- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-28
- Bylos Nr.
- I-1116-1066/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03810-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis, Bronius Januška, Gediminas Užubalis
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- M. A.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui K. J.,
atsakovės Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei J. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. (M. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas su skundu (T I, b. l. 2-8) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos Departamento prie LR VRM 2018 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. (15/4-1) (00873), kuriuo atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai bus pateikti vėliau.
2. Skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais.
2.1. Nurodo, kad atsakovas netinkamai nustatė, kad bendrovė fiktyviai vykdo veiklą ir joje įdarbinti darbuotojai dirba tik formaliai, nes Migracijos departamentas atliko tik formalų dokumentų vertinimą bei netinkamai nustatė, kad darbuotojai įmonėje neatlieka jokių funkcijų, kadangi nei vienas iš darbuotojų nebuvo apklaustas. Tokiu atveju, negalėjo vien tik iš paaiškinimo nustatyti apie darbuotojų formalų įdarbinimą. Be to į bendrovės nuomojamas patalpas realiai niekas nebuvo atvykęs, kadangi bendrovės darbuotojai pastoviai būna biuro patalpose nuo 9.00 iki 18.00 vai., išskyrus pietų pertrauką nuo 12.00 iki 13.00 val. Pažymi, kad bendrovė iš savo uždirbtų pajamų, moka darbo užmokesčius ir kitus visus mokesčius. Kad klientai mokėtų už suteiktas paslaugas bendrovė privalo ir vykdo veiklą realiai. Bendrovės veikla turi ilgalaikiškumo rodiklių, todėl turi įtakos Lietuvos ekonomikai, gaunant pajamas iš kitų valstybių, nes smulkus ir vidutinis verslas (SVV) yra itin svarbus šalies ekonomikai ir apima beveik visas Lietuvoje veikiančias įmones (99.8% veiklą vykdančių įmonių pagal 2014 m. statistiką). Valstybinės institucijos deklaruoja siekį skatinti smulkų ir vidutinį verslą, kas leistų spręsti ir platesnes šalies problemas - paspartinti naujų darbo vietų kūrimąsi, stiprinti viduriniąją klasę, išlaikyti šalies bendrojo vidaus produkto augimą ir mažinti šalies regionų socialinę atskirtį
2.2 Bendrovė faktiškai nuomojasi patalpas ir ten visą aukščiau nurodytą laiką dirba joje įdarbinti darbuotojai, tai gali paliudyti kiti patalpų nuomininkai esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nesuprantama, kaip Migracijos departamento atstovams nepavyko įeiti į patalpas ir negalėjo apklausti kitų nuomininkų esančių šiame pastate. Biuras (duomenys neskelbtini) - tai yra reali darbo vieta, kur UAB „GRGC Invest“ ofisas yra naudojamas pilną darbo dieną. Yra iškaba lauke, taip pat ant durų antrame aukšte, kur sėdi darbuotojai. Pastato savininkas V. V., biurą nuomoja kelios įmonės, tarp kurių ir UAB Nordfinance bei UAB Intelligent Capital, nes pastate yra keletas kabinetų, dėl to ir sutampa adresai, bei Lietuvos įstatymai piliečiams nedraudžia dirbti keliose bendrovėse, neviršijant nustatytas darbo laiko valandas per savaitę.
2.3. Sprendimas, kad pareiškėjo socialinių ir ekonominių interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, galimai Lenkijoje ir Vokietijoje, yra nepagrįstas, nes surinktų duomenų visuma visiškai nepatvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl mano tikslo ir sąlygų, sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. Nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas - ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, jis Lietuvoje įsteigęs investicinę bendrovę UAB „Bėrus LT“. Iš šių dviejų bendrovių pareiškėjas gauna nemažus dividendus, bei jau 3 metus deklaruoju pajamas ir moku mokesčius Lietuvoje.
2.4. Bendrovės veiklos vykdymo teritorija negali būti tik Lietuvos teritorija, nes tai apriboja verslo ekonominį vystymą. O priimant sprendimą dėl fiktyvios-formalios veiklos vien tik iš pajamų šaltinio šalies, negalima daryti išvada, kad bendrovė veiklos Lietuvoje nevykdo. Tokiu atveju didžioji dalis Lietuvos bendrovių turi persiregistruoti ir vykdyti veiklą kitose šalyse.
2.5. Migracijos departamentas teigia, kad buvo teikiama tikrovės neatitinkanti informacija apie atliktas paslaugas kuriant interneto svetainę, bet adresu (duomenys neskelbtini) ji neveikė, nes bendrovės prašymu buvo pakeistas interneto svetainės adresas į (duomenys neskelbtini).
2.6. Migracijos departamentas klaidingai teigia, kad atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio M. A. vykdyti bendrovės akcininko numatytų pareigų ir teikti paslaugas pagal autorinę sutartį (pavyzdžiui, nuotoliniu būdu, pasitelkiant įgaliotus atstovus, taip pat atvykstant į Lietuvos Respubliką su Šengeno viza ar kitu tokią teisę suteikiančiu dokumentu). Netinkamai buvo įvertintina, kad bendrovės veiklos pobūdis ir mastas, nereikalauja M. A. nuolatinio būvimo joje, kadangi tik pareiškėjui, kaip akcininkui tiesiogiai dalyvaujant veikloje ir galima tinkamai vykdyti veiklą, stebėti naujas galimybes, o ne aklai vadovautis verslo plane prognozuojamais veiksmais. Būtent dėl tiesioginio dalyvavimo akcininko veikloje ši bendrovė dar nebankrutavo, o gavo nemažai pelno, išmokėjo dividendus nuo kurių buvo tinkamai sumokėti visi mokesčiai.
2.7. Darbuotojos A. Ž. darbo valandos yra nuo 9 iki 6 h. Pietūs 12.00-13.00. Įstatymai nedraudžia jai dirbti papildomai, dar ji dirba: UAB Nordfinance, tai apskaitos paslaugas teikianti įmonė, taip pat veda buhalteriją ir įmonei UAB GRGC Invest. Ž. ten dirba 1 val./per dieną. Atlyginimas (neatskaičius mokesčių) - (duomenys neskelbtini). GRGC Invest įmonei Nordfinance kas mėnesį moka pavedimu už buhalterines paslaugas pagal faktūra (duomenys neskelbtini) per mėn. ir UAB Intelligent Capital, tai teisines paslaugas teikianti įmonė, darbai nesusiję su UAB „GRGC Invest“. A. Ž. ten dirba 2 val. per dieną. Atlyginimas (neatskaičius mokesčių) – (duomenys neskelbtini). A. Ž. pareiškė, kad atvykti į Migracijos departamentą šaukimo negavo. Gyvenamasis adresas yra (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini). Rašte nenurodyta, kur Migracijos valdybos tikrintojai ėjo ir kokiu adresu tikrino. Dėl K. I. šaukimo paaiškino, kad jis buvo komandiruotėje dėl Vokietijoje esamo UAB „GRGC Invest“ nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto pardavimo.
2.8. Pažymi, kad visi prieš tai gauti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduoti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Leidimo išdavimo metu pareiškėjas ir UAB „GRGC Invest“ atitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - ir Įstatymas) reikalavimus, t. y. ginčo dėl anksčiau išduotų leidimų laikinai gyventi išdavimo teisėtumo nėra. Nepaisant to, Departamentas Sprendime akcentuoja, jog Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos nebuvo laikomasi Sprendimo priėmimo metu. Departamentas, priimdamas Sprendimą, netinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją bei faktines aplinkybes, skundžiamas Sprendimas nėra adekvati priemonė siekiamam tikslui - užtikrinti Šengeno erdvės valstybių narių interesus ir užkirsti kelią nepageidaujamiems asmenims atvykti į Lietuvos Respubliką bei Šengeno erdvę.
2.9. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintame Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau - ir Tvarkos aprašas) 84 punkte nustatyta ir tai, kad Migracijos departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus: išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti (84.1); organizuoja užsieniečio apklausą raštu ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. Kai užsienietis yra Lietuvos Respublikoje, apklausą raštu atlieka Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas.
2.10. Taigi, pagal aptartą teisinį reglamentavimą užsieniečiui, pretenduojančiam gauti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nėra draudžiama turėti kitų nei verslas teisėtų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslų, taip pat nėra diferencijuojamas jų (tikslų) eiliškumas, todėl aplinkybių, nustatytų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, su kuriomis siejamas buvimas sąlygų, patvirtinančių užsieniečio užsiėmimą ir ketinimą užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, konstatavimas, nesant duomenų apie įmonės, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, aktyvumą, yra pakankamas pagrindas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi šiuo aspektu vertinti kaip pagrįstą.
Šalies argumentai
2.11. Pareiškėjas nurodo, kad vykdo ir ketina toliau vykdyti UAB „GRGC Invest“ veiklą ir šiuo pagrindu, bent jau formaliai, tikrai pagrindžia mano ir UAB „GRGC Invest“ atitiktį Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams - duomenis apie bendrovės vykdomą veiklą pastaruosius 6 mėnesius, įsteigtas darbo vietas ir jose dirbančius darbuotojus, bendrovės kapitalą, pareiškėjui priklausančią bendrovės akcijų dalį, todėl nei ginčijamame sprendime aptarti duomenų trūkumai, nei turėti duomenys apie pareiškėjui anksčiau išduoto leidimo laikinai gyventi pagrįstumo, taip pat UAB „GRGC Invest“ deklaruojamus verslo ryšius su užsienyje registruotomis įmonėmis, arba įmonėmis, kurių dalyviai ir vadovai, yra užsieniečiai, turintys leidimą laikinai gyventi, dar nesudaro pagrindo teigti, kad UAB „GRGC Invest“ yra fiktyvi Įstatymo prasme (Juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas ar įsigytas siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui - šio juridinio asmens dalyviui, vadovui, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariui - gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje), o veiksniai, suponuojantys būtinybę atlikti detalesnį tyrimą yra nustatyti Tvarkos apraše - 100 punktas nustato, kad jeigu leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas užsieniečiui Įstatymo 45 straipsnyje nustatytais pagrindais, įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra šis užsienietis, yra fiktyvi. Pagal Tvarkos aprašo 101 punktą įgaliotas Migracijos departamento ar migracijos tarnybos valstybės tarnautojas, nustatęs Aprašo 100 punkte nurodytų veiksnių ir įtaręs, kad įmonė buvo įsteigta ar įsigyta nesiekiant vykdyti šios įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o siekiant užsieniečiui, kuris yra šios įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, gauti leidimą laikinai gyventi, turi pradėti patikrinimą, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Šiuo atveju informacija gaunama: užsienietį, kuris yra įmonės dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, apklausus raštu (užpildomas apklausos lapas); apklausus įmonės verslo ir (ar) paslaugų partnerius Lietuvos Respublikoje; nuvykus į įmonės registracijos vietą arba įjos veiklos vykdymo vietą, kai įmonė yra įsikūrusi ne tuo adresu, kuriuo ji registruota; išsiuntus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis apie pateiktuose įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytos veiklos vykdymą; kitais teisėtais būdais.
2.12. Bendrovės veikla trunka pakankamai ilgai ir joje įsteigtos darbo vietos ir visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotoju vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, dirba darbuotojai, nėra fiktyvi Įstatymo prasme, atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti laikomas pagrįstu, kadangi nėra pagrindo konstatuoti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyto pagrindo buvimą, t. y. nelegalios migracijos grėsmę.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad nesutinka su skundu.
3.1. 2018 m. vasario 13 d. pareiškėjas tuo pagrindu, kad jis yra UAB „GRGC Invest“ (toliau - Bendrovė), kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, dalyvis, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - leidimas laikinai gyventi) ir kitus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą.
3.2. Paaiškino, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išvardintos faktinės aplinkybės, kurios suponuoja normoje įtvirtintos taisyklės taikymą, t. y. nurodoma, kada išduoti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto (iki 2018-06-30 galiojusi Įstatymo redakcija) nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ir kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, išduoti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą - jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
3.3. Išnagrinėjus turimus dokumentus ir įvertinus visą surinktą medžiagą, 2018 m. spalio 19 d. Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, ir 14 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Ginčijamame sprendime konstatuota, kad pateikti dokumentai apie bendrovės vykdomą veiklą (sutartys, sąskaitos-faktūros, bankų sąskaitų išrašai) neįrodo bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje (didžioji dauguma Bendrovės sutarčių su klientais sudarytos išimtinai su užsienio valstybėse registruotomis įmonėmis, taip pat joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje
gyvenantys užsieniečiai). Pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimai gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme (Įstatymo 45 straipsnyje) nustatytu pagrindu, t.y. neatitinka sąlygos, kad įmonė turi ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdyti pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje ir sąlygos dėl visa darbo laiką turinčių dirbti darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.
3.4. Migracijos departamentas nevertino ir nekonstatavo, kad bendrovė yra fiktyvi. Visų antra, bendrovės darbuotojai nebuvo apklausti todėl, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau - Migracijos valdyba) pareigūnai nerado darbuotojų nei jų darbo vietose, nei jų nurodytais gyvenamosios vietos adresais. Be to, darbuotojas, kurio sugyventinei buvo įteiktas šaukimas, neatvyko į apklausą nurodytu laiku. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo teiginys, kad jis moka darbuotojams darbo užmokesčius ir kitus mokesčius nepaneigia Migracijos departamento ginčijamo sprendimo išvados, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti, t.y., kad bendrovėje nėra visą darbo laiką dirbančių darbuotojų ir kad Migracijos departamentui pateiktose sutartyse nurodytus programavimo ir IT darbus būtų atlikę bendrovėje įdarbinti Lietuvos Respublikos piliečiai.
3.5. Pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius pagal verslo planą bendrovės vykdomai veiklai Lietuvos Respublikoje pagrįsti pateikė dokumentus, dėl kurių turinio kilo abejonių. Bendrovės verslo plane „Informacinių technologijų paslaugos“ deklaruojama, jog pagrindinė bendrovės veikla yra informacinių technologijų (toliau - IT) paslaugos. Verslo plane paaiškinama, kad bendrovė kuria programines sistemas, vykdo internetinių svetainių kūrimo, diegimo, palaikymo darbus, kuria pardavimų CRM sistemas, taip pat yra sukurtas stambus projektas „Smart home“, kurio vystymas užtruko net porą metų (projektas ir sistema skirta išmanaus namo modernizavimui). Tuo tarpu pareiškėjas 2016 m. kovo 10 d. kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, buvo pateikęs bendrovės verslo aprašymą, kuriame deklaruojama pagrindinė bendrovės veikla buvo suvirinimo, aukštalipių, statybos, elektros ir kitos inžinerinės paslaugos. Verslo plane konstatuojama, kad produktus, paslaugas ir IT darbus atlieka direktorius bei akcininkai. Ši aplinkybė kelia abejonių dėl bendrovėje įdarbintų Lietuvos Respublikos piliečių vykdomų funkcijų bendrovėje tikrumo. Kartu pažymėtina, kad bendrovėje nėra įdarbinta nė vieno verslo plane nurodomai veiklai vykdyti tinkamos kvalifikacijos darbuotojo, t. y. IT specialisto. Verslo plane taip pat nurodomas naujas bendrovės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), kuris VĮ Registrų centre buvo įregistruotas 2017 m. lapkričio 9 d. Paminėtina, kad pareiškėjas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo kreipėsi 2018 m. vasario 13 d. Verslo plane nurodomas, jog bendrovė taip pat atlieka investicijas - turi įsigijusi nekilnojamojo turto Vokietijoje, kur „šiuo metu dar vyksta statybos“ (planuojama šį turtą parduoti arba nuomoti, kai statybos bus užbaigtos). Kita bendrovės investicinė sritis - 2017 m. pabaigoje Lenkijoje įsteigta dukterinė įmonė Sp.z.o.o. „We Praca Poland“, kurią planuojama naudoti siekiant išplėsti IT produkcijos ir paslaugų pardavimus užsienio rinkoje. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių dėl bendrovės siekio ir ateities perspektyvų plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje keliant šalies ūkį bei kuriant naujas darbo vietas, kadangi prioritetas teikiamas užsienio rinkai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog verslo plano IV skyriuje „Planų ir tikslų įgyvendinimas“ akcentuojama, kad visi 2017 m. iškelti tikslai yra įgyvendinti, o (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, kad šie finansiniai rodikliai sutampa su 2017 metų bendrovės pelno (nuostolio) ataskaitoje, kuri, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, buvo sudaryta 2018-01-30, pateiktais rodikliais. Tai reiškia, kad bendrovės verslo planas buvo parengtas ne anksčiau kaip 2018-01-30, t. y. likus mažiau kaip 2 savaitėms iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad bendrovė turi vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje pagal verslo planą bent pusę metų iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo - nagrinėjamu atveju nuo 2017-08-13 iki 2018-02-13).
3.6. Verslo plano II skyriuje „Klientai“ teigiama, jog pagrindiniai bendrovės klientai yra Lietuvoje registruotos įmonės, tačiau, Migracijos departamento Imigracijos skyriaus vertinimu, šis teiginys neatitinka tikrovės, kadangi pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad didžioji dauguma (48 tūkst. Eur) visų bendrovės piniginių įplaukų buvo gauta iš Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės Ter Ag Ltd. Taigi, vertinant bendrovės verslo plane pateiktą informaciją ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto imperatyvaus reikalavimo, o minėtas užsienietis - Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.
3.7. Pareiškėjas su prašymu pateikė 2015 m. birželio 1 d. su Jungtinėje Karalystėje registruota įmone Ter Ag Ltd. (toliau - Jungtinės Karalystės įmonė) lietuvių kalba sudarytą Informacinių technologijų paslaugų sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo suteikti IT paslaugas - „Smart home“ programinės įrangos komplekso įdiegimo programos paruošimą, 2017 m. lapkričio 7 d. paslaugų priėmimo-perdavimo aktą ir sąskaitą faktūrą 48 000 Eur sumai, kuri į bendrovės banko sąskaitą buvo pervesta 2017 m. gruodžio 11 d. bei programinės įrangos diegimo plano aprašymą rusų kalba. Pažymėtina, jog Migracijos departamentui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad darbai buvo atliekami ir paslaugos teikiamos būtent Lietuvos Respublikoje ar kad darbus atliko bendrovėje įdarbinti asmenys. 2018 m. gegužės 7 d. Migracijos departamentas gavo 2018-01-23 tarp bendrovės ir Jungtinės Karalystės įmonės sudarytą Preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią šalys įsipareigojo ateityje sudaryti Pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo sutartį dėl negyvenamosios / saugomos paskirties objekto Vokietijoje. Pažymėtina, kad šios sutarties vykdymas taip pat nesusijęs su paslaugų teikimu Lietuvos Respublikoje. Jungtinės Karalystės įmonė į bendrovės banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paslaugų teikimas Jungtinės Karalystės įmonei nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje;
3.8. Pareiškėjas su prašymu pateikė 2017 m. gegužės 17 d. su UAB „M Capital“ sudarytą Informacinių technologijų paslaugų sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo suteikti IT paslaugas - pardavimų CRM sistemos kūrimą ir įdiegimą, 2017 m. gegužės 18 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) sumai ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. - (duomenys neskelbtini) sumai, 2017 m. rugpjūčio 3 d. paslaugų priėmimo-perdavimo aktą ir sistemos vizualizaciją. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovė turi vykdyti veiklą pagal verslo planą bent pusę metų iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi, šie duomenys nepatvirtina veiklos pagal verslo planą.
3.9. Pareiškėjas su prašymu pateikė 2017 m. birželio 1 d. su UAB „Algauto“ sudarytą Paslaugų sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo teikti IT paslaugas (išanalizuoti esamą kliento duomenų saugojimo ir valdymo sistemą, pristatyti restruktūrizavimo / tobulinimo pasiūlymus ir prižiūrėti naujos sistemos įdiegimą bei atlikti monitoringą (jei pageidaujama); atlikti einamuosius IT priežiūros darbus; įvertinti kliento internetinės svetainės efektyvumą ir pritaikymą Google AdWords sistemai; esant poreikiui atlikti duomenų atsarginį kopijavimą ir atstatymą), paslaugų priėmimo-perdavimo aktus ir sąskaitas faktūras. UAB „Algauto“ į bendrovės banko sąskaitą 2017-09-26 iki 2018-03-06 (duomenys neskelbtini). Svarbu paminėti tai, kad UAB „Algauto“ nuo 2018-02-01 iki 2018-09-24 buvo įdarbintas buvęs bendrovės darbuotojas R. B., gim. 1995 m., o nuo 2018-02-01 iki šiol yra įdarbintas dar vienas buvęs bendrovės darbuotojas T. N., gim. 1993 m. Kartu pažymėtina, kad Migracijos departamentui pateikti dokumentai neįrodo, jog su UAB „Algauto“ sudarytoje sutartyje nurodytus darbus atliko bendrovėje įdarbinti asmenys.
3.10. Pareiškėjas su prašymu pateikė 2017 m. spalio 18 d. su UAB „InBetas“ sudarytą Informacinių technologijų paslaugų sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo suteikti IT paslaugas (internetinės svetainės kūrimas ir palaikymas), paslaugų priėmimo-perdavimo aktą ir sąskaitą faktūrą 70 Eur sumai už interneto svetainės kūrimą, paslaugų priėmimo-perdavimo aktus bei sąskaitas faktūras po 300 Eur už interneto svetainės kūrimą ir atliktų darbų metinę ataskaitą 2017-12- 31 dienai. UAB „InBetas“ į bendrovės banko sąskaitą iš viso pervedė 970 Eur. Pažymėtina, kad, Migracijos departamento duomenimis, UAB „InBetas“ šiuo metu yra įdarbintas vienintelis asmuo - direktorius E. L., gim. 1984 m., kurio draudžiamosios pajamos nuo 2017-04-01 sudaro vos po 47,50-50 Eur per mėnesį (vadinasi, jis UAB „InBetas“ dirba ne daugiau kaip 1 val. per dieną). Atkreiptinas dėmesys ir tai, jog Migracijos departamentui imigracijos skyriui patikrinus interneto svetainę www.inbet.lt, nustatyta, kad ji iki šiol yra kuriama. Kartu pažymėtina, kad Migracijos departamentui pateikti dokumentai neįrodo, jog su UAB „InBetas“ sudarytoje sutartyje nurodytus darbus atliko bendrovėje įdarbinti asmenys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad deklaruojamas paslaugų teikimas UAB „InBetas“ nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą realios bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje.
3.11. Pareiškėjas su prašymu pateikė 2017 m. spalio 26 d. su MB „Euporija“ sudarytą Informacinių technologijų paslaugų sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo suteikti IT paslaugas, paslaugų priėmimo-perdavimo aktus bei sąskaitas faktūras po 1 500 Eur ir atliktų darbų metinę ataskaitą 2017-12-31 dienai. MB „Euporija“ į bendrovės banko sąskaitą pervedė iš viso - (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad, Migracijos departamento duomenimis, MB „Euporija“ nuo 2015-05-27 yra įdarbinti tik 2 asmenys - užsienio valstybės pilietis A. Y., gim. 1965 m., kuris nėra kreipęsis nei dėl leidimo laikinai gyventi, nei dėl nacionalinės vizos išdavimo, ir šios mažosios bendrijos direktorius E. L., kuris kartu yra UAB „InBetas“ vadovas. Si aplinkybė kelia pagrįstų įtarimų, kad sutartis su E. L. vadovaujama UAB „InBetas“ buvo sudaryta tik formaliai, t. y. tik siekiant imituoti aktyvesnį bendrovės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymą. Kartu pažymėtina, kad Migracijos departamentui pateikti dokumentai neįrodo, jog su MB „Euporija“ sudarytoje sutartyje nurodytus darbus atliko bendrovėje įdarbinti asmenys.
3.12. 2018 m. balandžio 5 d. ir 2018 m. gegužės 7 d. Migracijos departamentas gavo pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus ir 2018-04-03 bei 2018-05-03 paaiškinimus. Nors Migracijos departamento Imigracijos skyrius prašė pateikti išsamų kiekvieno bendrovės darbuotojo 2017 m. spalio mėn. - 2018 m. balandžio mėn. atliktų darbų (teiktų paslaugų) aprašymą, Migracijos departamentui buvo pateikta abstraktaus pobūdžio informacija apie kai kurių įdarbintų asmenų pareigas: paaiškinime nurodoma, kad bendrovės direktorius, t.y. pareiškėjas, atsakingas už pagrindines kasdienes verslo užduotis, užsakymų vykdymo priežiūrą, naujų klientų paiešką, verslo susitikimų vykdymą, bendrovės biudžeto planavimą, bendrovės sutarčių pasirašymą, nesudėtingų IT darbų atlikimą, užduočių darbuotojams delegavimą ir kitų pagrindinių funkcijų bendrovėje atlikimą; projektų vadovė A. Ž., gim. 1989 m., rengia bendrovės dokumentus, sutarčių formas, prižiūri projektų terminus, projektų vykdymą, rengia ataskaitas, atstovauja bendrovę valstybinėse institucijose, atlieka kitas susijusias administracines ir projektų valdymo funkcijas), vadybininkas K. I. daugiausia analizuoja bendrovės plėtros galimybes, vertina investicinius projektus, atstovauja bendrovę su santykiuose su potencialiais investuotojais, vykdo kitas direktoriaus pavestas funkcijas; vadybininkas V. Š. (bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2015-03-16 iki 2018-06-12) aptarnauja klientus, dirba su UAB „Baurona“, priima klientų užklausas, ieško tiekėjų, lanko klientų įmones, vykdo kitas direktoriaus pavestas funkcijas. Svarbu paminėti tai, jog apie T. N., kuris bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2016-11-14 iki 2018-01-31, R. B., kuris bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2017-11-02 iki 2018-01-31, ir Ukrainos pilietę T. K., gim. 1952 m., kuri turėjo iki 2018-05-26 galiojusį leidimą laikinai gyventi ir kuri buvo įdarbinta bendrovėje nuo 2016-05-27 iki 2017-12-29, funkcijas ir atliktus darbus bendrovėje nebuvo pateikta visiškai jokios informacijos. Ši aplinkybė kelia pagrįstų įtarimų, kad minėti asmenys bendrovėje buvo įdarbinti tik formaliai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Migracijos departamentui nebuvo pateikta jokių realių bendrovėje įdarbintų Lietuvos Respublikos piliečių atliktus darbus patvirtinančių dokumentų. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl šių darbuotojų indėlio ir realių darbinių užduočių atlikimo bendrovėje.
3.13. Bendrovės 2018 m. gegužės 3 d. paaiškinime nurodoma, kad programavimo ir kitus su IT darbus atlieka bendrovės akcininkai pagal autorines sutartis - D. S. daugiausia dirbo su UAB „M Capital“, UAB „Euporija“ ir UAB „Inbetas“ užsakymais, o I. S. - su „Smart home“ projektu, skirtu Jungtinės Karalystės įmonei, pateikė autorines sutartis su šiais akcininkais. Migracijos departamento vertinimu, aplinkybė, kad programavimo ir IT paslaugas teikia patys bendrovės dalyviai, kelia pagrįstų abejonių dėl tikrųjų užsieniečių ketinimų ir leidimo laikinai gyventi gavimo tikslo - bendrovės akcininkai neieško darbuotojų, kuriuos galėtų įdarbinti bendrovėje reikiamiems programavimo ir IT darbams atlikti, tokiu būdu kurdami naujas darbo vietas ir teikdami naudą visuomenei.
3.14. 2018 m. balandžio 5 d. Migracijos departamentui buvo pateikta 2017 m. kovo 17 d. UAB „GRGC invest“ su UAB „Berus LT“, atstovaujama L. K., sudaryta paskolos sutartis dėl (duomenys neskelbtini) paskolos bendrovei. Įvertinus 2018-05-03 paaiškinime nurodytą aplinkybę, kad piniginės lėšos buvo paskolintos bendrovei tam, kad ji galėtų atsiskaityti su DEMOS Wohnbau GmbH už nekilnojamojo turto įsigijimą Vokietijoje, šis sandoris nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje, be to, UAB „Bėrus LT“ savininkai yra pareiškėjas ir kitas bendrovės akcininkas I. S..
3.15 Pagal Migracijos departamentui pateiktus bendrovės banko sąskaitų Paysera išrašus, nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje registruotos įmonės į bendrovės banko sąskaitą iš viso pervedė (duomenys neskelbtini), o Jungtinės Karalystės įmonė (iš viso - (duomenys neskelbtini)) ir Bakans Baltic Ou (2017-10- 26 — (duomenys neskelbtini)) - (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau kaip 97% visų bendrovės gautų piniginių įplaukų. Ši aplinkybė kelia įtarimą, kad bendrovė realios veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo ir buvo įsteigta tik tam, kad pareiškėjas bei kiti bendrovės dalyviai turėtų formalų pagrindą kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi gavimo. Tai rodo minėto užsieniečio nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, kaip bendrovės dalyvis (akcininkas bei direktorius), nėra suinteresuotas realios ūkinės-komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad veiklos vykdymo teritorija negali būti tik Lietuvos teritorija, nes tai apriboja verslo ekonominį vystymą. Nesutinkame su šiais teiginiais, kadangi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas reikalauja, kad įmonė vykdytų steigimo dokumentuose įtvirtintą veiklą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, vien formalūs įmonės veiklos požymiai (darbuotojams mokamas atlyginimas, mokami mokesčiai į valstybės biudžetą) savaime nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. Šiai pozicijai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje. 2018 m. birželio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4228-442/2018.
3.16. Migracijos departamento Imigracijos skyriui, kilus abejonių dėl bendrovės veiklos ir įdarbintų darbuotojų, Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui buvo išsiųstas 2018 m. kovo 28 d. prašymas atlikti bendrovės veiklos patikrinimą. Migracijos departamento Imigracijos skyriui, nagrinėjant bendrovės dalyvių - pareiškėjo, I. S. ir D. S. – prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi, taip pat kilo abejonių dėl tikrojo minėtų užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką. Migracijos valdyba 2018 m. rugsėjo 7 d. raštu pateikė Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. rugsėjo 5 d. tarnybinį pranešimą. Šiame tarnybiniame pranešime konstatuojama, kad nuvykus bendrovės deklaruojamu veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini) ant pastato buvo rasta bendrovės iškaba, tačiau patalpos buvo užrakintos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta tik siekiant formaliai parodyti, jog bendrovė neva turi tinkamas patalpas, kuriose vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje. Tęsiant bendrovės veiklos patikrinimą, kelis kartus buvo nuvykta bendrovėje įdarbinto vadybininko K. I. gyvenamosios vietos adresu, tačiau minėtas asmuo nebuvo rastas. 2018 m. rugpjūčio 2 d. K. I. sugyventinei I. S. buvo įteiktas šaukimas 2018 m. rugpjūčio 7 d. 13 vai. atvykti K. I. į apklausą Migracijos valdyboje. Pažymėtina, kad šis asmuo nurodytu laiku į apklausą neatvyko ir tik 2018-08-28 atsiuntė elektroninį laišką, kuriame paaiškino, kad jis yra Vokietijoje ir į apklausą atvykti negali. Ši aplinkybė kelia įtarimą, kad K. I. bendrovėje buvo įdarbintas tik formaliai ir nevykdė realių funkcijų bendrovėje. Kartu paminėtina, kad Migracijos departamentui nebuvo pateikta šio asmens realius darbus patvirtinančių dokumentų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2018-09-24 šis asmuo buvo atleistas iš darbo bendrovėje. Tai tik patvirtina įtarimą, kad K. I. įdarbinimas bendrovėje buvo formalus.
3.17. Svarbu pažymėti tai, kad Migracijos valdybos pareigūnams, nuvykus pareiškėjo ir kitų bendrovės dalyvių D. S. bei I. S. deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, namo durų niekas neatidarė, o kaimynai paaiškino, kad šiuo adresu užsieniečiai negyvena. Būtina paminėti tą faktą, kad pareiškėjas, nors ir turėjo galiojantį leidimą laikinai gyventi, nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. spalio 9 d., t. y. daugiau kaip pusę metų, buvo nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad pareiškėjas Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, kad minėtas užsienietis Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena ir gali dalyvauti bendrovės veikloje fiziškai nebūdamas Lietuvos Respublikoje.
3.18. 2018 m. spalio 8 d. Migracijos departamentas gavo Migracijos valdybos 2018-10-05 raštą Nr. 10-S-90719 (1.46-10) kartu su Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018-10-04 tarnybiniu pranešimu Nr. 10-PR2-41352. Šiame pranešime konstatuojama, kad, tęsiant bendrovės veiklos patikrinimą, kelis kartus buvo nuvykta bendrovėje įdarbintos projektų vadovės A. Ž. gyvenamosios vietos adresu, tačiau buto durų niekas neatidarė. Pažymėtina, kad apklausti kaimynai paaiškino, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyveno mergina, tačiau jie jos seniai nematė, ir nurodė, kad ji galimai yra išvykusi į užsienį. Kartu pažymėtina, kad pagal Migracijos departamentui pateiktus dokumentus neįmanoma nustatyti, ar A. Z., kuri nuo 2011-05-30 dar yra įdarbinta UAB „Nordfinance“, o nuo 2011-11-21 - UAB „Intelligent Capital“ (abiejų šių uždarųjų akcinių bendrovių registracijos adresai sutampa su dabartiniu bendrovės registracijos adresu - (duomenys neskelbtini)) ir kuri nuo 2015-03-30 iki 2016-05-11 buvo bendrovės valdybos nare, apskritai atliko kokius nors darbus bendrovėje. Nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų įtarimų, kad A. Ž. bendrovėje įdarbinta tik formaliai.
3.19. Vertinant Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus atlikto bendrovės veiklos patikrinimo rezultatus, nustatytas faktines aplinkybes, Migracijos departamentui pateiktus dokumentus ir bendrovės veiklos pobūdį bei paslaugų mastą, kilo rimtas pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai bendrovėje visam darbo laikui įdarbinami tik formaliai, t. y. turint vienintelį tikslą - įrodyti, jog pareiškėjas ir kiti bendrovės dalyviai užsieniečiai atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus leidimui laikinai gyventi gauti, ir iš tikrųjų nedirba bendrovėje visą darbo laiką (8 valandas per dieną, 5 dienas per savaitę). Juo labiau kad pateikti dokumentai ir paaiškinimai neįrodo, jog Migracijos departamentui pateiktose sutartyse nurodytus programavimo ir IT darbus būtų atlikę bendrovėje įdarbinti Lietuvos Respublikos piliečiai.
3.20. Pažymime, kad pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Taigi, šioje Įstatymo normoje yra įtvirtinti keli alternatyvūs atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindai ir, esant bent vienam iš jų, išduoti leidimą laikinai gyventi atsisakoma. Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi buvo priimtas ne fiktyvios įmonės pagrindu, bet tuo pagrindu, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. nustačius kitą alternatyvų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindą. Ginčijamas sprendimas priimtas ne įmonės fiktyvumo, o kitais savarankiškais atsisakymo pakeisti leidimą gyventi pagrindais, todėl skundo teiginiai dėl procedūrinių pažeidimų atmestini.
3.21. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, nustato, kad Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimą šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių 22.3, 22.3.3 punktai). Pagrindą konstatuoti, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo bei sąlygų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015), sąžiningo užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios įmonės veiklos (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-07-03 sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-2950-331/2013).
3.22. Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y.: nustatyta, kad pareiškėjas, norėdamas pasikeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); pareiškėjo interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, galimai Lenkijoje ir Vokietijoje (6.5 papunktis), surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuotina, kad minėtas užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas - ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse (7 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
3.23. Atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui, atsižvelgiant į įmonės teikiamų paslaugų pobūdį bei ekonominius interesus, dalyvauti bendrovės veikloje (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu), nors ir skunde jis nurodo kitaip. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje 2014 m. gruodžio 29 d. byloje Nr. A858- 2720/2014). Kartu pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Vien formalus Įstatymo 45 str. numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3329-662/2017,2017 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3331-662/2017 ir kitos).
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad Bendrovė teikia informacinių technologijų paslaugas, todėl aplinkybė, kad įplaukos ateina iš kitų šalių nėra svarbi nustatant veiklos vietą. Kad didelė įplaukų dalis iš užsienio įmonių, tai todėl, kad buvo įtrauktos ir įplaukos už nekilnojamąjį turtą Vokietijoje. Be to, paslaugas teikia ne tik užsienio įmonėms, su Lietuvos įmonėmis sudarytų sandorių atsakovas nėra nuginčijęs, todėl turi jais remtis. Pareiškėjas yra Lietuvos rezidentas mokesčių tikslais, sumokėjo pajamų mokestį nuo dividendų. Anksčiau pareiškėjui išduotas LLG nėra panaikintas.
5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai pažymėjo, kad Bendrovės nei darbuotojų, nei akcininkų nurodytais adresais nepavyko rasti. Aplinkybė, kad anksčiau buvo išduotas LLG neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui.
6. Liudytoja apklausta A. Ž. paaiškino, kokias funkcijas vykdė Bendrovėje (sutarčių sudarymas, vykdymo terminų kontrolė, administracinių klausimų sprendimas). Paaiškino, kad už programavimą daugiausia buvo atsakingi akcininkai, o lietuviai atliko su bendru administravimu susijusius darbus. Nurodė, kad M. A. biure kartais apsilankydavo kartais kartą per savaitę, kartais kartą per dieną.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
7. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
8. Pareiškėjas 2018 m. vasario 13 d. kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – MD) su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo (toliau – ir LLG) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais.
9. Pareiškėjas su prašymu pateikė: UAB „GRGC Invest” (toliau – ir Bendrovė) verslo planą (T I b. l. 82-88), patalpų nuomos sutartį (T I, b. l. 90-99), sutartis ir priėmimo paslaugų perdavimo aktus su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, sąskaitas faktūras (b. l. 100-173), įrodymus, kad yra Bendrovės vadovas (T I b. l. 174-179).
10. 2018 m. kovo 28 d. MD kreipėsi į Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą su prašymu atlikti Bendrovės veiklos patikrinimą.
11. 2018 m. kovo 27 d .MD pranešimu pareikalavo papildomos medžiagos, paprašė nurodyti konkrečias darbuotojų funkcijas, paaiškinti, kas atliko projektą “Easy home” ir už ką pervesti pinigai UAB “Berus LT” (T II b. l. 38).
12. 2018 m. balandžio 4 d. UAB Bendrovė, atstovaujama pareiškėjo, pateikė paaiškinimus apie darbuotojų vykdomas funkcijas, pateikė autorines sutarti su akcininku I. S. (T II b. l. 53-55), D. S. (T II b. l. 56-60), paskolos sutartį su UAB “Berus LT” (T II, b. l. 39-46), papildomus paaiškinimus ir dokumentus pateikė 2018 m. gegužės 4 d. (TII, b. l. 50-102; 141-200).
13. 2018 m. gegužės 2 d. MD kreipėsi su papildomu prašymu į Vilniaus m. vyriausiąjį policijos komisariatą dėl Bendrovės dalyvių faktinės gyvenamosios vietos (T II b. l. 48).
14. Vilniaus m. vyriausiasis policijos komisariatas 2018 m. rugsėjo 10 d. pateikė tarnybinį pranešimą apie Bendrovės veiklos patikrinimo rezultatus (T II b. l. 14-17). Nurodė, kad Bendrovės iškaba adresu (duomenys neskelbtini), yra, bet patalpos buvo užrakintos. Taip pat nepavyko susitikti su darbuotojais – K. I. Įteiktas šaukimas, bet į apklausą neatvyko, nes išvažiavęs į užsienį. Darbuotojos A. Ž. jos gyvenamosios vietos adresu nerasta. Pareiškėjas negyvena nurodytoje vietoje – (duomenys neskelbtini).
15. MD 2018 m. spalio 19 d. priėmė spalio 19 d. sprendimą Nr. (15/4-1) (00873) (toliau – ir skundžiamas Sprendimas).
15.1. MD padarė išvadą, kad Bendrovė ne mažiau kaipo 6 mėnesius nevykdė pagal veiklos verslo planą. Tokią išvadą MD padarė įvertinęs tai, kad su prašymu pateiktas verslo planas parengtas jau pasibaigus 2017 m., nes jame konstatuojama, kad 2017 m. veiklos planai pasiekti ir nurodomi rodikliai iš finansinių ataskaitų už 2017 m. (apyvarta, pelnas). Be to, MD išvadą grindė tuo, kad pagrindinės Bendrovės pajamos buvo gautos iš Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės „Ter AG LTD“, per 2017 m. rugsėjo 12 – 2018 m. balandžio 23 d. laikotarpį 97 proc. piniginių įplaukų gauta iš užsienio įmonių (minėta „Ter AG LTD“ ir „Bakans Baltic Ou“),tuo tarpu pateikto verslo plano dalyje „Klientai“ Bendrovė nurodė, kad pagrindiniai jos klientai bus Lietuvos įmonės ir gyventojai. MD konstatavo, kad nebuvo pateikta įrodymų, kad paslaugos, už kurias gautos lėšos iš šios įmonės buvo suteiktos/sukurtos būtent Lietuvoje ir jas kuriant/teikiant prisidėjo Bendrovės darbuotojai. Tai grindė aplinkybe, kad Bendrovė neįdarbino nei vieno IT specialisto, pareiškėjas, užklausus papildomai, tik abstrakčiais teiginiais paaiškino, kokias konkrečiai funkcijas atliko Bendrovės darbuotojai, nei vienas iš jų nedalyvavo kuriant ir teikiant IT paslaugas, dalies darbuotojų funkcijų pareiškėjai apskritai neapibūdino. Iš esmės tokius pat argumentus MD nurodė dėl sutarčių ir paslaugų teikimo UAB „M Capital“, UAB „Algauto“, UAB „Inbetas“, MB „Euporoija“. Be to, papildomai rėmėsi aplinkybėmis, kad pajamos iš UAB „M Capital“ gautos ne paskutinių 6 mėnesių iki prašymo išduoti LLG pateikimo, Bendrovę su UAB „Algauto“ sieja tie patys asmenys, kurie dirba arba anksčiau dirbo Bendrovėje, UAB „Inbetas“ kurtas puslapis (www.inbet.lt) nerastas, šioje bendrovėje dirba tik direktorius, kurio draudžiamosios pajamos sudaro vos 47,50-50 Eur per mėnesį, MB „Eurporija“ direktorius yra tas pats asmuo kaip ir UAB „Inbetas“ direktorius.
15.2. MD vertinimu, tai, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose (autorinėse sutartyse) nurodoma, kad Bendrovės akcininkai atlieka (teikia Bendrovei) programavimo ir IT paslaugas kelia abejonių dėl pareiškėjo atvykimo tikslo, nes Bendrovė neįdarbino ir neketina įdarbinti programuotojų ar kitų IT specialistų.
15.3. Taip pat MD padarė išvadą, kad pareiškėjo socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta gali būti kita Europos Sąjungos valstybė – Vokietija arba Lenkija, nes Bendrovė turi investicijas (nekilnojamąjį turtą) Vokietijoje, taip pat dukterinę įmonę Lenkijoje (Sp. z. o. o. „We Praca Poland“).
15.4. MD nurodė, kad pareiškėjas buvo nedeklaravęs gyvenamosios vietos savo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 6 d. iki 2017 m. spalio 9 d., o paskutiniu deklaruotu adresu taip pat faktiškai negyveno. Atsižvelgdama į tai, kad nepavyko surasti ir apklausti darbuotojų (K. I. ir A. Ž.) ir tai, kad teikiant paaiškinimus nebuvo konkrečiai apibūdintos darbuotojų funkcijos, taip pat tai, kad A. Ž. dirbo ir kitose įmonėse, kurios registruotos tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) darė išvadą, kad Bendrovėje nėra visą laiką dirbančių Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės Erdvės gyventojų asmenų kaip to reikalauja Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Nurodė, kad pareiškėjas, norėdamas fiziškai būti Lietuvoje verslo reikalais, galėjo prašyti daugkartinės vizos, tačiau siekia LLG. Todėl vertino, kad pareiškėjas Įstatymo reikalavimus LLG gauti atitinka tik formaliai, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie veiklą Lietuvos Respublikoje.
16. Priimdama skundžiamą Sprendimą MD vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi), 1 dalies 12 punktu (jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė) ir 1 dalies 14 punktu - jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Taikė Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, 6.2 papunktį (pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės), 6.5 papunktį (M. A. interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, galimai Lenkijoje ar Vokietijoje), 7 punktą (surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl M. A. tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuotina, kad minėtas užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas - ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse).
17. Pareiškėjas siekia paneigti MD sprendime nurodytus argumentus iš esmės tuo, kad Bendrovė parduoda paslaugas į užsienį ir todėl išvada, kad nevykdo realios veiklos Lietuvoje yra nepagrįsta. Be to, Bendrovė nuomojasi patalpas, yra įdarbinusi darbuotojus (tai, kad darbuotojai dirba ir kituose darbuose, nepaneigia jų darbo realumo) ir tai rodo realią veiklą.
18. Pagal Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas būtent užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vykdomos ir ketinamos toliau užsiimti teisėtos veiklos pagrindu, tenka pareiga pateikti kompetentingai institucijai duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4567-624/2017).
19. Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais.
19.1. MD pagrįstai konstatavo, kad Bendrovės veikla neatitinka pateikto verslo plano – jo dalyje „Klientai“ nurodyta, kad bendrovė teiks paslaugas Lietuvos asmenims (T I.b. l. 84). Tuo tarpu didžioji dalis Bendrovės įplaukų atėjo iš užsienio įmonių - Jungtinėje Karalystėje registruotos įmonės „TER AG“ ir „Bakans Baltic OU“ (T II b. l 65, 68-70, 81-85, 182-199).
19.2. Sutiktina su MD išvada, kad Bendrovė nevykdė veiklos pagal verslo planą ne mažiau kaip paskutinius 6 mėnesius iki prašymo pateikimo, nes verslo planas parengtas jau pasibaigus 2017 m., t. y. mažiau kaip 6 mėnesiams iki prašymo dėl LLG pateikimo. Tai matyti iš verslo plane nurodomų 2017 m. faktinių rodiklių (T I b. l. 87).
19.3. Vertindama jai pateiktus dokumentus ir papildomai surinktus įrodymus ir jais patvirtinamų aplinkybių visumą (Vilniaus m. vyriausiasis policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 5 d. tarnybinį pranešimą apie Bendrovės veiklos patikrinimo rezultatus (T II b. l. 14-17), kuriame nurodyta, kad nepavyko rasti Bendrovės darbuotojų nurodytu adresu, išsiuntus šaukimą darbuotojas (K. I.) neatvyko į apklausą, kad darbuotojos A. Ž. nepavyko rasti jos gyvenamosios vietos adresu, kaimynai apie ją nieko nežinojo, aplinkybę, kad MD pareikalavus pateikti papildomus paaiškinimus (T II b. l. 38), nei pareiškėjas, nei Bendrovė nepateikė konkrečių darbuotojų atliktų darbų ir aplinkybę, kad Bendrovė neįdarbino ir nesiekė įdarbinti IT specialistų), MD pagrįstai padarė išvadą, kad nėra duomenų, kad paslaugos, už kurias Bendrovė gavo įplaukas, sukurti Bendrovės darbuotojų Lietuvos Respublikoje. Todėl MD pagrįstai laikėsi nuostatos, kad nėra Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto reikalaujamos požymio – realiai įdarbintų Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių.
19.4. Šių išvadų (šio sprendimo 19.1-19.3 papunkčiai) pagrindu MD pagrįstai konstatavo, kad su prašymu pakeisti LLG buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys.
19.5. Įvertinus tai, kad Migracijos valdybos pareigūnams, nuvykus pareiškėjo ir kitų bendrovės namo durų niekas neatidarė o kaimynai paaiškino, kad šiuo adresu užsieniečiai negyvena (šio sprendimo 14 punktas), reiškia, kad pareiškėjas Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta A. Ž. paaiškino, kad M. A. biure kartais apsilanko kartą per savaitę, kartais dažniau. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė MD išvados, kad M. A. Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena ir gali dalyvauti bendrovės veikloje fiziškai nebūdamas Lietuvos Respublikoje.
19.6. Nuosekliai vertinant, dėl aukščiau išdėstytų motyvų sutiktina ir su kitomis MD išvadomis – kad buvo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio, o tuo pačiu rimtas pagrindas manyti, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesikreipė dėl vizos, o kreipėsi dėl LLG papildomai patvirtina tokią išvadą.
20. Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita).
21. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad MD pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė ir kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Tai reiškia MD turėjo faktinį pagrindą taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktus.
21. Byloje esantys duomenys rodo, kad MD ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai nagrinėjo pareiškėjo prašymą – prašė papildomos informacijos kreipėsi į Vilniaus m. VPK dėl faktinių aplinkybių patikrinimo (šio sprendimo 10, 11, 13, 14 punktai). Pastarasis atliko patikrinimą, siuntė šaukimus darbuotojams, ieškojo jų gyvenamojoje vietoje, Bendrovės veiklos adresu buvo nuvykę pareigūnai, šie veiksmai užfiksuoti tarnybiniame pranešime (T II b. l. 15-17), nėra pagrindo netikėti šiais rašytiniais įrodymais.
22. Dėl išvardintų motyvų laikytina, kad MD priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra jokio pagrindo naikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-873 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui M. A.“.
21. Atmetus pareiškėjo skundą, netenkinamas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. A. (M. A.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.