Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties, kuria nuspręsta bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vebis“ taikyti supaprastintą bankroto procesą.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Bankroto administratorius M. K., administruojantis bankrutavusią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – BUAB) „Vebis“ (paskirtas įmonės bankroto administratoriumi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1028-864/2017) 2017 m. sausio 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas likviduoti BUAB „Vebis“, taikant supaprastinto bankroto procesą, nes įmonė neturi pakankamai lėšų administravimo bei teismo išlaidoms padengti. Administratoriui neperduoti įmonės dokumentai ir turtas. Nustatyta, jog įmonės turtą sudaro banko sąskaitose esantis 1 366,31 Eur rezervuotų piniginių lėšų likutis, jokio kito realizuotino turto nėra. Bendra teismo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata sudaro 4 280,00 Eur, todėl yra pagrindas taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 6 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino ir BUAB „Vebis“ taikė supaprastintą bankroto procesą.

Teismas nurodė, jog 2016 m. kovo 1 d. nutartimi, iškeldamas įmonei bankroto bylą (civilinės bylos Nr. B2-1028-864/2017), teismas nustatė, kad įmonė finansinės atskaitomybės dokumentų viešam registrui neteikė nuo įsteigimo, procesinių dokumentų įmonės buveinės adresu įteikti nepavyko, nuo 2014 m. vidurio atsakovė realiai jokios veiklos nevykdė. Įmonė neturi nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Bankroto proceso metu konstatuota, jog visą įmonės turtą sudaro įmonės banko sąskaitose esantis 1 366,31 Eur piniginių lėšų likutis. Bankroto administratorius nurodė, kad jokio kito realizuotino turto nenustatyta, įmonės dokumentai ir turtas neperduoti, duomenų apie debitorių įsiskolinimą įmonei nėra. Todėl, atsižvelgdamas į iškeliant bankroto bylą įmonei nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad įmonė neturi pakankamai lėšų administravimo ir teismo išlaidoms dengti, todėl prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo tenkino.

Atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. sausio 11 d., įmonė jau yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įstatymo nuostatos dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama tik po to, kai įsiteisės teismo nutartis, kuria nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą, teismas netaikė. Atsižvelgdamas į įmonės dydį, kreditorių skaičių, teismas sprendė, kad šiuo atveju tvirtintina 6 mėnesių supaprastinto bankroto proceso trukmė, terminą skaičiuojant nuo priimtos nutarties įsiteisėjimo dienos.

Kadangi bankroto administratorius nepateikė naujų duomenų ir prašymų patikslinti sąmatą, teismas paliko nepakeistą 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi patvirtintą sąmatą 4 280,00 Eur sumai, iš jų 2 280,00 Eur administratoriaus atlyginimas ir 2 000,00 Eur – kitos bankroto administravimo išlaidos už laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorė D. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti skundžiamą nutartį. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2016 m. liepos 17 d. įvykusio pirmojo ir 2016 m. lapkričio 10 d. vykusio antrojo BUAB „Vebis“ kreditorių susirinkimų metu nebuvo svarstomas klausimas dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo įmonei, todėl teismas nepagrįstai nutartimi taikė supaprastintą bankroto procesą įmonei ir tokiu būdu apribojo įmonės kreditorių teises dalyvauti BUAB „Vebis“ bankroto procese.

Atsiliepimų į kreditorės atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei taikytas supaprastintas bankroto procesas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 13¹ straipsnio 1 dalį, ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje numatytais atvejais ir (ar), kai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms, teismas gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą. Supaprastinto bankroto proceso tikslas – tiesioginis likvidavimo procedūros taikymas, netaikant įprastinių bankroto procedūrų, taip siekiant sumažinti galimas bankroto proceso išlaidas (ĮBĮ 2 straipsnio 13 dalis, 13¹ straipsnio 1 dalis, 11 dalis). Kitaip tariant, jeigu įprastos bankroto procedūros pagrindinis tikslas yra užtikrinti pačios bendrovės ir jos kreditorių teises bei turtinius interesus, suteikiant galimybę patiems kreditoriams dalyvauti šiame procese, tai yra priimti sprendimus esminiais klausimais, tai supaprastinto bankroto tikslai yra teisėtai, pigiai ir greitai likviduoti nemokų skolininką, siekiant šių tikslų įgyvendinimo (proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo) ribojant paminėtas bendrovės kreditorių teises. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad esminė sąlyga pradėti supaprastintą bankroto procesą yra lėšų administravimo išlaidoms padengti nebuvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-883/2012; 2009 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-757/2009; 2008 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-759/2008). Pagal ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalies nuostatas supaprastintas bankroto procesas gali būti pritaikytas tiek bankroto bylos įmonei iškėlimo iškėlimo stadijoje, tiek ir vėliau, t. y. įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu, jeigu paaiškėja, kad bankrutuojanti ar likviduojama įmonė neturi pakankamai turto administravimo išlaidoms padengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-141/2009, 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-670/2008).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administratoriaus teismui pateiktą prašymą ir dokumentus apie BUAB „Vebis“ turtinę padėtį, padarė išvadą, kad įmonė neturi pakankamai lėšų administravimo ir teismo išlaidoms dengti, todėl prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo tenkino. Kreditorė atskirajame skunde nustatytų aplinkybių neginčijo, tačiau nurodė, kad klausimo dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo įmonei nesvarstymas kreditorių susirinkimų metu apribojo įmonės kreditorių teises dalyvauti bendrovės bankroto procese.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirajame skunde dėstoma pozicija apie kreditorių interesų pažeidimą, įmonei taikius supaprastintą bankroto procedūrą, šio klausimo nesvarstant kreditorių susirinkime. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, supaprastintas bankroto procesas įmonei gali būti pritaikytas ir bankroto bylos iškėlimo stadijoje (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis, 13¹ straipsnio 1 dalis), t. y. iki sušaukiant kreditorių susirinkimą. Taigi bankroto administratoriaus teisė kreiptis į teismą dėl supaprastinto bankroto proceso įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu taip pat nėra saistoma kreditorių susirinkimo nutarimo šiuo klausimu priėmimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai, apribojant jų teises dalyvauti bankroto procese, nėra.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad supaprastinto bankroto proceso metu kreditorių susirinkimai nešaukiami (ĮBĮ 13¹ straipsnio 11 dalis), tačiau kreditoriai turi teisę pasinaudoti įstatymo įtvirtintomis teisėmis, nustatytomis bankroto bylos procese dalyvaujantiems asmenims, tai yra žinoti apie atskirų klausimų svarstymą, teikti savo argumentus svarstomais klausimais, žinoti apie priimtus teismo sprendimus, o nesutikdami su priimtais teismo sprendimais - dėl jų paduoti atskirąjį skundą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-757/2009).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.