- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-13
- Bylos Nr.
- e2A-290-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01507-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- E. Z.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5578-839/2019 pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei E. Z. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 497,30 Eur skolą, 884,92 Eur palūkanų, 5,55 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 75,00 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 497,30 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2013 m. lapkričio 13 d., 2013 m. lapkričio 29 d., 2013 m. gruodžio 9 d., 2013 m. gruodžio 11 d., 2013 m. gruodžio 12 d., 2013 m. gruodžio 16 d., 2013 m. gruodžio 18 d., 2013 m. gruodžio 28 d., 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. sausio 18 d., 2014 m. sausio 24 d., UAB ,,4finance“ ir E. Z. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais ir papildymais), kuria UAB ,,4finance“ suteikė atsakovei vartojimo kreditus (bendroje sumoje 564,76 Eur), o atsakovė įsipareigojo sutartyse nustatytomis sąlygomis kreditus grąžinti ir mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas sutartyse numatytas sumas UAB ,,4finance“ naudai (galutinė kredito grąžinimo data 2014 m. vasario 11 d.). Atsakovė tinkamai savo įsipareigojimų nevykdė ir suteiktų kreditų nustatytais terminais negrąžino, numatytų palūkanų nemokėjo. 2017 m. gegužės 4 d. UAB ,,Gelvora“, UAB ,,4finance“ ir UAB ,,Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB ,,4finance“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu. Ieškovė 2017 m. gegužės 24 d. informavo atsakovę apie reikalavimų perleidimą bei paragino per tris dienas nuo pranešimo gavimo sumokėti skolą, tačiau atsakovė įsiskolinimo ieškovei nesumokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Skundžiamu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš atsakovės ieškovei priteista 497,30 Eur skola, 195 Eur mokėjimo palūkanų iki bylos iškėlimo teisme dienos, 75 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 497,30 Eur sumos už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 692,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo, t. y. 2019 m. rugsėjo 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 0,88 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 16,00 Eur žyminio mokesčio bei 0,23 Eur komisinio mokesčio. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovei paraginus sumokėti skolą ji nepadengė įsiskolinimo ir tuo padarė ieškovei nuostolius, dėl ko iš atsakovės yra pagrindas priteisti 497,30 Eur įsiskolinimą, o taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
5. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti 884,92 Eur mokėjimo palūkanos už laikotarpį nuo 2017-05-04 iki 2019-08-10, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo ir teisingumo principų, atsiranda šalių interesų disbalansas, kadangi palūkanų suma beveik du kartus viršija pačią skolos sumą, o duomenų, jog ieškovė dėl atsakovės nesavalaikio atsiskaitymo patyrė didelius nuostolius, teismui nepateikta, atsakovė yra vartotoja, skolos suma nėra labai didelė, paskaičiuota palūkanų suma viršija skolos sumą beveik du kartus, palūkanos paskaičiuotos daugiau nei už dviejų metų laikotarpį, o įgijusi reikalavimo teisę į skolą – ieškovė delsė kreiptis teisminės gynybos, kas iš esmės lėmė palūkanų sumos didėjimą, todėl prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir dėl to sumažintos iki 22 proc., t.y. 195 Eur.
6. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog toks palūkanų dydis iš esmės atitinka skaičiuotą ir taikytą palūkanų dydį ieškovei perėmus reikalavimo teisę, nes pranešime dėl reikalavimo perleidimo ieškovės priskaičiuotų palūkanų dydis yra apie 17 proc. nuo negrąžintos skolos sumos už trejų metų laikotarpį nuo 2014-02-11 iki 2017-05-24 (497,30 Eur skola, 85,70 Eur palūkanų). Tokie duomenys leidžia teigti, jog ieškovės pozicija sudarė atsakovei pakankamą pagrindą tikėtis ir lūkestį, kad taikoma palūkanų suma neviršys kredito dydžio, todėl ieškiniu prašoma priteisti palūkanų suma nėra sąžininga atsakovės atžvilgiu.
7. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, jog yra pagrindas iš atsakovės priteisti sutartyje numatytas 75 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 497,30 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugsėjo 20 d. iki visiško kredito grąžinimo, kadangi atsakovė apie ieškovės reikalavimą dėl 75 proc. palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos buvo informuota, tačiau iki šiol nėra grąžinusi nei dalies kredito, kas leidžia abejoti atsakovės ketinimu kuo greičiau grąžinti įsiskolinimą.
8. Skundžiamu sprendimu teismas nutarė, kad ieškovė, prašydama priteisti 5,55 Eur skolos išieškojimo išlaidų, visos jų sumos neįrodė. Kaip matyti iš bylos duomenų (pranešimų ir priedo prie PVM sąskaitų faktūrų), ieškovė atsakovei 2017-05-24 siuntė du pranešimus, kurių bendra (pagal kiekį) siuntimo kaina yra 0,88 Eur, o likusi prašomų priteisti skolos išieškojimo išlaidų suma, t. y. 4,67 Eur nėra pagrįsta CPK 177 str. numatytais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dalyje priteisti 4,67 Eur dydžio skolos išieškojimo išlaidas, buvo atmestas ir iškovei iš atsakovės priteistos 0,88 Eur laiškų siuntimo išlaidos.
9. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas apie 50 proc., buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti 689,92 Eur palūkanas bei šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti nurodytą sumą iš atsakovės. Taip pat priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visų ieškovės prašytų palūkanų, nors tarp pirminės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties nuostatos numatė atitinkamai 105,85 – 114,37 proc. metinių palūkanų dydį. Taigi šiuo atveju šalys sutartimi buvo susitarusios dėl numatyto dydžio pelno palūkanų mokėjimo, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, jų mažinti nebuvo pagrindo, juo labiau kad pateiktame atsiliepime atsakovė neneigė žinojusi apie turimą įsiskolinimą, o ieškovė reikalaujamų priteisti palūkanų dydį sumažino iki 75 proc., kas atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) nuostatas.
10.2. Taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra akivaizdžiai prieštaringas. Iš vienos pusės teismas sumažino ieškovės prašomas priteisti pelno (mokėjimo) palūkanas, priskaičiuotas iki kreipimosi į teismą, kaip neprotingai dideles, iš kitos pusės, nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisė sutartyje numatyto dydžio pelno (mokėjimo) palūkanas, nes šį ieškovės reikalavimą laikė teisėtu ir pagrįstu.
11. Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijamos aplinkybės, susijusios su skolos, sutartinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, procesinių palūkanų bei išieškojimo išlaidų priteisimu, o pagal byloje esančius duomenis ginčas dėl faktinių bylos aplinkybių nekyla, šią civilinę bylą nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose, vertina tik tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 689,92 Eur palūkanų priteisimo ir faktinių bylos aplinkybių nekartoja bei dėl to plačiau nepasisako.
13. Taigi nagrinėjamu atveju, byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pelno palūkanų priteisimą, t.y. ar pagrįstai sumažino prašomas priteisti pelno palūkanas iki bylos iškėlimo teisme dienos.
14. Pažymėtina, kad pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal byloje esančius įrodymus, pradinė kreditorė UAB ,,4finance“ su atsakove pagal sudarytas Vartojimo kredito sutartis buvo susitarusios, jog už naudojimąsi Kreditu, Kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra Kredito kainos metine norma (toliau – Bendra norma), kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios Sutarties specialiosiose sąlygose (Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 4.1 punktas). Iš byloje esančių atsakovės sudarytų vartojimo sutarčių nuostatų matyti, kad ji įsipareigojo mokėti atitinkamai 114,37 proc., 114,03 proc., 113,76 proc., 112,74 proc., 112,32 proc., 111,85 proc., 111,81 proc., 109,96 proc., 107,68 proc., 105,85 proc. vartojimo kredito metinių palūkanų normą.
15. Bendrąją prasme palūkanos suprantamos kaip atlyginimas už pinigų skolinimą. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: i) palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (užmokestis už pinigų skolinimą (pvz., CK 6.872 straipsnio 1 dalis); ii) palūkanos, atliekančios kompensuojamąją funkciją (minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą (CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3-275-248/2015). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai; pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. Nr. 3K?3-275-248/2015; Nr. 3K-3-272/2014).
16. Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai, tuo tarpu kompensuojamosios palūkanos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Skolininkui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 25 d. apžvalga AC-37-1).
17. Be to, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, CK 6.872 straipsnio 1-2 d. numato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu o, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta. Susitarimas dėl paskolos sutarties objekto, mokėjimo terminų bei palūkanų yra galiojantis ir jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010).
18. Nagrinėjamoje civilinėje byloje, priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgė į tai, kad apskaičiuotos palūkanos viršija pagrindinę skolos sumą, o ieškovė delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės bei atsakovei siųstame pranešime buvo nurodžiusi mažesnį palūkanų dydį, nei reikalaujamas pareikštu ieškiniu, todėl nusprendė, jog ieškovės prašomos priteisti palūkanos yra aiškiai per didelės ir sumažino ieškovės prašomų priteisti palūkanų dydį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.
19. Teismų praktikoje pažymima, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl kompensuojamųjų palūkanų mažinimo, tačiau taikant sutarčių teisės normas, pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt. Taigi šiuo atveju atsakovės, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisinis statusas savaime nelemia poreikio mažinti mokėjimo (pelno) funkciją atliekančių palūkanų dydžio, juo labiau kad pateiktame atsiliepime į ieškinį atsakovė pripažino ir anksčiau naudojusi kredito paslaugomis, kas leidžia vertinti, kad ji suprato ir suvokė prisiimamų finansinių įsipareigojimų esmę bei turėjo įvertinti galimas neigiamas įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes ar imtis veiksmų dėl neaiškių sąlygų išsiaiškinimo, o ne sudaryti vis naujas kredito sutartis. Be to, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ši papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda, todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014). Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovės prisiimti įsipareigojimai nėra vykdomi jau ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2013 metų, o neįvykdžiusi vienų įsipareigojimų atsakovė toliau skolinosi ir didino įsipareigojimų mastą, taip pat nesiėmė jokių veiksmų dėl susidariusio įsiskolinimo mažinimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovės reikalaujamų palūkanų priteisimas šiuo atveju pažeistų atsakovės, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisėtus interesus. Vien tai, kad ieškovės siųstame pranešime apskaičiuotų palūkanų suma buvo mažesnė už susidariusios skolos dydį, savaime neužkerta kelio ieškovei reikalauti Vartojimo sutartyse numatyto dydžio neviršijančios sumos, t.y. sumos, dėl kurios atsakovė buvo išreiškusi savo valią ir sudarė kredito sutartis.
20. Taigi, apibendrintai galima vertinti, kad šioje byloje nenustatyta CK numatytų pagrindų sumažinti ieškovės reikalaujamą mokėjimo palūkanų dydį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimo dėl palūkanų priteisimo. Dėl to yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimą, todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, priteisiant iš atsakovės visą palūkanų sumą – 884,92 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
21. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
22. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 31 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, bendra ieškovei iš atsakovės priteista suma praktiškai yra lygi pareikšto ieškinio sumai, t.y. ieškinys yra tenkinamas iš esmės 100 proc., todėl ieškovei iš atsakovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma dėl žyminio mokesčio sumokėjimo nuo 16 Eur padidinama iki 31 Eur (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
23. Be to, patenkinus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistina 16 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą pakeisti, padidinant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, iš atsakovės E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų palūkanų sumą nuo 195 Eur iki 884,92 Eur, taip pat padidinant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 16 Eur iki 31 Eur.
Kitą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ iš atsakovės E. Z. 16 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.