- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- eA-1039-602/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01188-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Vilniaus skyrius) 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 5-27-4946 „Dėl apdraustosios socialiniu draudimu I. S. duomenų tikslinimo pagal bankrutavusios UAB „Multiidėja“ SAM pranešimus“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2015 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (10.10)I-557 „Dėl 2013-05-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus priimto sprendimo Nr. 5-27-4946“ (toliau – ir skundžiami sprendimai).
Pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-686/2013 pripažino ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Multiidėja“ 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 08/12/22-1 bei tarp ieškovo ir I. S. 2006 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytos darbo sutarties Nr. 9 papildymą dėl 7 246 Lt darbo užmokesčio nustatymo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, kuris buvo apskųstas kasacine tvarka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (toliau – ir VSDFV Alytaus skyrius) ją informavo, kad buvo perskaičiuota jos motinystės pašalpa ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 63 834,10 Lt dydžio žala, kurią pareikalavo atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. liepos 12 d. nutartimi byloje Nr. 3P-1544/2013 sustabdė Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo vykdymą, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, ir nurodė, kad sustabdytas kasacine tvarka apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo vykdymas kartu apima ir trečiojo asmens (VSDFV) veiksmų stabdymą – sustabdžius sprendimo vykdymą, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl draudžiamųjų pajamų tikslinimo, permokos nustatymo ir išieškojimo.
Žemesnės instancijos teismas
VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. rugpjūčio 2 d. lydraščiu pateikė VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 5-27-4946, iš kurio suprato, kad atsižvelgiant į BUAB „Multiidėja“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Insolvency solutions“ įgalioto asmens A. Z. pateiktus patikslintus pranešimus ir 2013 m. gegužės 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-686/2013, nuspręsta tikslinti 2009 metų 1-3 ketvirčių duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras) pagal BUAB „Multiidėja“ SAM pranešimus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 bei SAM3SD priedus pareiškėjai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013 paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą. VSDFV 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (10.10)I-557 paliko galioti VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. 5-27-4946.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 5-27-4946 yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, nėra galimybės įsitikinti sprendime nurodytų piniginių sumų tikslinimo pagrįstumu. Manė, kad nuoroda į Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-686/2013 negali būti laikoma pakankamu pagrindu tikslinti apdraustosios draudžiamųjų pajamų dydį ir valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų dydį. Kartu pažymėjo, kad sumokėtos VSD įmokos negali būti nei grąžinamos, nei tikslinamos, be to, VSDFV neturėjo jokio faktinio ar teisinio pagrindo sustabdyti pareiškėjos išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pateikto skundo nagrinėjimą, nes nebuvo tam jokių pagrindų, administracinė procedūra užtruko ilgesnį terminą, nei įtvirtina įstatymas.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir atsiliepime prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 11 dalis įtvirtina galimybę tikslinti duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas. Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus įsakymą ir darbo sutarties pakeitimą negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, nebeatitiko tikrovės darbo sutarties pakeitimo pagrindu draudėjo UAB „Multiidėja“ VSDFV Vilniaus skyriui pateikti socialinio draudimo pranešimai apie pareiškėjos 2009 metų 1, 2, 3 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, todėl BUAB „Multiidėja“ bankroto administratoriaus UAB „Insolvency solutions“ įgaliotas asmuo A. Z., vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą, VSDFV Vilniaus skyriui 2013 m. gegužės 28 d. pateikė patikslintus 2013 m. gegužės 17 d. SAM pranešimus ir SAM3SD priedus. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu ir pateiktais patikslintais SAM pranešimais, 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 5-27-4946 patikslino Registre pareiškėjos duomenis.
Pareiškėja pateikė skundą VSDFV, kuri 2013 m. spalio 4 d. raštu Nr. (10.10)I-6505 informavo pareiškėją, kad atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo vykdymą, sustabdo jos skundo nagrinėjimą iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. VSDFV 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (10.10)I-557 pareiškėjos skundo nepatenkino. Pažymėjo, kad vienas iš apdraustųjų asmenų duomenų tikslinimo pagrindų yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. VSDFV Vilniaus skyrius, būdamas atsakingas už tai, kad į Registrą nebūtų įrašyti neteisingi, netikslūs, neišsamūs ar klaidingi duomenys, neturėjo teisinio pagrindo nesiremti teismo sprendimu bei jo pagrindu BUAB „Multiidėja“ pateiktais patikslintais SAM pranešimais ir netikslinti draudžiamųjų pajamų. VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 5-27-4946 atitinka visus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, sprendime nurodytas teisinis jo priėmimo pagrindas, nurodyta, kokiais dokumentais ir duomenimis remiantis Registre tikslinami pareiškėjos duomenys, jame aiškiai nurodoma sprendimo apskundimo tvarka.
Šalies argumentai
VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad bankrutuojančios UAB ‚Multiidėja“ bankroto administratoriui pateikus patikslintus socialinio draudimo pranešimus apie pareiškėjos 2009 metų 1-3 ketvirčių draudžiamąsias pajamas, VSDFV Vilniaus skyrius priėmė pagrįstą sprendimą. Pareiškėja neskundė VSDFV sprendimo, kuriuo buvo sustabdytas jos skundo nagrinėjimas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 5-27-4946 atitinka visus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, sprendime yra aiškiai ir pakankamai nurodytas teisinis jo priėmimo pagrindas. Pažymėjo, kad nuostata, jog avansu sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos negrąžinamos ir netikslinamos, nėra taikoma apdraustiesiems asmenims, draudžiamiems visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis (darbuotojams).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 5-27-4946 „Dėl apdraustosios socialiniu draudimu I. S. duomenų tikslinimo pagal bankrutavusios UAB „Multiidėja“ SAM pranešimus“ ir VSDFV 2015 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. (10.10)I-557 „Dėl 2013-05-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus priimto sprendimo Nr. 5-27-4946“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos.
VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 74.5 punkte nustatyta, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami pagal įsigaliojusį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą arba įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą.
Taisyklių 96 punkte nustatyta, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami pagal įsigaliojusį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą arba įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą ir draudėjo (jeigu draudėjas nelikviduotas) pateiktus patikslintus SD pranešimus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 16.2 punkte nustatyta, kad centrinė ir teritorinės registro tvarkymo įstaigos privalo užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs registro duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti.
Nuostatų 36 punkte nustatyta, kad Registre esantys dokumentai ir duomenys tikslinami (ištaisomi, atnaujinami, pildomi, šalinami), duomenų pokyčiai įrašomi vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka. Patikslinti registro duomenys apie registro objektą kaupiami duomenų bazėje.
Nuostatų 41 punkte nustatyta, kad praėjęs valstybinio socialinio draudimo laikotarpis, duomenys apie kurį ir jo draudžiamąsias pajamas gali būti tikslinami, – ne ilgiau kaip 5 metai nuo draudėjo kreipimosi <...>.
Aukščiau pateikta teisės aktų nuostatų analizė patvirtina, kad apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami pagal įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą ir draudėjo pateiktus patikslintus SD pranešimus. Tai įtvirtina tiek Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 11 dalis, tiek Taisyklių 74.5 punktas, 96 punktas, tiek Nuostatų 16.2 punktas, 36 punktas, 41 punktas. Pareiškėjos teiginys, kad sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos negali būti nei grąžinamos, nei tikslinamos, yra nepagrįstas, kadangi Nuostatų 41 punkte įtvirtinta norma, kad avansu sumokėtos socialinio draudimo įmokos negrąžinamos ir netikslinamos netaikoma apdraustiesiems asmenims, draudžiamiems visomis valstybinio socialinio draudimo rūšimis, nes pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, tik ūkininkai ir jų partneriai, šeimynos dalyviai ir individualia veikla užsiimantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, turi teisę skaičiuoti ir mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas avansu. Vadinasi, VSDFV Vilniaus skyrius, gavęs BUAB „Multiidėja“ bankroto administratoriaus patikslintus 2013 m. gegužės 17 d. SAM pranešimus ir SAM3SD priedus apie pareiškėją ir susipažinęs su Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-686/2013, pagrįstai Registre patikslino pareiškėjos duomenis, kadangi aukščiau nurodytos aplinkybės buvo pakankamas pagrindas tikslinti pareiškėjos draudžiamųjų pajamų ir VSD įmokų dydį.
Dėl pareiškėjos teiginio, jog VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 5-27-4946 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, teismas pažymėjo, kad įvertinus aukščiau nurodyto sprendimo turinį, konstatuotina, jog sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodytos teisės aktų normos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas, išvados pagrįstos pagrindiniais objektyviais duomenimis, pakankamai motyvuotos, aiškios, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, sprendimas tinkamai pasirašytas, vadinasi, nenustatytas sprendimo neatitikimas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, todėl pareiškėjos teiginys, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 5-27-4946 nemotyvuotas, abstraktus atmestas kaip nepagrįstas.
Dėl pareiškėjos teiginio apie jos skundo nagrinėjimo stabdymą VSDFV iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka teismas pažymėjo, kad nurodytą skundo nagrinėjimo stabdymo procedūrą įtvirtina Taisyklių 74.5 punkto, 96 punkto nuostatos, nustatančios duomenų tikslinimą įsiteisėjus teismo sprendimui. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų skundusi VSDFV sprendimą, kuriuo buvo sustabdytas jos skundo nagrinėjimas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka.
Kartu pažymėtina, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 20 d. priėmė nutartį, o jos skundą VSDFV išnagrinėjo tik 2015 m. sausio 26 d., nedaro sprendimo negaliojančio, kadangi pareiškėja neįrodė, kad apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. priimtą nutartį VSDFV sužinojo tą pačią nutarties priėmimo dieną. Priešingai, VSDFV 2015 m. gegužės 15 d. rašte Nr. (10.12)I-3293 teismui nurodė, kad apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. priimtą nutartį sužinojo iš pareiškėjos 2014 m. gruodžio 31 d. skundo, kuris VSDFV buvo gautas 2015 m. sausio 5 d. Abejoti valstybės institucijos paaiškinimais nėra pagrindo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas darė išvadą ir konstatavo, kad skundžiami sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, todėl juos naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
III.
Pareiškėja I. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimu ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, tą liudija faktas, jog teismas klaidingai nurodė, kad pareiškėja 2014 m. gruodžio 31 d. skundu kreipėsi į VSDFV. Pareiškėja nurodo, jog skundą pateikė ne 2014 m. gruodžio 31 d., o 2013 m. rugsėjo 3 d.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta dar 2013 m. gruodžio 20 d., kai tuo tarpu VSDFV administracinę procedūrą atnaujino ir pareiškėjos skundą išnagrinėjo tik 2015 m. sausio 26 d., praėjus beveik 17 mėnesių po skundo pateikimo ir daugiau nei 13 mėnesių po kasacinio teismo nutarties priėmimo. Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nurodyta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 10 dienų. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį VSDFV sužinojo tik 2015 m. sausio 5 d., nes teismui buvo pateiktas VSDFV 2014 m. lapkričio 25 d. raštas, kuriame minima aptarta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Teismas be pagrindo netenkino pareiškėjos atstovės prašymo išreikalauti papildomus tai pagrindžiančius įrodymus.
3. Taisyklių 74.5 ir 96 punktų nuostatos nenumato procedūros stabdymo sąlygų ar pagrindų. Minėti pagrindai yra numatyti Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo taisyklės) 26 punkte. Šiuo atveju tokių pagrindų nebuvo.
4. Skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 28 d. sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nemotyvuotas ir nepagrįstas objektyviais duomenimis. Be to, skundžiamame sprendime nėra nurodyta, ar draudėjo SAM pranešimuose nurodyti tikslinami duomenys yra teisingi, ar jie buvo patikrinti ir pripažinti tinkamais, nenurodyta, kodėl draudžiamosios pajamos mažinamos būtent nurodyta suma.
5. Taisyklės buvo patvirtintos tik 2010 m. birželio 4 d., kai tuo tarpu duomenys tikslinami už 2009 m. I-III ketvirčius. Pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime pažymi, kad teismas, išanalizavęs ginčo santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyręs visas faktines bylos aplinkybes, priėjo prie pagrįstos išvados, kad VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, skundžiamu sprendimu pagrįstai Registre patikslino duomenis apie pareiškėjos daužiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Akcentuoja, kad vienas iš apdraustųjų asmenų duomenų tikslinimo pagrindų yra įsiteisėję teismo sprendimai, kurie yra privalomi visiems asmenims, įstaigoms ir institucijoms. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo nesiremti pranešimu ir teismo sprendimu bei jų pagrindu netikslinti pareiškėjos draudžiamųjų pajamų, jis taip pat neturėjo pareigos ir pagrindo papildomai tikrinti teismo sprendimo bei jo pagrindu pateiktų SAM pranešimų pagrįstumo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus reikalavimus, todėl naikinti jo pareiškėjos nurodytais skundo argumentais nėra pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime pažymi, kad Nuostatų 16.2 punkte nustatyta, jog centrinė (Fondo valdyba) ir teritorinės registro tvarkymo įstaigos privalo užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs Registro duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti. Taisyklių 74 punkte nustatyta, kokiais atvejais apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami. Dėl pareiškėjos skundo argumentų apie pavėluotą VSDFV 2015 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. (10.10) I-577 priėmimą informuoja, kad VSDFV apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. priimtą nutartį sužinojo iš pareiškėjos 2014 m gruodžio 31 d. skundo, kuris VSDFV buvo gautas 2015 m. sausio 5 d. pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas atitinka visus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus reikalavimus, nes sprendime yra aiškiai ir pakankamai nurodytas teisinis jo priėmimo pagrindas (Nuostatų 36 p.). Akcentuoja, jog Taisyklių 86 punkte nustatyta, kad duomenys gali būti tikslinami už laikotarpį iki 2009 m. gruodžio 31 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 5-27-4946 ir VSDFV 2015 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. (10.10)I-557 teisėtumo.
Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad ginčijamu VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu apdraustosios socialiniu draudimu I. S. 2009 metų 1-3 ketvirčių duomenys Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre patikslinti pagal BUAB „Multiidėja“ SAM pranešimus, remiantis teismo sprendimu civilinėje byloje.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3185-661/2012 ieškovo BUAB „Multiidėja“ ieškinį atsakovėms I. S. ir N. S. atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-686/2013 Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino – pripažino ieškovo BUAB „Multiidėja“ 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 08/12/22-1 bei tarp ieškovo ir I. S. 2006 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytos darbo sutarties Nr. 9 papildymą dėl 7 246 Lt darbo užmokesčio nustatymo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. BUAB „Multiidėja“ bankroto administratoriaus UAB „Insolvency solutions“ įgaliotas asmuo A. Z. VSDFV Vilniaus skyriui 2013 m. gegužės 28 d. pateikė patikslintus 2013 m. gegužės 17 d. SAM pranešimus ir SAM3SD priedus.
VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. gegužės 28 d. priėmė sprendimą Nr. 5-27-4946 „Dėl apdraustosios socialiniu draudimu I. S. duomenų tikslinimo pagal bankrutavusios UAB „Multiidėja“ SAM pranešimus“. Pareiškėja pateikė 2013 m. rugsėjo 3 d. skundą VSDFV, kuri 2013 m. spalio 4 d. raštu Nr. (10.10)I-6505 informavo pareiškėją, kad sustabdo jos skundo nagrinėjimą iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013 paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą. Pareiškėja 2014 m. gruodžio 31 d. skundu kreipėsi į VSDFV, kuris VSDFV buvo gautas 2015 m. sausio 5 d. VSDFV 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (10.10)I-557 „Dėl 2013-05-28 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus priimto sprendimo Nr. 5-27-4946“ paliko galioti VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 28 d. priimtą sprendimą Nr. 5-27-4946.
Pareiškėja I. S. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimus.
Pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje, be kita ko, numatyta, kad duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos.
VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 74.5 punkte detalizuota, jog apdraustojo asmens duomenys apie Registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami pagal įsigaliojusį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą arba įsiteisėjusį atitinkamą teismo sprendimą.
Pareiga užtikrinti Registro duomenų teisingumą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 16.2 punkte, kur nustatyta, kad centrinė ir teritorinės registro tvarkymo įstaigos privalo užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs registro duomenys būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti.
Iš aptartų normų matyti, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymas numato galimybę tikslinti duomenis apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas, tačiau pagal bendrąją taisyklę apriboja tokią galimybę penkerių metų terminu. Tuo tarpu Taisyklėse detalizuotas konkretus pagrindas, kada yra numatyta tokia galimybė – pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Esant paminėtam pagrindui (įsiteisėjusiam teismo sprendimui) pareiga tikslinti Registro duomenis kyla ir iš Nuostatų 16.2 punkte numatytos pareigos užtikrinti Registro duomenų teisingumą.
Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas pripažino įsakymą ir darbo sutarties pakeitimą negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Tai lėmė situaciją, kai darbo sutarties pakeitimo pagrindu draudėjo UAB „Multiidėja“ VSDFV Vilniaus skyriui pateikti socialinio draudimo pranešimai apie pareiškėjos 2009 metų 1, 2, 3 ketvirčio draudžiamąsias pajamas nebeatitiko tikrovės. Atsižvelgiant į tai, BUAB „Multiidėja“ bankroto administratoriaus UAB „Insolvency solutions“ įgaliotas asmuo, vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimą, VSDFV Vilniaus skyriui 2013 m. gegužės 28 d. pateikė patikslintus 2013 m. gegužės 17 d. SAM pranešimus ir SAM3SD priedus. Todėl VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimu ir pateiktais patikslintais SAM pranešimais, 2013 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 5-27-4946 patikslino Registre pareiškėjos duomenis. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, konstatuoja, jog VSDFV Vilniaus skyrius, susiklosčius aptariamai situacijai, priėmė teisėtą sprendimą patikslinti pareiškėjos duomenis Registre.
Pažymėtina, kad VSDFV 2013 m. spalio 4 d. raštu Nr. (10.10)I-6505 informavo pareiškėją, kad atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartį sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. sprendimo vykdymą, sustabdo jos skundo nagrinėjimą iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. VSDFV 2015 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą Nr. (10.10)I-557, kuriuo pareiškėjos skundo nepatenkino. Pareiškėjos teigimu, VSDFV neturėjo pagrindo sustabdyti pareiškėjos skundo nagrinėjimą, be to, priėmė sprendimą praleidusi nustatytą terminą tokiam sprendimui priimti.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (žr. 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012, 2014 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-128/2014). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesikreipė su tokiu skundu, be to, sprendimas yra priimtas.
Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos argumentai, jog nebuvo pagrindo stabdyti skundo nagrinėjimą iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka, nėra aktualūs. Pažymėtina, kad po sustabdymo administracinė procedūra vėliau buvo atnaujinta ir priimtas skundžiamas VSDFV 2015 m. sausio 26 d. sprendimas Nr. (10.10)I-557, kuris ir yra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, net ir pripažinus minėtą faktą, vien tai, jog VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas priimtas praleidus viešojo administravimo subjektui numatytą terminą sprendimo priėmimui, negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 28 d. sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Pasisakydama šiuo klausimu, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. 5-27-4946, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) ir Viešojo administravimo įstatymo požiūriu, yra individualus administracinis aktas. Todėl jam yra taikytinos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos – reikalavimai individualiam administraciniam aktui. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Iš pareiškėjos skundžiamo atsakovo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo matyti, kad (kalbant apie teisinį jo priėmimo pagrindą) priimant šį administracinį sprendimą, buvo vadovaujamasi Taisyklių XI skyriaus nuostatomis ir Nuostatų 36 ir 41 punktais. Šiame sprendime taip pat yra nurodyti motyvai, pagrindžiantys būtinumą patikslinti pareiškėjos duomenis Registre – pateikti patikslinti pranešimai ir 2013 m. gegužės 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-686/2013. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiamas atsakovo sprendimas pripažintinas pakankamai motyvuotu ir atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl argumento, kad Taisyklės buvo patvirtintos tik 2010 m. birželio 4 d., kai tuo tarpu pareiškėjos duomenys buvo tikslinami už 2009 m. I-III ketvirčius.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Taisyklėse nėra apribota, jog duomenys gali būti tikslinami tik už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 4 d. Priešingai, Taisyklių 86 punkte numatyta, kaip tikslinami duomenys už laikotarpį iki 2009 m. gruodžio 31 d. Taigi šiuo atveju pareiškėjos argumentas dėl to, kad duomenys už 2009 m. I-III ketvirčius negalėjo būti tikslinami, atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės tinkamai patikrino viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjektų taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.