Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-10-17 · Byla Nr. Ik-2868-473/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-07-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-2868-473/2011Sprendimas · 2011-10-17Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-04-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-10-17
Bylos Nr.
Ik-2868-473/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01079-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Liuda Arlauskienė, Bronius Januška
Pareiškėjas
UAB TELE-3
Atsakovas
Žurnalistų
Trečiasis asmuo
UAB „TV PRO Media“
Advokatai
Rūta Andriulevičiūtė
Administracinė byla Nr. I-2868-473/2011Proceso Nr. 3-61-3-01079-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Rūtai Andriulevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos pagal pareiškėjos UAB TELE-3 skundą atsakovei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „TV PRO Media“ dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (toliau – Komisija) 2011-04-18 protokolinį sprendimą Nr. 41, kuriuo atsakovė pripažino, jog 2010-11-03 laidoje „Akistata“ pateikiant informaciją apie A. T. buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 14 str., 16 str., 36 str., 57 str., ir protokolinį sprendimą Nr. 42, kuriuo atsakovė pripažino, jog 2010-09-01 TV3 transliuotoje laidoje „Akistata“ pateikiant informaciją apie Vaiko teisių apsaugos kontroliere E. Ž. buvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 6 str., 2010-11-03 laidoje Akistata“ pateikiant informaciją apie Vaiko teisių apsaugos kontroliere E. Ž. ir Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigą buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 str., 6 str., 22 str. 2 d.

Skunde (I t., b. l. 1-7) nurodė bei teismo posėdyje pareiškėjos atstovė paaiškino, kad minėti atsakovės 2011-04-18 posėdyje priimti sprendimai nepagrįsti ir turi būti panaikinti. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 46 str. 4 d. 2 p., taip pat Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą, kuriuo savo veikloje vadovaujasi Komisija, ši institucija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę. Pareiškėja yra viešosios informacijos skleidėja, o minėti teisės aktai nenumato atsakovės teisės nagrinėti etikos pažeidimų bei priimti sprendimų viešosios informacijos skleidėjų atžvilgiu. Komisijos 2011-04-18 sprendime Nr. 41 dalyje dėl 2010-11-03 laidos „Akistata“, atsakovė nepagrįstai nustatė, kad pareiškėja neįvykdė teismo nutarties, draudžiančios skelbti A. T. atvaizdą ir informaciją apie jos privatų gyvenimą bei sveikatos būklę žeminančiame kontekste, dėl ko neteisingai nusprendė, kad buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 14 str. ir 36 straipsniai. Iš 2010-11-03 laidos „Akistata“ vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad A. T. sutiko būti filmuojama ir klausinėjama žurnalistės: žurnalistė jai prisistatė, nurodė, kad yra iš televizijos, A. T. pakvietė žurnalistą su operatoriumi užeiti į jos kambarį, noriai atsakinėjo į žurnalistės užduotus klausimus, pati, niekieno neverčiama, papasakojo apie savo gyvenimą ir buitį. Nors ir garbaus amžiaus, A. T. yra visiškai veiksni, o jos konkliudentiniai veiksmai rodė aiškų sutikimą būti klausinėjamai ir filmuojamai. Tuo tarpu Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 14 str. pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai neatsižvelgiama į informaciją teikiančio asmens nenorą naudoti garso ir vaizdo įrašymo priemones prieš darant konkretų garso/vaizdo įrašą ar įrašo metu. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 36 str. nurodo į paties asmens išreikštą nesutikimą skleisti žinias apie jo privatų gyvenimą. Tačiau atsakovė skundžiamame sprendime nesirėmė pačios A. T. sutikimu ar nesutikimu skelbti žinias apie jos privatų gyvenimą, o rėmėsi išskirtinai Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-11-02 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjos nuomone, tokia atsakovės sprendimo motyvacija yra neteisinga. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-11-02 nutartimi c. b. Nr. 2-1769-129/2011 TELE-3 ir UAB „TV PRO Media“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: uždrausta „skelbti ieškovės A. T. atvaizdą ir informaciją apie jos privatų gyvenimą bei sveikatos būklę, t. y. viešai publikuoti filmuotą medžiagą, kurioje ieškovė yra užfiksuota žeminančiame kontekste“. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-11-02 nutartis pareiškėjai buvo įteikta per antstolį 2010-11-03. Todėl nustatant faktą, ar buvo vykdoma teismo nutartis, negalima vertinti anonsų, kurie buvo transliuoti iki teismo nutarties gavimo. Po nutarties gavimo pareiškėja nedelsiant ėmėsi būtinų techninių priemonių, kad 2010-11-03 transliuotuose laidos „Akistata“ anonsuose bei pačioje 2010-11-03 laidoje „Akistata“ nebūtų identifikuota A. T.: t. y. jos veidas tiek anonsuose, tiek laidoje buvo uždengtas, balsas neatpažįstamai pakeistas. Taigi teismo nutarties dalį dėl draudimo skelbti A. T. atvaizdą pareiškėja visiškai įvykdė. Teismo 2010-11-02 nutartis neuždraudė pareiškėjai transliuoti 2010-11-03 „Akistata“ laidos anonsų bei pačios laidos, t. y. teismas neuždraudė skelbti filmuotos medžiagos, kurioje A. T. nufilmuota nežeminančiame kontekste. Teismas nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nekonkretizavo, kuri konkrečiai informacija apie A. T. laikytina žeminančia, kas sudaro šios informacijos turinį, todėl viešosios informacijos rengėjas bei skleidėjas turėjo patys įvertinti, kokia, jų nuomone, informacija galėtų žeminti A. T. garbę ir orumą. Nei laidos anonsuose, transliuotuose po teismo nutarties gavimo, nei pačioje 2010-11-03 laidoje nebuvo atskleista A. T. tapatybė. Atsižvelgiant į tai, Komisija nepagrįstai sprendė, kad teismo nutartis nebuvo vykdoma. Atsakovė nepagrįstai nustatė, kad buvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 16 str., reikalaujantis atskirti informaciją, kuri tik tenkina smalsumą nuo informacijos, kurios paskelbimą pateisina viešasis interesas. Ginčo laida buvo siekiama padėti senolei (A. T.), atkreipiant visuomenės dėmesį į apleistus senyvus žmones, kuriems reikalinga parama, priežiūra, išlaikymas, ir kuriais tinkamai nesirūpina jų vaikai bei giminaičiai. Gavus A. T. sutikimą ją filmuoti, pareiškėja ir trečiasis asmuo neprivalėjo gauti jos sutikimo skelbti laidoje rodytą informaciją, nes minėtos informacijas paskelbimą pateisina viešas interesas. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris 1998-05-15 Senato nutarimo 1.8. punkte konstatavo, kad informacija apie privatų žmogaus gyvenimą be jo sutikimo gali būti skelbiama tik tuomet, kai informacijos paskelbimas nedaro žalos asmeniui ir kai informacijos paskelbimas padeda atskleisti įstatymų pažeidimus bei apsaugoti žmonių teises ir laisves. Rengiant ginčo laidą informacija buvo renkama teisėtai ir nepažeidžiant A. T. teisių bei teisėtų interesų. Pareiškėja, transliuodama ginčo laidą, neturėjo tikslo įžeisti ar pažeminti A. T.. Ginčo laida savo tikslą pasiekė ? po laidos A. T. savo dukros (R. Ž.) buvo išvežta į Kauno Panemunės slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę, kur yra gydoma bei slaugoma iki šiol. Laidoje rodyta informacija apie A. T. gyvenimo sąlygas buvo tiksli, teisinga ir neiškreipta (VIĮ 23 str. 8 d.). Buvo parodyta tik būtina informacija, kurią žurnalistams pateikė pati A. T. bei ją globojanti kaimynė. Vaizdai su žiurkėmis laidoje buvo panaudoti siekiant iliustruoti pačios A. T. nurodytus faktus, jog naktį į jos namus patenka žiurkės, kurios įkando jai į koją. Laidos siužete bet kuris vidutinis vartotojas (t. y. žiūrovas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius ir kultūrinius veiksnius) galėjo akivaizdžiai matyti, kad vaizdai su žiurkėmis paimti iš kitos filmuotos medžiagos, tad atskira nuoroda į tai nebuvo būtina. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad teisė skleisti informaciją visuomenės informavimo srityje apima ir teisę vartoti tam tikras lingvistines, literatūrines bei kitas išraiškos priemones, kuriomis pateikiama informacija paryškinama, abstrahuojama ar koncentruotai reziumuojam; taip pat, jog žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti ir tam tikrą perdėjimą ar provokaciją (žr. Dalban c. Roumanie, no. 28U4/95, 49, CEDH 1999-VI). Atsižvelgiant i tai, viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas nenusižengė jokioms teisės normoms laidos siužete panaudoję vaizdus su žiurkėmis, iliustruojančius bei paryškinančius siužeto dalyvių išsakytus teiginius. Skundžiamu sprendimu nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėja pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 57 str., įpareigojantį gerbti žmogaus teises net tada, kai asmuo jų nežino ar nesuvokia. Iš visuomenės informavimo priemonės negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti kitą asmenį, kas reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. nutartis c. b. Nr. 3K-31621). Laidos rengėjai elgėsi sąžiningai: žurnalistė A. T. prisistatė, aiškiai nurodė, kokiu tikslu atvyko, klausimus uždavinėjo aiškiai, atsižvelgdama į garbų moters amžių, neuždavinėjo menamų klausimų. Iš laidos įrašų akivaizdžiai matyti, kad senolė jai užduodamus klausimus puikiai suprato ir laisvai, savo nuožiūra į juos atsakinėjo, be to, daug ką pasakojo ir žurnalistės neklausiama. Filmuojant pokalbį su A. T. buvo naudojama ne paslėpta filmavimo kamera, tad A. T., būdama visiškai veiksni ir veikdama laisva valia, suprato, kad ji yra filmuojama, kad jos atvaizdas ir pasisakymai gali būti transliuojami per televiziją, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog buvo parodyta nepagarba A. T. teisėms, net jei senolė jų nežino ir nesuvokia. Tai, kad jos dukra R. Ž. skunde Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai nurodė, kad A. T. aiškiai nesuprato žurnalistų apsilankymo tikslo, negali būti laikoma pačios A. T. pozicija, nes R. Ž. nėra A. T. globėja ar įstatyminė atstovė, todėl ji negali nieko teigti A. T. vardu. Dėl Komisijos 2011-04-18 sprendimo Nr. 42, priimto, išnagrinėjus LR vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Ž. skundus dėl per TV3 transliuotų 2010-09-01 ir 2010-11-03 „Akistata“ laidų, pareiškėja nurodo, kad Komisija nepagrįstai sprendė, kad minėtoje laidoje pareiškėja pažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 6 str., kuris reikalauja kritiškai vertinti informacijos šaltinius ir atidžiai tikrinti informaciją. Laidos tema buvo D. K. bylos tyrimas, akcentuojant aplinkybę, jog visuomenei nėra sakoma tiesa; buvo kalbama ir apie nukentėjusiosios D. K. dukros likimą, teismui priėmus sprendimą grąžinti mergaitę biologinei motinai. Šiame kontekste ir buvo pateikta informacija apie Vaiko teisių apsaugos kontrolierės apsilankymą Generalinėje prokuratūroje. Kadangi oficialiai nebuvo skelbiama, kad susitikime bus kalbama ir apie teismo sprendimo vykdymą (įpareigojimą grąžinti D. K. dukrą biologinei motinai), laidos rengėjai pasirėmė savo šaltiniais ir informavo visuomenę apie tai, kas nebuvo skelbiama oficialiai. Laidos autoriai turėjo savo informacijos šaltinius, kurie nepageidavo būti atskleisti. Laidos autoriai taip pat neturėjo jokio pagrindo abejoti savo šaltinių patikimumu. Viena svarbiausių žurnalisto, kaip ir kitų viešosios informacijos rengėjų, pareiga ? užtikrinti pagarbą tiesai ir visuomenės teisei į tiesą. Žurnalisto profesinės veiklos prioritetas yra tiesos skleidimas, teisingas ir išsamus visuomenės informavimas, visuomenei aktualiu problemų kėlimas. Televizijos laidoje buvo pateikta teisinga informacija, paremta patikrintais faktais. Objektyvumo kriterijus buvo išlaikytas, užtikrinta nuomonių įvairovė, griežtai vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo (VIĮ) 16 str. bei 22 str. 8 d. 2 p. nustatytais reikalavimais. Ginčo laidoje buvo kritiškai vertinta Vaiko teisių apsaugos kontrolierės veikla D. K. bylos kontekste. Nors E. Ž. ir nepatvirtino laidos autorių šaltinių suteiktos informacijos, tačiau jai buvo suteikta atsakymo teisė (VIĮ 15 str.), jos atsakymas buvo pateiktas teisingai ir etiškai, neiškreipiant jokių jos pateiktų duomenų. Komisija taip pat nustatė, kad 2010-11-03 laidoje „Akistata“ pateikiant informaciją apie Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą ir kontrolierę E. Ž. buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 str., 6 str. bei 22 str. 2 d. Minėtoje laidoje buvo pateiktos įvairios nuomonės apie Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos bei teritorinių įstaigų darbą, t. y. buvo parodytas interviu su patyčias mokykloje patyrusios mergaitės motina, kuri išreiškė savo subjektyvią nuomonę, jog po kreipimosi į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą buvo tik blogiau; žurnalistai apsilankė mokykloje, išklausė mokyklos vadovo poziciją šiuo klausimu. Taip pat buvo rodomas interviu su D. K., kurios įsitikinimu, Vaiko teisių apsaugos kontrolierės įstaiga nepagristai neatliko jokio tyrimo dėl žuvusio nepilnamečio. Televizijos laidoje buvo užtikrinta nuomonių įvairovė, griežtai vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 16 str. bei 22 str. 8 d. 2 p. nustatytais reikalavimais. Skelbdama įvairias nuomones pareiškėja Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 str. reikalavimų nepažeidė. Siužete apie patyčias mokykloje patyrusią mergaitę buvo nurodyta teisinga ir tiksli informacija, ? LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga savo išvadoje konstatavo, kad mergaitės motinos skundas nepasitvirtino. Toliau buvo pateikta mergaitės motinos nuomonė, mokyklos direktoriaus pozicija. Laidos rengėjai kritiškai vertino savo informacijos šaltinį ir tikrino šaltinio pateiktus faktus, todėl nepažeidė Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 6 str. Laidos autoriai taip pat neskelbė jokių kaltinimų E. Ž. atžvilgiu dėl 2009 m. įvykusios nelaimės, kurios metu žuvo nepilnametis, todėl nepažeidė Visuomenė informavimo įstatymo 22 str. 8 d. 4 p. reikalavimų. Laidos autoriai aiškiai nurodė savo informacijos šaltinį ? D. K., kuri laidoje išsakė savo subjektyvią nuomonę apie vaiko teisių apsaugos institucijų neveikimą. Vaiko teisių apsaugos kontrolierei buvo suteikta atsakymo teisė (Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 22 str. 2 d.), buvo skambinta į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą dėl laidoje aptariamų klausimų, tačiau pati kontrolierė bendrauti su žurnaliste atsisakė, apie atsisakymą pasinaudoti atsakymo teise visuomenei buvo pranešta. TELE-3 programų direktorius J. J. prieš 2010-11-03 laidą „Akistata“ skambino E. Ž., siūlė jai suteikti galimybę pasisakyti dėl visų laidoje diskutuojamų klausimų, tačiau kontrolierė atsisakė. 2010-11-03 laida „Akistata“ iš dalies buvo susijusi su LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Ž. veikla, jos asmeninėmis savybėmis, turinčiomis reikšmės jos, kaip viešo asmens, vykdomai veiklai. Ginčo laidoje keliami klausimai dėl visuomenės (ne)pasitikėjimo vaiko teisių apsaugos įstaigų veikla, dėl pareigos prižiūrėti savo artimuosius, yra visuomeniškai svarbūs, laidos temą apsprendė laidos autorių gauti fizinių asmenų kreipimaisi, jų išsakytas požiūris, reaguojant į E. Ž. viešus pasisakymus apie jos sąžiningai, laikantis visų teisės normų ir principų, vykdomą veiklą. Atsakovė į šias aplinkybes priimdama skundžiamą sprendimą nepagrįstai neatsižvelgė.

Atsiliepimas

Atsakovė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 42-47) nurodo, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas (toliau – Kodeksas) yra skirtas žurnalistams, viešosios informacijos rengėjams ir leidėjams, ką patvirtina Kodekso preambulėje išdėstyti įsipareigojimai, kurių privalu laikytis. Todėl Komisija, vadovaudamasi Kodekso nuostatomis, turi kompetenciją taikyti Kodekso nuostatas tiek žurnalistų, tiek viešosios informacijos rengėjų, tiek leidėjų atžvilgiu. Kodekso nuostatos privalo būti aiškinamos viso teksto kontekste, atsižvelgiant į tikrąją prasmę bei siekiamus tikslus. Iš Televizijos laidos sukūrimo sutarties nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog pareiškėja yra prisiėmusi atsakomybę dėl kuriamų ir per TV3 transliuojamų laidų. Pareiškėja, prieš transliuodama laidą televizijoje, priima dėl to sprendimą, dalyvauja laidos kūrimo procese, gali laidos netransliuoti, nustačiusi neatitikimus Kodekso reikalavimams, todėl yra atsakinga už laidos turinį ir jos atitikimą Kodekso nuostatoms. Dėl Komisijos 2011-04-18 sprendimo Nr. 41 dalies atsakovė nurodo, kad Kodekso 14 str. turinys apima draudimą tiesiogiai cituoti privatų asmenį ne garso ir vaizdo įrašymo priemonių panaudojimo metu, o panaudojant garso ir vaizdo rašymo priemones privataus asmens tiesioginio citavimo metu. Todėl pareiškėjai esant tinkamai ir laiku informuotai apie tai, jog A. T. prašė nerodyti jos atlikto garso ir vaizdo įrašo ir tiesiogiai jos necituoti, paskleidžiant vaizdo ir garso įrašą, pareiškėja privalėjo tuo vadovautis ir necituoti jos tiesiogiai per televiziją. Pareiškėja buvo tinkamai ir laiku informuota dėl A. T. prašymo netransliuoti laidos, laidos metu paskelbtos žinios nebuvo susijusios su jokiu viešu asmeniu ir jos nebuvo svarbios visuomenei, todėl Komisijos sprendimas dėl Kodekso 36 str. pažeidimo yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas. Pareiškėjos skunde nurodomi argumentai dėl Kodekso 16 str., nepateisina fakto, jog informacija apie A. T. ? privatų asmenį ir privataus asmens gyvenimą ? buvo paskelbta be jos sutikimo, prieš jos valią. Iš pareiškėjos teikiamų paaiškinimų ir laidos turinio akivaizdu, jog pareiškėja siekė ne pagelbėti A. T., kuri pati laidos metu nurodo, jog niekur nenori keltis iš savo namų, bet patenkinti smalsumą dėl galimų A. T. giminystės ryšių su Vaiko teisių apsaugos kontroliere E. Ž.. Pareiškėja Komisijos posėdžio metu akcentavo, jog E. Ž. yra A. T. artima giminaitė, tačiau palikta neprižiūrėta. Šie argumentai, pareiškėjos manymu, ir sudarė viešo intereso buvimą nagrinėjamoje situacijoje. Laidos metu susidaro įspūdis, jog būtent E. Ž. yra atsakinga ir palikusi A. T. likimo valiai, ja nesirūpina, nors ne pati E. Ž., o jos vyras yra A. T. giminaitis. Bandymas tokiu būdu pateisinti privataus asmens gyvenimo aplinkybių paskelbimą be šio asmens sutikimo, vadovaujantis viešo intereso buvimu, yra nepagrįstas. Žurnalistų saviraiškos laisvė nėra absoliuti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs esminę privataus gyvenimo svarbą kiekvieno žmogaus asmenybės raidos požiūriu ir tai, kad teisė į saviraiška negali būti interpretuojama vienpusiškai, teigiant, jog visuomenė turi žinoti viską apie viešuosius asmenis (2008-09-21, Saviraiškos laisvės apribojimai ginant asmens privatų gyvenimą civilinėse bylose (II) Nr. 29, kat. 9; Teismų praktika 29). Nagrinėjamu atveju paskelbta laida buvo ne apie viešą, o apie privatų asmenį, saviraiškos laisvės ribos buvo peržengtos, todėl Komisijos sprendimas dėl Kodekso 16 str. pažeidimo yra pagrįstas, teisėtas ir teisingas. Iš laidos siužeto akivaizdu, jog pagrindinis jos tikslas buvo ne siekti padėti senolei, o detaliai parodant A. T. privataus gyvenimo faktus ir aplinkybes, jas aiškinant, komentuojant, darant paraleles ir pateikiant vaizdus apie žiurkes, sustiprinant žiūrovo emocinį santykį su laida, pateikti informaciją, jog Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Ž. tariamai nesirūpina savo artimais giminaičiais. Taigi, pagrindinis laidos tikslas buvo, pasinaudojant A. T., paskelbti informaciją apie E. Ž.. Iš laidos turinio akivaizdu, jog A. T. šio tikslo neturėjo galimybės suvokti ir suprasti, ką patvirtino A. T. prižiūrinti R. Ž.. Atsižvelgiant į tai, pripažintas Kodekso 57 str. pažeidimas. Dėl Komisijos 2011-04-18 sprendimo Nr. 42 išvados, jog 2010-09-01 laidoje „Akistata“ pareiškėja pažeidė Kodekso 6 str., atsakovė nurodė, kad nepaisant to, jog žurnalistas gali turėti savo informacijos šaltinius ir jų neatskleisti, tačiau bet kuri viešai skelbiama informacija turi būti bent patikrinta. Nagrinėjamu atveju laidos autorių kalbinta E. Ž. paneigė žurnalisto šaltinio pateiktą informaciją. Žurnalistas privalėjo pasiteirauti ir kitų minėtame pasitarime dalyvavusių asmenų dėl žurnalisto šaltinio pateiktos informacijos, tačiau to nepadarė. Laidos metu buvo keliamos ypatingai didelį rezonansą sukėlusios bylos aplinkybių ir kitų susijusių klausimų diskusijos. Atsižvelgiant į tai, jog visuomenei privalo būti teikiama tiksli ir teisinga informacija, Komisija nagrinėjo, ar šios bylos kontekste, kai visuomenėje yra skirtingos ir prieštaringos nuomonės dėl skirtingų klausimų, žurnalistas privalėjo būti ypatingai atidus ir prieš skelbdamas informaciją, patikrinti savo turimo informacijos šaltinio patikimumą. D. K. bylos tema yra dažnai nagrinėjama įvairių visuomenės informavimo priemonių, tačiau privaloma visuomenę informuoti teikiant tikslias ir teisingas žinias. Pareiškėja skunde teismui nepateikia naujų argumentų dėl 2010-11-03 laidoje „Akistata“ nustatytų Kodekso 3 str., 6 str., 22 str. 2 d. pažeidimų, o dėl pateiktų argumentų nepagrįstumo išsamiai pasisakyta Komisijos posėdžio protokole Nr. 6.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „TV PRO Media“ atsiliepimo į skundą nepateikė į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovės Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „TV PRO Media“ atstovams nedalyvaujant. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad R. Ž. 2010-11-16 ir 2010-11-21pateikė skundus Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai dėl 2010-11-03 ir 2011-11-17 TV3 laidų „Akistata“. 2010-11-16 skunde R. Ž. teigė, kad, nepaisant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimo, buvo rodomi 2010-11-03 laidos „Akistata“ anonsai, parodyta ir pati laida. Siužetas apie jos garbaus amžiaus mamą, A. T., buvo parodytas žeminančiame kontekste, paviešinta jos pavardė, informacija apie privatų gyvenimą ir sveikatos būklę (I t., b. l. 54-56). Kartu su 2010-11-16 R. Ž. skundu pateiktas A. T. prašymas, kuriame ji nurodė, kad prisideda prie dukters R. Ž. prašymo, prašo jį tenkinti, nesutiko būti rodoma per televiziją (I t., b. l. 57). 2010-11-21 skunde R. Ž. nurodė, kad 2010-11-17 laidoje dar kartą buvo pažeistas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimas, draudžiantis skelbti jos mamos A. T. atvaizdą ir informaciją apie jos privatų gyvenimą bei sveikatos būklę. Taip pat buvo pažeista ir R. Ž. teisė į privataus gyvenimo apsaugą (I t., b. l. 61). Šiuos skundus Komisija išnagrinėjo 2011-04-18 posėdyje ir protokoliniame sprendime Nr. 41Komisija pripažino, jog 2010-11-03 laidoje „Akistata“ pateikiant informaciją apie A. T. buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 14 str., 16 str., 36 str., 57 str. (I t., b. l. 50-51). Komisija vertino, kad pareiškėja neįvykdė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-11-02 nutarties c. b. Nr. 2-23157-599/2010, priimtos patenkinus A. T. ir R. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria UAB TELE-3, bei UAB „TV PRO media“, uždrausta skelbti A. T. atvaizdą ir informaciją apie jos privatų gyvenimą bei sveikatos būklę, t. y. viešai publikuoti filmuotą medžiagą, kuriose A. T. yra užfiksuota žeminančiame kontekste (I t., b. l. 59-60). Nepaisant to, kad laidos metu buvo uždengtas veidas ir neminima pavardė, žmogus lengvai atpažįstamas iš prieš tai ėjusių anonsų, tapatybę atskleidė bėganti eilutė. Šiais veiksmais pareiškėja pažeidė Kodekso 14, 36 str. A. T. nėra viešas asmuo, ji nedavė sutikimo skelbti apie jos gyvenimą viešai. Buvo pateikta ne būtiniausia informacija, o, tenkinant smalsumą, iki smulkmenų išnarstytas garbaus žmogaus gyvenimas pasitelkiant hiperbolizuotus vaizdus su žiurkėmis ir dar be nuorodos, jog tie vaizdai paimti iš kitos filmuotos medžiagos. Toks medžiagos pateikimas klaidina žiūrovus. Šiais veiksmais pareiškėja pažeidė Kodekso 16 str. Žurnalistė akivaizdžiai pati formavo tam tikrą nuomonę, klausimai buvo užduodami teigiant, o pašnekovė į juos tik atsakinėjo. Laidos rengėjai turėjo atsižvelgti į garbų moters amžių, išsamiai paaiškinti, kokiu tikslu žurnalistai apsilankė ir apie ką ruošiamas reportažas, tuo tarpu A. T. nebuvo suprantamai paaiškinta, koks buvo žurnalistų apsilankymo tikslas. Tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Kodekso 57 str. (protokolinis sprendimas Nr. 41; I t., b. l. 48-49).

Taip pat nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Ž. 2010-11-15 ir 2011-02-28 pateikė skundus Komisijai dėl 2010-09-01 ir 2010-11-03 TV3 laidų „Akistata“. 2010-11-15 skunde teigiama, kad 2010-09-01 laidoje buvo neteisingai ir tendencingai pateikta informacija apie 2010-08-25 Generalinėje prokuratūroje vykusį susitikimą, kurio tema buvo skelbta ir prokuratūros, ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos tinklalapyje. 2011-02-28 skunde E. Ž. nurodo, kad 2010-11-03 laidoje buvo pateikta tendencinga informacija apie Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir kontrolierės E. Ž. darbą, pateikta vienpusiška informacija, nesutikta atsakymo teisė (I t., b. l. 62-64). Šiuos skundus Komisija taip pat išnagrinėjo 2011-04-18 posėdyje, ir protokoliniame sprendime Nr. 42 nusprendė, kad 2010-09-01 TV3 transliuotoje laidoje „Akistata“ pateikiant informaciją apie Vaiko teisių apsaugos kontroliere E. Ž. buvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 6 str.; 2010-11-03 laidoje Akistata“ pateikiant informaciją apie Vaiko teisių apsaugos kontroliere E. Ž. ir Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigą buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3 str., 6 str., 22 str. 2 d (I t., b. l. 50-51). Komisijos nuomone, nors žurnalistai gali turėti savo informacijos šaltinius ir jų neatskleisti, informacija turi būti patikrinta ir tik tada skelbiama viešai. Žurnalistės kalbinama E. Ž. nepatvirtino slaptojo šaltinio informacijos. Todėl, objektyvumo dėlei, turėjo būti pakalbėta su kitais pasitarime dalyvavusiais asmenimis, prokuratūros darbuotojais, kad jie patvirtintų ar paneigtų informaciją, jog pasitarime buvo kalbama ir apie D. K. dukros atidavimo motinai reikalus. Tai nebuvo padaryta, tuo pačiu neįvykdytas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 6 str. reikalavimas kritiškai vertinti informacijos šaltinius ir atidžiai tikrinti faktus. Dėl 2010-11-03 laidos Komisija vertino, kad nors laidoje persipina trys skirtingi siužetai, tačiau žurnalistė skambino E. Ž. tik dėl komentaro istorijoje su jos vyro močiute A. T.. Laidoje nebuvo bandymo paklausti E. Ž. ar kurio nors kito Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovo nuomonės apie galimai mokykloje patyčias patyrusios mergaitės istoriją ir apie nepilnamečio žūties istoriją, apie kurią kalbėjo D. K.. Laidos autoriai kaltino E. Ž. dėl 2009 metais įvykusios nelaimės ir neatsižvelgė į tai, kad ji pareigas pradėjo eiti tik 2010-04-08. Laidos rengėjai privalėjo suteikti atsakymo teisę, kaip to reikalauja Etikos kodekso 22 str., įvertinti savo informacijos šaltinio patikimumą ir visapusiškai patikrinti informaciją prieš ją pateikiant viešai, kaip to reikalauja Etikos kodekso 3 ir 6 straipsniai, tačiau to nebuvo padaryta (protokolinis sprendimas Nr. 42; I t., b. l. 52-53).

Atsakovės Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos veiklą reglamentuoja LR visuomenės informavimo įstatymas (toliau – Įstatymas arba VIĮ, Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254), nustatantis viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (VIĮ 1 str. 1 d.). Pagal Įstatymo 46 str. 4 d. 2 p., Komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę. Komisijos veiklos teisiniai pagrindai išvardinti Įstatymo 46 str. 6 d. Pagal jame nustatytą reglamentavimą, Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir tokia pat kaip ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. (VIĮ 46 str. 8 d.). VIĮ 43 str. įtvirtinta, kad profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas, kurį tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso aktuali redakcija priimta 2005-04-15 Visuotiniame žurnalistų ir leidėjų susirinkime. Šio kodekso 3 str. nustatyta, kad gerbdamas žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi skelbti tikslias, teisingas žinias bei įvairias nuomones. Perteikdamas įvairias nuomones, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etiką. Pagal Kodekso 6 str., žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Nesant galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumą, apie tai turi būti nurodyta skelbiamoje informacijoje. Šio kodekso 14 str. nustato, kad žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi naudoti tiesioginiam citavimui garso ir vaizdo įrašymo priemonių, jeigu to nenori informaciją teikiantis privatus asmuo. Kodekso 16 str. numatyta, kad žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas, pateikdamas informaciją, privalo atskirti informaciją, kurios paskelbimą iš tikrųjų pateisina visuomenės (viešas) interesas nuo informacijos, kuri tik tenkina smalsumą. Etikos kodekso 22 str. 2 d nustatyta, kad kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti, paneigti klaidingą informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, būtina apie tai pranešti visuomenei.

Teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir įvertinęs bylos faktinę medžiagą, sprendžia, kad nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad teisės aktai nenumato atsakovės Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teisės nagrinėti etikos pažeidimų bei priimti sprendimų viešosios informacijos skleidėjų atžvilgiu. Kaip minėta VIĮ 43 str. įtvirtinta, kad Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas nustato profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, o šio Įstatymo 46 str. 8 d. nustatyta viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų, nesutinkančių su Komisijos sprendimais, teisė juos skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas yra taikomas ir rengėjams, ir skleidėjams, ir Komisija turi teisė vertinti jų veiklą Kodekso normų laikymosi atžvilgiu. Teismas pasisako, kad pareiškėja yra atsakinga už jos transliuojamos laidos „Akistata“ turinį, tai patvirtina ir Televizijos laidos sukūrimo sutartis nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 13-19), iš kurios matyti, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo yra susitarusios bendradarbiauti kuriant ir transliuojant televizijos laidą „Akistata“. Sutarties 2.1. punktas numato, jog trečiasis asmuo UAB „TV PRO Media“ ir pareiškėja privalo laidas kurti kartu. Sutarties 3.1.1. (v) punkte numatyta, jog UAB „TV PRO Media“ kurdama laidą privalo atsižvelgti i TV3 keliamus kokybinius reikalavimus laidoms, transliuojamoms per TV3 televizijos kanalą; Sutarties 3.1.1 (vii) punkte numatyta UAB „TV PRO Media“ pareiga kontroliuoti ir užtikrinti, jog būtu laikomasi Kodekso reikalavimų, kuriant laidas; Sutarties 3.1.1 (xviii) punkte numatyta, jog UAB „TV PRO Media“ privalo iš anksto prieš protingą terminą derinti su TV3 numatomas laidos temas. Sutarties 3.2.1. (i) punkte, numatyta, jog TV3 dėl įtariamo Sutarties 3.1.1. (vii) punkto pažeidimo gali nuspręsti netransliuoti laidos. Sutarties 3.2.2. (v) punktas numato, jog pareiškėja turi teise teikti pasiūlymus trečiajam asmeniui UAB „TV PRO Media“ dėl laidos formato ir turinio. Sutarties 3.2.2. (vi) punktas numato, jog pareiškėja gali atsisakyti transliuoti laidą, jei TV3 nustato, jog laida sukurta nesilaikant šioje Sutartyje numatytų reikalavimų. Sutarties 9.1. punkte numatyta, jog laidos visos autorinės teisės po laidos anonso perduodamos išimtinai pareiškėjui. Sutarties 14.4. (iv) punktas numato, jog jei UAB „TV PRO Media“ du ar daugiau kartų pažeidžia Sutarties 3.1.1. (vii) punkte išdėstytus reikalavimus, pareiškėja turi teise vienašališkai nutraukti Sutartį. Atsižvelgiant į paminėtas sutarties nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėja atlieka jos transliuojamos laidos turinio kontrolę ir atitikimą Kodekso nuostatų reikalavimams ir yra už juos atsakinga.

Pareiškėja ginčija Komisijos sprendime Nr. 41 padarytą išvadą dėl Kodekso 14, 16, 36 ir 57straipsnių pažeidimo, nurodydama, kad A. T. davė sutikimą dėl informacijos pateikimo, pati žurnalistams pasakojo apie gyvenimo sąlygas, suprato, jog yra filmuojama. Teigė, kad transliuojant laidą buvo siekiama pagelbėti senolei, atkreipti visuomenės dėmesį į apleistus senyvus žmonės, kuriems reikalinga parama ir kuriais nesirūpina jų vaikai ir giminaičiai, kas ir sudarė viešo intereso buvimą nagrinėjamoje situacijoje. Nustatyta, kad 2010-11-03„Akistatos“ laida buvo rodoma, kai buvo priimta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-11-02 nutartis c. b. Nr. 2-23157-599/2010 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria UAB TELE-3, bei UAB „TV PRO Media“ uždrausta skelbti A. T. atvaizdą ir informaciją apie jos privatų gyvenimą bei sveikatos būklę, t. y. viešai publikuoti filmuotą medžiagą, kuriose A. T. yra užfiksuota žeminančiame kontekste (I t., b. l. 59-60). Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-02 nutartyje nurodytų aplinkybių matyti, kad teismui pateiktame skunde A. T. ir R. Ž. nurodė, jog 2010-11-03 laidos metu bus paviešintas ieškovės A. T. atvaizdas, ruošiamasi publikuoti, jog ieškovė A. T. yra neprižiūrima, jos nosį, kojas bei rankas sukandžiojo žiurkės, o taip pat pasakojama ir apie tai, kad kiti šeimos nariai ieškovės tinkamai neprižiūri. A. T. ir R. Ž. nesutinka, jog apie jas ir apie jų šeimos narių privatų gyvenimą butų renkama ir viešai publikuojama informacija. Be to, 2010-11-01 A. T. ir R. Ž. kreipėsi į tiesiogiai UAB TELE-3 ir UAB „TV PRO Media“ su prašymu netransliuoti anonsuojamos laidos „Akistata“, nes laidos viešas publikavimas pažeistų A. T. ir jos šeimos teises (I t. b. l. 58). Iš pareiškėjos skundo teismui turinio matyti, kad pareiškėja iki laidos transliavimo su šia nutartimi susipažino. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad laidos pasirodymo eteryje metu pareiškėjai buvo žinoma A. T. ir R. Ž. pozicija dėl informacijos skleidimo. Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnis numato, kad rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti tik jei tas žmogus sutinka. Informacija apie ne viešo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Informacija apie A. T. gyvenimą neatitinka nei vienos iš šių kategorijų. Pareiškėjos nurodomi argumentai, kad laida buvo siekiama padėti A. T., atkreipti dėmesį į vaikų pareigą išlaikyti, prižiūrėti tėvus nesudaro teisinio pagrindo laikyti, kad informacija galėjo būti paskelbta Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pagrindu. Kodekso 14 str. nustatytas draudimas tiesiogiai cituoti privatų asmenį, kai pastarasis to nenori. Tiesioginis citavimas galimas atlikti žurnalistui prieš tai panaudojus garso ir vaizdo įrašymo priemonę. Taigi, darytina išvada, kad, Kodekso 14 str. turinys apima draudimą tiesiogiai cituoti privatų asmenį ne garso ir vaizdo įrašymo priemonių panaudojimo metu, o panaudojant garso ir vaizdo rašymo priemones privataus asmens tiesioginio citavimo metu. Todėl pareiškėjai esant tinkamai ir laiku informuotai apie tai, jog A. T. prašė nerodyti jos atlikto garso ir vaizdo įrašo ir tiesiogiai jos necituoti, paskleidžiant vaizdo ir garso įrašą, pareiškėja privalėjo tuo vadovautis ir necituoti jos tiesiogiai per televiziją. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad A. T., jos filmavimo metu, suprato, kad laidoje bus kalbama apie tai, kad artimieji ją netinkamai prižiūri, pateikiami hiperbolizuoti vaizdai apie jos gyvenimą, todėl teismas daro išvadą, kad Komisija pagrįstai pripažino Kodekso 57 str. pažeidimą. Kodekso 36 str. draudžiama be asmens sutikimo skelbti žinias apie jo privatų gyvenimą, laidos metu paskelbtos žinios nebuvo susijusios su jokiu viešu asmeniu ir jos nebuvo svarbios visuomenei, todėl pareiškėja pažeidė Kodekso 36 str. reikalavimus. Pareiškėjos privataus asmens gyvenimo aplinkybių paskelbimo be šio asmens sutikimo pateisinimas viešo intereso buvimu, yra nepagrįstas, nes pareiškėjos teikiamų paaiškinimų ir laidos turinio matyti, jog laida buvo siekiama ne informuoti visuomenę, o tenkinti smalsumą, dėl galimų A. T. giminystės ryšių su Vaiko teisių apsaugos kontroliere E. Ž.. Nustačius, kad nebuvo viešo intereso gauti informaciją apie privatų A. T. gyvenimą, teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai pripažino Kodekso 16 straipsnio reikalavimų pažeidimą.

Pareiškėja nesutinka su Komisijos 2011-04-18 sprendimo Nr. 42, išvadomis, jog 2010-09-01 laidoje „Akistata“ ji pažeidė Kodekso 6 str., o 2010-11-03 laidoje „Kodekso 3 str., 6 str. ir 22 str. 2 d. Teigia, kad laidose buvo pateikta teisinga informacija, paremta patikrintais faktais, objektyvumo kriterijus buvo išlaikytas, užtikrinta nuomonių įvairovė, E. Ž. suteikta atsakymo teisė. Nustatyta, kad 2010-09-01 laidoje žurnalistai kalbino tik E. Ž., kuri nepatvirtino kito, neatskleisto, informacijos šaltinio informacijos. Esant šiems dviem priešingiems teiginiams, žurnalistai nekalbino kitų pasitarime dalyvavusių asmenų dėl šios informacijos patvirtinimo ar paneigimo. Todėl daroma išvada, kad atsakovė pagrįstai nustatė Kodekso 6 str., įpareigojančio žurnalistus kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, bei remtis keliais šaltiniais, pažeidimą. 2010-11-03 laidoje žurnalistė skambino E. Ž. dėl laidos siužeto su A. T. komentaro, tačiau pareiškėja nepateikė duomenų, kad buvo bandoma klausti E. Ž. ar kitų Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovų dėl kitų laidos siužetų (patyčios mokykloje, nepilnamečio žūtis). E. Ž. laidoje buvo kaltinama dėl 2009 metų įvykių, neatsižvelgiant į tai, kad tuo metų ji dar nebuvo pradėjusi eiti Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pareigų, jai nesuteikta atsakymo teisė (II t., b. l. 1). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Komisija pagrįstai konstatavo Kodekso 3, 6 ir 22 str. 2 d. pažeidimus.

Remiantis byloje nustatytų aplinkybių visuma, konstatuotina, kad skundžiamas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2011-04-18 sprendimai Nr. 41 ir Nr. 42 yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

Pareiškėjos UAB TELE-3 skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Violeta BalčytienėLiuda ArlauskienėBronius Januška