant įstatymų leidėjo pavestus uždavinius viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų, o tam pasiekti suteiktina teisė nustatyti administracijos struktūrą. Tai įgalina padaryti Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, pagal kurią viešojo administravimo subjekto administracijos struktūra gali būti nustatyta tiek viešojo administravimo subjekto steigėjo, tiek viešojo administravimo subjekto vadovo, atsižvelgiant į nustatytus subjekto tikslus ir uždavinius, strateginius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-684/2010). Teismas, nagrinėjantis ginčą dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, neįgalintas vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgalintas tirti ir nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie yra realūs, ar keičiant administracijos struktūrą buvo laikytasi nustatyto teisinio reglamentavimo, inter alia ir Statuto bei Darbo kodekso nuostatų. Konkrečių struktūrinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar išliko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas. Jeigu dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali būti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio mėn. 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007).

Projekto 5 punkte nustatytas Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo tikslas – optimizuoti Lietuvos Respublikos muitinės struktūrą, siekiant didinti jos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus muitinės uždaviniams įgyvendinti. Minėtų žmogiškųjų išteklių optimizavimui reorganizacijos procese buvo mažinamas pareigybių skaičius. Nuo 2009 m. spalio 1 d. Šiaulių teritorinėje muitinėje buvo 166 pareigybės, Klaipėdos teritorinėje muitinėje – 523 pareigybės (t. I, b. l. 71). Nuo 2010 m. vasario 8 d. Klaipėdos teritorinėje muitinėje buvo 522 pareigybės (t. I, b. l. 72), o nuo 2010 m. liepos 1 d. (prijungimo būdu prie Klaipėdos teritorinės muitinės prijungus Šiaulių teritorinę muitinę) Klaipėdos teritorinėje muitinėje nustatytos 640 pareigybės. Akivaizdu, kad pareigybių mažėjimo skaičius buvo realus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja 1993 m. kovo 4 d. buvo priimta į Lietuvos Respublikos muitinės departamento Joniškio muitinę vyresniąja ekonomiste - prekių žinove (t. I, b. l. 75); 1994 m. rugpjūčio 15 d. perkelta į Šiaulių muitinės vyresniosios inspektorės, įgaliotinės Joniškyje pareigas (t. I, b. l. 184); nuo 1995 m. balandžio 1 d. perkelta į muitinės posto vyresniosios specialistės pareigas (t. I, b. l. 185). Pareiškėja nuo 2002 m. liepos 1 d. paskirta posto vyresniąja inspektore ir jai nustatytas pareigybės lygis A, 7 pareigybės kategorija (t. I, b. l. 186-187); nuo 2003 m. kovo 17 d. perkelta į Mokesčių administravimo skyriaus vyresniosios inspektorės pareigas (t. I, b. l.188), o 2005 m. vasario 1 d. pareiškėjai kaip Mokesčių apskaitos ir išmokėjimo skyriaus vyresniajai inspektorei nustatytas pareigybės lygis A, 9 pareigybės kategorija (t. I, b. l. 190). Iki reorganizacijos Šiaulių teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriuje buvo 9 pareigybės (t. I, b. l. 120-127). Pagal Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. RŽ22-343 patvirtintą Klaipėdos teritorinės muitinės statutinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą (t. I, b. l.157-178) Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus Šiaulių poskyryje liko 5 pareigybės. Tai reiškia, kad pareiškėjos pareigybė buvo panaikinta Šiaulių teritorinės muitinės reorganizacijos procese.

DK 135 straipsnio 1 dalyje yra išvardintos šešios kategorijos darbuotojų, kurie turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti sumažinus darbuotojų skaičių: 1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga; 2) kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis; 3) kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius; 4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai; 5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje; 6) kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (Kodekso 19 straipsnis). To paties straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų. Atsakovas, spręsdamas dėl pirmenybės likti valstybės tarnyboje, gali nustatyti tik fakultatyvinius kriterijus, tai yra tokius, kurie lemia darbuotojų pirmenybės teisę likti tarnyboje tokiu atveju, kai DK 135 straipsnio požiūriu jų padėtis yra vienoda. Muitinės departamento generalinis direktorius 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-246 (t. I, b. l. 138-140) patvirtinto Rekomendacijas dėl muitinės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atrankos tarnybai ar darbui muitinėje tęsti vykdant muitinės įstaigos reorganizaciją (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijose nustatyti pagrindiniai kriterijai, lemiantys muitinės pareigūno atranką: kvalifikacinė kategorija, stažas muitinėje, narystė profesinės sąjungos renkamajame organe, reputacija, socialinis pažeidžiamumas, tinkamumas tarnybai pagal pareigybės aprašyme numatytus specialiuosius reikalavimus, o poste ir Mobiliosios grupės poskyriuose – ir tinkama CMEK sveikatos išvada. Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių muitinių viršininkų 2010 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. RŽ3-88/I1-25 „Dėl grupių ir komisijų sudarymo“ (t. I, b. l. 106-109) punktu buvo sudaryta darbo grupė (toliau – ir Darbo grupė), kuri vykdė pareigūnų ir darbuotojų atrankos procesą, priimdama protokolinius nutarimus. Po muitinių reorganizavimo Šiauliuose įsteigtų poskyrių funkcijos buvo susiaurintos, kad jas galėtų atlikti mažesnis darbuotojų skaičius. Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriuje vietoje buvusių 9 pareigybių įsteigtos tik 5 pareigybės, panaikinant 1 vyriausiojo inspektoriaus, 2 inspektorių ir 1 vyresniojo inspektoriaus (B lygis 8 kategorija) pareigybes ir paliekant poskyrio viršininko (A lygis 12 kategorija), 2 vyriausiojo inspektoriaus (A lygis 11 kategorija), 1 vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija), bei vyresniojo inspektoriaus (A lygis 8 kategorija) pareigybes. Iš Darbo grupės 2010 m. gegužės 19 d. įvykusio posėdžio protokolo Nr. A3-25 (t.I, b. l. 99-119) matyti, kad atranka Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija) ir vyresniojo inspektoriaus (A lygis 8 kategorija) pareigybėms užimti vyko tarp vyresniųjų inspektorių R. G. (A lygis 10 kategorija), A. P. (A lygis 8 kategorija) ir I. T. (A lygis 9 kategorija). Vertinant pretendentes buvo atsižvelgta į tai, kad R. G. suteikta III kvalifikacinė kategorija, jos darbo stažas muitinėje yra 15 metų, ji augina 3 vaikus iki 18 metų, yra profesinės sąjungos atstovaujamojo organo – komiteto narė. A. P. suteikta III kvalifikacinė kategorija, jos darbo stažas muitinėje yra 10 metų, ji yra profesinės sąjungos atstovaujamojo organo – komiteto narė, jos sutuoktinis registruotas darbo biržoje. I. T. darbo stažas muitinėje yra 17 metų, ji augina vieną vaiką iki 14 metų. Iš šių duomenų matyti, kad visos pretendentes turi ne mažesnį kaip 10 metų nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje, tai yra visos atitinka Rekomendacijų 7.3.3 punkto nuostatas (DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą). Kaip jau buvo minėta, esminis kriterijus sprendžiant kas iš darbuotojų turi būti atleistas, kai mažinamas darbuotojų skaičius yra jų kvalifikacija. Rekomendacijų 8 punkte išvardinti kriterijai, nustatantys muitinės pareigūno kvalifikaciją, vienas iš jų – muitinės pareigūno turima kvalifikacinė kategorija (8.1 punktas). Tiek R. G., tiek A. P. suteikta III kvalifikacinė kategorija, o I. T. kvalifikacinė kategorija suteikta nebuvo. Todėl atsakovas, vertindamas atrankoje dalyvaujančių pretendentų kvalifikaciją, tęsti tarnybą po reorganizacijos pagrįstai pasiūlė R. G. ir A. P.. Be to, buvo atsižvelgta ir į tai, kad A. P. buvo profesinės sąjungos atstovaujamojo organo – komiteto narė (Rekomendacijų 7.2 punktas, DK 135 straipsnio 1 dalies 6 punktas), bei socialinį pažeidžiamumą – ji viena išlaiko šeimą, kurioje auga du vaikai iki 14 metų, nes sutuoktinis yra bedarbis (Rekomendacijų 9 punktas). O R. G. pirmenybės teisė tęsti tarnybą po reorganizacijos numatyta 2009 m. balandžio 15 d. Kolektyvinės sutarties 25 punkte, tai yra, kai mažinamas darbuotojų skaičius pirmenybės teisė, be teisės aktuose numatytų atvejų, būti paliktiems dirbti turi dirbantieji, turintys tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, besimokančių dieninėse mokymosi įstaigose (Rekomendacijų 7.3.4 punktas, DK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pareiškėjos atstovo teigimu, Darbo grupės 2010 m. gegužės 19 d. posėdyje nepagrįstai R. G. suteikta pirmumo teisė tęsti tarnybą po reorganizacijos dėl to, kad ji yra profesinės sąjungos atstovaujamojo organo – komiteto narė. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, sudarant apibendrintą duomenų lentelę (t. I, b. l. 146-155) apie pareigūnų, turėjusių A lygio 9 ir žemesnės kategorijos pareigas, pirmumo teisę, kvalifikaciją, stažą ir kt. informaciją bei pasiūlytas pareigas, minėta aplinkybė vertinant R. G. pirmenybę likti tarnyboje vertinama nebuvo. Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Darbo grupės posėdžio protokole galėjo būti padarytas rašymo apsirikimas. Be to, net pripažinus, jog Darbo grupė nepagrįstai įvertino tą aplinkybę, kad R. G. yra profesinės sąjungos atstovaujamojo organo narė, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjos pirmumo teisė tęsti tarnybą po reorganizacijos, kadangi R. G. turėjo pirmumo teisę pareiškėjos atžvilgiu dėl kvalifikacijos ir papildomos garantijos, numatytos Kolektyvinės sutarties 25 punkte.

Iš pareiškėjos atstovo paaiškinimų matyti, kad pareiškėja nesiekė užimti pareigų Klaipėdoje, nes jos šeima gyvena Šiauliuose, tačiau būtų sutikusi tęsti tarnybą Šiauliuose. Analizuojant bylos medžiagą, nustatyta, jog 2010 m. gegužės 26 d. informaciniu pranešimu Nr. (LM01)-20/14-8387 pareiškėjai pateiktas pasiūlymas užimti pareigas (t. I, b. l. 75): Muitinės priežiūros uostose skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija; darbo vieta Klaipėdoje), Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus inspektoriaus (A lygis 7 kategorija; Klaipėdoje), Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus inspektoriaus (A lygis 7 kategorija; Klaipėdoje); turint sveikatos būklės tinkamumo II ir III sąvado skilties specializuotos medicininės ekspertizės pažymą, – Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija; Klaipėdoje), posto inspektoriaus (A lygis 6 kategorija; Panemunė), posto vyresniojo inspektoriaus (A lygis 8 kategorija; Panemunėje). Šiame informaciniame pranešime nurodyta, kad apie sutikimą ar atsisakymą eiti pasiūlytas pareigas pareiškėja turi pateikti per 5 kalendorines dienas nuo šio pranešimo įteikimo dienos. Pareiškėja informacinį pranešimą gavo 2010 m. birželio 1 d., tačiau duomenų apie jos apsisprendimą nėra pateikta. 2010 m. birželio 9 d. informaciniu pranešimu Nr. (LM01)-20/14-9210 (t. I, b. l. 76) pareiškėjai pasiūlyta užimti Ūkio ir aprūpinimo skyriaus ūkio reikalų vyriausiojo specialisto (Šiauliuose) 13 koeficiento dydžio pareiginės algos pareigas bei nustatytas 3 kalendorinių dienų terminas raštiškam sutikimui dėl siūlomų pareigų pateikti, tačiau pareiškėja nei žodžiu, nei raštu savo valios taip pat neišreiškė. Šios aplinkybės neneigia ir pati pareiškėja. Pareiškėjo teigimu, atsakovas jai sąmoningai nesuteikė informacijos apie visas po reorganizavimo esančias pareigybes, kurias pareiškėja būtų galėjusi užimti, todėl ji negalėjo priimti sprendimo dėl sutikimo užimti siūlomas pareigas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2010 m. birželio 3 d. pateikė Klaipėdos bei Šiaulių teritorinių muitinių viršininkams prašymą (t. I, b. l. 13) pateikti po reorganizacijos Klaipėdos teritorinėje muitinėje patvirtintų A lygio 9 ir žemesnės kategorijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą su pareigybių pavadinimais, kategorijomis ir kiekvienos pareigybės aprašymu. Šiaulių teritorinė muitinė 2010 m. birželio 4 d. raštu Nr. S1-02-2869 pareiškėjai pateikė jai pasiūlytų pareigybių aprašymus bei informavo, kad duomenys apie kitas laisvas pareigybes pateikti Lietuvos Respublikos muitinės intraneto svetainėje adresu http://info.cust.lt. Todėl pareiškėjos teisė pasirinkti ir teikti prašymus užimti laisvas pareigybes nebuvo apribota. Pareiškėja, elgdamasi rūpestingai ir apdairiai, galėjo pati pareikšti prašymą dalyvauti atrankoje į laisvas pareigas, kurias ji galėtų eiti, tačiau to nepadarė. Pareiškėja nepateikė atsakymo ir dėl pasiūlytų pareigybių, todėl atsakovas pagrįstai tokią pareiškėjos elgseną įvertino kaip atsisakymą užimti siūlomas pareigybes. Be to, pareiškėja jos pačios prašymu galėjo būti pasiųsta į CMEK, kad galėtų pretenduoti užimti kitas pareigybes, kurias užimti taikomi tam tikri sveikatos būklės reikalavimai, tačiau prašymas pateiktas nebuvo. Toks pareiškėjos elgesys rodo nenorą tęsti tarnybą muitinėje. Muitinė išnaudojo visas galimas priemones pareiškėjos darbo paieškai, ne kartą siūlė užimti laisvas pareigas ir suteikė papildomą laisvą nuo darbo dieną darbo paieškoms (t. I, b. l. 74). Visą laiką nuo įspėjimo įteikimo pareiškėjai buvo užtikrintos socialinės ir kitos garantijos, todėl pripažintina, kad jos teisės ir teisėti interesai pažeisti nebuvo. Pareiškėja į kitas pareigas perkelta nebuvo, kadangi neišreiškė valios užimti siūlomas pareigas. Todėl pareiškėja buvo pagrįstai atleista iš pareigų.

Šalies argumentai

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl neturtinės žalos atsiradimo yra abstrakčios ir nėra paremtos konkrečiais įrodymais. Be to, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta institucijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kurie būtų pagrindas neturtinės žalos atlyginimui priteisti. Konstatavus, kad Šiaulių teritorinės muitinės viršininko 2010 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. I2-110, kuriuo pareiškėja atleista iš tarnybos, yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjos reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėja I. T. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) pripažinti Šiaulių teritorinės muitinės viršininko 2010 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. I2-110 neteisėtu; 2) pripažinti, kad pareiškėja 2010 m. birželio 30 d. neteisėtai buvo atleista iš Šiaulių teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigų; 3) nustatyti, kad pareiškėja į tarnybą negali būti grąžinama dėl organizacinių priežasčių ir priteisti pareiškėjai penkių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką – 12 924,60 Lt bei vidutinį darbo užmokestį – po 2 584,92 Lt kas mėnesį – už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 4) priteisti pareiškėjai 35 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja nurodo, kad teismas sprendime plačiai aptarė muitinės pareigūno atleidimo iš tarnybos ir Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo teisinę bazę, tačiau išsamiai ir visapusiškai neišanalizavo faktinių aplinkybių, susijusių su Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnų atleidimu iš tarnybos. Pareiškėjos nuomone, pareigūnų, liekančių tarnyboje, atranka buvo neskaidri, pažeidžianti DK, Statuto ir Rekomendacijų nuostatas. Nei iš atsakovo pateikto atsiliepimo į skundą, nei iš atsakovo pateiktų dokumentų ir paaiškinimų teisme nėra aišku, pagal kokius kriterijus buvo sprendžiama, kas po reorganizacijos liks tarnyboje Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių padalinyje. Darbo grupė, 2010 m. gegužės 19 d. posėdyje, spręsdama, kas iš pretendentų liks tarnyboje Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriuje, visiškai nevertino pareiškėjos kvalifikacijos. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-246 patvirtintos Rekomendacijos, kuriomis šiuo atveju buvo vadovaujamasi, yra tik rekomendacinio pobūdžio poįstatyminis aktas. Teismas akcentavo, kad A. P. ir R. G. buvo suteikta III kvalifikacinė kategorija. Tačiau kvalifikacinės kategorijos suteikimas reiškė 10 procentų priedo prie atlyginimo suteikimą. Kvalifikacinės kategorijos buvo suteikiamos esant pakankamai biudžeto lėšų atlyginimams. Pareiškėja, turėdama žymiai didesnį stažą, užleido eilę A. P. ir R. G.. Kai pati pareiškėja išreiškė norą gauti kategoriją, jos nebebuvo suteikiamos, nes buvo sumažinti biudžeto asignavimai. Todėl III kategorijos suteikimas nereiškia aukštesnės kvalifikacijos. Pareiškėja turi aukštąjį išsilavinimą, muitinėje ji dirbo 17 metų įvairiose pareigose, jos kvalifikacija pastoviai kilo, pareiškėja dalyvavo daugelyje aktualių seminarų, tobulino užsienio kalbų žinias. Todėl, pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai pripažino, kad jos kvalifikacija yra lygi A. P. ir R. G. kvalifikacijai ar žemesnė. Vadovaujantis DK 135 straipsnio 2 dalimi, išrinkimas į profesinės sąjungos atstovaujamuosius - renkamuosius organus, kolektyvinėje sutartyje numatytos aplinkybės, socialinis pažeidžiamumas pirmenybę likti darbe suteikia tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją. Be to, A. P. socialinis pažeidžiamumas kelia abejonių, nes jos sutuoktinis darbo biržoje užsiregistravo tik 2010 m. balandžio 27 d., duomenų apie jo ankstesnes pajamas nėra.

Pareiškėjos nuomone, nuo jos sąmoningai buvo slepiama informacija apie visas po reorganizavimo esančias pareigybes, kurias ji būtų galėjusi užimti. Atsakovas, pasinaudojęs tuo, kad pareiškėja nepasirinko iš kelių jai siūlomų pareigybių, nepagrįstai atleido ją iš tarnybos. Vykdant Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimą ir siūlant darbuotojams kitas pareigas, tai buvo daroma chaotiškai, nebuvo jokių vieningų kriterijų, nesudarytas joks darbuotojų eiliškumas atsižvelgiant į jų kvalifikaciją. Į Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių muitinių viršininkus prašydama informacijos apie Klaipėdos teritorinės muitinės pareigybes po reorganizacijos pareiškėja kreipėsi tam, kad galėtų įvertinti, kokios yra pareigybės, į kurias ji galėtų pretenduoti, ir ar jai yra pasiūlyti optimaliausi variantai. Tačiau pareiškėjai nebuvo suteikta informacija apie laisvas pareigybes, į kurias ji galėtų pretenduoti nuo 2010 m. liepos 1 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių padalinyje. Pareiškėjai buvo pateikti tik duomenys apie pareigas, kurios buvo likusios po to, kai Darbo grupė, vadovaudamasi neaiškiais kriterijais, paskirstė pareigas kitiems pareigūnams. Visos po 2010 m. birželio 1 d. pareiškėjai siūlytos pareigos buvo Klaipėdoje arba Panemunėje (pareiškėja su šeima gyvena Joniškyje ir neturi galimybės persikelti į kitą gyvenamąją vietą, gyventi atskirai nuo šeimos, kurioje auga nepilnametis vaikas, taip pat nėra galimybės). 2010 m. birželio10 d. pareiškėjai buvo pasiūlytos pareigos Šiaulių padalinyje – Ūkio ir aprūpinimo skyriaus ūkio reikalų vyriausiojo specialisto. Tačiau šios pareigos nėra susijusios su pareiškėjos ankstesne tarnyba muitinėje, joms atlikti nėra reikalinga pareiškėjos turima kvalifikacija, patirtis, išsilavinimas. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjos elgesys rodė nenorą tęsti tarnybą muitinėje. Iš Darbo grupės protokolų matyti, kad visi sprendimai dėl pareigų, iš jų – ir naujų laisvų, paskirstymo Šiaulių padalinyje buvo priimti iki 2010 m. birželio 1 d. Apie šias pareigas pareiškėja negavo jokios informacijos, todėl ir negalėjo imtis jokių veiksmų – prašyti svarstyti jos kandidatūrą, prašyti siuntimo į CMEK, leidimo darbui su slapta informacija ar pan.

Pareiškėja pažymi, kad nėra aišku dėl kokių priežasčių Darbo grupės 2010 m. gegužės19 d. posėdyje buvo nutarta nesiūlyti pareiškėjai kitų pareigų Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių padalinyje. Šiame Darbo grupės posėdyje taip pat buvo nutarta nesiūlyti pareigų Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių padalinyje D. Ž., tačiau 2010 m. birželio 1 d. posėdyje D. Ž., dirbusiai Personalo ir mokymo skyriaus vyresniąja inspektore (A lygis 9 kategorija) ir turėjusiai 13 metų stažą, buvo pasiūlyta laisva Pažeidimų prevencijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija) pareigybė. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių ši pareigybė nebuvo pasiūlyta pareiškėjai. Taip pat nėra aišku, dėl kokių priežasčių pareiškėjai nebuvo pasiūlytos Asmenų aptarnavimo padalinio Dokumentų priėmimo, informavimo grupės vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija) pareigos ir Leidimų išdavimo grupės vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija) pareigos, kurios buvo pasiūlytos 12 metų darbo stažą turėjusiai R. G., dirbusiai Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus vyresniąja inspektore ir neturėjusiai pirmenybės likti tarnyboje. Kai kurie pareigūnai dar iki Darbo grupės svarstymų buvo siunčiami į CMEK, tačiau pareiškėja tokio siuntimo negavo (pvz. A. P.). Siuntimą į CMEK duoda darbdavys, dėl leidimo darbuotojui dirbti su slapta informacija taip pat kreipiasi darbdavys. Tačiau pareiškėjai nebuvo pasiūlytos pareigos, kurioms reikalingas sveikatos patikrinimas ir leidimas dirbti su slapta informacija. Be to, Pažeidimų prevencijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus ir Asmenų aptarnavimo padalinio Dokumentų priėmimo Informavimo grupės vyresniojo inspektoriaus pareigybėms tokie specialūs reikalavimai nėra keliami. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Statuto 54 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjos I. T. apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjos skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Šiaulių teritorinės muitinės viršininko 2010 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. I2-110, kuriuo pareiškėja 2010 m. birželio 30 d. buvo atleista iš tarnybos muitinėje pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo. Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, kai jo pareigybė panaikinama.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1B-606 ,,Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“ buvo nuspręsta nuo 2010 m. liepos 1 d. reorganizuoti Šiaulių teritorinę muitinę, prijungiant ją prie Klaipėdos teritorinės muitinės, kuriai perėjo visos Šiaulių teritorinės muitinės teisės ir pareigos. Tuo pačiu įsakymu patvirtintas ir Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo projektas, pagal kurį reorganizuojama Šiaulių teritorinė muitinė 2010 m. birželio 30 d. baigia veiklą ir išregistruojama iš juridinių asmenų registro (8.2.5, 9 punktai). Šiuo įsakymu buvo nustatyti Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo etapai, patvirtinti po reorganizavimo veiksiančios Klaipėdos teritorinės muitinės uždaviniai bei nauja Klaipėdos teritorinės muitinės struktūra (su atitinkamais poskyriais Šiauliuose). Pirmajame reorganizavimo etape numatytas įspėjimų apie numatomus tarnybos arba darbo santykių pakeitimus Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, teisės aktų nustatyta tvarka įteikimas – 2010 m. kovo 1 d. (8.1.2 p.); antrajame reorganizavimo etape – Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atitinkamai tarnybos ar darbo vietos nustatymas (atleidimas) – iki 2010 m. liepos 1 d. (8.2.3 p.). Taigi, nuo 2010 m. birželio 30 d. buvo panaikinta ir Šiaulių teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija) (kurią užėmė pareiškėja) pareigybė.

Muitinės pareigūnui, kurio pareigybė naikinama, taikytinos garantijos reglamentuojamos Statuto 54 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią muitinės pareigūnas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir muitinės pareigūnas sutinka, – į to paties lygio žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo muitinės pareigūnas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Muitinės pareigūnui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai pareigūnui (kai muitinės įstaiga likviduojama), pareigūnui, auginančiam vaikus (vaiką) iki 14 metų, pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja apie Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimą ją prijungiant prie Klaipėdos teritorinės muitinės ir to pasekmėje jos užimamos pareigybės panaikinimą buvo informuota 2010 m. vasario 22 d. (t. I, b. l. 73). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad toks pranešimas apie atleidimą yra tinkamas, pareiškėjai apie atleidimą pranešta Statuto 54 straipsnio 7 dalyje numatytais terminais. Atsakovas 2010 m. gegužės 26 d. informaciniu pranešimu Nr. (LM01)-20/14-8387 (kuris pareiškėjai buvo įteiktas 2010 m. birželio 1 d.) buvo pasiūlyta užimti šias laisvas pareigybes: Muitinės priežiūros uostuose skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija; darbo vieta Klaipėdoje); Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus inspektoriaus (A lygis 7 kategorija; darbo vieta Klaipėdoje); Tarifo ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus inspektoriaus (A lygis, 7 kategorija; darbo vieta Klaipėdoje). Taip pat nurodyta, jog turint sveikatos būklės tinkamumo II ir III sąvado skilties specializuotos medicinos ekspertizės pažymą, pareiškėja galėtų užimti: Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės poskyrio vyresniojo inspektoriaus (A lygis, 9 kategorija; darbo vieta Klaipėdoje); posto inspektoriaus (A lygis 6 kategorija; darbo vieta Panemunėje) ar posto vyresniojo inspektoriaus (A lygis 8 kategorija; darbo vieta Panemunėje) pareigas (t. I, b. l. 75). Apie savo sutikimą ar nesutikimą eiti pasiūlytas pareigas pareiškėja atsakovui nepranešė. Klaipėdos teritorinė muitinė 2010 m. birželio 9 d. informaciniu pranešimu Nr. (LM01)-20/14-9210 (pareiškėjai įteiktas susipažinti 2010 m. birželio 10 d.) I. T. pasiūlė užimti Ūlio ir aprūpinimo skyriaus ūkio reikalų vyriausiojo specialisto (Šiauliuose) (13 koeficiento dydžio pareiginės algos (bazinės mėnesinės algos dydžiais)) pareigas (t. I, b. l. 76). Į šį pasiūlymą pareiškėja taip pat neatsakė. Informacija apie laisvas pareigybes buvo skelbiama Lietuvos Respublikos muitinės intraneto svetainėje adresu http://info.cust.lt, taigi pareiškėjai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jokių kliūčių ją gauti nebuvo.

Pareiškėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad liekančių tarnyboje pareigūnų atranka buvo neskaidri, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus. Nei iš atsakovo atsiliepimo į jos skundą, nei iš pateiktų dokumentų neaišku pagal kokius kriterijus buvo sprendžiama kas po reorganizacijos liks tarnyboje Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių padalinyje, o pirmosios instancijos teismas išsamiai neišanalizavo faktinių bylos aplinkybių. Pareiškėjos nuomone, ji turėjo pirmenybės teisę prieš A. P. bei R. G. likti tarnyboje Klaipėdos teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus Šiaulių poskyryje. Be to, apeliaciniame skunde pareiškėja papildomai nurodo, kad nėra aišku, dėl kokių priežasčių jai nebuvo pasiūlytos Pažeidimų prevencijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija), Asmenų aptarnavimo padalinio Dokumentų priėmimo, informavimo grupės vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija) bei Leidimų išdavimo grupės vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija) pareigybės.

Muitinės departamento generalinis direktorius 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-243 patvirtino Rekomendacijas dėl muitinės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atrankos tarnybai ar darbui muitinėje tęsti vykdant muitinės įstaigos reorganizaciją. Rekomendacijose numatyta, kokie pareigūnai ir darbuotojai negali būti atleisti iš tarnybos ar darbo dėl pareigybės panaikinimo reorganizuojant muitinės įstaigą, kas turi pirmenybės teisę tęsti tarnybą ar darbą po reorganizacijos veiklą tęsiančioje muitinės įstaigoje, kai mažinamas muitinės pareigūnų ir darbuotojų skaičius. Šiose Rekomendacijose taip pat nustatyti pagrindiniai kriterijai, lemiantys muitinės pareigūno atranką: kvalifikacija, profesiniai įgūdžiai, reputacija, funkcijų išlikimas, tarnybos muitinėje stažas, socialinis pažeidžiamumas, tinkamumas tarnybai pagal pareigybės aprašyme numatytus specialiuosius reikalavimus, o poste ir Mobiliosios grupės poskyriuose – ir tinkama Centrinės medicinos ekspertizės komisijos sveikatos išvada (t. I, b. l. 138-140).

Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko ir Šiaulių teritorinės muitinės viršininko 2010 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. RŽ3-88/11-25 klausimams, susijusiems su Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimu, nagrinėti buvo sudarytos darbo grupės, tarp jų ir darbo grupė reorganizuojamos Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, perkėlimo į kitas pareigas, perkvalifikavimo, atleidimo iš tarnybos, kompensacijų išmokėjimo klausimams nagrinėti (t. I, b. l. 78). Ši darbo grupė 2010 m. balandžio 8 d. posėdyje svarstė Mokesčių apskaitos ir mokesčių skyriaus funkcijų vykdymui reikalingą pareigybių skaičių Šiaulių padalinyje (t. I, b. l. 82-84); 2010 m. gegužės 19 d. posėdyje buvo svarstyta Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atranka į Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių padalinyje nuo 2010 m. liepos 1 d. steigiamas pareigybes. Iš darbo grupės posėdžio protokolo Nr. A3-25 matyti, kad buvo aptariami kriterijai ir motyvai dėl atrankos užimti vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija) ir vyresniojo inspektoriaus (A lygis 8 kategorija) pareigybę, kuri vyksta tarp vyresniųjų inspektorių R. G., A. P. ir I. T. (t. I, b. l. 113). Priešingai, nei teigia pareiškėja, iš posėdžio protokolo pakankamai aišku, kodėl užimti įsteigtas pareigybes buvo nutarta pasiūlyti R. G. ir A. P. (įvertinta visuma aplinkybių: turima kvalifikacinė kategorija, darbo stažas, socialinis pažeidžiamumas, funkcijų išlikimas, narystė profesinės sąjungos atstovaujamajame - renkamajame organe), o ne pareiškėjai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas išsamiai išanalizavo ne tik nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, bet ir faktines bylos aplinkybes. Teismas, teisingai taikydamas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, Valstybės tarnybos įstatymo normas pagrįstai nusprendė, kad remiantis Darbo kodekso 135 straipsniu turi būti patikrinta, ar pareiškėja turėjo pirmenybės teisę būti palikta dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tikrindamas šią aplinkybę, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota Darbo kodekso 135 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika. Atlikęs šį vertinimą teismas pagrįstai nustatė, kad DK 135 straipsnio prasme ir pagal Rekomendacijoje išvardintus kriterijus pareiškėja neturėjo pirmumo teisės būti palikta dirbti. Patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 str.), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir iš naujo šiuo klausimu nepasisako. Pareiškėjos argumentą, kad ji ,,užleido eilę“ dėl kvalifikacinių kategorijų, kurios reiškė tik priedo prie atlyginimo gavimą, suteikimo R. G. ir A. P., teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 1K-196 patvirtintų Kvalifikacinių kategorijų suteikimo muitinės pareigūnams taisyklių (galiojusių iki 2008 m. gruodžio 13 d.) 4 punktą kvalifikacinės kategorijos suteikiamos muitinės pareigūnui, kurio tarnybinę veiklą statutinė komisija įvertina labai gerai ir muitinės pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pateikia siūlymą suteikti muitinės pareigūnui aukštesnę kvalifikacinę klasę. Muitinės pareigūno kvalifikacinė kategorija pažymi muitinės pareigūno teorinių žinių, būtinų sėkmingai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas pareigas, ir praktinio darbo įgūdžių lygį (Taisyklių 2 p.). Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjos (kuriai jokia kvalifikacinė kategorija suteikta nebuvo) kvalifikacija aukštesnė nei R. G. ir A. P., kurioms atitinkamai nuo 2008 m. sausio 17 d. ir 2006 m. sausio 9 d. buvo suteikta III kvalifikacinė kategorija (t. II, b. l. 52, 53). Akivaizdu, kad kvalifikacinės kategorijos suteikimas visiškai nepriklausė nuo paties darbuotojo noro, kaip tvirtina pareiškėja.

Pažeidimų prevencijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija), Asmenų aptarnavimo padalinio Dokumentų priėmimo, informavimo grupės vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija) bei Leidimų išdavimo grupės vyresniojo inspektoriaus (A lygis 9 kategorija) pareigybės pareiškėjai, kaip matyti iš atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą, nebuvo pasiūlytos dėl tos priežasties, kad ji neatitiko šioms pareigybėms keliamų specialiųjų reikalavimų. Pažeidimų prevencijos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigybei užimti vienas iš specialiųjų reikalavimų buvo susijęs su leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma ,,Konfidencialiai“ įgijimu (t. II, b. l. 58), kurio pareiškėja neturėjo. Tad ši pareigybė pagrįstai buvo pasiūlyta D. Ž., turėjusiai reikalingą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, 13 metų stažą muitinėje bei III kvalifikacinę kategoriją (t. II, b. l. 62, t. I, b. l. 147). Šiaulių I kategorijos krovinių posto (kurio sudėtyje yra Dokumentų priėmimo, informavimo bei Leidimų išdavimo grupės) pareigūnai pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 1B-278 (t. II, b. l. 56-57) turi atitikti tam tikrus sveikatos būklės reikalavimus (III skiltį Sąvado, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380V/V-618). Pareiškėja Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvados apie nustatytų sveikatos reikalavimų atitikimą neturėjo, įspėjimo laikotarpiu valios dirbti šiame poste po reorganizacijos, o tuo pačiu ir pasitikrinti sveikatą komisijoje, neišreiškė. Iš bylos medžiagos matyti, kad į vyresniųjų inspektorių pareigas Šiaulių I kategorijos krovinių posto minėtose grupėse paskirti asmenys tiek specialiuosius, tiek ir kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus (stažą, kvalifikaciją ir pan.) atitiko (t. I, b. l. 146-150).

Kadangi pareiškėja sutikimo užimti jai atsakovo 2010 m. gegužės 26 d. ir 2010 m. birželio 9 d. pranešimais siūlomas pareigas nedavė, Klaipėdos teritorinė muitinė turėjo pagrindą priimti byloje ginčijamą įsakymą ir atleisti pareiškėją iš tarnybos muitinėje.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, tad yra pagrįstas ir teisėtas. Naikinti ar keisti šį sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos I. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė-Maculevičienė