- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-09
- Bylos Nr.
- 2S-233-163/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01829-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- Sprendimų
- Kreditorius
- V. R.
- Skolininkas
- V. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės A. T. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta įpareigoti skolininką atlikti arba nutrauki tam tikrus veiksmus, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-2279-750/2016 pagal nurodytos pareiškėjos Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą suinteresuotiems asmenims išieškotojui V. R. ir skolininkei V. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja antstolė A. T. pateikė teismui 2016-07-26 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-16-153-18830 vykdomojoje byloje Nr. 0153/16/01130, kuriame nurodyta, kad antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 5 dalimi, patikrinus sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, susijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad išieškotojui V. R. grąžinti ne visi priteisti daiktai. Nurodė, kad 2016-07-26 buvo gautas išieškotojo prašymas, kad jam negrąžintas priteistas židinys, taigi šioje dalyje teismo sprendimas nėra įvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-11-02 nutartimi netenkino antstolės prašymo ir atsisakė taikyti LRCPK 771 straipsnio nuostatas ir panaikinti 201-07-26 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-16-153-18830, ir vykdomąją bylą Nr. 0153/16/01130 grąžino antstolei. Teismas byloje nustatė, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-11-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-704-750/2015 pripažino, kad ieškovui V. R. ir atsakovei V. K. bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrąja daline nuosavybe priklauso sprendime paminėti daiktai. Teismas iš šios bendrosios dalinės nuosavybės priteisė V. R. ir V. K. daiktus asmeninės nuosavybės teise, taip pat priteisė iš V. K. piniginę kompensaciją V. R. už jai tenkančią didesnę bendrosios dalinės nuosavybės dalį, bei nustatė, kad dalis sprendime nurodytų daiktų šalims priklauso asmeninės nuosavybės teise. Teismas šiuo sprendimu nustatė, kad židinys už 289,62 Eur taip pat šalims priklauso bendrąja daline nuosavybe ir padalinant turtą šį daiktą priteisė V. R. asmeninės nuosavybės teise. Klaipėdos apygardos teismas 2016-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-405-479/2016 pakeitė Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-20 sprendimo dalį, nesusijusią su minėto židinio nuosavybės ar padalinimo klausimais. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-07-01 išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-704-750/2016 nustatyta, kad skolininkė V. K. turi perduoti išieškotojui V. R. jam iš bendrosios dalinės nuosavybės priteistus daiktus, tarp jų ir minėtą židinį. Teismas, įvertinęs šias faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad teismo sprendimo vykdymas yra susijęs su turto (kilnojamojo daikto) perdavimu, todėl antstolė neturėjo surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkte numatyto akto, o pareiškimu kreiptis į teismą, vadovaudamasi CPK 585 str. ir 593 str. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad antstolės nurodyto CPK 771 str. nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Antstolė pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, kadangi antstolės žinioje esančiame vykdomajame dokumente teismas nurodė įpareigoti V. K. grąžinti visus nurodytus daiktus V. R.. Taigi dėl to ir buvo vadovaujamasi LRCPK 771 str. 5 d., o ne 1 d., kaip nurodė pirmosios instancijos teismas ir dėl to surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.Suinteresuotas asmuo skolininkė V. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atmesti antstolės atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. nurodo, kad vadovaujantis LRCPK 765 straipsnio 3 dalimi, jei daiktų negalima perduoti, antstolis surašo aktą, kad negalima sprendimo įvykdyti, o vykdomasis raštas grąžinamas skolininkui. Nurodo, kad skolininkė neturi galimybės grąžinti fiziškai židinio, kadangi būtų padaryta neproporcinga žala turtui. Teismas, priėmęs sprendimą dėl židinio priteisimo išieškotojui, neišaiškino kokiu būdu tai turi būti atlikta. Taip pat pažymi, kad skolininkė sutinka sumokėti teismo sprendime nurodytą židinio kainą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjamas klausimas dėl LRCPK 771 straipsnio 5 dalies taikymo vykdymo procese.Antstolė pateikė teismui 2016-07-26 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-16-153-18830 vykdomojoje byloje Nr. 0153/16/01130, kuriame nurodyta, kad antstolė, vadovaudamasi LRCPK 771 straipsnio 5 dalimi, patikrinus sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, susijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad išieškotojui grąžinti ne visi priteisti daiktai. Nurodė, kad 2016-07-26 buvo gautas išieškotojo prašymas, kad jam negrąžintas priteistas židinys, taigi šioje dalyje teismo sprendimas nėra įvykdytas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti LRCPK 771 straipsnio normas, kadangi šiuo atveju, kai yra išieškomas turtas (kilnojamasis daiktas), o turėjo su pareiškimu kreiptis į teismą, vadovaudamasi LRCPK 585 ir 593 straipsniais.Antstolė pateikė atskirąjį skundą, juo teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas – netinkamai interpretavo LRCPK 771 straipsnio nuostatas.CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui; teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.Teismų praktika taikant CPK 771 straipsnio 5 dalį yra suformuota ir joje nuosekliai nurodyta, kad teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolė A. M. v. Č. G., bylos Nr. 3K-3-467/2014; 2013 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolė A. M. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, bylos Nr. 3K-3-520/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio 5 dalis netaikoma, jei byloje nustatyta, jog skolininko prievolė nėra asmeninė ir teismo sprendime yra nustatyti jos neįvykdymo padariniai pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, t. y. skolininkui savanoriškai nevykdant teismo sprendimo, jį reikalauti įvykdyti už skolininką turi teisę išieškotojas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolė A. M. v. Č. G., bylos Nr. 3K-3-467/2014) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-219/2016).Iš Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-07-01 išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-704-750/2016 nustatyta, kad skolininkė V. K. turi perduoti išieškotojui V. R. jam iš bendrosios dalinės nuosavybės priteistus daiktus, tarp jų ir minėtą židinį. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais dėl LRCPK 771 straipsnio 5 dalies taikymo, šiuo atveju svarbus aspektas, ar skolininkės įpareigojimas grąžinti židinį išieškotojui yra asmeninio pobūdžio. Byloje nėra pateikta duomenų, jog tik skolininkė vienasmeniškai gali perduoti židinį išieškotojui. Taip pat iš Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas židinys išieškotojui, nėra nurodytos teismo įvykdymo teisinės pasekmės išieškotojai. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad yra pagrindas taikyti LRCPK 771 straipsnio 5 dalį, todėl pirmosios instancijos teismas nors ir nevisiškai tiksliai išaiškino LRCPK 771 straipsnio taikymo atvejus, tačiau iš esmės teisingai konstatavo, kad šioje byloje LRCPK 771 straipsnio nuostatos netaikytinos, o antstolė turi kreiptis į teismą su pareiškimu, vadovaudamasi LRCPK 585 ir 593 straipsniais. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismas nutarties apeliantės nurodytu atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Suinteresuotas asmuo skolininkė pateikė reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas – 285 Eur, už advokato suteiktą teisinę pagalbą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.). Byloje ginčas kilo dėl antstolio veiksmų apskundimo 510 straipsnyje numatyta tvarka, t. y. byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 442 str. 6 p.). LR CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, jog antstolė būtų suinteresuota bylos baigtimi, kadangi ji vykdė išieškotojo prašymą vykdyti priverstinį išieškojimą byloje, kadangi skolininkė nėra grąžinusi visų vykdomu teismo sprendimo priteistų daiktų, t.y. antstolė vykdė savo funkcijas, numatytas įstatyme, pateikdama teismui sprendimo nevykdymo aktą dėl baudos skyrimo, kadangi antstolis, vykdydamas savo funkcijas, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą su prašymais skirti vykdymo proceso šalims baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ar vengimą vykdyti teismo sprendimą. Todėl teisinis reguliavimas, numatantis tokias antstolio teises, vertintinas kaip galimybė / priemonė antstoliui užtikrinti vykdymo proceso eigą. Taigi įvertinus byloje susiklosčiusias aplinkybes bei konstatavus, kad byloje nėra antstolės teisinio suinteresuotumo byla, nėra pagrindo priteisti skolininkės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį nepakeistą.