- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-19
- Bylos Nr.
- N2-216-463/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02696-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Civilinis ieškovas
- V. B., E. B.
- Ieškovas
- R. B., V. B., E. B., B. B., Z. B.
- Atsakovas
- P. K.
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B., E. B., B. B., R. B. ir Z. B. ieškinį atsakovui P. K. dėl 26505,05 Lt žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo P. K. 26505,05 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl sveikatos sužalojimo, o būtent: 1) priteisti Z. B. 505,05 Lt turtinės žalos atlyginimo; 2) 8000,00 Lt B. B. neturtinės žalos atlyginimo; 3) 7000,00 V. B. neturtinės žalos atlyginimo; 4) 6000,00 Lt E. B. neturtinės žalos atlyginimo; 5) 2500,00 Lt Z. B. neturtinės žalos atlyginimo; 6) 2500,00 Lt R. B. neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovai ieškinyje nurodė, kad 2013-06-14 apie 14 val. 15 min. grįžtant iš mokyklos namo V. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), E. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir B. B., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), buvo užpulti ir sužaloti P. K. šuns. Šuns šeimininkas vaikams pagalbos nesuteikė, neiškvietė atitinkamų tarnybų, o šoko ištikti ir skausmą kenčiantys kruvini vaikai patys grįžo namo. Dar iki šiol vaikai nėra atsigavę nuo patirto streso, jiems yra reikalinga psichologo ir dermatologo pagalba. Visiems trims mažamečiams vaikams nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.14 p., ką patvirtina 2013-06-21 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto, teismo medicinos gydytojo J. R. surašyti medicininių dokumentų apžiūros protokolai. Šuns šeimininkas - P. K. - pilnai atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą atsisakė.
Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 1 d. 2 d. 3 p. nustato, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad, jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Trakų rajono savivaldybės Tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. Sl-2 patvirtintose gyvūnų laikymo taisyklių 36 punkte nurodyta, kad gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui įstatymų nustatyta tvarka. Tų pačių taisyklių 38 punktas nustato, kad gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi, gyvūnai nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas ir patalpas. Akivaizdu, kad atsakovas - P. K. pažeidė aukščiau paminėto įstatymo bei gyvūnų laikymo taisyklių punktus, ko pasekoje buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala.
Šalies argumentai
Tą pačią dieną mažamečių vaikų tėvas - Z. B. - pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatą, kuriuo pranešė apie įvykį. 2013-06-21 nutarimu Nr.87-At-000432-13 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato tyrėjas Ž. I. dėl šio įvykio atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamos veikos padarymo ir nutarė iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. (gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui ir kuris padarytas asmens, bausta administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje, septintojoje ar dešimtojoje dalyse numatytus pažeidimas). Tai, kad yra nustatyta P. K. kaltė ir priežastinis ryšys tarp jo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių t.y. patirtos turtinės ir neturtinės žalos įrodo Trakų rajono policijos komisariato išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla (šioje byloje išreikalautina iš Trakų rajono policijos komisariato), ko pasekoje P. K. buvo nubaustas pinigine bauda.
P. K. padarytą turtinę žalą ieškovai vertina 505,05 Lt. Ši turtinė žala susideda iš išlaidų turėtų perkant būtinus medikamentus, sunaudotą kurą, vežiojant vaikus į gydymo įstaigas, į mokyklą ir atgal bei dėl patirtų nuostolių, atsiradusių dėl nepataisomai šuns sugadintų drabužių, kurie buvo suplėšyti bei sutepti krauju.
Pažymėtina ir tai, kad savo neteisėtais veiksmais P. K. padarė ieškovui Z. B., jo žmonai (mažamečių vaikų motinai) - R. B. - ir jų mažamečiams vaikams ir neturinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. P. K. neparinkęs tinkamų šuns auginimo ir laikymo sąlygų pagal gyvūno veislę, fiziologinių savybių ypatumus ir neužtikrinęs, kad šuns auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių sveikatai, paliko be priežiūros kieme.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, jog ieškovų teigimu, ši žala atsirado atsakovo neteisėtų veiksmų pasekoje, būtent dėl to, kad 2013-06-14 ieškovams (vaikams – B., V. ir E.) grįžtant iš mokyklos namo, jie buvo užpulti ir sužaloti atsakovo šuns. Dėl šio įvykio vaikai iki šiol nėra atsigavę nuo patirto streso, jiems yra reikalinga psichologo ir dermatologo pagalba. Pagal Trakų rajono savivaldybės Tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. S1-2 patvirtintas gyvūnų laikymo taisykles, atsakovas yra atsakingas už jo laikomų naminių gyvūnų priežiūrą. Atsakovui pažeidus minėtų taisyklių 36 p., 38 p., jam turėtu būti taikoma civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali būti priteisiama, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Turtinė žala pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį - tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautų pajamų faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas; negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas privalo įrodyti turtinės ir neturtinės žalos dydį ir įvertinant suformuotą teismų praktiką, atsakovas nesutinka su ieškovų reikalavimais ir mano, kad ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
Ieškovai prašo priteisti 505,05 Lt turtinės žalos, atsiradusios dėl turėtų išlaidų, susijusių perkant medikamentus, sunaudotą kurą, vežiojant vaikus į gydymo įstaigas, į mokyklą bei patirtų nuostolių, atsiradusių dėl nepataisomai šuns sugadintų drabužių, kurie buvo suplėšyti bei sutepti krauju. Tačiau, ieškovai visiškai nepateikė jokių įrodymų, jog jie plovė, taisė ar pirko kokius nors drabužius, UAB „Universiteto vaistinė" 2013-07-08 pirktas labai brangus (56,26 Lt) šampūnas nuo pleiskanų (kaip jis susijęs su sužalojimais). Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų priedų (išrašų iš medicininių dokumentų), vaikai buvo apsilankę pas gydytojus tik du kartus, t.y. 2013-06-17 ir tai Lentvario ambulatorijoje ir 2013-07-10 Vaikų raidos centre. Daugiau jokių įrodymų apie lankymąsi pas gydytojus nepateikta, tačiau kvitų degalams pridėta begalė net iki rugpjūčio galo. Pažymėtina ir tai, jog vaikai negalėjo būti vežami ir į mokyklą, kadangi buvo vasaros atostogos. Atsakovas pripažįsta, jog jeigu ieškovai pateiks ir tinkamai pagrįs patirtą turtinę žalą, tai atsakovas ją geranoriškai atlygins. Esant tokiems pateiktiems įrodymams ieškovas su ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo nesutinka. Atsakovas taip pat nesutinka dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi, kaip jau buvo minėta, įrodinėjimo našta dėl neturtinės žalos tenka ieškovams, tačiau iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, jog ieškovai-vaikai iki šiol nėra atsigavę nuo patirto streso, jiems yra reikalinga psichologo ir dermatologo pagalba taip pat nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Kaip buvo minėta iš pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovai buvo apsilankę pas gydytojus tik du kartus, t.y. 2013-06-17 ir tai Lentvario ambulatorijoje ir 2013-07-10 Vaikų raidos centre. Daugiau jokių įrodymų apie lankymąsi pas gydytojus nepateikta, nors ieškinyje nurodoma, jog jie nėra atsigavę nuo streso iki šiol. Iš pateiktų vaistinių kvitų taip pat nematyti, jog jie būtų iki šiol ir aplamai vartoję kokius nors vaistus nuo streso arba iki šiol lankytų kokius nors reabilitacinius ar psichologinius kursus. Todėl ir šioje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovas mano, kad ieškinys yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo prašo atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš 2013-07-15 Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 87N-2765366-13 matyti, kad P. K. buvo nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 str. 10 d., t.y pažeidė gyvūnų laikymo taisykles, ko pasekoje buvo sužaloti mažamečiai vaikai (b.l. 110).
Iš bylos medžiagos matyti (b.l. 11), jog E. B. nustatytas reakcijos į stiprų stresą, išgąstis vaikystėje. Taikytas gydymas: klinikinis psichiatrinis ištyrimas, psichodiagnostika, individuali psichoterapija, šeimos konsultavimas. B. B. nustatytas kitos reakcijos į stiprų stresą, išgąstis vaikystėje. Taikytas gydymas: klinikinis psichiatrinis ištyrimas, psichodiagnostika, individuali psichoterapija, šeimos konsultavimas (b.l. 12). V. B. nustatytas kitos reakcijos į stiprų stresą, išgąstis vaikystėje. Taikytas gydymas: klinikinis psichiatrinis ištyrimas, psichodiagnostika, individuali psichoterapija, šeimos konsultavimas (b.l. 13). Iš 2013-06-21 medicininių dokumentų apžiūros protokolų matyti, jog V. B, E. B. ir B. B. nustatyta nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 8-10). Iš 2014-03-20 VĮ Lentvario ambulatorijos pažymos matyti, kad B. B. nustatyta kąstinė-plėštinė galvos žaizda, būklė po patirto streso, žaizda susiūta, skirtas medikamentinis gydymas dėl patirto streso. V. B. nustatyta kąstinis nubrozdinimas juosmens srityje, būklė po patirto streso, skirtas medikamentinis gydymas dėl patirto streso. E. B. nustatyta galvos seborėja, paskirtas gydymas tepalais (b.l. 66).
Iš byloje esančių kvitų už pirktus medikamentus, degalus, nustatyta, jog turtinė žala yra 540,09 Lt, t.y. didesnė nei nurodo ieškovai. Byloje duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas atlygino aukščiau nurodytus nuostolius, nėra, todėl konstatuotina, kad ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovui ta apimtimi, kuria prašoma Z. B. 505,05 Lt turtinės žalo atlyginimo.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių - žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).
Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi interalia protingumo principu ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo ribojimai galimi ir pateisinami tik siekiant užtikrinti, kad nebūtų nepagrįstai išplėsta civilinės atsakomybės apimtis ir sukurtos sąlygos piktnaudžiauti teise, todėl teismai, sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma turi nustatyti, ar žala atsirado dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ar pažeista neturtinė vertybė yra aktuali šiandieninėje visuomenėje ir jos atlyginimas yra būtinas, siekiant tinkamai apginti pažeistas asmens teises.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta bylojeP. D.v.R.V. ir kt.,bylos ; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios”,bylos ). Neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė ( 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. R. Š. ir UAB „Brolių Tomkų leidyba“, bylos Nr. 3K-3-294/2003).
Lietuvos Respublikos gyvūnų globos ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti. Taigi gyvūno augintinio praradimas dėl kito asmens neteisėtų veiksmų nėra tik turto praradimas, kaip tai įvertino apeliacinės instancijos teismas, bet tai susiję ir su neturtinių vertybių – bendravimo poreikių užtikrinimo – pažeidimu. Sprendžiant, ar už šios neturtinės vertybės pažeidimą gali būti nustatytas ir neturtinės žalos atlyginimas, svarbu įvertinti šeimininko, šiuo atveju – ieškovės, ryšį, santykį su augintiniu, kiek ilgai šeimininkas rūpinosi augintiniu ir pan.
Atsakovo neteisėti veiksmai – netinkama gyvūno priežiūra, dėl ko atsakovui priklausantis šuo užpuolė ir sužalojo ieškovus, yra neginčytini. Byloje nėra nustatyta aplinkybių (nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas), dėl kurių atsakovas galėtų būti atleistas nuo atsakomybės. Atsakovo veiksmai, o tiksliau neveikimas, kai jo netinkamai prižiūrimas šuo užpuolė ir sužalojo ieškovus, negali būti vertinami kaip mažareikšmiai ar smulkmeniški, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu, nes kiekvienas naminį gyvūną turintis asmuo turi rūpintis ir maksimaliai užtikrinti, kad jo augintis, esantis viešoje vietoje, neturėtų galimybių padaryti kitiems asmenims ar jų turtui žalos (CK 6.267 straipsnio 1 dalis).
Neturtinėmis vertybėmis asmenys naudojasi savo nuožiūra. Neturtinių vertybių teisinio reguliavimo specifika yra ta, kad įstatymais numatomos ne jų įgyvendinimo, o galimo trečiųjų asmenų kišimosi į asmeniui priklausančių neturtinių teisių ir vertybių sritį ribos. Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-337/2006). Byloje nustatyta, kad ieškovams dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsirado žala sveikatai.
Taikant deliktinę atsakomybę nepakanka vien nustatyti žalos faktą ir padarytus neteisėtus veiksmus, būtina įrodyti ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005). Teismo nuomone, kad tarp atsakovo neteisėto neveikimo (pareigos prižiūrėti šunį nevykdymo) ir ieškovų patirtos turtinės ir neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Tarp ieškovo išlaidų vaistams ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra netiesioginis priežastinis ryšys, t.y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet šie yra pakankamai susiję su žalingais padariniais. Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-476/2008). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje yra netiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos neturtinės žalos.
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K., A.K. ir Ž. K. v. E. K., A.K., Kauno S. D. vidurinė mokykla ir kt., bylos Nr. 3K-3-202/2012).
Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme, tačiau nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.
Ieškovų prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Asmens prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes dydį įvertina ir nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Nukentėjusieji subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Vis dėlto, teismai, vertindami neturtinės žalos dydį lemiančius kriterijus, visų pirma turi įvertinti pažeistos vertybės pobūdį pagal protingo žmogaus etaloną. Kitas svarbus neturtinės žalos dydį lemiantis kriterijus yra neigiami padariniai, kurie atsirado ieškovams dėl neturtinės vertybės pažeidimo. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, ieškovų patirtas sveikatos sutrikimas nėra sunkus. Žalą padariusio asmens, atsakovo, kaltę teismas vertina kaip nerūpestingumą ir nepakankamą atsargumą, nesant atsakovo tyčios, tačiau atsižvelgia į jo garbų amžių, regos ir klausos sutrikimus, butent šie faktoriai nėra neturtinės žalos dydį didinantis veiksniai. Nagrinėjamoje byloje turtinė atsakovo padėtis nėra svarbus kriterijus vertinant neturtinės žalos atlyginimo dydį visų pirma dėl to, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes priteistinas neturtinės žalos dydis B. B., V. B. ir E. B. proporcingai mažinamas per puse, atitinkamai iš atsakovo priteisiant 4000Lt, 3500Lt, 3000Lt . Teismas daro išvadą, kad būtent toks neturtinės žalos dydis atitiktų protingumo ir teisingumo ir proporcingumo kriterijus, atsižvelgiant į įvykio sukeltas nukentėjusiesiems vaikams pasekmes.
Ieškovų Z. B. ir R. B. reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini, nes ieškovų nurodyti veiksmai po vaikų sužalojimo, o būtent : rūpinimasis jais , jų slaugymas, globa, pagalbos teikimas, lankymasis gydymo įstaigose apima tėvų pareigą atitinkamai elgtis tokioje situacijoje. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai Z.R. B. nurodė , kad šis įvykis sutrukdė jiems išvykti atostogauti, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę , teismui nepateikė.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina 325,30 Lt bylinėjimosi išlaidų Z. B. ir 330,15 bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 33,23 Lt, todėl priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 80, 83, 88, 92, 96, 176-178, 259-260, 268-270 str. str., teismas,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti dalinai.
priteisti iš atsakovo P. K. 505,05 Lt (penkis šimtus penkis litus, 05ct) turtinei žalai atlyginti ieškovui Z. B.;
priteisti iš atsakovo P. K. 4000Lt(keturis tūkstančius litų) ieškovui B. B. neturtinės žalos atlyginimo;
priteisti iš atsakovo P. K. 3500Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) ieškovei V. B. neturtinės žalos atlyginimo;
priteisti iš atsakovo P. K. 3000Lt(tris tūkstančius litų) ieškovei E. B. neturtinės žalos atlyginimo;
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
priteisti iš atsakovo P. K. 325,30 Lt (tris šimtus dvidešimt penkis litus, 30ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Z. B..
priteisti iš atsakovo P. K. 330,15Lt (tris šimtus trisdešimt litų, 15ct) bylinėjimosi išlaidų ir 33,23Lt (trisdešimt tris litus, 23cnt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.