Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Alvydo Poškaus ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-652-265/2017 pagal restruktūrizavimo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo ir bankroto konsultantai“ prašymą patvirtinti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Agrovet“ finansinį reikalavimą atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Grimeda“ restruktūrizavimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi UAB „Grimeda“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Grimeda“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, tarp kurių ir UAB „Agrovet“ 2 197 396,04 Eur dydžio finansinis reikalavimas.Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Agrovet“ 2 197 396,04 Eur finansinis reikalavimas, kadangi kreditorė nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėto reikalavimo pagrįstumą.Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi panaikino 2017 m. spalio 16 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas UAB „Agrovet“ 2 197 396,04 Eur finansinis reikalavimas, ir klausimą dėl UAB „Agrovet“ finansinio reikalavimo patvirtinimo paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2017 m. lapkričio 6 d. Įpareigojo administratorę pateikti UAB „Agrovet“ ir UAB „Grimeda“ skolų suderinimo aktą arba kitus UAB „Agrovet“ reikalavimą pagrindžiančius įrodymus.Restruktūrizavimo administratorė ir kreditorė UAB Agrovet“ pateikė teismui naujus įrodymus bei prašymą dėl dalies pateiktų dokumentų pripažinimo nevieša bylos medžiaga.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. nutartimi prašymą tenkino ir patvirtino restruktūrizuojamos UAB „Grimeda“ kreditorės UAB „Agrovet“ 2 197 396,04 Eur finansinį reikalavimą. UAB „Agrovet“ 2017 m. lapkričio 6 d. pateiktų dokumentų nepriėmė ir grąžino juos padavusiam asmeniui.Teismas nusprendė, jog UAB „Agrovet“ reikalavimas dėl 2 197 396,04 Eur kreditorinio reikalavimo patikslinimo tenkintinas, nes pagrįstas pateiktais įrodymais – skolų suderinimo aktu. Teismas nutarė UAB „Agrovet“ pateiktus dokumentai grąžinti juos padavusiam asmeniui. Teismas, įvertinęs 2017 m. lapkričio 6 d. UAB „Agrovet“ pateiktus dokumentus, kuriuos įmonė prašo pripažinti nevieša bylos medžiaga, padarė išvadą, kad šie pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai nepagrindžia viso prašomo patvirtinti 2 197 396,04 Eur finansinio reikalavimo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo juos priimti ir vertinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį ir klausimą dėl UAB „Agrovet“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas klausimo dėl UAB „Agrovet“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo neišnagrinėjo iš esmės ir kreditorinį reikalavimą patvirtino nepagrįstai, tai yra nesant įrodymų dėl reikalavimo pagrįstumo. Teismo nutartis yra prieštaringa. Teismas nurodo, kad įvertinęs UAB „Agrovet“ pateiktus dokumentus daro išvadą, kad pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai nepagrindžia viso prašomo patvirtinti 2 197 396,04 Eur finansinio reikalavimo, todėl atsisako šiuos įrodymus priimti ir vertinti bei grąžina juos UAB „Agrovet“. Kartu teismas nusprendžia UAB „Agrovet“ finansinį reikalavimą patvirtinti, nurodydamas, kad finansinis reikalavimas pagrįstas pateiktais įrodymais – skolų suderinimo aktu.Teismas, vertindamas UAB „Agrovet“ finansinio reikalavimo pagrįstumą nurodo prieštaringus argumentus, tai yra pasisako, kad reikalavimas yra nepagrįstas pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir yra pagrįstas pagal pateiktą suderinimo aktą. Tačiau teismas nemotyvuoja, kodėl atsisako vertinti pirminius dokumentus, tai yra buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie nepagrindžia kreditorinio reikalavimo, ir remiasi tik suderinimo aktu, kuris pagal savo esmę yra išvestinis dokumentas ir nėra dokumentas, kurio pagrindu būtų atsiradęs reikalavimas, ypač kai pats teismas nurodo, kad duomenys pagal buhalterinės apskaitos dokumentus ir suderinimo aktą nesutampa. Skolų suderinimo aktas ne tik prieštarauja pateiktiems buhalterinės apskaitos dokumentams, tačiau nėra tas aktas, kuris buvo pateiktas su kreditoriniu reikalavimu (restruktūrizavimo byla iškelta 2017 m. rugpjūčio 7 d., kreditorinis reikalavimas su suderinimo aktu administratorei pateiktas 2017 m. rugsėjo 21 d., teismui pateiktas 2017 m. lapkričio 2 d. skolų suderinimo aktas). Kodėl teismui nebuvo pateiktas tas skolų suderinimo aktas, kuris buvo teiktas prie kreditorinio reikalavimo, teismas netyrė. Teismui grąžinus UAB „Agrovet“ pateiktus dokumentus, yra neįmanoma įvertinti, kokia reikalavimo dalis yra pagrįsta, o kokia – nepagrįsta.Skolų suderinimo aktas, kurio duomenys negali būti pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais, kuris surašytas po kreditorinio reikalavimo pateikimo, kuris sudarytas tarp susijusių įmonių, kuriame neatsispindi nei reikalavimo pagrindas, nei kilmė, nei vykdymo sąlygos, nei terminai, negali būti pripažintas tinkamu įrodymu, nes jis neįrodo nei reikalavimo dydžio, nei pagrindo, nei atsiradimo momento (iki ar po restruktūrizavimo bylos iškėlimo), nei vykdymo terminų ir sąlygų, nepaaiškina, kodėl reikalavimą siekiama patvirtinti kaip pirmos eilės kreditoriaus reikalavimą. Patvirtintas UAB „Agrovet“ kreditorinis reikalavimas yra pakankamai didelis, todėl atsižvelgiant į viešąjį interesą, kilus abejonėms yra reikšminga užtikrinti, kad teisme būtų tinkamai įvertintas pareikšto reikalavimo pagrįstumas ir būtų patvirtintas tik pagrįstas reikalavimas, taip užtikrinat restruktūrizavimo proceso teisėtumą ir kitų kreditorių teises.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė RUAB „Grimeda“ ir kreditorė RUAB „Agrovet“ nesutinka su trečiojo asmens AB „Šiaulių bankas“ atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad kreditorės reikalavimas tenkintinas, nes pagrįstas įrodymais. Ginčo tarp RUAB „Grimeda“ ir kreditorės dėl susidariusio įsiskolinimo dydžio už žemės ūkio produkciją nėra. Skolinis įsipareigojimas patvirtintas, pasirašant skolų suderinimo aktą. Trečiasis asmuo atskiruoju skundu piktnaudžiauja procesinėmis priemonėmis. Nepagrįstu skundu siekiama eliminuoti teisėtus kreditorinius reikalavimus įgyvendinančią kreditorę, trikdyti restruktūrizavimo procesą ir suteikti nepagrįstai daugiau teisių apeliantės balsams, sprendžiant dėl RUAB „Grimeda“ restruktūrizavimo plano tvirtinimo. Apeliantei yra žinoma, jog abi įmonės veikia vienoje mėsos perdirbimo grandinėje ir kreditorė (UAB „Agrovet“) yra pagrindinė žemės ūkio produkcijos tiekėja RUAB „Grimeda“. UAB „Agrovet“ beveik kasdien RUAB „Grimeda“ tiekia žemės ūkio produkciją su pirminiais apskaitos dokumentais, todėl visą skolos sumą pagrindžiančių dokumentų pateikimas (dėl didžiulės jų apimties) neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir koncentruotumo principų.Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl skolos dydžio nėra, o abiejų pusių parašais patvirtintas skolų suderinimo aktas tik papildomai patvirtina skolos susidarymo faktą ir jos dydį, teigtina, kad teismui pateiktas dokumentas įrodo kreditorei tenkančią kreditorinio reikalavimo sumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, jei skolų suderinimo aktai fiksuoja neatitinkančią tikrovės skolą, tokias aplinkybes privaloma įrodyti – šalis, nesutinkanti su tokiu įrodymu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti nurodytus skaičiavimus ar susidariusios skolos pagrįstumą. Apeliantė atskiruoju skundu nepaneigia kreditorei teismo nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas kreditorės RUAB „Agrovet“ 2 197 396,04 Eur finansinis reikalavimas RUAB „Grimeda“ restruktūrizavimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 23 straipsnio 1-2 dalis kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Restruktūrizavimo administratorius, sutikrinęs teismo nustatytu laikotarpiu pateiktus kreditorių reikalavimus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda juos tvirtinti teismui. Taigi įstatymas nustato, kad pareikštas kreditorinis reikalavimas turi būti pagrįstas, jis turi atitikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo bylos yra susijusios su viešuoju interesu. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2597/2011). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimui, bet ir tolimesniam restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą. Todėl siekiant įgyvendinti minėtus restruktūrizavimo proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kreditorė UAB „Agrovet“ restruktūrizavimo administratorei prašymą dėl kreditorinio reikalavimo parengė 2017 m. rugsėjo 21 d. Šiame prašyme nurodė, jog pagal UAB „Agrovet“ apskaitos duomenis 2017 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Grimeda“ jai yra skolinga 2 197 396,04 Eur, taip pat nurodė, jog prie prašymo prideda Skolų suderinimo aktą (b.l. 29). Tačiau bankroto administratorė teismui šio Skolų suderinimo akto nepateikė. Po trečiojo asmens atskirojo skundo ir pirmos instancijos teismo įpareigojimų pateikti kreditorinį reikalavimą patvirtinančius įrodymus, teismui buvo pateiktas 2017 m. lapkričio 2 d. aktas dėl skolų suderinimo, kuriame UAB „Grimeda“ ir UAB „Agrovet“ vadovų parašais patvirtinta, jog 2017 m. rugpjūčio 7 d. atsakovės skola kreditorei yra 2 197 396,04 Eur (b.l. 44). Duomenų, kokiu pagrindu ir kada yra atsiradusi ši skola, nėra. Kreditorė UAB „Agrovet“ 2017 m. lapkričio 6 d. buvo pateikusi teismui dokumentus, kuriuos prašė pripažinti nevieša bylos medžiaga. Minėtus dokumentus pirmos instancijos teismas grąžino kreditorei, todėl apeliacinės instancijos teismas negali spręsti apie jų turinį ir įrodomąją galią.Sutiktina su apeliantės atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutarties motyvacinėje dalyje padarytos išvados prieštarauja viena kitai. Skundžiamoje nutartyje teismas teigia, jog UAB „Agrovet“ reikalavimas dėl 2 197 396,04 Eur kreditinio reikalavimo patikslinimo tenkintinas, nes pagrįstas pateiktais įrodymais – skolų suderinimo aktu. Tačiau teismas taip pat nutartyje nurodo ir tai, jog 2017 m. lapkričio 6 d. UAB „Agrovet“ pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos įmonė prašo pripažinti nevieša bylos medžiaga, nepagrindžia viso prašomo patvirtinti 2 197 396,04 Eur finansinio reikalavimo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo juos priimti ir vertinti.

Byloje esantys dokumentai ir pirmos instancijos teismo išvados patvirtina, jog kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas, remiantis tik vieninteliu dokumentu – 2017 m. lapkričio 2 d. aktu dėl skolų suderinimo. Tačiau šio akto įrodomoji galia kelia pagrįstų abejonių, kadangi prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą RUAB „Agrovet“ administratorei teikė 2017 m. rugsėjo 21 d., tai yra anksčiau, negu pats aktas buvo parengtas ir patvirtintas šalių parašais. Duomenų, koks Skolų suderinimo aktas buvo pateiktas restruktūrizavimo administratorei Lietuvos apeliacinis teismas neturi. Kiti RUAB „Agrovet“ buhalteriniai dokumentai buvo grąžinti kreditorei, todėl taip pat nėra galimybės nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatyti, kokią pareikšto reikalavimo dalį galimai patvirtintų pastarieji dokumentai. Taigi byloje reikia rinkti naujus įrodymus.Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmos instancijos teismo išvados dėl pareikšto kreditorinio reikalavimo pagrįstumo yra prieštaringos, o byloje faktiškai nėra šį reikalavimą neginčijamai patvirtinančių duomenų, sprendžia, jog atskirasis skundas tenkintinas, pirmos instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas dėl RUAB „Agrovet“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl RUAB „Agrovet“ 2 197 396,04 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo tvirtinimo iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.