- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-25
- Bylos Nr.
- eII-1207-992/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01219-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kategorijos
- 16.9.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16279-2025 (ROIK 25273069283).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. T. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16279-2025 (ROIK 25273069283) (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 170 eurų dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams.
Nutarime konstatuota, kad J. T. 2025 m. gegužės 16 d., 9.14 val., Plento – Taikos g. sankirtoje, Širvintose, Širvintų r. sav., vairuodamas automobilį „Ford Transit“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas pagrindiniu keliu kirto Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 priedo 1.1 punkte nurodytą horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“. Tokiais savo veiksmais J. T. pažeidė KET 140.1 ir 140.7 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
J. T. pateikė teismui skundą, prašydamas pakeisti Institucijos 2025 m. liepos 7 d. priimtą nutarimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo arba paskirti trumpesnį minėtos poveikio priemonės taikymo laikotarpį.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjas padaryto pažeidimo neginčija, savo elgesį vertina kritiškai, labai gailisi, kad buvo nepakankamai atidus ir atliko lenkimo manevrą draudžiamoje vietoje, ginčija tik jo atžvilgiu priimtą pernelyg griežtą sprendimą dėl specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo. Priimdama nutarimą, Institucija nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Nusižengimą pareiškėjas padarė neturėdamas galiojančių nuobaudų, už tokio pobūdžio nusižengimą administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Pareiškėjo vertinimu, Institucija nevertino administracinio poveikio priemonės skyrimo teisingumo ir proporcingumo požiūriu ir neatsižvelgė į pareiškėjo būtinybę turėti teisę vairuoti. Jis dirba (duomenys neskelbtini), savo darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai, turi (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą, be nagrinėjamo nusižengimo yra tik du kartus pažeidęs KET. Teisės vairuoti turėjimas pareiškėjui yra būtinas dėl darbinių funkcijų, nes kitų pajamų šaltinių jis neturi. Pareiškėjas prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis turi finansinių įsipareigojimų – turi du kreditus, bendros mėnesinės įmokos už abu kreditus siekia 413 eurų per mėnesį. Netekęs teisės vairuoti, jis netektų ir darbo, kuris yra tiesiogiai susijęs su vairavimu, dėl ko jis negalėtų užtikrinti paskolų įmokų mokėjimo. Jis yra pagrindinis šeimos išlaikytojas, jo sutuoktinė ilgą laiką buvo vaiko priežiūros atostogose ir tik neseniai pradėjo dirbti, tačiau jos pajamos nedidelės. Be kita ko, pareiškėjas pažymi, kad jis vienintelis šeimoje turi teisę vairuoti. Jų šeimoje auga mažametis, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vaikas, dėl kurio jam teisė vairuoti taip pat yra reikalinga. Netekus teisės vairuoti, šeimos mobilumas taptų itin ribotas ir tai reikšmingai apsunkintų kasdienę rutiną ir vaiko priežiūrą bei turėtų neproporcingą poveikį jam ir jo šeimai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotas atstovas atsiliepimo į pareiškėjo J. T. pateiktą skundą atsiliepimo nepateikė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu J. T. palaikė skunde išdėstytus motyvus, kaltę pripažino visiškai ir prašė teismo sutrumpinti jam skirtos administracinio poveikio priemonės terminą. J. T. paaiškino, kad nusižengimą padarė dėl to, kad priekyje jo važiavęs automobilis važiavo itin lėtai, dėl ko jis, įvertinęs eismo saugumą, aplenkė lėtai važiuojantį automobilį ir tokiu būdu kirto ištisinę liniją. Ši situacija jam yra labai skaudi gyvenimo pamoka. Jis vairuoja nuo (duomenys neskelbtini) ir tokį šiurkštų KET pažeidimą padarė pirmą kartą, save laiko atsakingu vairuotoju, nors pripažįsta, kad praeityje yra baustas už greičio viršijimą. Institucijos nutarimu skirtą baudą jau yra sumokėjęs. Jis nenori prarasti darbo, o netekus teisės vairuoti, jo šeima prarastų nemažą pajamų šaltinį. Teisė vairuoti jam yra būtina ne tik dėl darbo, kurio dėka gali aprūpinti šeimą ir užtikrinti šeimos finansinę gerovę, bet ir dėl šeimos asmeninių poreikių, kadangi šeimoje jis vienintelis turi teisė vairuoti transporto priemones. Kritiškai vertina savo elgesį ir žino, kad važiuodamas per ištisinę liniją padarė pažeidimą, tačiau nori pažymėti, kad tą lenkimą atliko neviršydamas greičio. Gailisi dėl tokio savo elgesio ir prašo teismo neatimti teisės vairuoti kelių transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Teismas nustatė, kad administracinio nusižengimo padarymo fakto ir kaltės J. T. iš esmės neginčija. Pareiškėjas pripažįsta, jog vairuodamas automobilį ir važiuodamas pagrindiniu keliu kirto horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją. Skunde iš esmės keliamas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, todėl skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas tik tiek, kiek to prašoma skundu ir teismo posėdžio metu išsakytomis aplinkybėmis.
Tiek pateikdamas teismui skundą, tiek teismo posėdžio metu J. T. prašė neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo arba paskirti trumpesnį minėtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. J. T. aiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga tiek dėl darbo, kadangi jis dirba (duomenys neskelbtini), tiek dėl šeimyninių aplinkybių. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis vienintelis šeimoje turi teisę vairuoti kelių transporto priemones, netekęs teisės vairuoti, neteks ir pajamų, o jis turi pareigą ne tik išlaikyti šeimą, bet ir mokėti kreditus.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Minėto straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.
Institucijos nutarimu už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą J. T. paskirta 170 eurų dydžio bauda, t. y. minimali sankcijoje nustatyta bauda, taip pat administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesių terminui, t. y. minimalios trukmės sankcijoje nustatytam administracinio poveikio priemonės terminui. Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netaikyti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra numatyti ANK 32 straipsnyje. Remiantis jame numatytu teisiniu reguliavimu, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį (ANK 32 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Konkreti administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Vadovaujantis teismų praktika administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-942/2016, 2AT- 5- 303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose bylose taip pat yra konstatavęs, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto nusižengimo, už šį nusižengimą nustatytos poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Administracinių nusižengimų bylose poveikio priemonė paprastai švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-41-2014, 2AT-22-511/2016).
Institucija, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, nustatė J. T. administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę – J. T. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo bei padėjo jį atskleisti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). J. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucija nenustatė pagrįstai, to nenustatė ir teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis.
Teismo vertinimu, J. T. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl to, kad galėtų vykdyti darbines funkcijas ir užtikrintų komfortiškesnį šeimyninį gyvenimą, nėra išskirtinės. Tokios aplinkybės savaime nelaikytinos išskirtinai atsakomybę švelninančiomis, o ir pačiam pareiškėjui buvo žinomos nusižengimo darymo metu. Be to, teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio padarinius, todėl padaręs pažeidimą privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-567/2012). Teismų, nagrinėjusių analogiško pobūdžio bylas, praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, nelaikytinas išskirtine aplinkybe (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-125/2012).
Kita vertus, svarstant klausimą dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo (termino nustatymo), neabejotinai svarbu atsižvelgti į tai, kad J. T. yra kritiškas savo elgesiui, gailisi padaręs administracinį nusižengimą. Teismas įvertina ir tai, kad per pastarųjų penkerių metų laikotarpį J. T. administracine tvarka buvo baustas du kartus. Įvertinta ir tai, kad be nagrinėjamo nusižengimo padarymo, J. T. paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2021 m. rugpjūčio 2 d. Atsižvelgta ir į tai, kad praeityje J. T. teistas nebuvo. Įvertinęs aptartus ir J. T. asmenybę charakterizuojančius duomenis, teismas pripažįsta, kad J. T. neturi neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nėra linkęs ignoruoti eismo saugumo reikalavimų.
Nors darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, nelaikytinas išskirtine aplinkybe, vis tik teismas atsižvelgia į byloje pateiktą darbo sutartį, darbdavio pateiktą charakteristiką apie J. T., paties pareiškėjo turimus kreditus, auginamą nepilnametį vaiką ir sprendžia, kad pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl atliekamo darbo specifikos, todėl šios administracinio poveikio priemonės paskyrimas net ir ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytam minimaliam terminui pareiškėjo teises suvaržytų labiau, negu reikia administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ANK 22 straipsnyje, pasiekti. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl pareiškėjui skirtos administracinio poveikio priemonės termino proporcingumo, neabejotinai reikšmingu faktu laikytina ir ta aplinkybė, jog pareiškėjas yra vienintelis šeimoje turintis teisę vairuoti kelių transporto priemones, augina mažametį vaiką, kurį, paties teigimu, veža į darželį ir į gydymo įstaigas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam, ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytam, terminui neigiamai paveiktų ne tik J. T. darbo funkcijų atlikimą, bet ir jo šeimos gerbūvį, rūpinantis šeimos poreikiais, neigiamai paveiktų šeimos finansinę gerovę dėl pareiškėjo turimų skolinių įsipareigojimų ir negalėjimo ar apsunkintos galimybės šiuos įpareigojimus įvykdyti potencialiai praradus darbą, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams J. T. yra per griežta, neproporcinga administracinio poveikio priemonė ir šiuo atveju neatitinka kasacinio teismo praktikos dėl administracinio poveikio priemonių individualizavimo. Pareiškėjas išreiškė kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, suvokė savo netinkamo elgesio pasekmes, atsakomybės nevengė, nusižengimo padarymo faktą pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, iš J. T. elgesio teismo posėdyje buvo akivaizdžiai matyti, kad pats procesas jam turėjo teigiamą įtaką.
Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad 2025 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16279-2025 paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams – yra neproporcinga, varžanti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį labiau, nei reikia administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pareiškėjui skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – 1 mėnesio 15 dienų specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio administracinio poveikio priemonė bus proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, adekvati ir įgyvendins administracinės nuobaudos paskirtį – ne tik nubaus teisės pažeidėją, sukels jam atitinkamas neigiamas pasekmes, bet ir atgrasys nuo kitų pažeidimų darymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
Tenkinti J. T. (J. T.), asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16279-2025 (ROIK 25273069283) pakeisti: pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, J. T. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo 3 (trijų) mėnesių – terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio 15 (penkiolikos) dienų.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.