Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-616-437/2010

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-04-12
Bylos Nr.: I-616-437/2010
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02048-2009-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas: Šiaulių teritorinės muitinės, V. P.
Atsakovas: Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Klaipėdos teritorinei muitinei

Administracinė byla Nr. I-616-437/ 2010Procesinio sprendimo kategorija 38Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02048-2009-8

(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Rasai Teberaitei, dalyvaujant pareiškėjos Šiaulių teritorinės muitinės atstovui Daliui Vaičiuliui, pareiškėjui V. P., atsakovo atstovei Valentinai Lemežienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų Šiaulių teritorinės muitinės ir V. P. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai Šiaulių teritorinė muitinė ir V. P. prašo panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“ (b.l. 3-6, 10-13). Šiaulių teritorinė muitinė paaiškina, kad šiuo įsakymu numatoma, kad reorganizuojama Šiaulių teritorinė muitinė baigs veiklą 2010 m. birželio 30 d., o Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį įspėti apie numatomus tarnybos arba darbo santykių pakeitimus teisės aktų nustatyta tvarka nuo Šiaulių teritorinės muitinės reorganizacijos pradžios. Šis įsakymas turi individualaus teisės akto požymius, kadangi individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 d.). Įsakymas Nr. 1B-606 skirtas atitinkamai Šiaulių teritorinei muitinei bei jos darbuotojams, kuriame suformuluoti įpareigojimai atlikti vienkartinius veiksmus, kurie sukelia teisines pasekmes reorganizuojamai Šiaulių teritorinei muitinei kaip biudžetinei įstaigai. Įsakymas Nr. 1B-606 tiesiogiai taikomas Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnams ir darbuotojams dirbantiems pagal darbo sutartį ir numatomas neteisėtas vienos įstaigos prijungimas prie kitos, perimant pastarosios teises ir pareigas. Reorganizavimas, taikant neteisėtą prijungimo principą, Šiaulių teritorinės muitinės darbuotojams atima galimybę teisėtai ir lygiaverčiai konkuruoti su Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojais, nes įspėjimai dėl tarnybos santykių pasibaigimo įteikiami tik Šiaulių teritorinės muitinės darbuotojams. Vertina, kad Muitinės departamento 2009 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. 1B-606 yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Mano, kad Įsakymo Nr. 1B-606 nuostatos, įpareigojančios reorganizuoti nuo 2010 m. liepos 1 d. Šiaulių teritorinę muitinę jungimo būdu, prijungiant ją prie Klaipėdos teritorinės muitinės prieštarauja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (Valstybės žinios, 1995, Nr. 104-2322; 2000, Nr. 83-2511) 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto imperatyviai nuostatai - „Biudžetinės įstaigos gali būti reorganizuojamos į šių formų juridinio asmens teises turinčias įstaigas ar įmones: 1) biudžetines įstaigas (sujungus ar išskaidžius)“. Juridinių asmenų reorganizavimas sujungimo ir prijungimo būdu iš esmės skiriasi, nes sukelia skirtingas teisines pasekmes reorganizacijoje dalyvaujančioms įstaigoms. Reorganizaciją vykdant sujungimo būdu juridinių asmenų teisės ir pareigos pereina naujam juridiniam asmeniui, o dalyvavimas reorganizacijos procese yra lygiateisis visų dalyvaujančių subjektų atžvilgiu. Vykdant teritorinių muitinių reorganizaciją tiesiogiai taikomas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, kadangi Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas tik tiek, kiek tai neprieštarauja specialiam įstatymui. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnis numato biudžetinės įstaigos reorganizavimo jungimo būdą tik sujungimą ar išskaidymą. Kito biudžetinių įstaigų jungimo būdo, t.y. prijungimo, šio straipsnio nuostatos nenumato. Teigia, kad toks teisinis Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimas prijungiant, įtvirtintas Įsakymo Nr. 1B-606 2 ir 3.3. punktuose, prieštarauja imperatyviems Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio reikalavimams ir pažeidžia Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 3 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius tarnybos muitinėje principus, yra iš esmės neteisingas, prieštaraujantis galiojantiems įstatymams ir yra naikintinas. Pagal Įsakymo 3.3 punktą įspėjimai pareigūnams ir darbuotojams apie numatomus tarnybos arba darbo santykių pakeitimus turi būti įteikti tik Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.

Pareiškėjas V. P. savo skunde išdėsto analogiškus argumentus, kaip ir pareiškėja Šiaulių teritorinė muitinė. Pareiškėjos Šiaulių teritorinės muitinės atstovas ir pareiškėjas V. P. teismo posėdžio metu savo skundus palaikė remdamiesi juose išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (b.l. 50-53) pareiškėjų skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad Šiaulių teritorinė muitinė neturi teisės skųsti ginčijamo akto Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kuriame numatyta, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl jų kompetencijos ar įstatymų pažeidimų. Tvirtina, kad Šiaulių teritorinės muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai (Muitinės įstatymas, Šiaulių teritorinės muitinės nuostatai, patvirtinti Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1B-264) nenustato jos teisės apskųsti Muitinės departamento priimtus teisės aktus, sprendimus. V. P. savo teisę apskųsti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui grindžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostata ir tvirtina, kad ginčijamas įsakymas yra individualus teisės aktas, nes jis skirtas individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį). Tačiau Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“ skirtas ne tik vienam konkrečiam subjektui, bet ir kitiems juridiniams asmenims, kurie dalyvaus jo įgyvendinime - Muitinės departamentui, Šiaulių ir Klaipėdos teritorinėms muitinėms, jis susietas ir su muitinės prievolių pagal su muitinės debitoriais ir kreditoriais (neapibrėžtas subjektų ratas) anksčiau sudarytus sandorius vykdymu. Be to, jis oficialiai paskelbtas „Valstybės žiniose“. Mano, kad tai yra vienas iš požymių, kad ginčijamas įsakymas yra norminis aktas. Skundžiamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Vadovaujantis Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priima valstybinė institucija, įstaiga, priėmusi teisės aktą dėl biudžetinės įstaigos steigimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 17 straipsniu teritorinė muitinė yra viešasis juridinis asmuo, kurį įsteigia Muitinės departamentas. Muitinės įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 5 punktas nustato, kad teritorines muitines, suderinęs su finansų ministru, steigia, pertvarko, reorganizuoja ir likviduoja Muitinės departamento generalinis direktorius. Remiantis Muitinės įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi muitinė finansuojama iš valstybės biudžeto, pagal statusą ji yra biudžetinė įstaiga. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 1B-264 patvirtintuose Šiaulių teritorinės muitinės nuostatuose. Biudžetinių įstaigų įstatymo 1 straipsnyje yra nurodyta šio įstatymo paskirtis - nustatyti „iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų visiškai arba iš dalies išlaikomų įstaigų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą, finansavimą ir kitus su jų veikla susijusius pagrindus“. Pagal minėto įstatymo 7 straipsnį biudžetinės įstaigos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto arba savivaldybių biudžetų, atsižvelgiant į tai, kas yra steigėjas. Biudžetinė įstaiga - tai valstybės arba savivaldybės institucija, steigiama įstatymų nustatyta tvarka, visiškai arba iš dalies išlaikoma iš biudžeto ir taip įvardyta steigimo akte bei nuostatuose (2 straipsnis); biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš Lietuvos valstybės biudžeto, steigimo teisinis pagrindas yra įstaigos steigimo aktas, kurį gali priimti valstybinės institucijos (3 straipsnio 1 dalis). Seimas 1995 m. gruodžio 5 d. priėmė ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo įgyvendinimo įstatymą, kuris įpareigojo Vyriausybę iki 1996 m. kovo 1 d. patvirtinti Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarką. Įsigaliojus Biudžetinių įstaigų įstatymui ir Biudžetinių įstaigų įstatymo įgyvendinimo įstatymui, su iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių lėšų visiškai arba iš dalies išlaikomų įstaigų steigimu, reorganizavimu ir likvidavimu susiję sprendimai galėjo būti priimami vadovaujantis šiais įstatymais, jeigu kiti įstatymai šių santykių nereguliavo kitaip. Vykdydama Biudžetinių įstaigų įstatymo įgyvendinimo įstatymą, pagal kurį Vyriausybė iki 1996 m. kovo 1 d. turėjo patvirtinti Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, Vyriausybė 1996 m. gegužės 10 d. priėmė nutarimą Nr. 554 „Dėl Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“, kuriuo patvirtino Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarką. Minėtos tvarkos 1 punkte nustatyta, kad ji taikoma visoms valstybės ir savivaldybių biudžetinėms įstaigoms, o 5 punkte - kad biudžetinės įstaigos reorganizuojamos ar likviduojamos steigėjų sprendimu, jeigu ko kito nenumatyta įstatymuose. Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos 6 punktas nustato, kad biudžetinės įstaigos steigėjas, norėdamas reorganizuoti įstaigą, turi parengti jos reorganizavimo projektą ir pateikti jį atitinkamai ministerijai, apskrities valdytojui ar kitai valstybės institucijai įstatymų nustatytais atvejais. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“ parengtas vadovaujantis minėtais teisės aktais ir jiems neprieštarauja. Vadovaujantis Muitinės įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 5 punktu ir Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos 6 punktu Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“ projektas buvo suderintas su finansų ministru. Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 dalies 2 punktas nustato, kad biudžetinės įstaigos gali būti likviduojamos tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos 3 punkte nustatyta: biudžetinės įstaigos liaujasi egzistavusios reorganizavimo būdu (kai jos sujungiamos, padalijamos, prijungiamos prie kitų ir pan.). Kadangi Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalis yra blanketinė norma, ji nukreipia į kitą teisės aktą - Civilinį kodeksą, kuriuo būtina vadovautis sprendžiant klausimus, susijusius su biudžetinių įstaigų reorganizavimu, todėl poįstatyminiu teisės aktu - Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ nustatytas teisinis reguliavimas nekonkuruoja su nustatytuoju įstatyme. Todėl priimant sprendimą dėl reorganizacijos buvo pagrįstai parinktas Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos 3 punkte ir Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas reorganizavimo būdas - vieno juridinio asmens (Šiaulių teritorinės muitinės) prijungimas prie kito juridinio asmens (Klaipėdos teritorinės muitinės). Prijungimas reiškia, kad vienas ar daugiau juridinių asmenų prijungiami prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos. Įvykdžius reorganizaciją tokiu būdu, reorganizuojamo asmens veikla pasibaigia, jo teises ir pareigas perima kitas arba kiti juridiniai asmenys. Juridinių asmenų sujungimas yra aiškinamas kaip dviejų ar daugiau asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos. Tai reiškia, kad po susijungimo yra steigiamas naujas juridinis asmuo, dėl to reorganizuojamų asmenų teisės ir pareigos pereina naujai įsteigtam juridiniam asmeniui. Būtina juridinių asmenų sujungimo sąlyga - naujo juridinio asmens atsiradimas. Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimas prijungimo prie Klaipėdos teritorinės muitinės būdu pagrįstas tuo, kad naujas juridinis asmuo nebus steigiamas, Klaipėdos teritorinė muitinė tęs savo veiklą, nesikeis jos funkcijos, teisinis statusas ir reguliavimas. Po reorganizacijos veiksiančios Klaipėdos teritorinės muitinės struktūra keičiasi tik tiek, kiek prie jos bus prijungta veiksiančių reorganizuojamos Šiaulių teritorinės muitinės padalinių. Pvz., po reorganizacijos Klaipėdos teritorinėje muitinėje savo veiklą tęs dabar veikiantys Nidos kelio postas, Panemunės kelio postas, Pagėgių geležinkelio postas, Klaipėdos krovinių postas, Palangos oro uosto postas, Malkų įlankos jūrų uosto postas, Molo jūrų uosto postas, Pilies jūrų uosto postas, Nidos upių uosto postas, Rusnės upių uosto postas. Šių postų veikla nesikeičia, taip pat nesikeičia postų pareigūnų skaičius ir pareigos. Prie minėtų Klaipėdos teritorinės muitinės postų po reorganizacijos bus prijungti šiuo metu Šiaulių teritorinės muitinės veiklos zonoje veikiantys muitinės postai - Plungės krovinių postas, Bugenių geležinkelio postas, Radviliškio geležinkelio postas, Šiaulių krovinių postas ir Šiaulių oro uosto postas. Iš esmės nesikeičia ir administracinė struktūra, tik Klaipėdos teritorinės muitinės atskirų skyrių poskyriai veiks Šiauliuose. Tai užtikrins geresnį asmenų aptarnavimą muitų teisės aktų taikymo srityje. Pareiškėjų reikalavimas reorganizuoti muitines sujungimo būdu pareikalautų daugiau administravimo išlaidų, be pagrindo apie atleidimą būtų įspėjami muitinės pareigūnai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, kurių funkcijos ir pareigos faktiškai nepasikeis. Nepagrįstas pareiškėjų motyvas dėl prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatai, t. y. dėl kompetencijos ribų viršijimo, nes Muitinės departamentas veikė pagal įgaliojimus, suteiktus Muitinės įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 554 „Dėl Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“.

Skundžiamas įsakymas atitinka ir šiuo metu susiformavusią biudžetinių įstaigų reorganizavimo praktiką, kuri grindžiama Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 554 „Dėl Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatomis (Pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1205 „Dėl Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos reorganizavimo“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. 3D-864 „Dėl Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro ir Laukystos žuvų veislyno reorganizavimo sąlygų ir reorganizavimo komisijos sudėties patvirtinimo“ ir kt). Pareiškėjų motyvas dėl ginčijamo įsakymo prieštaravimo Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 3 straipsniui nepagrįstas, nes grindžiamas tik prielaidomis, t.y. neįrodyta, kad bus pažeisti tarnybos muitinėje principai.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė skundų prašė netenkinto atsakovo atsiliepime išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į pareiškėjų skundą su skundu nesutinka (b.l. 54-56) analogiškais, kaip ir atsakovas motyvais.

Administracinės bylos dalis pagal pareiškėjos Šiaulių teritorinės muitinės skundą dėl atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“ panaikinimo nutrauktina (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas). LR administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl jų kompetencijos ar įstatymų pažeidimų. Pareiškėjos ir atsakovo santykiai remiasi pavaldumu, todėl Šiaulių teritorinės muitinės iškeltas ginčas administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas.

Pareiškėjo V. P. skundas atmestinas. Nustatyta, kad Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas) 2009 m. spalio 30 d. priėmė įsakymą Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“, kuriuo reorganizuoja nuo 2010 m. liepos 1 d. Šiaulių teritorinę muitinę jungimo būdu, prijungiant ją prie Klaipėdos teritorinės muitinės, kuriai pereina visos Šiaulių teritorinės muitinės teisės ir pareigos (b.l. 25). Atsakovo priimto pareiškėjo skundžiamo įsakymo 2 punktu patvirtinto Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo projektą, kurio (toliau tekste – Projektas) 5 punkte nustatyta, kad reorganizavimo tikslas - optimizuoti Lietuvos Respublikos muitinės struktūrą, siekiant didinti jos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus muitinės uždaviniams įgyvendinti (b.l. 26-30). Minėto projekto 6 punkte nurodoma, kad reorganizavimo būdas - jungimo - Šiaulių teritorinės muitinės prijungimas prie Klaipėdos teritorinės muitinės. Skundžiamas įsakymas neprieštarauja norminių aktų reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 17 straipsnį teritorinė muitinė yra viešasis juridinis asmuo, kurį įsteigia Muitinės departamentas. Minėto įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 5 punktas nustato, kad teritorines muitines, suderinęs su finansų ministru, steigia, pertvarko, reorganizuoja ir likviduoja Muitinės departamento generalinis direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punktą „Biudžetinės įstaigos gali būti reorganizuojamos į šių formų juridinio asmens teises turinčias įstaigas ar įmones: 1) biudžetines įstaigas (sujungus ar išskaidžius) (Valstybės žinios, 1995, Nr. 104-2322; 2000, Nr. 83-2511).

Lietuvos Respublikos civilio kodekso 2.97 straipsnio, nustatančio juridinių asmenų reorganizavimo būdus, 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys gali būti reorganizuojami jungimo ir skaidymo būdu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galimi juridinių asmenų jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prijungimas - tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sujungimas - tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. gegužės 10 d. priėmė nutarimą Nr. 554 „Dėl Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“, kuriuo patvirtinta Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarka (toliau – Tvarka). Minėtos Tvarkos 3 punkte nustatyta: biudžetinės įstaigos liaujasi egzistavusios reorganizavimo būdu (kai jos sujungiamos, padalijamos, prijungiamos prie kitų ir pan.). Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad įstaigos likviduojamos, kai jų veikla visiškai nutraukiama. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos gali būti likviduojamos tik Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Šiaulių teritorinė muitinė nelikviduojama. Jos teises, pareigas perima Klaipėdos teritorinė muitinė. Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį biudžetinės įstaigos gali būti reorganizuojamos į šių formų juridinio asmens teises turinčias įstaigas ar įmones: 1) biudžetines įstaigas (sujungus ar išskaidžius). Tvarkos 3 punkte biudžetinių įmonių reorganizavimu laikomas ir jų „ prijungiamos prie kitų“. Sąvoka „prijungimas“ čia nedetalizuojama. Tačiau Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „prijungimas“ - tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos. Viešosios teisės normose sąvokos biudžetinių įmonių „jungimas“, „prijungimas prie kitų“ neaptariamos. Tačiau Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso minėtos normos šias sąvokas aptaria. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, kad atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“ atitinka galiojančias teisės normas, yra teisėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d., 101 str. 1 p., 127 str. 1 d.,

nusprendė:

Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjos Šiaulių teritorinės muitinės skundą dėl atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“ panaikinimo nutraukti.

Pareiškėjo V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusLiuda ArlauskienėMefodija Povilaitienė