Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-04-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-314-318-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-05
Bylos Nr.
1A-314-318-2011
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00923-2010-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Pocienė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Teresėlė Kazlauskienė
Nuteistasis
D. P.
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-314/2011 m.

Teisėjas Olegas Šibkovas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00923-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.23.2.; 2.1.7.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Teresėlės Kazlauskienės, Vladislavo Lenčiko,sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei,dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei,nuteistojo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk,nuteistajam D. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio suėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2010-07-07 iki 2010-12-16.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuota D. P. 50 Lt, gautų 2010-06-18 pardavus narkotinę medžiagą.

D. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. dėl to, kad 2010-06-18 apie 14.05 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasikėsino nusikalstamos veikos imitavimo modelio dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 4, neteisėtai išplatinti, t.y. parduoti už 50 Lt, 0,069 g narkotinės medžiagos – heroino -, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes narkotinių medžiagų platinimas buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų.

D. P. taip pat nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. dėl to, kad jis 2010-07-07 apie 13.45 val., būdamas Liejyklos g. Vilniuje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė, 1,77 g narkotinės medžiagos – heroino-, iki kol apie 13.45 val. prie pastato, esančio Vilniuje, Liejyklos g. 2, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. P. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d dėl 1,77 g heroino laikymo, turint tikslą jį platinti, ir jį išteisinti, sušvelninti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d. paskirtą bausmę.

Nuteistasis tvirtina, jog nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad jis laikė 1,77 g heroino, turėdamas tikslą platinti. Teigia, jog apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje pagrįstas vien prielaidomis. Byloje nėra jokių susitarimų, užfiksuotų telefonų skambučių, liudytojų parodymų apie jo ketinimus išplatinti narkotikus. Be to nėra įrodyta ir tai, kad dėžutė su narkotine medžiaga priklausė jam. Ji buvo rasta ne pas jį, byloje nebuvo tirta, ar ant dėžutės yra jo pirštų antspaudai, DNR likučiai. Šiuo konkrečiu atveju teismas vadovavosi vien tik bylos baigtimi suinteresuotų policininkų parodymais. Nuosprendyje nurodyti „netiesioginiai įrodymai“, t.y. kažkokių narkomanų parodymai, kad D. P., neva, anksčiau galėjo jiems parduoti narkotikus, nuteistojo teigimu, nėra susiję su inkriminuojamu nusikaltimu, o nuosprendis gali būti grindžiamas tik teismo posėdžio metu ištirtais aiškiais įrodymais.

Nuteistasis tvirtina, jog teismas, skirdamas bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai nenustatė, jog prisipažinimas padarius šį nusikaltimą yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teigia, jog paskirta bausmė turi būti švelninama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 4 p. nuostatomis, nes nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis D. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, tinkamai įvertino ir jų pagrindu D. P. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 260 str. 1 d., nes pastarasis pasikėsino neteisėtai išplatinti narkotinę medžiagą – heroiną-, ir pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., nes jis neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – heroiną -, turėdamas tikslą ją platinti.

Nors D. P. tvirtina, jog jis 2010-07-07 apie 13.45 val. Liejyklos gatvėje Vilniuje jokių narkotinių medžiagų su savimi neturėjo, tačiau šis jo aiškinimas prieštarauja byloje surinktų, teisiamajame posėdyje ištirtų ir teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visetui.

Liudytojai policijos pareigūnai A. M. ir A. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, jog 2010-07-07 apie 13.45 val. Liejyklos gatvėje nuteistasis D. P., pastebėjęs link jo einančius pareigūnus, išmetė ant žemės dėžutę ir bandė pasišalinti, bet buvo sulaikytas. Sulaikant D. P. buvo paimta ir pastarojo išmesta dėžutė, kurioje buvo rasta narkotinė medžiaga – heroinas.

Įvykio vietos apžiūros protokolas tvirtina, jog įvykio metu D. P. sulaikymo vietoje, maždaug 0,5 m atstumu nuo pastarojo dviračio, kuriuo jis buvo atvykęs į įvykio vietą, ant žemės, buvo rasta juodos spalvos plastikinė dėžutė su užrašu „Mentos“. Dėžutės viduje rasta: folijos lankstinukas ir užspaudžiamas polietileninis maišelis su milteliais (t. 1, b.l. 24-26).

Iš 2010-07-27 specialisto išvados Nr. 140-(5069)IS1-5482 matyti, jog rusvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, 2010-07-07 rastų įvykio vietos apžiūros metu, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas -, kurio masė yra 0,061 g, o rusvos spalvos nevienalytės medžiagos iš plastikinio maišelio sudėtyje yra narkotinės medžiaga – heroinas -, kurio masė yra 1,709 g (t. 1, b.l. 30-31).

Taigi, netikėti nuosekliais policijos pareigūnų parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo, todėl pagrįstai jais vadovavosi nustatydamas faktines bylos aplinkybes. Nors nuteistasis tvirtina, jog policijos pareigūnai sako netiesą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pastarieji būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų pagrindą nepagrįstai D. P. apkalbėti.

D. P. tvirtina, jog jis niekada neplatino narkotinių medžiagų, tik vienintelį kartą, t.y. 2010-06-18, jas perdavė NVIM dalyviui, nes pagailo pastarojo kaip narkomano. Iš liudytojų A. M. ir A. N. parodymų matyti, jog pareigūnai ir anksčiau turėjo informacijos, kad nuteistasis platina narkotines medžiagas, todėl kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą dėl NVIM taikymo D. P. atžvilgiu sankcionavimo. Kaip jau minėta, pareigūnų turima informacija pasitvirtino, nes pastarasis 2010-06-18 už 50 Lt įslaptintam liudytojui pardavė 0,069 g narkotinės medžiagos – heroino-. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. M., gyvenusi kartu su nuteistuoju, paaiškino, jog D. P. niekur nedirbo, gaudavo pajamas iš narkotikų platinimo. Liudytoja matė, kad narkomanai jam už narkotines medžiagas mokėdavo pinigus, taip pat atnešdavo įvairių daiktų: magnetolų, dviračių ir kt., greičiausiai vogtų (t. 1, b.l. 112-113). Tam neprieštarauja 2010-07-07 kratos protokolas, iš kurio matyti, kad D. P. gyvenamojoje vietoje buvo rasta: trys polietileniniai maišeliai su šviesios spalvos miltelių liekanomis, įvairūs mobiliojo ryšio telefonai, magnetolos ir kt. daiktai (t. 1, b.l. 41-42), 2010-07-13 specialisto išvada Nr. 140-(5070)-IS1-5173, kad minėtuose trijuose polietileniniuose maišeliuose rasta psichotropinės medžiagos – metamfetamino – ir narkotinės medžiagos – heroino pėdsakų (t.1, b.l. 46-47), liudytojų S. I. ir R. P. parodymai, kad D. P. platino narkotines medžiagas (t. 1, b.l. 114, 131-134).

Taigi apylinkės teismas, įvertinęs visus šiuos aptartus faktinius duomenis bei pas D. P. rastos narkotinės medžiagos – heroino – kiekį, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintų rekomendacijų nuostatomis, artimas nustatytam dideliam šios medžiagos kiekiui, padarė pagrįstą išvadą, jog D. P. 2010-07-07 apie 13.45 val. neteisėtai laikė 1,77 g narkotinės medžiagos – heroino -, turėdamas tikslą šią medžiagą platinti, ir šiuos jo nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.

Apylinkės teismas, skirdamas D. P. bausmes už padarytus nusikaltimus, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jų padarymo aplinkybes, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę.

D. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jų, kolegijos manymu, ir nėra.

Nuteistasis padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, vienas iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Bylos duomenimis, D. P. praeityje daug kartų teistas už įvairius nusikaltimus, tame tarpe ir susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis (t. 2, b.l. 12-16). Jis niekur nedirbo, nusikalto praėjus tik šiek tiek daugiau nei mėnesiui laiko nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Visos šios aplinkybės rodo didesnį D. P. pavojingumą visuomenei. Jam apylinkės teismo paskirtos bausmės, nesiekiančios Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio, tikrai nėra per griežtos.

D. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tinkamai subendrintos Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu, švelninti galutinę subendrintą bausmę taip pat nėra pagrindo.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog byloje yra D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis prisipažino 2010-06-18 neteisėtai išplatinęs 0,069 g narkotinės medžiagos – heroino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus, t.y. kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne verčiamas surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką momentas neturi lemiamos reikšmės, jis galimas ir nagrinėjant bylą teisme. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės bylos Nr. 2K-201/2007, 2K-353/2008, 2K-550/2008, 2K-259/2009, 2K-106/2011). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus dėl jam pareikštų įtarimų atsisakė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis pripažino NVIM dalyviui išplatinęs heroiną, tačiau neigė iš to turėjęs materialinės naudos, nors faktiniai bylos duomenys tvirtina priešingai. Kita vertus, tokius parodymus D. P. davė tik tuomet, kai byloje jau buvo surinkta pakankamai neginčijamų jo kaltės pardavus heroiną įrodymų ir neigti jais nustatytus faktus jau nebuvo jokios prasmės. Taigi D. P. parodymus bei formalų pareiškimą, jog gailisi nusikaltęs, vertinti kaip savanorišką prisipažinimą, nuoširdų gailėjimąsi ir pripažinti tai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo. Be to, kaip jau minėta, D. P. neprisipažino neteisėtai laikęs 1,77 g narkotinės medžiagos – heroino –, o ši aplinkybė taip pat parodo nuteistojo požiūrį į padarytus nusikaltimus.

Nenustačius D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra įstatyminio pagrindo svarstyti dėl Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nuostatų taikymo jo atžvilgiu tikslingumo, todėl kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Esant šioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl nuteistojo D. P. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Regina PocienėTeisėjai Teresėlė KazlauskienėVladislavas Lenčikas