- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- I-1118-816/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03811-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Beata Martišienė
- Atsakovas
- Migracijos departamentui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. S. ir D. S. (D. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai D. S. ir D. S. teismui pateikė skundą, kurį papildė, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 31-(00867); (00868), kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui D. S., (duomenys neskelbtini), ir atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Gruzijos pilietei D. S., (duomenys neskelbtini).
Paaiškino, kad atsakovas ginčijamame sprendime netinkamai nustatė, kad bendrovė fiktyviai vykdo veiklą, darbuotojai dirba tik formaliai, nes Departamentas atliko tik formalų dokumentų vertinimą, netinkamai nustatė, kad darbuotojai įmonėje neatlieka jokių funkcijų, nes nė vienas iš darbuotojų nebuvo apklaustas. Į bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) nuomojamas patalpas realiai niekas nebuvo atvykęs, nors Bendrovės darbuotojai nuolatos būna biuro patalpose nuo 9.00 iki 18.00 val., išskyrus pietų pertrauką nuo 12.00 val. iki 13.00 val. Bendrovė iš savo uždirbtų pajamų moka darbo užmokesčius ir visus kitus mokesčius. Biuras (duomenys neskelbtini) – tai yra reali darbo vieta, kur Bendrovės yra naudojamas pilną darbo dieną. Lauke yra iškaba, taip pat ant durų antrame aukšte, kur sėdi darbuotojai. Pastato savininkas biurą nuomoja kelioms įmonėms, nes pastate yra keletas kabinetų, dėl ko šių įmonių adresai sutampa. Sprendimas, kad pareiškėjų socialinių ir ekonominių interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, galimai Lenkijoje ir Vokietijoje, yra nepagrįstas, nes surinktų duomenų visuma visiškai to nepatvirtina. Nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jų tikslas – ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Teigia, kad pareiškėjas Lietuvoje yra įsteigęs investicinę bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš šių dviejų bendrovių gauna nemažus dividendus, bei jau 3 metus deklaruoja pajamas ir moka mokesčius Lietuvoje.
Dėl Bendrovės veiklos vykdymo teritorijos pastebi, kad įmonės veikla negali būti vykdoma tik Lietuvos teritorijoje, nes tai apriboja verslo ekonominį vystymą. Be to, priimant sprendimą dėl fiktyvios formalios įmonės veiklos remiantis vien pajamų šaltinio šalimi negalima daryti išvados, kad Bendrovė nevykdo Lietuvoje veiklos. Taip pat, Departamentas klaidingai teigia, kad atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti Bendrovės akcininko numatytas pareigas ir teikti paslaugas pagal autorinę sutartį. Tik pareiškėjui, kaip akcininkui, tiesiogiai dalyvaujant veikloje, stebint naujas galimybes, o ne aklai vadovautis verslo plane prognozuojamais veiksmais, - galima tinkamai įmonei vykdyti veiklą. Būtent dėl tiesioginio akcininko dalyvavimo Bendrovės veikloje įmonė dar nebankrutavo ir gavo nemažai pelno, išmokėjo dividendus, nuo kurių buvo tinkamai sumokėti visi mokesčiai. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad teisės aktai nedraudžia Bendrovės darbuotojams dirbti papildomai.
Nurodo, kad prieš tai gauti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui D. S. ir jo šeimos nariams buvo išduoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Leidimo išdavimo metu pareiškėjas ir Bendrovė atitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) reikalavimus, t. y. ginčo dėl anksčiau išduotų leidimų laikinai gyventi išdavimo teisėtumo nėra. Departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją bei faktines aplinkybes, skundžiamas sprendimas nėra adekvati priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti Šengeno erdvės valstybių narių interesus ir užkirsti kelią nepageidaujamiems asmenims atvykti į Lietuvos Respubliką bei Šengeno erdvę. Užsieniečiui, pretenduojančiam gauti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nėra draudžiama turėti kitų nei verslas teisėtų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslų, taip pat nėra diferencijuojamas jų (tikslų) eiliškumas, todėl aplinkybių, nustatytų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, konstatavimas, nesant duomenų apie įmonės, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, fiktyvumą, yra pakankamas pagrindas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi šiuo aspektu vertinti kaip pagrįstą.
Kaip matyti iš pateiktų duomenų, pareiškėjas prašydamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, vykdė ir ketina toliau vykdyti Bendrovės veiklą ir šiuo pagrindu pateikė duomenis, kurie bent jau formaliai tikrai pagrindžia pareiškėjo ir Bendrovės atitiktį Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams - duomenis apie bendrovės vykdomą veiklą pastaruosius 6 mėnesius, įsteigtas darbo vietas ir jose dirbančius darbuotojus, bendrovės kapitalą, pareiškėjui priklausančią bendrovės akcijų dalį, todėl nei ginčijamame sprendime aptarti duomenų trūkumai, nei turėti duomenys apie pareiškėjui anksčiau išduoto leidimo laikinai gyventi pagrįstumą, taip pat Bendrovės deklaruojamus verslo ryšius su užsienyje registruotomis įmonėmis, arba įmonėmis, kurių dalyviai ir vadovai, yra užsieniečiai, turintys leidimą laikinai gyventi, dar nesudaro pagrindo teigti, kad Bendrovė yra fiktyvi Įstatymo prasme.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 51–61). Paaiškino, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas reikalauja, kad įmonė vykdytų steigimo dokumentuose įtvirtintą veiklą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, Departamento vertinimu, vien formalūs įmonės veiklos požymiai (darbuotojams mokamas atlyginimas, mokami mokesčiai į valstybės biudžetą) savaime nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. Nuvykus bendrovės deklaruojamu veiklos vykdymo adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), ant pastato buvo rasta bendrovės iškaba, tačiau patalpos buvo užrakintos. Todėl teigia, kad Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta tik siekiant formaliai parodyti, jog Bendrovė neva turi tinkamas patalpas, kuriose vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. Tęsiant bendrovės veiklos patikrinimą, kelis kartus buvo nuvykta bendrovėje įdarbinto vadybininko K. I. gyvenamosios vietos adresu, tačiau minėtas asmuo nebuvo rastas. Migracijos valdybos pareigūnams nuvykus pareiškėjo ir kitų bendrovės dalyvių I. S. bei M. A. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, namo durų niekas neatidarė, o kaimynai paaiškino, kad šiuo adresu užsieniečiai negyvena. Pareiškėjas, nors ir turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi, nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. spalio 9 d., t. y. daugiau kaip pusę metų, buvo nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui, atsižvelgiant į įmonės teikiamų paslaugų pobūdį bei ekonominius interesus, dalyvauti bendrovės veikloje (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu), nors ir skunde jis nurodo kitaip. Pateikia vertintos bendrovės klientų, verslo partnerių, sudarytų sandorių, atliktų mokėjimų analizę, veiklos pagal verslo planą įvertinimą, kitų įmonės veiklos aspektų analizę, iš kurios atsakovo nuomone matyti, kad bendrovė realios veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo, pateikti duomenys neatitinka tikrovės, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjų atvykimo tikslų ir sąlygų, sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Mano, kad užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečiu gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir ne plėtoti verslą, bet įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Vien formalus Įstatymo 45 str. numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas leidimas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.
Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantys asmenys, jų atstovai nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2018 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-00867-00868 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui D. S. ir atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Gruzijos pilietei D. S.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra Rusijos Federacijos pilietis, tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2018 m. balandžio 27 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (I tomas, b. l. 62-90). Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo planą, bendrovėje įdarbintų asmenų darbo sutartis ir kitus dokumentus (I tomas, b. l. 102–200). Tą pačią dieną pareiškėja, kuri yra Gruzijos pilietė, per atstovę Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu (III tomas b. l. 61–81).
Migracijos departamentas 2018 m. spalio 18 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00867;00868 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui D. S. ir atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Gruzijos pilietei D. S.“ (I tomas, b. l. 8–18). Minėtu sprendimu Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė pakeisti Rusijos Federacijos piliečiui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, atsisakė išduoti Gruzijos pilietei D. S. gim. (duomenys neskelbtini) leidimą laikinai gyventi. Atsakovas pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeisti atsisakė tuo pagrindu, jog duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovė, kurios dalyvis yra užsienietis, yra fiktyvi, be to, pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, t. y. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo, bei dėl to, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos. Įstatymo 26 straipsnyje (2017 m. gruodžio 21 d. redakcija) nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.
Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 3 dalį leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir atitinka Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris (1) užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai (2) jis yra dalyvis (3) įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą (4) veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje (5) visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems (6) mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir (7) kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, (8) iš kurių ne mažiau kaip 14000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir (9) jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, (10) kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi; 12 punktas – yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; 14 punktas - jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus, taip pat, ar pareiškėjo pateikti duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinka tikrovę, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
Pabrėžtina, jog iš Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio ir jame vartojamų jungtukų „ir“ akivaizdu, kad šioje normoje įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvūs, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad įmonė atitiktų šioje normoje įvirtintų reikalavimų (sąlygų) visumą. Lingvistiniu teisės aiškinimo metodu aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, konstatuotina, jog išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi gali būti atsisakoma, nustačius bent vieną šiame punkte nurodytą pagrindą: duomenys, kuriuos pateikė užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; yra/buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai; yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka; įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi.
Pagal aptartą teisinį reguliavimą, tam, kad užsieniečiui būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ne tik užsienietis, bet ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas Įstatyme numatytas sąlygas (reikalavimus). Pareiga pateikti Migracijos departamentui tikrovę atitinkančius duomenis tenka užsieniečiui (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).
Byloje keliamas ginčas, ar Bendrovė, kurios dalyvis yra pareiškėjas, iki jo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, t. y. ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas imperatyvias sąlygas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovė įregistruota 2009 m. balandžio 10 d., nuo 2015 m. kovo 30 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. deklaruota veikla adresu, (duomenys neskelbtini) Vilnius, o nuo 2017 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini). Bendrovės įstatinis kapitalas yra lygus 45 000 Eur, kuris padalintas į 45 000 Eur paprastųjų vardinių 1 Eur nominalios vertės akcijų. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 15 000 bendrovės akcijų, t. y. 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo. Bendrovės direktoriumi nuo 2017 m. spalio 1 d. yra Ukrainos pilietis M. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo kreipėsi 2018 m. vasario 13 d. LITEKO duomenimis 2019 m. balandžio 3 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-1116-1066/2019, dėl šio asmens skundo, kuriuo buvo ginčijamas migracijos departamento sprendimas atsisakyti pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atmetimo. Bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruota pagrindinė veikla, kaip nurodo ir pareiškėjas, yra informacinių paslaugų veikla (I t. 91–101). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas, 2016 m. gegužės 11 d. kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pareiškėjas buvo pateikęs bendrovės verslo aprašymą, kuriame deklaruojama pagrindinė bendrovės veikla buvo suvirinimo, aukštalipių, statybos, elektros ir kitos inžinerinės paslaugos. Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) informacinės sistemos duomenimis nurodytu laikotarpiu Bendrovėje dirbo M. A., K. I., V. Š. ir A. Ž. (II t. b. l. 73). Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-36486 (III t. b. l. 39–40) konstatuota, kad nuvykus bendrovės deklaruojamu veiklos vykdymo adresu: Vilnius, (duomenys neskelbtini), ant pastato buvo rasta bendrovės iškaba, tačiau patalpos buvo užrakintos. Tęsiant bendrovės veiklos patikrinimą, kelis kartus buvo nuvykta bendrovėje įdarbinto vadybininko K. I. gyvenamosios vietos adresu, tačiau minėtas asmuo nebuvo rastas. 2018 m. rugpjūčio 2 d. K. I. draugei I. S. buvo įteiktas šaukimas 2018 m. rugpjūčio 7 d. 13 val. atvykti K. I. į apklausą Migracijos valdyboje. 2018 m. rugpjūčio 28 d. K. I. elektroniniu laišku, kuriame paaiškino, kad jis yra Vokietijoje, ir į apklausą atvykti negali. 2018 m. rugsėjo 24 d. K. I. buvo atleistas. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad nurodytas asmuo buvo tuo metu komandiruotėje. Kitų bendrovės dalyvių M. A. bei I. S. (akcininkas) deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, namų durų niekas neatidarė, o kaimynai paaiškino, kad šiuo adresu užsieniečiai negyvena. Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėjas, nors ir turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi, nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. buvo nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvoje Respublikoje. Nors Migracijos departamentui pateiktame 2018 m. gegužės 3 d. paaiškinime teigiama, kad nurodytu periodu gyveno adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau jokie šį teiginį pagrindžiantys dokumentai nebuvo pateikti, o apklausti kaimynai paneigė šią informaciją. Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. spalio 4 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-41352 (III t. b. l. 43) konstatuota, kad tęsiant bendrovės veiklos patikrinimą, kelis kartus buvo nuvykta bendrovėje įdarbintos projektų vadovės A. Ž. gyvenamosios vietos adresu, tačiau buto durų niekas neatidarė. Apklausti kaimynai paaiškino, jog bute Nr. 11 gyveno mergina, tačiau jie jos seniai nematė, ir nurodė, kad ji galimai yra išvykusi į užsienį. 2018 m. rugsėjo 24 d. į darbą bendrovėje buvo priimta Lietuvos Respublikos pilietė J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Kauno mieste, tačiau jos darbo sutartis Migracijos departamentui nebuvo pateikta.
Tad aukščiau nustatytų aplinkybių visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad Departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog nurodytų bendrovės darbuotojų (Lietuvos piliečių) įdarbinimas Bendrovėje yra formalus, o pareiškėjo pateikti duomenys apie Bendrovės darbuotojus, jų darbo sąlygas, neatitinka tikrovės, Bendrovės darbuotojai buvo įdarbinti tam, kad užsienietis atitiktų visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Šių darbuotojų darbo sutartys nepatvirtina Bendrovės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šių darbuotojų atliktas (atliekamas) darbo funkcijas. Vien tai, kad su minėtais darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys ir už juos mokamos socialinio draudimo įmokos, niekaip neįrodo, jog minėti darbuotojai realiai dirbo šioje Bendrovėje, siekė Bendrovės verslo plane numatytų rezultatų, o bendrovė vykdė veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjų skundo argumentai, kad atsakovas netinkamai nustatė, jog darbuotojai yra įdarbinti formaliai jų neapklausęs, nepagrįsti, kadangi atsakovas atliko išsamų Bendrovės darbuotojų veiklos tyrimą, išnaudojo visas galimybes gauti jų paaiškinimus, o tai, kad neįmanoma buvo oficialiai nurodomų darbuotojų rasti nei jų darbo vietose, nei namuose ir jų apklausti, kaip tik ir paneigia skundo argumentus apie neva realią Bendrovės ūkinę veiklą ir realų Lietuvos piliečių įdarbinimą šioje įmonėje, ir patvirtina departamento išvadą apie tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą kreipiantis dėl leidimo pakeitimo (išdavimo). Šios pagrįsto departamento išvados padarytos remiantis visuma surinktų ir išanalizuotų Bendrovės ir atskirų jos darbuotojų duomenų, o ne iš pavienių pareiškėjų nurodomų faktų.
Prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi užsienietis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (I tomas, b. l. 65). Bendrovės 2017 m. verslo plane (toliau – ir Verslo planas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė taip pat nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (I tomas, b. l. 104). VĮ Registrų centre buvo įregistruotas 2017 m. lapkričio 9 d. Pareiškėjas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo kreipėsi 2018 m. balandžio 27 d. Pareiškėjas turi įrodyti, kad bendrovė vykdė veiklą 6 mėnesius iki prašymo pateikimo, t. y. nuo 2017 m. spalio mėn. Bendrovės verslo plane „Informacinių technologijų paslaugos“ deklaruojama pagrindinė bendrovės veikla yra informacinių technologijų (toliau - IT) paslaugos. Verslo plane paaiškinama, kad bendrovė kuria programines sistemas, vykdo internetinių svetainių kūrimo, diegimo, palaikymo darbus, kuria pardavimų CRM sistemas, taip pat yra sukurtas stambus projektas „Smart home“, kurio vystymas užtruko net porą metų (projektas ir sistema skirta išmanaus namo modernizavimui). Verslo plane konstatuojama, kad produktus, paslaugas ir IT darbus atlieka direktorius bei akcininkai. Bendrovė taip pat atlieka investicijas - turi įsigijusi nekilnojamojo turto Vokietijoje, kur „šiuo metu dar vyksta statybos“ (planuojama šį turtą parduoti arba nuomoti, kai statybos bus užbaigtos). Kita bendrovės investicinė sritis - 2017 m. pabaigoje Lenkijoje įsteigta dukterinė įmonė Sp.z.o.o. „(duomenys neskelbtini)“, kurią planuojama naudoti siekiant išplėsti IT produkcijos ir paslaugų pardavimus užsienio rinkoje. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į tai, kad verslo plano IV skyriuje „Planų ir tikslų įgyvendinimas“ akcentuojama, kad visi 2017 m. iškelti tikslai yra įgyvendinti, o VI skyriuje „Finansinių rodiklių analizė“ konstatuojama, kad bendrovės apyvarta per 2017 m. pasiekė 277 781 Eur, grynasis pelnas - 146 337 Eur, - pabrėžia, kad šie finansiniai rodikliai sutampa su 2017 metų bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitoje, kuri, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, buvo sudaryta 2018 m. sausio 30 d., pateiktais rodikliais (II t., b. l. 70–72). Padarė išvadą, kad bendrovės verslo planas buvo parengtas ne anksčiau kaip 2018 m. sausio 30 d., t. y. likus mažiau kaip 3 mėnesiams iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad bendrovė turi vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje pagal verslo planą bent pusę metų iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo - nagrinėjamu atveju nuo 2017 m. spalio 27 d. iki 2018 m. balandžio 27 d.).
Migracijos departamentui pateiktus bendrovės banko sąskaitų 2017-09-12-2018-04-23 ir 2017-10-01-2018-04-30 bei 2017-01-01-2018-05-03 Paysera išrašus, nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje registruotos įmonės į bendrovės banko sąskaitą iš viso pervedė 13 032,95 Eur, o Jungtinės Karalystės įmonė (iš viso - 448 000 Eur) ir Bakans Baltic Ou (2017-10- 26 - 16 150 Eur) - 464 150 Eur, t. y. daugiau kaip 97% visų bendrovės gautų piniginių įplaukų (II t. b. l. 52–69). Migracijos departamentas detaliai analizavo ir pareiškėjo pateiktas sutartis, taip pat sąskaitas faktūras, priėmimo-perdavimo aktus, kasos pajamų orderius ir nustatė:
Aprašomoji dalis
Jungtinėje karalystėje registruota įmone Ter Ag Ltd. Pagal 2018 m. sausio 23 d. tarp bendrovės ir Jungtinės Karalystės įmonės sudarytą Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį šalys įsipareigojo ateityje sudaryti Pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo sutartį dėl negyvenamosios / saugomos paskirties objekto Vokietijoje. Jungtinės Karalystės įmonė į bendrovės banko sąskaitą 2018-02-12 pervedė 150 000 Eur, 2018-02-19- 101 000 Eur, 2018-02-20-49 000 Eur bei 13 000 Eur ir 2018-02-21 -87 000 Eur (iš viso Jungtinės Karalystės įmonė nuo 2017-09-12 iki 2017-04-23 į bendrovės banko sąskaitą pervedė 448 000 Eur). 2017-12-11 už suteiktas IT paslaugas - „Smart home“ programinės įrangos komplekso įdiegimo programos paruošimą pervedė 48 000 Eur sumą.
-pagal 2017-05-17 su UAB „M Capital“ sudarytą Informacinių technologijų paslaugų sutartį bendrovė įsipareigojo suteikti IT paslaugas - pardavimų CRM sistemos kūrimą ir įdiegimą 2017-05-18 sąskaitą faktūrą 8 000 Eur sumai ir 2017-08-03 - 5 000 Eur sumai, 2017-08-03 paslaugų priėmimo-perdavimo aktą ir sistemos vizualizaciją.
- pagal 2017-06-01 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą Paslaugų sutartį bendrovė įsipareigojo teikti IT paslaugas (išanalizuoti esamą kliento duomenų saugojimo ir valdymo sistemą, pristatyti restruktūrizavimo / tobulinimo pasiūlymus ir prižiūrėti naujos sistemos įdiegimą bei atlikti monitoringą (jei pageidaujama); atlikti einamuosius IT priežiūros darbus; įvertinti kliento internetinės svetainės efektyvumą ir pritaikymą Google AdWords sistemai; esant poreikiui atlikti duomenų atsarginį kopijavimą ir atstatymą). UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bendrovės banko sąskaitą 2017-09-26 ir 2017-10-20 pervedė po 220,78 Eur, 2017-11-30 - 137,43 Eur, 2017- 12-22 - 433,96 Eur, 2018-01-26 - 328,60 Eur ir 2018-03-06 - 433,73 Eur (iš viso - 1 775,28 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2018-02-01 iki 2018-09-24 buvo įdarbintas buvęs bendrovės darbuotojas R. B., gim. (duomenys neskelbtini), o nuo 2018-02-01 iki šiol yra įdarbintas dar vienas buvęs bendrovės darbuotojas T. N., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu pažymėtina, kad Migracijos departamentui pateikti dokumentai neįrodo, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje sutartyje nurodytus darbus atliko bendrovėje įdarbinti asmenys.
- pagal 2017-10-18 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą Informacinių technologijų paslaugų sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo suteikti IT paslaugas (internetinės svetainės kūrimas ir palaikymas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bendrovės banko sąskaitą 2017-11-15 pervedė 70 Eur, 2017-12-13,2018- 01-24 ir 2018-02-19 - po 300 Eur (iš viso - 970 Eur). Pažymėta, kad, Migracijos departamento duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu yra įdarbintas vienintelis asmuo - direktorius E. L., gim. (duomenys neskelbtini), kurio draudžiamosios pajamos nuo 2017-04-01 sudaro vos po 47,50-50 Eur per mėnesį.
- pagal 2017-10-26 su MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą Informacinių technologijų paslaugų sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo suteikti IT paslaugas (internetinės svetainės kūrimas, palaikymas, platformos integravimas, SEO paslaugos, Google adwards paslaugos). MB „(duomenys neskelbtini)“ į bendrovės banko sąskaitą 2017- 11-15 pervedė 300 Eur, 2017-12-13, 2018-01-24 ir 2018-02-19-po 1 500 Eur (iš viso - 4 800 Eur). Pažymėtina, kad, Migracijos departamento duomenimis, MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-05-27 yra įdarbinti tik 2 asmenys - užsienio valstybės pilietis A. Y., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nėra kreipęsis nei dėl leidimo laikinai gyventi, nei dėl nacionalinės vizos išdavimo, ir šios mažosios bendrijos direktorius E. L., kuris kartu yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas.
- pagal 2018-02-14 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą Informacinių technologijų paslaugų sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo suteikti IT paslaugas (IT įrangos priežiūra), 2018-02-28 paslaugų priėmimo-perdavimo aktą dėl automobilio programinės įrangos perrašymo, sąskaitą faktūrą ir 2018- 03-07 kasos pajamų orderį 240 Eur sumai bei 2018-03-30 paslaugų priėmimo-perdavimo aktą dėl automobilio programinės įrangos perrašymo ir papildomų IT darbų, sąskaitą faktūrą bei 2018-04-03 kasos pajamų orderį 400 Eur sumai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje uždarojoje akcinėje bendrovėje nuo 2018-03-19 yra įdarbintas tik vienas asmuo - direktorius V. A., gim. (duomenys neskelbtini). Nors V. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo paskirtas 2014-05-15, tačiau jis nuo 2017-02-01 iki 2018-03-19 nebuvo įdarbintas šioje uždarojoje akcinėje bendrovėje. Svarbu paminėti tai, kad minėtu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įdarbinto nė vieno asmens. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki šiol nėra pateikusi VĮ Registrų centrui nei 2016 m., nei 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinio.
Paslaugų teikimo sutartyse, sąskaitose faktūrose nurodytos bendro pobūdžio kitiems asmenims teikiamos paslaugos, detaliau neatskleidžiant tokių paslaugų suteikimo turinio, sutarčių įgyvendinimo detalių, taip pat paslaugos, kaip pavyzdžiui Jungtinės karalystės bendrovei paslaugos teiktos nesusijusios su verslo plane numatyta veikla. Migracijos departamentas vertindamas šiuose dokumentuose nurodytų sandorių ir ūkinių operacijų turinį pagrįstai suabejojo jų realumu. Nesant objektyvių duomenų apie Bendrovės pagal verslo planą ir steigimo dokumentuose numatytą ūkinę-komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos, banko sąskaitos išrašas negali būti laikomi pakankamais įrodymais, patvirtinančiais Bendrovės ūkinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymą. Juo labiau, kad didžioji dalis pajamų gaunama iš užsienio valstybėse registruotų įmonių, o ne Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių įmonių. Skundo argumentai apie realią bendrovės veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvertinus sandorių su Lietuvoje registruotomis įmonėmis apimtį ir jų piniginę išraišką bendrovės sudarytų sandorių ir atliktų ūkinių operacijų sumoje, - apskritai deklaratyvaus pobūdžio.
Fiktyvi įmonė – juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, (toliau – dalyvis), vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).
Įvertinimo, ar įmonė yra fiktyvi, tvarką, nustato Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1V-367 redakcija).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs pareiškėjo Migracijos departamentui pateiktų dokumentų visumą, daro išvadą, kad migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog Bendrovė 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė veiklos pagal pateiktą naują verslo planą Lietuvos Respublikoje, o pateikti duomenys apie šiuo laikotarpiu vykdytą veiklą (veiklos vykdymo vietą, Bendrovėje dirbančius darbuotojus ir jų darbo sąlygas) pilnai neatitinka tikrovės. Aukščiau išanalizuoti bendrovės veiklos duomenys, verslo partneriai ir pareiškėjų argumentas, kad įmonės veikla negali apsiriboti vien Lietuvos Respublikos teritorija tik patvirtina departamento išvadų pagrįstumą, kadangi pareiškėjas, siekdamas pirmą kartą gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje investicijų Lietuvoje pagrindu, įsipareigojo veiklą (ar bent didžiąją jos dalį) vykdyti (investuoti) būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Taigi, išnagrinėjus turimus dokumentus, įvertinus surinktą informaciją, konstatuotina, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą, Bendrovės darbuotojų darbo vietas ir atliekamas funkcijas, apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik formaliai atitikti visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi gavimo sąlygas ir gauti leidimą laikinai gyventi ir nevaržomai keliauti po Šengeno valstybes). Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjai pakeisti leidimą laikinai gyventi ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintų Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4840-756/2016), vertintina, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Nagrinėjamu atveju surinktų duomenų visuma, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo pateiktais dokumentais Migracijos departamentui patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo realios teisėtos veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje yra pagrįstos. Todėl ginčijamo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, taip pat yra teisėta ir pagrįsta.
Kaip minėta, pareiškėjo sutuoktinė Gruzijos pilietei D. S. prašė išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą (kai yra šeimos susijungimo atvejis) ir 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą (kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi). Kadangi nėra pagrindo pareiškėjui D. S. pakeisti leidimą laikinai gyventi, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėja D. S. neatitinka nurodytų sąlygų dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo šeimos susijungimo atveju.
Jokie kiti pareiškėjų skundo argumentai nei atskirai juos paėmus, nei kartu su aukščiau aptartais nesudaro pagrindo teismui spręsti kitaip. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai, kvestionuodami atsakovo priimtą sprendimą, iš esmės teismui nenurodė jokių naujų, papildomų reikšmingų aplinkybių dėl įmonės veiklos realumo, kurios paneigtų departamento nustatytus ir teisme pasitvirtinusius faktus apie tai, kad užsieniečiai neatitinka Įstatymo 45 str. 1 d. 1 p. įtvirtintų imperatyvių kriterijų, o įmonė pagrįstai buvo įvertinta kaip ta, kurios veikla imituojama, formaliai įdarbinant asmenis, pateikti pareiškėjų duomenys neatspindi tikrovės.
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad Migracijos departamento 2018 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-00867-00868 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui D. S. ir atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Gruzijos pilietei D. S.“ yra teisėtas ir pagrįstas. Panaikinti ginčijamą sprendimą pareiškėjų skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjų D. S. ir D. S. (D. S.) skundą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.