Utenos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje, kurioje E. P. (E. P.) pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. (E. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. P. (E. P.) paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Nuosprendis neįsiteisėjęs.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 75,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamajam E. P. gynėjas buvo paskirtas 2025 m. sausio 3 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi, vykdant kitą, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą imperatyvą. Tai reiškia, kad šioje byloje gynėjas kaltinamajam E. P. buvo paskirtas ne kaltinamojo, o valstybės iniciatyva, kuri, įgyvendindama paminėtą imperatyvią įstatymo nuostatą, kaltinamajam garantuoja tokią teisę.

Pagal šiuo metu suformuotą teismų praktiką, esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų išieškojimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014 ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, o taip pat įvertinus tai, jog valstybės garantuojama teisinė pagalba kaltinamajam E. P. buvo teikiama ne jo paties iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimas laikomas labiau reikšmingu ir prioritetiniu prieš būtinybę išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Šiuo konkrečiu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo E. P. būtų neteisingas, todėl išlaidos už šiam kaltinamajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškomos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.