Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovės advokatės J. V. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Skunde teigiama, kad skundžiamas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. Visų pirma, skunde nurodoma, jog pakartotiniame privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini), yra atkartojami ankstesni nurodymai, duoti privalomais nurodymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurių BUAB (duomenys neskelbtini) pateikė apeliacinį skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui (adm. bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors Regionų apygardos administracinis teismas 2018-01-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)atmetė BUAB (duomenys neskelbtini) skundą, tačiau dėl minėto sprendimo buvo paduotas apeliacinis skundas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui ir šiuo metu vis dar yra sprendžiamas klausimas dėl duotų pirminių privalomų nurodymų teisėtumo, todėl advokatės manymu, administracinio nusižengimo bylos dėl pakartotinio nurodymo nevykdymo nagrinėjimas negalimas tol, kol nebus išnagrinėtos administracinių nusižengimų bylos dėl pirminių privalomų nurodymų nevykdymo. Skunde taip pat teigiama, jog A. M. nėra veiklą vykdančios įmonės vadovas, jo tikslas tik likviduoti įmonę, todėl jis nėra atsakingas už jo administruojamos įmonės paliktas atliekas ir neprivalo savo lėšomis jų sutvarkyti. Kita vertus, A. M., kaip bankroto administratorius atliko visus veiksmus, kad įmonei priklausiusios atliekos būtų sutvarkytos, t.y. BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratorius 2015-05-10 sudarė trišalę paslaugų ir reikalavimų įskaitymo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini)ir remiantis šia sutartimi įvykdė visus prisiimtus įsipareigojimus, t.y. perdavė atliekas UAB (duomenys neskelbtini) ir pilnai sumokėjo sutarties kainą už atliekų sutvarkymą. Pažymi, kad 2015-05-10 trišalės paslaugų ir reikalavimų perleidimo sutarties sudarymo metu UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo taikomi jokie veiklos apribojimai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-29 nutartis dėl veiklos apribojimo įsiteisėjo tik 2015-06-03. Faktą, kad visos BUAB (duomenys neskelbtini) priklausančios atliekos buvo perkeltos į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją ir pradėtos tvarkyti patvirtina Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros 2015-10-06 patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra aiškiai nurodyta, kad atliekos yra suvežtos į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją ir pradėtos tvarkyti, 2015-10-06 priduota 5,48 t pavojingų atliekų AB (duomenys neskelbtini) Advokatės teigimu, A. M. neatliko jokių kaltų veiksmų.

4. Be to, skunde nurodoma, jog teismas skirdamas A. M. nuobaudą nepagrįstai pasisakė, jog atsižvelgia į tai, kad jis iki paskutinio teisės pažeidimo padarymo administracine tvarka baustas už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą, nes A. M. nėra paskirta jokia nuobauda už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą.

5. Teisme buvo gautas Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vedėjos K. M. (toliau – Institucija) atsiliepimas į A. M. atstovės advokatės J. V. apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašoma palikti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime teigiama, kad įmonei iškėlus bankroto bylą pradeda veikti specialaus Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ), kurio prioritetas prieš bendrąsias normas pripažįstamas teismų praktikoje (pvz., LAT 2012-02-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-48/2012) ir teisės doktrinoje, nustatytas teisinis reguliavimas sąlygoja, kad bankroto administratorius įgyja teises ir pareigas ĮBĮ nustatyta tvarka veikti bankrutuojančios įmonės vardu - t.y., tampa atsakingas už su jo administruojamu ūkio subjektu susijusių teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei pasekmes. Pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas 2013-04-19 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) (civ. bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjas A. M. jo paties sutikimu teismo buvo paskirtas administruoti šią bankrutavusią pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo įmonę, siejamą su specifine, padidintos rizikos šaltiniu besisiejančia veikla. Be to, šias pareigas A. M. ėjo privalomųjų nurodymų davimo metu ir jų galiojimo laikotarpiu. Taigi, Utenos apylinkės teismas, nagrinėdamas A. M. administracinę bylą ir priimdamas 2018-07-24 nutarimą tinkamai taikė bankroto administratoriaus atsakomybės institutą, kaip ir pagrįstai laikė A. M. tinkamu aplinkos apsaugos pareigūnų surašytų privalomųjų nurodymų adresatu. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (tolia – ĮBĮ) 11 str. 5 d. bankroto administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja; vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai. To paties įstatymo 31 str. 5 p. numatyta bankroto administratoriaus pareiga likviduojant bankrutavusią įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, A. M., kaip BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius, privalėjo vykdyti bendrovei, kurios atstovas jis yra ir veikia jos vardu, duotą pakartotinį privalomąjį nurodymą, susijusį su aplinkos apsauga, bei užtikrinti, kad jame nustatyti reikalavimai būtų įvykdyti laiku, taigi jis yra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 317 str. 2 d., subjektas. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad privalomieji nurodymai privalėjo būti vykdomi pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį ir skundo padavimas nesustabdė nei vieno privalomojo nurodymo vykdymo, jokios laikinosios priemonės, kurios būtų pagrindas stabdyti privalomųjų nurodymų reikalavimus, teisminiuose procesuose taikytos nebuvo. Teigia, kad A. M. administracinė nuobauda pagal ANK 317 str. 2 d. paskirta pagrįstai, veika kvalifikuota tinkamai, privalomojo nurodymo neįvykdymo ne tik laiku, bet ir apskritai faktas byloje nustatytas, sankcija, kaip atsakingam asmeniui, paskirta minimali, nėra neproporcinga ir atitinka nuobaudų skyrimo taisykles. Prašymas priteisti bylinėjimo išlaidas yra nepagrįstas.

6. Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija ( pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

9. Išnagrinėjus administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovės advokatės J. V. apeliacinio skundo argumentus ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, darytina išvada, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutarimas, priešingai nei mano apeliantas, yra teisėtas ir pagrįstas, jo argumentacija pakankama. Nors A. M. savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 317 straipsnio 2 dalyje, neigia, jo kaltė įrodyta viešame pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: 2017 m. liepos 24 d. administracinio nusižengimo protokolu, (b.l. 2), situacijos įvertinimo aktu (b.l.3), 2017 m. kovo 10 d. patikrinimo aktu, (b.l.4), 2017 m. kovo 10 d. privalomu nurodymu (b.l.5), BUAB (duomenys neskelbtini) atsakymu dėl privalomų nurodymų (b.l. 6), 2017 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento raštas dėl skundo dėl privalomųjų nurodymų Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8), 2017 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktu (b.l.9-14), 2017 m. balandžio 28 d. privalomu nurodymu (b.l. 15), 2017 m. gegužės 2 d. administraciniu nusižengimo protokolu (b.l.16), susirašinėjimo su Aplinkos apsaugos agentūra dokumentais (b.l. 18), 2017 m. liepos 18 d. pavedimu atlikti patikrinimą (b.l.19), 2017 m. liepos 19 d. patikrinimo aktu (b.l.20-36), kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais. Šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad A. M., būdamas BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius, neįvykdė 2017-04-28 Utenos rajono agentūros Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniojo valstybinio inspektoriaus R. M. duoto pakartotinio Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo surašytas, kad iki 2017-05-20 nedelsiant imtis veiksmų ir užtikrinti, kad BUAB (duomenys neskelbtini) priklausančias nesutvarkytas pavojingas ir nepavojingas atliekas (laikomas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ir sklypo šiaurrytinėje dalyje, priklausančioje BUAB (duomenys neskelbtini)bei G. U.) esančias talpose, kurių dalis yra nesandarios būtų sutvarkytos, kad jos nekeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai iki bus perkeltos į BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus valdomą ir saugomą teritoriją ar perduotos teisėtiems atliekų tvarkytojams, t. y. nurodytu terminu pakartotinai neįvykdė privalomojo nurodymo ir tuo pažeidė ANK 317 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

10. Apygardos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99 Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.).

11. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. M.padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

12. Praktiškai dėl visų apeliacinio skundo argumentų pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantas, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui naujų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti skundžiamą nutarimą.

13. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skundo argumentu, jog kol nėra išspręstas klausimas dėl privalomųjų nurodymų Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr(duomenys neskelbtini)teisėtumo ir pagrįstumo Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme, pakartotinio nurodymo nevykdymo nagrinėjimas negalimas.

14. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – AAVKĮ) 23 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. AAVKĮ 24 straipsnyje nurodyta, kad jeigu privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

15. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme įtvirtinti privalomojo nurodymo įvykdymo ir privalomojo nurodymo apskundimo terminai nėra tarpusavyje susiję, t. y. privalomąjį nurodymą apskundus jo įvykdymo termino eiga nestabdoma, ir kitoks aiškinimas prieštarautų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo paskirčiai, jame įtvirtintam teisiniam reguliavimui. Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 punkte numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu – užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, siekti išvengti neigiamo poveikio aplinkai, įstatymo 21 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrą privalomojo nurodymo įvykdymo tik maksimalų terminą (ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai), įstatymo 23 straipsnio 4 dalis įtvirtina operatyvų skundo dėl privalomojo nurodymo nagrinėjimą, kas tik patvirtina būtinumą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams greitai reaguoti į fiksuojamus pažeidimus. Šio teisinio reguliavimo laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis Nr. ATP-683-626/2015, Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartis ATP-271-498/2016). Taigi, vien aplinkybė, kad privalomasis nurodymas apskųstas administraciniam teismui, nesustabdo jo vykdymo ir neatleidžia asmens nuo prievolės jį vykdyti. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nors Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme sprendžiamas Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, šių nurodymų galiojimas nesustabdytas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Remiantis LITEKO duomenimis, priemonės reikalavimui užtikrinti taikytos nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad Pakartotinis privalomasis nurodymas, kuris yra analogiškas Privalomajam nurodymui Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) galioja bei numatytas terminas (iki 2017 m. gegužės 20 d.), per kurį apeliantas privalėjo įgyvendinti skundžiamame akte nurodytus įpareigojimus, jau yra suėjęs, egzistuoja visos aplinkybės BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorių A. M.patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį.

16. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad A. M. nėra atsakingas už jo administruojamos įmonės paliktas atliekas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įmonei iškėlus bankroto bylą pradeda veikti specialaus Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) nustatytas teisinis reguliavimas, kuris sąlygoja, kad bankroto administratorius įgyja teises ir pareigas ĮBĮ nustatyta tvarka veikti bankrutuojančios įmonės vardu, t.y., tampa atsakingas už su jo administruojamu ūkio subjektu susijusių teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei pasekmes. Panevėžio apygardos teismas 2013-04-19 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) (civ. bylos (duomenys neskelbtini)) ir A. M., jo paties sutikimu, teismo buvo paskirtas administruoti šią bankrutavusią pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo įmonę. A. M. šias pareigas ėjo ir privalomųjų nurodymų davimo metu ir jų galiojimo laikotarpiu, todėl būtent A. M., kaip profesionalus administratorius, įgijęs teises bei pareigas veikti bankrutuojančios įmonės BU AB (duomenys neskelbtini)vardu, buvo atsakingas už su jo administruojama įmone susijusių teisės aktų laikymąsi, kompetentingų institucijų įgaliotų pareigūnų duotų privalomųjų nurodymų ir teismų sprendimų vykdymą bei pasekmes. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, A. M. yra tinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 317 straipsnio 2 dalyje, subjektas.

17. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl A. M. kaltės padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį buvimo yra nepagrįstos. Iš byloje esančio 2017 m. balandžio 28 d. privalomojo nurodymo kopijos matyti, kad A. M.minėto privalomojo nurodymo nuorašas įteiktas 2017 m. balandžio 28 d., tai jis patvirtino parašu (b. l. 15), todėl abejonių, kad 2017 m. balandžio 28 d. privalomojo nurodymo turinys A. M.buvo žinomas, apeliacinės instancijos teismui nekyla. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, įvertinus jas kitų bylos dokumentuose užfiksuotų duomenų visete sudaro pagrindą konstatuoti, kad A. M. būdamas UAB (duomenys neskelbtini)bankroto administratoriumi, žinojo, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus privalu vykdyti, tačiau jam skirto įpareigojimo savalaikiai neįvykdė. Įvertinus šias aplinkybes, byloje darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M.nesiėmė objektyvių priemonių įvykdyti jam adresuotą 2017 m. balandžio 28 d. privalomąjį nurodymą ir laiku (pareigūnų nustatytu terminu) jo neįvykdė, dėl ko pagrįstai skundžiamame nutarime konstatuota jo veikoje esant tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 317 straipsnio 2 dalyje, požymius.

19. Sutiktina su skundo argumentais, jog žemesnės instancijos teismas, skirdamas A. M. nuobaudą, nepagrįstai pasisakė dėl jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Pagrindas, dėl kurio A. M. buvo pradėta administracinė teisena, vis dar yra nagrinėjamas Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme ir galutinis sprendimas dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo dar nėra priimtas, dėl ko negalima vertinti, kad A. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ar juolab baustas administracine tvarka, todėl laikytina, kad A. M. nėra baustas administracine tvarka. Nagrinėjamu atveju, A. M. atžvilgiu atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nepaisant to, kad apylinkės teismas dviprasmiškai išdėstė nuobaudos skyrimo motyvus, A. M. paskyrė administracinę nuobaudą (baudą), artimą sankcijoje nustatytai minimaliai jos ribai – 620 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad administracinė nuobauda A. M.individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. liepos 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. atstovės advokatės J. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.