Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2YT-8688-1157/2022 pagal pareiškėjų Ž. G. ir T. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo – AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.2. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai, faktai ir nurodytos aplinkybės neturėjo jokio poveikio priimant sprendimą. Teismo motyvai dėl pareiškėjo nenoro matytis su sūnumi neteisingi, kadangi įrodymai patvirtina, kad šių metų sausio mėnesio gale pareiškėjas mėgino susiderinti konkretų bendravimo planą vasario mėnesiui, bet suinteresuotas asmuo tai ignoravo. Visi šie bendravimo įrodymai – susirašinėjimo medžiaga – teismo prašymu bus pateikti kaip įrodymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Įsiteisėjęs teismo sprendimas sukelia materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK nustatyta tvarka antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas), kurių išdavimo tvarką reglamentuoja CPK VI dalies XLIV skyrius.

11. CPK 646 straipsnio 1 dalis numato, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.

12. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos nutraukimo būdų (CK 3.51 straipsnis). Nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, išlaikymo, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir kitas savo turtines teises bei pareigas.

13. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-8688-1157/2022 tenkintas pareiškėjų Ž. G. ir T. G. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – ir Sutartis). Minėtos Sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad tėvas T. G. su nepilnamečiu vaiku bendrauja tokia tvarka: kiekvienų metų poriniais (lyginiais) savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio, visos kitos vaiko bendravimo su tėčiu dienos derinamos atsižvelgiant į abiejų tėvų susitarimą, valstybines šventes ir atostogas tėvai dalijasi lygiomis dalimis.

14. Pareiškėjas atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas išduoti vykdomąjį raštą rėmėsi ne faktais, o suinteresuoto asmens pateiktomis versijomis, akcentuoja ir tai, kad suinteresuotas asmuo ignoruoja pareiškėjo pastangas susitikti, bendrauti su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiems atskirojo skundo argumentams.

15. Kaip matyti, pareiškėjas pateikdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad suinteresuotas asmuo Ž. G. neužtikrina teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, nepilnamečio asmens lankymo kas antrą mėnesio savaitgalį lyginėmis mėnesio dienomis, tačiau su pirminiu prašymu konkrečių sutartos bendravimo tvarkos pažeidimo atvejų pagrindžiančių duomenų neteikė ir su tuo susijusių aplinkybių nenurodė.

16. Nors atskiruoju skundu pareiškėjas teigia, kad suinteresuotas asmuo ignoruoja pareiškėjo pastangas susitikti, bendrauti su vaiku, tačiau byloje esanti medžiaga patvirtina priešingą išvadą. Byloje esantis 2025 m. sausio 28 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaiko situacijos vertinimo sprendimas Nr. 1VSV-591 patvirtina, kad pats pareiškėjas nedalyvauja vaiko mokykliniame ugdyme, sūnaus pasiekimais nesidomi. Taip pat nustatyta ir tai, kad vaiko tėvas galbūt vartojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš vaiką, dažnai ant vaiko šaukia, grasina, mokykloje galbūt susierzinęs griebė už vaiko kuprinės, kad nepabėgtų. Pareiškėjas šių konstatuotų aplinkybių neneigė ir įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, neteikė (CPK 178 straipsnis). Taip pat iš byloje pateikto 2025 m. vasario 11 d. Pagalbos plano Nr. SOS25-PP147 matyti, kad vaiko tėvams, be kita ko, rekomenduota pozityvios tėvystės kursai, psichologo konsultacijos. Iš minėto plano nustatyta ir tai, kad priimtas sprendimas nepradėti atvejo vadybos T. G., paslaugų gavėjui atsisakius ir nenurodžius poreikio gauti atvejo vadybos paslaugas. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens pateiktos susirašinėjimo su pareiškėju medžiagos, suinteresuotas asmuo stengiasi padėti pareiškėjui atkurti ryšį su nepilnamečiu vaiku, siūlo dalyvauti psichologo susitikimuose, skatina bendrauti su vaiku, todėl pareiškėjo teiginiai, kad suinteresuotas asmuo trukdo bendrauti pareiškėjui su sūnumi, atmestini kaip nepagrįsti.

17. Akcentuotina, jog pareiškėjas nei pirmosios instancijos teisme, nei atskiruoju skundu neginčijo suinteresuoto asmens nurodomų aplinkybių, jog pats pareiškėjas nesilaiko įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos dėl savo darbo specifikos, susijusios su ilgalaikėmis komandiruotėmis. Be kita ko, pats patvirtino faktą, kad nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. balandžio mėnesio gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), reguliariai atostogų grįždavo tik po trijų mėnesių susitikimams su sūnumi. Taip pat neginčijo ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad 2025 m. sausio 10–12 d. bendravimo su sūnumi atsisakė pats pareiškėjas dėl sveikatos problemų. Pareiškėjas neįrodinėjo, kad sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos su sūnumi sąlygos jam būtų buvusios neaiškios, taip pat nepateikta įrodymų, pagrindžiančių suinteresuoto asmens pažeidimų, susijusių su teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos nesilaikymu, todėl byloje nenustatyta jokių sąlygų, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

18. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo ir tai, kad jis mėgino susiderinti konkretų bendravimo planą vasario mėnesiui, tačiau suinteresuotas asmuo tai ignoravo, pastebėtina, kad ir šiuos pareiškėjo teiginius patvirtinančių įrodymų jis neteikė (CPK 178 straipsnis), o tik abstrakčiai nurodė, kad susirašinėjimo medžiaga teismo prašymu bus pateikta kaip įrodymas. Paminėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Dėl to pareiškėjas turėjo pareigą pateikti duomenis, patvirtinančius, kad suinteresuotas asmuo nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos sąlygų ar neužtikrina / ignoruoja pareiškėjo siekį susitikti ir bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Tačiau pareiškėjas tokių duomenų nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė.

19. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo ir kitas aplinkybes (vaiko išvežimą į (duomenys neskelbtini)), dėl kurių jis mano, kad vykdomasis raštas jam turėtų būti išduotas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame procese, taigi ir atskirajame skunde, negalima remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Anksčiau paminėtos aplinkybės pareiškėjo nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų šiuo atveju nevertina. Juolab kad pareiškėjas neteikia jokių šias aplinkybes pagrindžiančių dokumentų (įrodymų), nors būtent jam tenka pareiga pagrįsti pateiktą prašymą.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinėje byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog suinteresuotas asmuo nevykdo teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos sąlygų, o tik deklaratyviai nurodė, kad suinteresuotas asmuo nesuteikia jam galimybių bendrauti su sūnumi, nenurodydamas, kokiais konkrečiais suinteresuoto asmens veiksmais pasireiškia Sutarties sąlygų nevykdymas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui vykdomąjį raštą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo nesudaro sąlygų pareiškėjui bendrauti su sūnumi ar kad ji neužtikrina sąlygų tėvui susitikti su vaiku, nebebendradarbiauja su pareiškėju ir nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

21. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

24. Suinteresuoto asmens atstovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 200 Eur sumą. Kartu su prašymu suinteresuoto asmens atstovė bylai pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2025 m. kovo 29 d. Sąskaitą už teisines paslaugas, serija RNA Nr. 25-18, bei 2025 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymą, iš kurių matyti, kad suinteresuotas asmuo apeliacinės instancijos teisme patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, suinteresuoto asmens atstovės atliktus veiksmus, t. y. atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, taip pat į tai, kad atskirasis skundas netenkintas, konstatuoja, jog suinteresuoto asmens prašoma priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl suinteresuotam asmeniui priteistina iš pareiškėjo (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui Ž. G. iš pareiškėjo T. G. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.