- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-02-06
- Bylos Nr.
- 1-560-1128/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44876-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- S. D.
- Advokatai
- Anna Grinevič
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. D. 2022-11-27 apie 01.54 val., adresu Ozo g. 25, Vilniuje pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.89 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais S. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po darbo grįžo namo. Tuo metu vyko skyrybų procesas, jis su žmona išsiskyrė, todėl buvo bloga savijauta, išgėrė. Tada išėjo į lauką, snigo, sėdo į automobilį. Taip neturėjo daryti, bet nusprendė važiuoti. Pripažįsta, kad taip nedaroma, neturėjo taip pasielgti, daugiau taip nepasikartos. Tai įvyko nakties metu, čia buvo iš šeštadienio į sekmadienį, lapkričio 27 d. Gėrė konjaką, išgėrė pusės litro butelį, gėrė vienas. Vairavo automobilį VW Passat. Tai įmonės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo po miestą, negreitai važiavo, tiesiog išvažiavo pasivažinėti. Kai pavažiavo, pajuto, kad neteisingai elgiasi, pajuto, kad apsvaigęs, todėl nusprendė prie „Akropolio“ išsikviesti taksi ir daugiau nevairuoti. Sustabdė policija, nes nuvažiavo nuo kelio ir pažeidė automobilį, priėjo žmonės ir pamatė, kad išgėręs, iškvietė policiją, automobilyje nedegė automobilio šviesos, bet pats to nematė. Laiduotojas A. P. yra draugas, su juo ilgai kartu anksčiau dirbo, šeimomis draugavo, A. P. turi mažų vaikų, dovanų atveža. Jie draugai. Su A. P. pažįstami (duomenys neskelbtini), nuo tada, kai atvyko į Lietuvą. Automobilis duotas tam, kad važinėtų į darbą, o dabar važiuoja į darbą su kitais žmonėmis, su viešuoju transportu. Su laiduotoju A. P. kalbėjosi apie įvykį, jam papasakojo viską ir jis buvo šokiruotas, nes pats sakydavo, kad nesėsti išgėrus už vairo, o dabar pats taip pasielgė. A. P. jam yra autoritetas, A. P. buvo jo (duomenys neskelbtini).
Galimas laiduotojas A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie įvykį viską žino iš kaltinamojo, jis pasakojo po įvykio kitą dieną. Jis paskambino ir telefonu kalbėjosi. Atvažiavęs papasakojo, kad jis išgėrė, važiavo automobiliu, kažkur nuvažiavo ir paskui jį prie „Akropolio“ sustabdė policija. Kaltinamasis vertina savo poelgį labai blogai, o jis pats vertina, kad jis padarė nusikaltimą. Įmonėje dirba (duomenys neskelbtini), su kaltinamuoju kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Teigiamą įtaką gali daryti ir dabar jau daro. Stengiasi kiekvieną dieną su juo susiskambinti, kartą per 2-3 dienas susitinka. Dažnai susitinka su kaltinamuoju, nes vienas pats gyvena jau dabar ir susitinka kaip draugai, jis atvažiuoja į namus arbatos išgerti, pabendrauti. Prašo laidavimo be užstato dėl materialinių sunkumų, nes pinigai eina šeimai, butui, karas, reikia padėti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
2022-1-27 01:59 val. pranešime policijai nurodyta, kad Ozo-Gelvonų g. automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio, išlipęs akivaizdžiai girtas (b. l. 11-15).
2022-11-27 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-11-27 apie 01:54 val. iš VPK OVS gavo iškvietimą, kad Ozo g. 25 važioja galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus į įvykio vieta į pastebėjo pagal aprašymą VW Passat v/n (duomenys neskelbtini), automobilį, važiavusį be šviesų link Akropolio. Sustabdžius minėtą automobilį, kurį vairavo S. D. gim. (duomenys neskelbtini), priėjo prie vairuotojo, akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, pasiteiravus vairuotojo, kada buvo vartojęs alkoholį, atsakė, kad prieš 3-6 val. S. D. buvo patikrintas blaivumas. Pirmas pūtimo bandymas vyko 02:12 val., alkotesteris nustatė 1,89 prom., antras pūtimas vyko 02:38 val., alkotesteris nustatė 1,89 prom. Automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo uždarytas į saugomą aikštelę. S. D. pristatytas į Vilniaus AVPK OVS (b. l. 23).
2022-11-29 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-11-27 asmuo pranešęs apie neblaivų vairuotoją yra A. A. (b. l. 26).
Iš 2022-11-29 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad S. D. 02.39 val. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, 1,89 prom. neblaivumas (b. l. 33).
Alkotesterio „Dräger Alcotest“ išraše nurodyta, kad S. D. 2022-11-27 02:12 val. ir 02:39 val. nustatytas 1,89 prom. neblaivumas (b. l. 30-32).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio visas kėbulas apibraižytas, apgadintas priekinis ir galinis bamperis, dažai atšokę nuo priekinio sparno, galinių durų, variklio dangčio, dešinio sparno, bagažinės dangčio (b. l. 34-43).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (b. l. 46-47).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės VW Passat, 1998 m., kaina Lietuvoje yra 1030 eurų su PVM (b. l. 48).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog S. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo S. D. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis S. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. D. parodė, kad būdamas neblaivus išvažiavo iš namų pasivažinėti į miestą automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu įmonei, kurioje dirba. Kai vairavo automobilį, buvo apsvaigęs, nes prieš tai gėrė konjaką.
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: tarnybiniai pranešimai, A. A. pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, neblaivumo nustatymo aktas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole duomenys apie transporto priemonę. S. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.
S. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
A. P. bylos teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą leisti laiduoti už S. D. Prašyme nurodė, kad yra S. D. draugas, turi jam didelę įtaką, pats A. P. neteistas, nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai. Teisiamojo posėdžio metu galimas laiduotojas A. P. paaiškino, kad apie įvykį viską žino iš kaltinamojo, apie įvykį kalbėjosi, nurodė, kad kaltinamasis vertina savo poelgį labai blogai. Su kaltinamuoju kartu dirbo (duomenys neskelbtini), teigiamą įtaką gali daryti ir jau daro dabar. Stengiasi kiekvieną dieną susiskambinti, dažnai susitinka. Susitinka dažnai nes vienas pats gyvena, prašo laidavimo be užstato dėl materialinių sunkumų, nes pinigai reikalingi šeimai, butui, vyksta karas.
Prokurorė prašymui dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neprieštaravo.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis Nr. 2K-86-895/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl S. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
S. D. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, nebaustas administracine tvarka. S. D. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų, jo padaryta veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jis nėra sistemingas įstatymų pažeidėjas, klausimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad S. D. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).
A. P. yra kaltinamojo draugas, neteistas, administracine tvarka nebaustas. Darbovietės charakteristikoje nurodyta, kad A. P. yra atsakingas, yra gavęs pagyrimą už gerą darbą, vertinamas jo bendravimas, požiūris į darbą, yra sąžiningas ir norintis padėti žmogus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad S. D. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Pažymėtina, kad atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nagrinėjamu atveju prokuroras prašė taikyti laidavimą su užstatu, tačiau atsižvelgiant į A. P. turtinę padėtį ir asmenines savybes, tai yra į tai, kad ji yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, turi išlaikyti šeimą, charakterizuojamas teigiamai, o S. D. padarytas nusikaltimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, laidavimas skiriamas be užstato. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamasis S. D. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 27 d.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Byloje nustatyta, kad S. D. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad minėtas automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.
BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
Pagal VšĮ „Emprekis” informaciją, automobilio „VW Passat 1.9 TDI vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 813,70 eurų, kaina su PVM – 1 030 eurų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo S. D. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 1 030 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. sausio 23 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo S. D. priteistinos 141,66 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam S. D. gynėjo dalyvavimas yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojo BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį S. D., iš kaltinamojo neišieškotinos.
Ikiteisminio tyrimo metu S. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas kompetentingai institucijai, S. D. pasas, įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžintinas S. D., kompaktinis diskas, esantis bylos medžiagoje, paliktinas prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo A. P. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti S. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 27 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti S. D. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš S. D. automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 1 030 Eur valstybės naudai.
S. D. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti kompetentingai institucijai, S. D. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui – grąžinti S. D.
Kompaktinį diską, esantį bylos medžiagoje, palikti prie bylos medžiagos.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmesti.
Išaiškinti S. D., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. P., kad jis, kaip laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.