Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. A. ir nuteistojo M. S. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taikant BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų (BK 75 straipsnio 3 dalis).

Taikant BK 70 straipsnį paskirta M. S. baudžiamojo poveikio priemonė – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nurodant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius baudžiamą nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir T. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. S. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo narkotines medžiagas turėdamas tikslą jas platinti ir platino narkotines medžiagas, t. y. 2016 m. birželio 10 d., apie 19 val., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, prie nenustatyto prekybos centro, iš anksto susitaręs su T. K., kad šiam nupirks narkotinės medžiagos, iš nenustatyto asmens už 10 Eur neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,722 g (9-tetrahidrokanabilio kiekis jose – 12,4 proc.), ir ją platino – perdavė automobilių stovėjimo aikštelėje jo laukusiam T. K..Šakių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad M. S. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, todėl jis baustinas.Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras A. A. prašė pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. S. atžvilgiu pritaikyto BK 75 straipsnio. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.Prokuroras apeliaciniame skunde kritikavo nuosprendyje išdėstytus motyvus, kurie davė pagrindą pirmosios instancijos teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nurodydamas detalų šio instituto taikymui reikšmingų kriterijų vertinimą ir darydamas išvadą, jog tai nesudarė pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes teismas visa tai įvertino tik formaliai.Skunde nurodė, jog M. S. šį nusikaltimą įvykdė Šakių rajono apylinkės teisme nagrinėjant jo įvykdytą nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnį bei Marijampolės AVPK Šakių RPK atliekant ikiteisminius tyrimus dėl jo įvykdytų nusikaltimų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį bei pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Bylos nagrinėjimas teisme bei atliekami du ikiteisminiai tyrimai M. S. nesulaikė nuo naujo nusikaltimo padarymo. Teismas, spręsdamas ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos vykdymo, neturėtų apsiriboti tik formalaus teistumo egzistavimu, bet turėtų atsižvelgti į tai ar realiai asmuo nagrinėjamu laikotarpiu darė kitus nusikaltimus. Šiuo atveju, nebuvimas apkaltinamųjų nuosprendžių pastarojo nusikaltimo padarymo momentui, nešalina aplinkybės, kad M. S. padarė visą eilę nusikaltimų, ką patvirtina vėlesni teismo sprendimai. Tai nesuderinama su išvada, kad asmuo ateityje nedarys naujų nusikaltimų. Teismo motyvai, jog šiuo metu jis dirba, šlapimo tyrimo duomenimis nevartoja narkotinių medžiagų, yra tik pozityvios aplinkybės, nes jis dirbo ir nusikaltimo padarymo metu ir nuo nusikaltimo įvykdymo tai jo nesulaikė, o narkotinių medžiagų platintojas nebūtinai turi būti ir vartotojas. Dėl teismo motyvo, jog yra jauno amžiaus, prokuroras nurodė, kad šiuo metu M. S. yra 20 metų, nusikaltimo padarymo metu jam buvo 19 metų, tačiau jaunas asmens amžius nėra baudžiamąją atsakomybę šalinanti ar atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Humanizmo principas skatina rodyti pasitikėjimą jaunu žmogumi, tačiau šio principo taikymas negali dominuoti teisingumo principo atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad nežiūrint M. S. jauno amžiaus, jis galimai yra įvykdęs 4 nusikalstamas veikas. 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta bauda sumokėta matant bausmės neišvengiamumą ir dirbtinai siekiant sušvelninti padėtį. Sprendžiant ar bausmės tikslai bus pasiekti reiktų vadovautis tuo, kad M. S. nuo 2015 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. birželio 10 d. įvykdė 4 skirtingo pobūdžio nusikalstamas veikas. Metų bėgyje administracine tvarka baustas du kartus. Pastarąjį nusikaltimą įvykdė praėjus 10 dienų nuo ankstesnio nusikaltimo ir mėnesiui nuo dar ankstesnio nusikaltimo. Šios aplinkybės rodo, kad M. S. paskutinė nusikalstama veika nėra atsitiktinė ir jis nelinkęs laikytis įstatymų. M. S. kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą neigė ir tyrimo metu bei teisme pateikė savo gynybinę versiją. Taigi, nusikaltimo aplinkybių neigimas ir jų iškraipymas rodo, kad M. S. savo elgesio kritiškai nevertina ir viso baudžiamojo proceso eigoje siekė visiškai ar bent iš dalies išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors ir nėra duomenų, kad po pastarojo nusikaltimo M. S. įvykdė naują nusikaltimą, tačiau vyko keletas teisminių procesų ir gresianti bausmė galimai jį sulaikė nuo naujų nusikaltimų įvykdymo. Pats M. S. aktyvių veiksmų, kuriais siektų įrodyti, kad ateityje nedarys naujų nusikaltimų, neatliko. Nuoširdaus gailesčio nenustatyta, nes visiška kaltė nėra pripažinta. Pasak prokuroro, šių kriterijų analizė neleidžia daryti išvados, kad M. S. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu negali būti taikomas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas.Nuteistasis M. S. prašė Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendį panaikinti ir M. S. atliktą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį. Skunde nurodė, jog teismas netinkamai įvertino nusikaltimo pradžios momentą, veikos tapatumus ir tikslus, kitus objektyviosios ir subjektyviosios pusių visuminius požymius, kas įtakojo netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymą. Skunde nurodė, jog abu kaltinamieji šias narkotines medžiagas įsigijo, o panaudoti nespėjo dėl teisėsaugos pareigūnų veiksmų. Veikos bendrumą patvirtina planavimas, resurso (pinigų) pasidalijimas, galimybių įsigyti ieškojimas, jų įgyvendinimas, važiavimas kartu, tik daikto paėmimas buvo atliktas vieno, todėl narkotinių medžiagų įsigijimas yra abiejų kaltinamųjų bendrų veiksmų pasekmė ir be aiškaus teisinio pagrindo teismo įvertinti itin skirtingai. Apelianto nuomone, abu, bendrų veiksmų pasėkoje, įsigijo narkotinių medžiagų, tikslu jas suvartoti. Planuojant nusikaltimą, M. S. savo žinioje jokių narkotinių medžiagų neturėjo, kurias galėjo platinti ir tai teismas neįvertino. Apelianto vertinimu narkotinių medžiagų įgijėjais yra abu kaltinamieji, o tai, kad M. S. jas įgijo ir paskui platino T. K. bendrai įgytas medžiagas, neatitinka objektyvių įrodymų bei BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijos. Skunde kalbant apie kaltę nurodė, kad nebuvo tikslo narkotines medžiagas platinti, o buvo tik tikslas naudoti jas savo reikmėms. Nuosprendyje nieko nepasisakyta apie motyvą, kadangi tokio nėra. Tikslas buvo tik „pakaifuoti“ ir niekaip nesietinas su narkotikų platinimu. Kadangi kaltinamųjų veika, jos kilmė, kaltė, tikslai, motyvai yra bendri, todėl ir veika turi būti vertinama adekvačiai vienodai.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė pateiktą prokuroro A. A. apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, dėl nuteistojo M. S. apeliacinio skundo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. M. S. ir jo gynėjas R. Vasiliauskas apelianto skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, o prokuroro skundą atmesti kaip nepagrįstą, paremtą asmeniniais samprotavimais.Apeliaciniai skundai netenkinami.Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistojo M. S. apeliaciniame skunde keliamas inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas, ginčijant įsigytų narkotinių medžiagų platinimą.Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, jis reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis, susitarimo buvimu ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-352/2013, 2K-7-173/2014, 2K-435/2014, 2K-52-699/2015, 2K-105-699/2016).Analizuojant šio ginčijamo, veikas atribojančio kriterijaus įrodytinumą matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą ir pagrįstai nustatė, kad M. S. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas (kanapes), kurias neteisėtai įgijo ir už atlygį (10 Eur) jas perdavė T. K.. Ši išvada grindžiama tiesiogiai ištirtais liudytojų Ž. Š. ir A. M. parodymais, kuriuos duodant Ž. Š. teismui patvirtino, jog atliekant elektroniniais ryšiais perduodamos informacijos kontrolę D. V. ir kitų asmenų atžvilgiu buvo skambinta D. V. ir M. S. pas jį teiravosi dėl narkotinių medžiagų turėjimo, jam nurodžius, kad neturi, nuteistasis M. S. domėjosi kur galėtų įsigyti. Liudytojas iš šių asmenų pokalbio suprato, kad M. S. vyks įsigyti narkotinių medžiagų. Šios aplinkybės pasitvirtino ir grįžtančius automobiliu M. S., T. K. bei A. J. sustabdė policijos patruliai. Pas T. K. buvo rasta narkotinių medžiagų, o minėtiems asmenims atlikus šlapimo tyrimus – marihuanos. Liudytojas Ž. Š. patvirtino, jog apklausus M. S., jis neneigė, kad jam T. K. davė eurų dėl narkotinių medžiagų nupirkimo, o šis jas nupirko. Tai, kad M. S. platina narkotines medžiagas informacijos turėjo ir anksčiau. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, tai, kad nors ir nuteistasis teismui nepripažino aplinkybės dėl įgytų narkotinių medžiagų platinimo, tačiau jo ir T. K. pirminiai parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, atitinka pareigūnų Ž. Š. ir A. M. parodymų turinį, todėl teismas visiškai pagrįstai M. S. kaltę šio požymio įrodinėjimo procese grindė būtent pirminiais nuteistojo parodymais. Be minėtų liudytojų parodymų, inkriminuoto nusikaltimo dalyko platinimą, susitarimą tarp M. S. ir T. K., patvirtina ir baudžiamosios bylos medžiaga (išslaptinta kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo medžiaga, kurios turinys formavo teismui išvados pagrindą, kad paėmus pinigus iš T. K. M. S. ėmėsi veiksmų įgyti iš kito asmens narkotinių medžiagų ir jas įgijęs perdavė T. K.). Nuosprendyje nurodytų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma visiškai pagrįstai teismui suponavo išvadą, kad kaltinamųjų veikos ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotos teisingai, nuteistojo M. S. nusikalstami veiksmai atitinka būtent BK 260 straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėtį, o ne BK 259 straipsnio 2 dalį, nes esminis kriterijus atribojantis šias veikas buvo dar kartą įvertintas ir jis nepaneigtas, todėl M. S. skundo argumentai, kad jis neturėjo tikslo įgytas narkotines medžiagas platinti, o tik suvartoti saviems tikslams, yra nepagrįstos ir prieštaraujančios ištirtai bylos medžiagai. Taigi, teisėjų kolegija, ištirtos ir įvertintos baudžiamosios bylos medžiagos visumoje, neabejoja dėl M. S. ketinimų įgytas narkotines medžiagas platinti, t. y. šis požymis įrodytas, nes M. S. už paimtus iš T. K. 10 eurų, jas įgijo ir perdavė būtent jam, o pareigūnai būtent pas T. K. narkotines medžiagas ir rado. Toks atlygintinas nusikaltimo dalyko perdavimas atitinka BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijos objektyvųjį požymį – platinimą.Skundo argumentai, jog M. S. nusikaltimo planavimo metu su savimi narkotinių medžiagų neturėjo, nėra esminiai ir reikšmingi veikos kvalifikavimo procese. Tas pats pasakytina ir apie apeliaciniame skunde nurodytą kritiką dėl nusikaltimo motyvo. Atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2008 pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamų veiksmų padarymo ir savanaudiški motyvai nėra neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu požymis, todėl visiškai pagrįstai nusikaltimo motyvas teismo ir nebuvo nustatinėjamas bei įrodinėjamas nagrinėjant baudžiamąją bylą, nes čia reikšmingas būtent tikslas platinti, o ne jo gauta nauda ar pan. Prokuroro apeliaciniame skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas tvirtinant, jog pirmosios instancijos teismas formaliai taikė bausmės vykdymo atidėjimo institutą M. S. atžvilgiu.Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. S., taip pat atsižvelgė į tai, jog jis nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, dirba, yra jauno amžiaus, atlikus 2017 m. rugpjūčio 25 d. šlapimo tyrimą ir iš tyrimo duomenų matyti, kad narkotinių medžiagų nevartoja, ankstesniu nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjo, sprendė, jog yra pagrindas manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Prokuroro nuomone, tokie teismo motyvai yra tik formaliai įvertinti, nes nuteistojo atžvilgiu yra atliekami keli ikiteisminiai tyrimai, išvadų jis dėl savo elgesio nedaro, ši nusikalstama veika nėra atsitiktinė, dėl jos nuoširdžiai M. S. nesigaili. Pažymėtina, jog prokuroro nurodyta argumentacija teismui nėra visiškai privaloma, tačiau ji turi būti išanalizuota ir įvertinta. Pažymėtina, jog taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina ir tai, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.Skiriant bausmę M. S. bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 41 ir 54 straipsniuose, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismas pakankamai aptarė ir BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) taikymo jo atžvilgiu pagrindą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012). Apygardos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai visiškai pagrįsti, teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų ir suformuotos praktikos, humaniškumo ir teisingumo principai suderinti, todėl tikėtina, jog bausmės tikslai M. S. atžvilgiu bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Sutiktina su prokuroro argumentu, jog jo atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas, atliekami tyrimai, tačiau šios aplinkybės apylinkės teismui buvo žinomos, jos įvertintos bausmės skyrimo procese, nuteistasis yra teistas ir paskirtą teismo baudą sumokėjęs, dirbantis, nėra duomenų, jog po šio nusikaltimo padarymo buvo padarytos naujos nusikalstamos veikos, todėl visiškai pagrįstai teismas darė išvadą, jog visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad M. S. daro išvadas ir tikėtina, jog laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Prokuroro nurodytos išnagrinėtos ar dar nagrinėjamos bylos, kol teismo nuosprendžiai nėra įsiteisėję, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamo teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo būtent šiuo nagrinėjamu atveju. Remdamasi tuo, kas paminėta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė teisingą ir adekvačią bausmę už jo padarytą nusikaltimą, todėl prokuroro A. A. apeliacinis skundas atmestinas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, skundžiamas Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro A. A. ir nuteistojo M. S. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.