Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. D., J. D., I. D. (I. D.) skundą atsakovei valstybės įmonei „Registrų centrui“, suinteresuotas asmuo žemės ūkio bendrovė „Vanaginė“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybės įmonės „Registrų centras“ centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2022 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. CSPR-46 atsisakė priimti V. D. (V. D.) skundą ir paliko galioti valstybės įmonės „Registrų centras“ turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. S-151793(14.1E), kuriuo atsisakyta ištaisyti nekilnojamojo daikto – šalto vandens tiekimo vamzdyno, nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus (statybos pabaigos metus) bei duomenis apie tai, kad dalis vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribose.

2. Pareiškėjai T. D., J. D., I. D. (I. D.) (toliau – ir Pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, ir prašo: 1) panaikinti valstybinės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir VĮ „Registrų centras“ arba Atsakovas) centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. CSPR-46 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2021 m. gruodžio 17 d. atsakymą Nr. S-151793 (toliau – ir Atsakymas); 3) įpareigoti VĮ „Registrų centras iš naujos svarstyti pareiškėjų 2021 m. lapkričio 22 d. prašymą (toliau – ir Prašymas); priteisti teismo išlaidas.

2.1. Paaiškino, kad nurodytu atveju iš 2021 m. spalio 21 d. pateikto VĮ „Registrų centro“ paaiškinimo akivaizdu, kad nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie pareiškėjų žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai) esančius kitiems asmenims priklausančius vandentiekio tikslus, taip pat apie jų statybos metus, yra klaidingi, todėl turi būti ištaisyti/ pašalinti. Pareiškėjai Prašyme ir skunde nurodė eilę aplinkybių, dėl kurių nurodyti duomenis yra netikslus ir klaidinantys, tačiau VĮ „Registrų centras“ ir Komisija, priimdami skundžiamus sprendimus, šių duomenų nevertino.

2.2. Akcentuoja, kad kompleksui „Vanaginė“ niekuomet nebuvo perduoti vandentiekio tinklai, kurių statybos pabaigos data – 1976 m. Nekilnojamojo turto registre nurodyta tokia šių vandentiekio tinklų statybos pabaigos datos: unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) – 1974 m., unik. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1976 m., unik. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1974 m. Nei viena iš šių datų nesutampa su 1992 m. balandžio 24 d. akto, kurio pagrindu buvo įregistruota bendrovės „Vanaginė“ nuosavybės teisė į vandentiekio tinklus, nurodyta vandentiekio statybos pabaigos data. Ankstesnei žemės sklypų savininkei J. D. nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo atkurtos 1998 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr. 41-4531 ir 2001 m. gegužės 14 d. įsakymo Nr. 1531-41 pagrindu. Nei šiame įsakyme, nei vėliau esančiuose dokumentuose nebuvo jokių duomenų apie žemės sklypuose esančius tretiesiems asmenims galinčius priklausyti vandentiekio tinklus.

2.3. Mano, kad atsakovui pateikti duomenys, kurių pagrindu buvo įregistruota bendrovei „Vanaginė“ nuosavybės teisė į 1 693,10 m ilgio vandentiekio tinklus – šalto vandens tiekimo vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vandentiekio tinklai), yra netikslūs ir klaidinantys, todėl Prašymas dėl jų išregistravimo buvo atmestas nepagrįstai. Gręžinio pasuose pateikiama informacija apie gręžinius, todėl iš pateiktų duomenų akivaizdžiai matosi, kad tik vienintelis gręžinys Nr. 1688 (pirminis Nr. 2107) buvo išgręžtas Vilniaus raj. Gulbinų paukštininkystės tarybiniam ūkiui. Likę du gręžiniai buvo išgręžti Gulbinų tarybiniam ūkiui, t. y. atskiram ženkliai didesniam subjektui, kuris 1972 metais buvo apėmęs 21 kaimo, 1 kaimo dalies bei 4 viensėdžių teritorijas, viso apie 44 km². Tuo tarpu Vilniaus raj. Gulbinų paukštininkystės tarybinis ūkis buvo tik nedidelė Gulbinų tarybinio ūkio dalis, esanti (duomenys neskelbtini) teritorijoje.

2.4. Akcentuoja, kad 1992 m. balandžio 24 d. perdavimo akte nurodoma, kad „Gulbinų tarybinio ūkio „Prasiškių paukštyno“ priėmimo-perdavimo „Vanaginės“ kompleksui aktas“. Šiame perdavimo akte nurodyta, jog perduodami gręžiniai, kurių datos 1974 m. gruodžio mėn. ir 1976 m. gruodžio mėn. Šios datos neatitinka gręžinio Nr. 1361 pase nurodytos jo išgręžimo ir perdavimo užsakovui datos (1970 m.), todėl perdavimo aktu bendrovei „Vanaginė“ gręžinys Nr. 1361 perduotas nebuvo ir negalėjo būti perduotas, nes nepriklausė Prasiškių paukštyno turtiniam kompleksui. Dalis vandentiekio tinklų atkarpos, nurodyta statinių išdėstymo plane, buvo įrengta tik 1985 metais, kuomet buvo įrengtas gręžinys Nr. 3342, kuris yra pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra bešeimininkis, ką patvirtina pridedamas antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Todėl nėra jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu gręžiniai Nr. 1688, Nr. 3342 būtų laikomi sudėtine Vandentiekio tinklų dalimi.

3. Atsakovas VĮ „Registrų centras“ nesutinka su pareiškėjų skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad kadastro tvarkytojas, nustatęs, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti Vandentiekio tinklo statybos pradžios ir pabaigos metai atitinka byloje nurodytus duomenis, teisėtai ir pagrįstai atsisakė keisti Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teise valdomo Vandentiekio tinklo kadastro duomenis (statybos pradžios ir pabaigos metus) Nekilnojamojo turto kadastre.

3.1. Teigia, kad kadastro tvarkytojas, patikrinęs matininko J. L. (toliau – ir Matininkas) 2017 m. rugsėjo 12 d. parengtame statinių išdėstymo plane (toliau – ir Planas) nurodytas Vandentiekio tinklo pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinačių reikšmes, nustatė, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto Vandentiekio tinklo pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinačių reikšmės atitinka Byloje nurodytus duomenis, t. y. nėra jokių netikslių, neteisingų ar neišsamių duomenų – Vandentiekio tinklas išsidėsto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2) bei kituose žemės sklypuose, todėl kadastro tvarkytojas pagrįstai atsisakė keisti pareiškėjų prašomus duomenis apie Vandentiekio tinklo buvimo vietą.

3.2. Registrų centras neturi duomenų, kad uždaroji akcinė bendrovė „Miliuva“ (toliau – ir UAB „Miliuva“) Matininko parengtas Planas būtų teisės aktų nustatyta tvarka nuginčytas, todėl atsakovas nėra atsakingas už tai, kad pareiškėjai, jų teigimu, negali įgyvendinti konkrečių savo teisių. Matininkas, kuris parengė Vandentiekio kadastro duomenų Planą ir atsako už joje nurodytų duomenų teisingumą, yra veikiantis subjektas, matininko kvalifikacinio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nepateikė kadastro tvarkytojui naujo matininko parengto plano, kuriame būtų užfiksuoti kitokie Vandentiekio tinklų kadastro duomenys, nei jie buvo nurodyti plane bei įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

3.3. Akcentuoja, kad nors pareiškėjai nesutinka su kadastro tvarkytojo sprendimu, kuriuo atsisakyta tikslinti Vandentiekio tinklo kadastro duomenis per klaidingų duomenų taisymo procedūrą, tačiau iš esmės savo skundu kvestionuoja ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teises į Vandentiekio tinklą. Todėl į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti Vandentiekio kadastro duomenys atitinka dokumentus (planą), kurio pagrindu jie buvo įrašyti, kadastro tvarkytojas teisėtai ir pagrįstai 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. S-151793(14.1E) atsisakė pakeisti Vandentiekio tinklo kadastro duomenis, o Komisija teisėtai ir pagrįstai paliko galioti šį sprendimą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. liepos 19 d. nutartimi administracinėje byloje A-1150-502/2018 ir teigia, kad šiuo pagrindu neturėtų būti tenkintas pareiškėjų prašymas įpareigoti atsakovą atlikti skundo trečiajame reikalavime nurodytus veiksmus.

4. Suinteresuotas asmuo bendrovė „Vanaginė“ nesutinka su pareiškėjų skundo argumentais, prašo skundą atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad nors pareiškėjai į VĮ „Registrų centras“ kreipėsi formaliai prašydami ištaisyti Nekilnojamojo turto registro (kadastro) duomenis, realiai siekiama inicijuoti procesą dėl bendrovei „Vanaginė“ priklausančių Vandentiekio tinklų išregistravimo. Pareiškėjai patys 2021 m. rugpjūčio mėn. inicijavo administracinę bylą dėl Lietuvos geologijos tarnybos sprendimų ir šioje byloje taip pat pateikė informaciją iš Nekilnojamojo turto registro, įskaitant žemės sklypų planus, kuriuose Vandentiekio tinklai pažymėti jau 2001 metų žemės sklypų planuose. Pareiškėjai apie registratoriaus priimtus sprendimus žinojo dar gerokai iki 2021 m. spalio 8 d. pateikiant savo „prašymą“ (nors faktiškai – skundą) prašant, kad registratorius pakeistų savo sprendimą dėl daiktinių teisių registracijos.

4.1. Mano, kad nagrinėjamo atveju yra praleistas bet koks protingas terminas skųsti registratorius sprendimus dėl daiktinių teisių registracijos, o daiktinių teisių registracija negali būti paneigta per Registro duomenų ištaisymo procedūrą. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės negali paneigti fakto, kad bendrovei „Vanaginė“ nuosavybės teise priklausantys Vandentiekio tinklai yra pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Todėl, pareiškėjai, norėdami nesivadovauti šiuo metu Registre įregistruotais duomenimis, visų pirma, turi juos nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o to nepadarius, argumentai, jog minėtų objektų registracija neteisėta, laikytini nepagrįstais ir neįrodytais, todėl atmestini.

4.2. Bendrovei nesuprantama, kuo remiantis pareiškėjai daro nurodytas prielaidas, esą „gręžiniai nėra laikomi sudėtine Vandentiekio tinklų dalimi“, nes priešingai nei teigia pareiškėjai, pareiškėjų pateikiamas 2022 m. balandžio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik patvirtina, kad vandentiekio sistema su gręžiniais ir vamzdynais yra pareiškėjų žemės sklype. Pareiškėjai nėra tas subjektas, kuriam teisės aktai suteiktų teisę gintį viešąjį interesą ir reikalauti turto pripažinimo bešeimininkiu.

4.3. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, tik asmenys, atitinkantys specialius reikalavimus ir turintys specialias žinias, t. y. – matininkai, o ne pareiškėjai ar antstoliai rengia kadastrinių matavimų bylas. Pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų ir niekaip nepaneigė matininkų parengtų kadastro bylų teisėtumo, dėl ko nėra teisinio pagrindo vien remiantis pareiškėjų prielaidomis abejoti nurodytų asmenų parengtomis kadastrinių matavimų bylomis. Todėl, bet kokios pareiškėjų nurodomos aplinkybės savo esme iš esmės negali paneigti fakto, jog konkretus objektas – Vandentiekio tinklai, yra konkrečiame kitame objekte – pareiškėjams priklausančiuose žemės sklypuose.

4.4. Pažymi, kad priešingai nei teigia pareiškėjai, jų pateiktas 2022 m. balandžio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik patvirtina, kad vandentiekio sistema su gręžiniais ir vamzdynais yra pareiškėjų žemės sklype. Atskiro gręžinio išgręžimas ir jo neprijungimas prie sistemos, kaip tai bando įrodyti pareiškėjai, būtų beprasmis. Prašo pareiškėjų skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Atsakovo komisijos 2022 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. CSPR-46, kuriuo atsisakyta priimti V. D. (V. D.) skundą ir paliktas galioti Atsakovo Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. S-151793(14.1E), kuriuo atsisakyta ištaisyti nekilnojamojo daikto – šalto vandens tiekimo vamzdyno, nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus (statybos pabaigos metus) bei duomenis apie tai, kad dalis vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribose.

6. Nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“ Registrų centro teritoriniam padaliniui pateikė prašymą Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti vandentiekio tinklų - šalto vandens tiekimo vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vandentiekio tinklas) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

6.1. 2017 m. rugsėjo 18 d. bendrovė „Vanaginė“ papildomame prašyme nurodė, kad vandens gręžiniai Nr. 1361 ir Nr. 1688 yra Vandentiekio tinklo sudėtinė dalis. Šie gręžiniai buvo perduoti Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ nuosavybėn 1992 m. balandžio 24 d. aktu ir 1992 m. birželio 11 d. nuosavybės teisės liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau gręžinių duomenys nebuvo nurodyti ankstesnėse Vandentiekio tinklo kadastrinių matavimų bylose.

6.2. Kartu su 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymu bendrovė „Vanaginė“ kadastro tvarkytojui (Registrų centro teritoriniam padaliniui) pateikė Žemės gelmių registro gręžinių dalies išrašą, kuriame nurodyta, kad gręžinys, kurio Nr. 1688 (x=6071955, y=582134), nuosavybės teise valdomas Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“, taip pat pateikė Žemės gelmių registro gręžinių dalies išrašą, kuriame nurodyta, kad gręžinys, kurio Nr. 1361 (x=6072035, y=582140), nuosavybės teise valdomas Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“, taip pat per Nekilnojamojo turto registro posistemę „Matininkas“ kadastro tvarkytojui buvo pateikta Matininko 2017 m. rugsėjo 1 d. surinktų kadastro duomenų pagrindu parengta Vandentiekio tinklo kadastro duomenų byla (toliau – ir Byla).

6.3. 2017 m. rugsėjo 20 d. kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“ 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, bei nenustatęs jokių NTKĮ 14 straipsnyje nurodytų aplinkybių, bylos pagrindu pakeitė Vandentiekio tinklo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

6.4. 2021 m. lapkričio 22 d. pareiškėjų atstovė advokatė O. S. atsakovui pateikė prašymą ištaisyti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie vandentiekio tinklų, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3-11 esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotų ŽŪB „Vanaginė“ vardu (į. k. 286075760) statybos pabaigos metus, taip pat prašė ištaisyti Nekilnojamojo turto registro (kadastro) duomenis apie tai, kad dalis Vandentiekio tinklų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Klientų valdomų žemės sklypų (unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) teritorijoje.

6.5. 2021 m. gruodžio 17 d. Kadastro tvarkytojas rašte Nr. S-151793(14.1E) pareiškėjų atstovei paaiškino, kad nekilnojamojo daikto – šalto vandens tiekimo vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys (statybos pradžios / pabaigos metai – 1970 / 1976 m.) Nekilnojamojo turto registre 2017 m. rugsėjo 20 d. buvo patikslinti UAB „MILIUVA“ matininko J. L. 2017 m. rugsėjo 1 d. parengtos elektroninės statinių kadastro duomenų bylos pagrindu. Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti Vandentiekio tinklo kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, o Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos Vandentiekio tinklo pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinačių reikšmės atitinka UAB „MILIUVA“ matininko J. L. 2017 m. rugsėjo 12 d. parengtame statinių išdėstymo plane nurodytas Vandentiekio tinklo pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinačių reikšmes. Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs pareiškėjų atstovės 2021 m. lapkričio 22 d. prašymą „Dėl netikslių ir klaidingų registro duomenų ištaisymo“, 2021 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą Nr. S-151793(14.1E) atsisakyti ištaisyti duomenis apie Vandentiekio tinklo statybos pabaigos metus bei duomenis apie tai, kad dalis Vandentiekio tinklo yra žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

6.6. Pareiškėjai, nesutikdami su kadastro tvarkytojo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. S-151793 (14.1E), 2022 m. sausio 17 d. pateikė skundą Komisijai.

6.7. Komisija, gavusi pareiškėjų atstovės 2022 m. sausio 17 d. skundą, apie šį skundą 2022 m. sausio 25 d. raštu Nr. S-2954 (1.4 E) informavo Vandentiekio tinklo savininkę – Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“, pasiūlydama jai pateikti atsiliepimą į pareiškėjų skundą.

6.8. Komisija, išnagrinėjusi visą surinktą medžiagą, 2022 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. CSPR-46 atsisakė priimti pareiškėjo V. D. skundą, o išnagrinėjusi kitų pareiškėjų (T. D., I. D., J. D.) skundą, paliko galioti Atsakovo Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. S-151793(14.1E) nepakeistą.

7. Pareiškėjų teigimu, atsakovui pateikti duomenys, kurių pagrindu buvo įregistruota bendrovei „Vanaginė“ nuosavybės teisė į 1 693,10 m ilgio vandentiekio tinklus – šalto vandens tiekimo vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vandentiekio tinklai), yra netikslūs ir klaidinantys, todėl Prašymas dėl jų išregistravimo buvo atmestas nepagrįstai.

8. Atsakovė su pareiškėjos teiginiais nesutinka, argumentuodama, kad kadastro tvarkytojas, nustatęs, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti Vandentiekio tinklo statybos pradžios ir pabaigos metai atitinka byloje nurodytus duomenis, teisėtai ir pagrįstai atsisakė keisti Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teise valdomo Vandentiekio tinklo kadastro duomenis (statybos pradžios ir pabaigos metus) Nekilnojamojo turto kadastre.

9. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“.

9.1. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į Nekilnojamojo turto kadastrą yra įrašomi tekstiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įrašomi grafiniai nekilnojamojo daikto kadastro duomenys apie šio daikto padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje išvardinti statinių kadastro duomenys, kurie įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą, o šio straipsnio 2 dalies 11 punkte statinio statybos (rekonstravimo) pradžios ir pabaigos metai yra įvardinti kaip kadastro duomuo, įrašomas į Nekilnojamojo turto kadastrą.

9.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 111.3 punktu nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje kadastro tvarkytojas žymi inžinerinių statinių kontūrų ar ašinių linijų, jų pradžios, pabaigos ir posūkio taškų ar centrų taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.

9.3. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, parengta matininko – fizinio asmens, turinčio Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

9.4. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnyje nustatytus atvejus, kai nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka keičiami atitinkamai šioje dalyje nurodytuose straipsniuose nustatytų institucijų teikimu ar asmenų prašymu.

9.5. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą.

9.6. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis numato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų.

10. Bylos dokumentai tvirtina, kad bendrovė „Vanaginė" Registrų centro teritoriniam padaliniui pateikė 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymą Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti vandentiekio tinklų - šalto vandens tiekimo vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Vandentiekio tinklas) kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Bendrovė papildomame 2017 m. rugsėjo 18 d. prašyme nurodė, kad vandens gręžiniai Nr. 1361 ir Nr. 1688 yra Vandentiekio tinklo sudėtinė dalis. Šie gręžiniai buvo perduoti bendrovės „Vanaginė" nuosavybėn 1992 m. balandžio 24 d. aktu ir 1992 m. birželio 11 d. nuosavybės teisės liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau gręžinių duomenys nebuvo nurodyti ankstesnėse Vandentiekio tinklo kadastrinių matavimų bylose. Kartu su 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymu bendrovė kadastro tvarkytojui (Registrų centro teritoriniam padaliniui) pateikė Žemės gelmių registro gręžinių dalies išrašą, kuriame nurodyta, kad gręžinys, kurio Nr. 1688 (x=6071955, y=582134), nuosavybės teise valdomas bendrovės „Vanaginė", taip pat pateikė Žemės gelmių registro gręžinių dalies išrašą, kuriame nurodyta, kad gręžinys, kurio Nr. 1361 (x=6072035, y=582140), nuosavybės teise valdomas bendrovės „Vanaginė", taip pat per Nekilnojamojo turto registro posistemę „Matininkas" kadastro tvarkytojui buvo pateikta matininko J. L. 2017 m. rugsėjo 1 d. surinktų kadastro duomenų pagrindu parengta Vandentiekio tinklo kadastro duomenų byla.

11. Kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs bendrovės „Vanaginė" 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, bei nenustatęs jokių Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodytų aplinkybių, bylos pagrindu 2017 m. rugsėjo 20 d. pakeitė Vandentiekio tinklo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre.

12. Kadastro tvarkytojas 2021 m. lapkričio 22 d. gavo pareiškėjos prašymą „Dėl netikslių ir klaidingų registro duomenų ištaisymo“, kuriuo pareiškėjas prašė patikrinti, ar į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti duomenys apie Vandentiekio tinklo statybos pradžios ir pabaigos metus bei šio tinklo buvimo vietą atitinka kadastro tvarkytojui Vandentiekio tinklo savininko teiktus dokumentus, t. y. matininko J. L. 2017 m. rugsėjo 1 d. surinktų kadastro duomenų pagrindu parengtoje Vandentiekio tinklo kadastro duomenų byloje nurodytus Vandentiekio tinklo kadastro duomenis.

13. Bylos medžiaga patvirtina, kad kadastro tvarkytojas, nustatęs, jog į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti Vandentiekio tinklo statybos pradžios ir pabaigos metai atitinka byloje nurodytus duomenis, 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. S-151793(14.1E) pagrįstai atsisakė keisti bendrovės „Vanaginė“ nuosavybės teise valdomo Vandentiekio tinklo kadastro duomenis (statybos pradžios ir pabaigos metus) Nekilnojamojo turto kadastre. Kadastro tvarkytojas, taip pat patikrino matininko 2017 m. rugsėjo 12 d. parengtame statinių išdėstymo plane nurodytas Vandentiekio tinklo pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinačių reikšmes, nustatė, kad Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėto Vandentiekio tinklo pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinačių reikšmės atitinka byloje nurodytus duomenis.

14. Teismo vertinimu, pareiškėjai 2021 m. lapkričio 22 d. prašymą Registrų centrui teikė dėl Vandentiekio tinklo kadastro duomenų (statybos pradžios ir pabaigos metų bei šio tinklo buvimo vietos) keitimo Nekilnojamojo turto kadastre, todėl kadastro tvarkytojas, kaip jau minėta, patikrino statinio kadastro duomenų, įrašytų į Nekilnojamojo turto kadastrą, tikslumą, išsamumą ir teisingumą, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi. Todėl pareiškėjų skunde cituojamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnis reglamentuoja į Nekilnojamojo turto registrą įrašytų netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymas. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju kadastro tvarkytojas pareiškėjų prašymu vertino į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytų Vandentiekio tinklo kadastro, o ne registro duomenų išsamumą ir pagrįstumą, todėl pareiškėjų cituojamos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatos nėra aktualios šiam ginčui.

15. Pareiškėjų teigimu, kadastro tvarkytojo ir Komisijos skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, nes „taikant tokį aiškinimą, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nurodytas duomenų ištaisymo mechanizmas apskritai nebūtų reikšmingas, o matininkų surinkti duomenys negalėtų būti ginčijami. Teismas pažymi, kad bendrovės „Miliuva" (į. k. 232244630) yra neveikiantis subjektas, išregistruotas iš Juridinių asmenų registro Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva". Todėl šis skundo argumentas nepagrįstas jokiais teisės aktais. Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjai, kad bendrovės „Miliuva" matininko J. L. 2017 m. rugsėjo 12 d. parengta Byla būtų teisės aktų nustatyta tvarka nuginčyta, pareiškėjai nepateikė kadastro tvarkytojui naujos matininko parengtos Vandentiekio tinklo kadastro duomenų bylos, kurioje būtų užfiksuoti kitokie Vandentiekio tinklų kadastro duomenys, nei jie buvo nurodyti Byloje bei įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

16. Be to, pareiškėjai, kreipdamiesi su 2021 m. lapkričio 22 d. prašymu, siekė pakeisti kito subjekto - bendrovės „Vanaginė" nuosavybės teise valdomo Vandentiekio tinklo kadastro duomenis, įrašytus Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad kaip jau minėta, matininko nustatyti bei Byloje nurodyti statinio kadastro duomenys teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais. Taip pat pareiškėjai nepateikė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įvardintos matininko parengtos naujos Vandentiekio tinklo kadastro duomenų bylos, kurioje būtų nurodyti kiti, nei į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti, kadastro duomenys, taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių pareiškėjų teisę atstovauti Vandentiekio tinklo savininkę (bendrovę „Vanaginė") - Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis aiškiai numato, kad prašymą dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo turi teisę teikti nekilnojamojo daikto savininkas - šiuo atveju bendrovė „Vanaginė".

17. Skunde kvestionuojami kadastro tvarkytojo ir registro tvarkytojo (Registrų centro teritorinio padalinio) 2005 m. spalio 25 d., 2012 m. vasario 24 d. bei 2017 m. rugsėjo 20 d. priimti sprendimai, įforminti registro įrašu, dėl nekilnojamųjų daiktų ir bendrovės „Vanaginė" nuosavybės teisių įregistravimo bei Vandentiekio tinklo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau šie 2005 m. spalio 25 d., 2012 m. vasario 24 d. bei 2017 m. rugsėjo 20 d. priimti kadastro tvarkytojo ir registro tvarkytojų sprendimai Komisijai nebuvo skundžiami.

18. Teismas įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą bei šalių pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad Kadastro tvarkytojas pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo, pagrįstai atsisakė Nekilnojamojo turto kadastre ištaisyti nekilnojamojo daikto - šalto vandens tiekimo vamzdyno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus (statybos pabaigos metus) bei duomenis apie tai, kad dalis vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribose.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį. Jis nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose (LVAT administracinėse bylose Nr. A-520-2976/2012; Nr. A-492-3130/2011, Nr. A-442-1312/2014). Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, o įregistravimo ar išregistravimo Nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė (LVAT administracinėje byloje Nr. AS442-589/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 22 d. civilinėje byloje Nr. 3k-3-195/2006 nutartimi konstatavo, jog „<...> Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas jam įstatymu pavestas funkcijas, viešojo administravimo veiksmais nekuria, nekeičia ir nepanaikina tarp civilinių teisinių santykių subjektų susiklosčiusių teisinių santykių turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja susiklosčiusius tarp atitinkamų subjektų civilinius teisinius santykius patvirtinančius juridinius faktus, tačiau pats nėra ir negali būti civilinių santykių dalyvis <...>". Duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis (įrašas apie buvusį daiktinės teisės turėtoją pakeistas įrašu apie naują daiktinės teisės turėtoją) tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą (daiktinės teisės turėtojo netekimą savo daiktinės teisės, šios teisės perleidimą kitam asmeniui). Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (LAT civilinėse bylose Nr. 3K-3- 412/2009; Nr. 3K-3-433/2009, Nr. 3K-3-192/2010). Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, pirmiausia turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009).

20. Teismui, įvertinus ginčijamų sprendimų turinius, darytina išvada, kad ginčijami sprendimai atitinka VAĮ reikalavimus, nes pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

21. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, Atsakovo 2022 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. CSPR-46, kuriuo atsisakyta priimti V. D. (V. D.) skundą ir paliktas galioti Atsakovo Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. S-151793(14.1E), kuriuo atsisakyta ištaisyti nekilnojamojo daikto – šalto vandens tiekimo vamzdyno, nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus (statybos pabaigos metus) bei duomenis apie tai, kad dalis vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribose, paliekami nepakeisti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų skunde išdėstytais argumentais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

22. Teismui konstatavus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimą - įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. lapkričio 22 d. prašymą „Dėl netikslių ir klaidingų registro duomenų ištaisymo“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

23. Teismui atmetus pareiškėjų skundą nėra teisinio pagrindo patenkinti pareiškėjų prašymą priteisti teismo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo žemės ūkio bendrovė „Vanaginė“ taip pat prašo priteisti 2 146,52 Eur bylinėjimosi išlaidas.

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

26. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; kt.).

27. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (LVAT administracinėse bylose Nr. AS438-726/2013; Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

29. Pabrėžtina, kad pagal Rekomendacijų 2 punktą nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 2.1. bylos sudėtingumą; 2.2. teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 2.3. ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 2.4. būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 2.5. ginčo sumos dydį; 2.6. teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 2.7. sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 2.8. šalių elgesį proceso metu; 2.9. advokato darbo laiko sąnaudas; 2.10. kitas svarbias aplinkybes. Taigi net prašomų atlyginti išlaidų dydžiui neviršijant Rekomendacijose nurodytų dydžių, tai nereiškia, kad negali būti priteisiama mažesnė suma, nei yra prašoma, išlaidoms už advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas atlyginti, vadovaujantis minėtais Rekomendacijų 2 punkte išdėstytais kriterijais.

30. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Valstybės įmonės „Registrų centras“ centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. CSPR-46, kuriuo atsisakyta priimti V. D. (V. D.) skundą ir paliktas galioti valstybės įmonės „Registrų centras“ turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. S-151793(14.1E), kuriuo atsisakyta ištaisyti nekilnojamojo daikto – šalto vandens tiekimo vamzdyno, nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus (statybos pabaigos metus) bei duomenis apie tai, kad dalis vandentiekio tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ribose. Darytina išvada, jog teismas apgynė trečiojo suinteresuoto asmens žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ teises ir šis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

31. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

32. Iš duomenų, pateiktų administracinėje byloje Nr. eI3-3926-331/2022 matyti, jog bendrovė „Vanaginė“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. sudarė sutartį su advokatu S. A..

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė 2 146,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš 2022 m. rugsėjo 19 d. pažymos „Dėl teisinių paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo“ matyti, jog už: 1) prašymo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą dėl atsiliepimo pateikimo termino pratęsimo, mokėtina suma – 101,37 Eur; 2) atsiliepimą į pareiškėjų T. D., I. D. (I. D.), J. D., V. D. (V. D.) skundus dėl VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. CSPR-46 rengimą – 912,33 Eur; 3) procesinių dokumentų administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. D., I. D. (I. D.), J. D., V. D. (V. D.) skundus dėl VĮ „Registrų centras“ ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. CSPR-46 analizę – 354,80 Eur; 4) atsiliepimą į pareiškėjų T. D., I. D. (I. D.), J. D., V. D. (V. D.) skundus dėl VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. CSPR-46 rengimą – 405,48 Eur.

34. 2022 m. rugsėjo 19 d. pažymoje „Dėl teisinių paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo“ tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir advokatų kontoros „NJORD“ pateikta teisinių paslaugų apmokėjimo lentelė, kuri patvirtina, jog bendrovė „Vanaginė“ atsiskaitė už teisines paslaugas byloje. Nurodytas mokėjimo dokumento pavadinimas – Mokėjimo nurodymas.

35. Šių Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 0,4. Iš pažymos „Dėl teisinių paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo“ matyti, jog prašymo Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl atsiliepimo pateikimo termino pratęsimo, parengtas 2022 m. birželio 16 d. (2022 m. II ketv.). Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2022 m. II ketv. vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1780,5 Eur, maksimali už minėtas teisines paslaugas priteistina suma yra 712,2 Eur (0,4 x 1780,5). Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už prašymą atsiliepimo terminui pratęsti neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį už šias paslaugas. todėl atsižvelgiant į tai, trečiajam suinteresuotam asmeniui ŽŪB „Vanaginė“ iš pareiškėjų priteistina 101,37 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

36. Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 2,5. Iš pažymos „Dėl teisinių paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo“ matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė du atsiliepimus. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2022 m. II ketv. vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1780,5 Eur, maksimali už minėtas teisines paslaugas priteistina suma yra 4 451,25 Eur (2,5 x 1780,5). Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį už šias paslaugas. Todėl atsižvelgiant į tai, trečiajam suinteresuotam asmeniui bendrovė „Vanaginė“ iš pareiškėjų priteistina 912,33 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už vieną atsiliepimą bei 405,48 Eur už kitą atsiliepimą.

37. Rekomendacijų 8.20 punkte numatyta, kad kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, koeficientas yra 0,1. Iš pažymos „Dėl teisinių paslaugų suteikimo ir jų apmokėjimo“ matyti, jog pateiktų dokumentų analizė įvertinta 354,80 Eur., tačiau atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2022 m. II ketv. vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1780,5 Eur, maksimali už minėtas teisines paslaugas priteistina suma yra 178,05 Eur (0,1 x 1780,5). Todėl atsižvelgiant į tai, trečiajam suinteresuotam asmeniui ŽŪB „Vanaginė“ iš pareiškėjų priteistina 178,05 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

38. Atsižvelgus į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, į trečiojo suinteresuoto asmens atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jo darbo ir laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ŽŪB „Vanaginė“ iš pareiškėjų priteistina 1 969,77 (101,37 Eur + 912,33 Eur + 178,05 Eur + 405,48 Eur) eurų bylinėjimosi išlaidų suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų T. D., J. D., I. D. (I. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjų T. D., J. D., I. D. (I. D.) lygiomis dalimis 1 969,77 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt devynis eurus ir 77cntus) bylinėjimosi išlaidų trečiajam suinteresuotajam asmeniui žemės ūkio bendrovei „Vanaginė“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.