Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kartonas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltijos kartonas“ (toliau – ir bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Departamento skyrius, ir atsakovas) 2023 m. vasario 22 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-1119/2023/J04 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo bendrovei paskirta 5 000 Eur dydžio bauda arba paskirtą baudą sumažinti iki 2 000 Eur.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad yra juridinis asmuo, vykdantis gamybinę veiklą – gamina ir apdirba kartoną, todėl savo veikloje naudoja garo katilą. Pareiškėjas turėjo seno tipo garo katilą, kurio galia buvo mažesnė nei 1 MW, kurį pakeitus 2022 m. liepos 12 d. buvo pradėtas eksploatuoti naujas garo katilas, kurio galia 2 MW (toliau – ir Naujas katilas). Pareiškėjas Naują katilą nuomojosi iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Filter“, ir buvo įsitikinęs, jog būtent nuomotojas atsakingas už visų reikalingų leidimų gavimą. Pareiškėjas apie Naujo katilo eksploatacijos pradžią pranešė Departamentui, kuris 2022 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr.(30-3)A4E-9559 informavo pareiškėją, jog šio katilo eksploatacijai būtina gauti taršos leidimą. Pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi priemonių taršos leidimui gauti – 2022 m. rugsėjo 19 d. su UAB „Sweco Lietuva“ sudarė sutartį dokumentų, reikalingų taršos leidimui gauti, parengimui. Departamentas 2022 m. rugsėjo 20 d. atliko neplaninį patikrinimą ir 2022 m. lapkričio 9 d. priėmė nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-991/2022/J04 (toliau – ir 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimas) bei bendrovei paskyrė 5 000 Eur baudą. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. vasario 22 d. sprendimu byloje Nr. eI3-1357-320/2023 paskirtą baudą sumažino iki 2 000 Eur. 2023 m. sausio 16 d. Departamentas atliko patikrinimą ir Nutarimu skyrė 5 000 Eur baudą. 2023 m. vasario 14 d. pareiškėjas gavo taršos leidimą. Bendrovės vertinimu, jos veiksmuose nėra subjektyviojo kaltės elemento, kadangi tikėjosi, jog visais reikalingais leidimais pasirūpins Naujojo katilo nuomotojas. Pareiškėjas, sužinojęs apie taršos leidimo būtinumą, nedelsdamas operatyviai ir atsakingai ėmėsi priemonių šiam leidimui gauti ir šis taršos leidimas buvo gautas per teisės aktuose numatytus terminus. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir į tai, kad bendrovė dėl didelių energetikos kaštų šiuo metu patiria nuostolių, pareiškėjui paskirta sankcija, jeigu nebūtų panaikinta, tai turėtų būti sušvelninta, nes yra neproporcinga.

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime teismui nurodė, kad pareiškėjas nubaustas už tai, kad jis eksploatavo kurą (gamtines dujas) deginantį įrenginį – 2 MW galios garo generatorių, neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto taršos leidimo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies, 19² straipsnio 2 dalies bei Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259, (toliau – ir Taršos taisyklės) 6 punkto reikalavimus. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas galėjo pagrįstai tikėtis, jog būtent Naujojo katilo savininkas atsakingas už visų reikalingų leidimų gavimą. Teisės aktai pareigą gauti leidimą nustato ne įrenginį nuomojančiam, o jį eksploatuojančiam subjektui. Pareiškėjas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, nesidomėjo jo pareigas nustatančiu teisiniu reguliavimu. Pareiškėjo tikėjimasis, jog leidimu pasirūpins Naujojo katilo nuomotojas negali būti vertinamas kaltės nebuvimu. Teismas turi diskrecijos teisę skirti mažesnę sankciją nei nustatyta minimali bauda, tačiau turi būti atsižvelgta į Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje įvardintas aplinkybes, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Baltijos kartonas“ skundą tenkino.

6.1. Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcija 2022 m. rugpjūčio 30 d. atliko neplaninį UAB „Baltijos kartonas“ patikrinimą pagal 2022 m. rugpjūčio 25 d. gautą Aplinkos apsaugos agentūros raštą Nr.(30-3)-A4E-9559 „Dėl UAB „Baltijos kartonas“ aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos“ ir surašė 2022 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, jog bendrovė, adresu (duomenys neskelbtini), pradėdama eksploatuoti naują kurą (gamtines dujas) deginantį įrenginį – 2 MW galios garo generatorių, turi turėti taršos leidimą su specialiąja dalimi „Aplinkos oro taršos valdymas“. Apie tai informuotas bendrovės vadovas.

6.2. Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcija 2022 m. rugsėjo 20 d. pakartotinai atliko neplaninį UAB „Baltijos kartonas“ patikrinimą, kurio metu nustatė, jog bendrovė iki šiol savo veikloje eksploatuoja naujai pastatytą kurą deginantį įrenginį, neturėdama tam leidimo, tuo pažeidė Taršos taisyklių priedo 2.1 punkto reikalavimus.

6.3. Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcija 2022 m. spalio 4 d. UAB „Baltijos kartonas“ surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J34-991/2022, kuriame nurodyta, jog UAB „Baltijos kartonas“ toliau savo veikloje eksploatuoja naujai pastatytą kurą deginantį įrenginį, neturėdama tam leidimo, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame protokole konstatuota, kad bendrovė veiklą vykdo, pažeisdama Taršos taisyklių priedo 2.1 punkto reikalavimus bei Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį.

6.4. 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu UAB „Baltijos kartonas“ už nustatytą pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, paskirta 5 000 Eur bauda. 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimą pareiškėjas apskundė teismui. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 22 d. sprendimu byloje Nr. eI3-1357-320/2023 pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies ir 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu paskirtoji bauda pakeista į 2 000 Eur baudą. Teismas konstatavo, jog bendrovė, savo veikloje eksploatuodama kurą (gamtines dujas) deginantį įrenginį – Naują katilą be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo, pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Taršos taisyklių 6 punkto, 12 punkto, 1 priedo 2.1 punkto reikalavimus.

6.5. Departamento pareigūnai 2022 m. gruodžio 15 d. atliko neplaninį patikrinimą ir surašė 2022 m. gruodžio 15 d. patikrinimo aktą Nr. PA-7122, kurio metu nustatyta, kad bendrovė, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. eksploatavo kurą (gamtines dujas) deginantį įrenginį – 2 MW galios garo generatorių (tas pats Naujas katilas pareiškėjo skunde ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 22 d. sprendime byloje Nr. eI3-1357-320/2023), neturėdama Aplinkos apsaugos agentūros išduoto Taršos leidimo. Tuo bendrovė pažeidė Taršos taisyklių 6 punkto ir Aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnio 2 dalies reikalavimus.

6.6. Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcija 2023 m. sausio 16 d. pareiškėjui surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J34-1119/2023, kuriame nurodyta, jog bendrovė nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d., adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuodama kurą (gamtines dujas) deginantį įrenginį – 2 MW galios garo generatorių – neturėdama Aplinkos apsaugos agentūros išduoto taršos leidimo, pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 19² straipsnio 2 dalies ir Taršos taisyklių 6 punkto reikalavimus, bei padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje.

6.7. Nutarimas pareiškėjui surašytas vadovaujantis 2022 m. gruodžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA-7122 užfiksuotais duomenimis. Nutarime konstatuota, kad eksploatuodama kurą (gamtines dujas) deginantį įrenginį – 2 MW galios garo generatorių – ir neturėdama Aplinkos apsaugos agentūros išduoto taršos leidimo, bendrovė pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 19² straipsnio 2 dalies ir Taršos taisyklių 6 punkto reikalavimus, bei padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjui paskirta 5 000 Eur bauda.

6.8. Pareiškėjas 2023 m. vasario 14 d. gavo taršos leidimą.

7. Teismas konstatavo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui ir 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimas, ir Nutarimas yra surašyti už tai, kad UAB „Baltijos kartonas“, adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuodama kurą (gamtines dujas) deginantį įrenginį – 2 MW galios garo generatorių – neturėjo išduoto taršos leidimo. Be to, UAB „Baltijos kartonas“ tik 2023 m. vasario 14 d. gavo taršos leidimą, tai yra iki to momento kurą (gamtines dujas) deginantis įrenginys – 2 MW galios garo generatorius, buvo nenutrūkstamai eksploatuojamas be taršos leidimo.

8. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu pareiškėjas nubaudžiamas už Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Taršos taisyklių 6 punkto, 12 punkto, 1 priedo 2.1 punkto reikalavimų pažeidimus, o Nutarimu pareiškėjas nubaustas už Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 19² straipsnio 2 dalies ir Taršos taisyklių 6 punkto reikalavimo pažeidimus, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, nes Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 22 d. sprendime byloje Nr. eI3-1357-320/2023 konstatuota, kad pareiškėjas be taršos leidimo pradėdamas eksploatuoti naują 2 MW galios garo generatorių pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Taršos taisyklių 6 punkto, 12 punkto, 1 priedo 2.1 punkto reikalavimus.

9. Teismas konstatavo, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Nr. eI3-1357-320/2023 yra įsiteisėjęs, todėl konstatuojamas prejudicinis faktas, jog pareiškėjas be taršos leidimo pradėdamas eksploatuoti naują 2 MW galios garo generatorių pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Taršos taisyklių 6 punkto, 12 punkto, 1 priedo 2.1 punkto reikalavimus. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju esant trunkamajam pažeidimui už kurį pareiškėjas jau yra nubausta 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu, pakeistu Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 22 d. sprendimu byloje Nr. eI3-1357-320/2023, pareiškėjui vėl už to pačio naujo 2 MW galios garo generatorius eksploatavimą be taršos leidimo Nutarimu paskirta 5 000 Eur bauda, todėl konstatuojamas non bis in idem (už vieną teisės pažeidimą draudžiama bausti du kartus) principo pažeidimas.

10. Teismas, konstatavęs non bis in idem (už vieną teisės pažeidimą draudžiama bausti du kartus) principo pažeidimą, sprendė, kad Nutarimas panaikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas (Aplinkos apsaugos įstatymo 49 str. 1 d. 2 p.).

III.

11. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, o Nutarimą palikti galioti.

12. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

12.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko teismo padarytos išvados neatitinka nacionalinių teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamos praktikos, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas.

12.2. Principo non bis in idem pažeidimui svarbu nustatyti ar 2022 m. rugsėjo 20 d. ir 2022 m. gruodžio 15 d. fiksuoti pažeidimai laikytini vienu pažeidimo faktu ar keliais. Bylos medžiaga nagrinėjamu atveju patvirtina, kad pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas nebuvo nutrauktas jo paties valia ar atitinkamų pareigų vykdymas pasibaigė įstatymų nustatyta tvarka, o jo darytas pažeidimas pirmą kartą buvo nutrauktas kompetentingos institucijos, turinčios teisę surašyti juridinio asmens padaryto pažeidimo protokolą, t. y. Departamento pareigūnų 2022 m. rusėjo 20 d. atlikus patikrinimą ir surašius patikrinimo aktą Nr. PA-4905. Taigi būtent šią dieną buvo užfiksuotas ir kartu nutrauktas teisės pažeidimo darymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-46-895/2016). Už šį pažeidimą, t. y. padarytą nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas buvo nubaustas 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu. Už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d., adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas eksploatuodamas kurą (gamtines dujas) deginantį įrenginį, neturėdamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto taršos leidimo, padarė naują pažeidimą. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad nutraukus trunkamą administracinio teisės pažeidimo veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą ir asmuo nauju laikotarpiu daro naują administracinio teisės pažeidimo veiką, kurią sudaro analogiškas, bet iš esmės kitas neteisėtas elgesys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 2AT-6-942/2015). Abiejose bylose yra atskiri laikotarpiai: pirmu atveju – nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d., kadangi pažeidimas buvo nutrauktas 2022 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo aktu, antru – nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d., kai pažeidimas buvo nutrauktas 2022 m. gruodžio 15 d. patikrinimo aktu. Taigi šiuo atveju buvo padaryti du pažeidimai, kurių kiekvienas buvo trunkamasis atskirais laikotarpiais: nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d.

12.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, jog pažeidimas buvo nutrauktas tik 2023 m. vasario 14 d. išdavus taršos leidimą, o ne kompetentingai institucijai jį nutraukus du kartus – 2022 m. rugsėjo 20 d. ir 2022 m. gruodžio 15 d., o pareiškėjo veiksmus nuo 2022 m. liepos 12 d., kuomet be taršos leidimo buvo pradėtas eksploatuoti naujas 2 MW galios garo generatorius, iki 2023 m. vasario 14 d., taršos leidimo išdavimo, kaip vieną trunkamąjį teisės pažeidimą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

12.4. Tokios teismo padarytos išvados nepateisinamos teisingumo prasme, kadangi formuotų pažeidėjo neteisėto elgesio modelį ir skatintų nebaudžiamumą, nes vieną kartą užfiksavus neteisėtą pažeidėjo elgesį ir jį nubaudus, tačiau jam ir toliau analogišku būdu veikiant neteisėtai, valstybės institucijos taptų bejėgės ir nebegalėtų pažeidėjo bausti, kol jis pats nenuspręstų savo neteisėtą veikimą nutraukti. Tokiu būdu būtų sudarytos visos sąlygos ūkio subjektams tam tikrą laiko tarpą eksploatuoti įrenginius be leidimo, kuriame nustatyta leidžiama tarša į aplinkos orą (taršos normatyvas).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

13. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 22 d. nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-1119/2023/J04, kuriuo bendrovei paskirta 5 000 Eur dydžio bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas jau buvo baustas už tą pačią veiką 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamu Nutarimu yra baudžiamas pakartotinai, tokiu būdų pažeidžiamas non bis in idem principas, todėl skundžiamas Nutarimas yra naikintinas.

15. Atsakovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas non bis in idem principas, pažymėjo, kad 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu ir šioje byloje skundžiamu Nutarimu, pareiškėjas baudžiamas už du pažeidimus, kurių kiekvienas buvo trunkamasis atskirais laikotarpiais: nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d.

16. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, nurodytų šios nutarties 6 punkte. Be to, svarbu pažymėti ir tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Nr. eI3-1357-320/2023 yra įsiteisėjęs, todėl konstatuojamas prejudicinis faktas, jog pareiškėjas be taršos leidimo eksploatuodamas naują 2 MW galios garo generatorių taip pat ir nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Taršos taisyklių 6 punkto, 12 punkto, 1 priedo 2.1 punkto reikalavimus. Vadinasi, šioje byloje padarytas pažeidimas yra įrodytas, ką tinkamai pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo.

17. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacijos, kuri iš esmės remiasi draudimo bausti antrą kartą už tą patį pažeidimą (non bis in idem) principo interpretacija, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas non bis in idem. Šis konstitucinis principas reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2001 m. spalio 2 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Minėtas konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Konstitucinis principas non bis in idem reiškia, inter alia (be kita ko), tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

18. Dvigubą baudimą už tą patį pažeidimą draudžia ne tik Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatos, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnis. Antai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas non bis in idem principo turinį, 2020 m. spalio 14 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-689/2020 konstatavo: „Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03). Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.)“.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2023 m. birželio 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023 konstatavo: „Aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 7 4 straipsnyje įtvirtintą non bis in idem principą, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) laikosi pozicijos, kad paminėtas straipsnis negali būti aiškinamas tiek plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinis nuteisimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio. Kitaip tariant, keli elgesio epizodai laiko ir erdvės požiūriu nėra bendri (nesudaro vientisos veikos), o yra skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai (2007 m. birželio 7 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Sergey Zolotukhin prieš Rusiją). Be to, EŽTT praktikoje pažymima, kad analogiško nusikalstamo elgesio klausimas ypač aktualus dėl nusikalstamų veikų, kurios padaromos nesilaikant įstatymo nustatytos pareigos (2005 m. sausio 27 d. sprendimas byloje Smolickis prieš Latviją, peticijos Nr. 73453/01, ir Europos žmogaus teisių komisijos 1996 m. kovo 7 d. sprendimas Raninen prieš Suomiją, peticijos Nr. 20972/92). Aptariamu atveju EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad, teisėsaugos institucijoms nutraukus trunkamąją nusikalstamą veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują nusikalstamą veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys.“

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas darė pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, t. y. be leidimo užsiėmė aplinkai pavojinga veika, net ir po to, kai pirmą kartą pareiškėjo atžvilgiu buvo surašyti 2022 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo aktas ir 2022 m. spalio 4 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J34-991/2022. Pakartotinai pareiškėjo atžvilgiu buvo surašyti 2022 m. gruodžio 15 d. patikrinimo aktas Nr. PA-7122 ir 2023 m. sausio 16 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. J34-1119/2023. Vadinasi, atsižvelgiant į šios nutarties 19 punkte nustatytus išaiškinimus, konstatuotina, kad pareiškėjas trunkamai nevykdė pareigos gauti taršos leidimą, todėl darė du pažeidimus, kurių kiekvienas buvo trunkamasis atskirais laikotarpiais: nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d. Vadinasi, skundžiamu nutarimu negalėjo būti pažeistas principas non bis in idem; atitinkamai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas kaip neteisėtas.

21. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, nors ir nenutraukė trunkamo pažeidimo, bet siekė gauti taršos leidimą, nes dar 2022 m. rugsėjo 19 d. su UAB „Sweco Lietuva“ sudarė sutartį dokumentų, reikalingų taršos leidimui gauti, parengimui, 2022 m. gruodžio 21 d. Aplinkos apsaugos agentūrai pateikė paraišką taršos leidimui gauti, be to, leidimą gavo 2023 m. vasario 14 d., ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnio dydžio baudos, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinusi jas patvirtinančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai UAB „Baltijos kartonas“ skiriama 2 000 Eur dydžio bauda. Todėl Nutarimas keičiamas, pareiškėjui skiriant 2 000 Eur dydžio baudą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kartonas“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 22 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-1119/2023/J04 uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kartonas“ paskirtą 5 000 Eur baudą į 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Likusioje dalyje pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kartonas“ skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.