- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-29
- Bylos Nr.
- AS-143-558-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01079-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės TELE-3
- Atsakovas
- Žurnalistų
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,TV PRO Media“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės TELE-3 atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės TELE-3 skundą atsakovui Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,TV PRO Media“ dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė TELE-3 (toliau – pareiškėjas, UAB TELE-3) 2011 m. gegužės 12 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (toliau – atsakovas, Komisija) 2011 m. balandžio 18 d. sprendimus Nr. 41 ir Nr. 42 dėl 2010 m. rugsėjo 1 d. ir 2010 m. lapkričio 3 d. laidų „Akistata“. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti Komisijai 2011 m. gegužės 16 d. posėdyje svarstyti klausimą dėl televizijos TV3 priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai bei sustabdyti Komisijos 2011 m. balandžio 18 d. sprendimų Nr. 41 ir Nr. 42 galiojimą iki bus išnagrinėta ši byla.
Pareiškėjas nurodė, kad Komisija 2011 m. balandžio 18 d. posėdyje, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Ž. skundus, nusprendė (sprendimo Nr. 42), jog 2010 m. rugsėjo 1 d. TV3 transliuotoje laidoje ,,Akistata“, pateikiant informaciją apie šią kontrolierę, buvo pažeistas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 6 straipsnis, o 2010 m. lapkričio 3 d. laidoje – pateikiant informaciją apie Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą ir kontrolierę E. Ž., buvo pažeisti Etikos kodekso 3, 6 straipsniai ir 22 straipsnio 2 dalis. Be to, Komisija tame pačiame posėdyje išnagrinėjo ir R. Ž. skundus bei nusprendė (sprendimo Nr. 41), kad 2010 m. lapkričio 3 d. TV3 transliuotoje laidoje ,,Akistata“, pateikiant informaciją apie A. T., buvo pažeisti Etikos kodekso 14, 16, 36 ir 57 straipsniai, o dėl 2010 m. lapkričio 17 d. laidos sprendimo nepriėmė. Pareiškėjas pažymėjo, kad, rengiant skundą dėl Komisijos 2011 m. balandžio 18 d. sprendimų, paaiškėjo, jog Komisija 2011 m. gegužės 16 d. 14.30 val. paskyrė posėdį, į kurio darbotvarkę įtraukė klausimo dėl televizijos TV3 priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai svarstymą. Taigi Komisija siekia pasinaudoti Komisijos reglamento bei Etikos kodekso 71 straipsnio jai suteikta teise svarstyti visuomenės informavimo priemonės priskyrimą profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, kai per vienerius metus ta pati visuomenės informavimo priemonė yra pripažįstama pažeidusi Etikos kodeksą ne mažiau kaip du kartus. Komisijos tinklapyje nurodytame pranešime yra teigiama, kad 2011 m. TV3 buvo pripažinta pažeidusi profesinės etikos kodeksą daugiau negu du kartus: 2011 m. kovo 21 d. posėdyje (dėl 2010 m. rugsėjo 20 d. „Kodėl?“ laidos), 2011 m. balandžio 18 d. posėdyje (dėl 2010 m. rugsėjo 1 d. bei 2010 m. lapkričio 3 d. „Akistata“ laidų) bei 2011 m. gegužės 2 d. posėdyje (dėl 2011 m. sausio 6 d. „Paskutinė instancija“ laidos). Todėl 2011 m. gegužės 16 d. posėdyje Komisija vadovausis prieš tai savo priimtais sprendimais, kurie įvardinti pranešime apie 2011 m. gegužės 16 d. Komisijos posėdį, tarp jų ir šiuo skundu skundžiamais 2011 m. balandžio 18 d. sprendimais. Be to, jis rengiasi paduoti skundą dėl Komisijos 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo, liečiančio per TV3 transliuotą laidą „Paskutinė instancija“. Teigė, jog, teismui patenkinus skundą, skundžiami sprendimai būtų panaikinti, jis nebūtų laikomas pažeidęs Etikos kodekso reikalavimus, neliktų teisinio pagrindo Komisijai svarstyti klausimą dėl priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Jei paminėtas klausimas Komisijos posėdyje bus sprendžiamas, neatsižvelgiant į tai, kad Komisijos sprendimai yra skundžiami teismui, bus pažeisti teisinio aiškumo ir apibrėžtumo principai, neteks prasmės reikalavimai šioje byloje, bus padaryta žala UAB TELE-3 reputacijai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutarties dalimi atmetė pareiškėjo prašymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį, teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pareiškėjo išdėstyti argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo šioje byloje yra pagrįsti prielaidomis ir neduoda pagrindo daryti išvadą, kad jam palankaus sprendimo atveju sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimu. Paaiškinimas, kad Komisija yra suplanavusi kitą posėdį, kurio metu rengiamasi priimti naujus sprendimus dėl UAB TELE-3 veiklos, negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę šioje byloje. Jei UAB TELE-3 laikytų, kad nauji sprendimai jos atžvilgiu pažeistų jos teises ar teisėtus interesus, turėtų teisę šiuos sprendimus skųsti ABTĮ nustatyta tvarka keldama savarankiškus reikalavimus. Kitų pagrįstų argumentų, kad šioje byloje teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba taptų negalimu, nepateikta. Todėl, teismo nuomone, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti Komisijos 2011 m. balandžio 18 d. sprendimų Nr. 41 ir Nr. 42 galiojimą iki bus išnagrinėta ši byla; pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė atsakovui draudimo 2011 m. gegužės 16 d. posėdyje svarstyti klausimą dėl televizijos TV3 priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas, konstatuodamas, jog jo argumentai grįsti prielaidomis, neatsižvelgė į šios bylos specifiką bei svarbias bylai faktines aplinkybes. Prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pateikė ne prielaidomis grįstus paaiškinimus, bet faktinius rašytinius duomenis, t. y. Komisijos tinklapyje www.lzlek.lt išplatintą pranešimą apie Komisijos 2011 m. gegužės 16 d. posėdžio darbotvarkę, į kurią buvo įtrauktas klausimas dėl žiniasklaidos priemonės televizijos TV3 priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Pranešime Komisija aiškiai nurodė, kokie ankstesni Komisijos sprendimai sudaro pagrindą jai svarstyti klausimą dėl televizijos TV3 priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, tarp jų šioje byloje apskųsti sprendimai. Palankaus sprendimo atveju, teismas panaikintų Komisijos sprendimus ir, vadovaujantis ABTĮ 92 straipsnio nuostatomis, būtų atkuriama iki ginčijamo akto priėmimo buvusi padėtis, t. y. nebūtų laikomas pažeidęs Etikos kodekso reikalavimų, taip pat neliktų jokio teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl jo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Nesustabdžius skundžiamų sprendimų galiojimo bei neuždraudus atsakovui spręsti kitų su juo susijusių klausimų, kuriuos priimant tiesiogiai remiamasi skundžiamais sprendimais, jam sukeliamos tokios neigiamos pasekmės, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų sprendimą, yra itin sudėtingas. Pažymi, kad, atsisakius taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, atsakovo iniciatyva jam pritaikyta itin griežta sankcija už Etikos kodekso pažeidimus – pripažinimas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju (Komisijos 2011 m. gegužės 16 d. sprendimas). Akivaizdu, kad toks sprendimas bet kuriai visuomenės informavimo priemonei sukelia neigiamas pasekmes: formuojamas neigiamas visuomenės informavimo priemonės įvaizdis, daroma žala juridinio asmens reputacijai, dėl to gali būti prarandamos iš reklamos davėjų gaunamos pajamos, kurios yra pagrindinis televizijos programų transliuotojo pajamų šaltinis, užkertamas kelias dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir pan. Neturtinėms teisėms padaroma žala yra specifinio pobūdžio, pasekmės paprastai nėra akivaizdžios, be to, sunku, o kartais ir neįmanoma atkurti iki ginčijamo akto priėmimo buvusios padėties (t. y. gero vardo, reputacijos). Žala jo įvaizdžiui ir reputacijai jau padaryta pačiu klausimo svarstymu ir naujo sprendimo priėmimu. Pabrėžia, jog prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti nurodytus veiksmus – šio prašymo pateikimo metu buvo pagrįstas, o dabar šios priemonės pritaikymas nebeteko prasmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinių aktų – Komisijos 2011 m. balandžio 18 d. sprendimų Nr. 41 ir Nr. 42, kuriais konstatuoti Etikos kodekso nuostatų pažeidimai, TV3 televizijai 2010 m. rugsėjo 1 d. ir 2010 m. lapkričio 3 d. transliuojant laidą ,,Akistata“ (T 1, b. l. 9–10, 11–12), teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo uždrausti Komisijai 2011 m. gegužės 16 d. posėdyje svarstyti klausimą dėl televizijos TV3 priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai ir sustabdyti Komisijos 2011 m. balandžio 18 d. sprendimų Nr. 41 ir Nr. 42 galiojimą iki bus išnagrinėta byla, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones (T 1, b. l. 1–7).
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (iš esmės, skundžiamų sprendimų pagrindu gali būti priimti kiti sprendimai, dėl to patirtų žalą), negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamus aktus, iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Naujų sprendimų priėmimas nėra kliūtis atkurti buvusią padėtį, jei jų priėmimo pagrindas būtų pripažintas neteisėtu. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas negali būti siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų. Tuo atveju, jei pareiškėjas dėl neteisėtų sprendimų realiai patirtų žalą, ją galėtų išsiieškoti remdamasis žalos atlyginimo instituto taisyklėmis. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi iš esmės pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties dalis iš esmės yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės TELE-3 atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.