- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- eI3-1357-320/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00788-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Pareiškėjas
- UAB „Baltijos kartonas“
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kartonas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kartonas“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB „Baltijos kartonas“, ir – Bendrovė) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau- ir Departamentas) Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau- ir atsakovas, ir Departamento skyrius) 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-991/2022/J04 (toliau- ir Nutarimas), kuriuo Bendrovei paskirta 5000 eurų dydžio bauda arba paskirtą baudą sumažinti iki 1000 eurų.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Bendrovė yra juridinis asmuo, vykdantis gamybinę veiklą- gamina ir apdirba kartoną, todėl savo veikloje naudoja garo katilą. Pareiškėja turėjo seno tipo garo katilą, kurio galia buvo mažesnė nei 1MW, kurį pakeitus 2022 m. liepos 12 d. buvo pradėtas eksploatuoti naujas garo katilas, kurio galia 2MW (toliau- ir Naujas katilas). Pažymėjo, kad Naują katilą pareiškėja nuomuojosi iš UAB Firter, ir buvo įsitikinusi, jog būtent nuomotojas atsakingas už visų reikalingų leidimų gavimą. Nurodė, kad pareiškėja, laikydamasi teisės aktais nustatytų reikalavimų, apie Naujo katilo eksploatacijos pradžią pranešė Departamentui, kuris 2022 m. rugpjūčio 25 raštu Nr.(30-3)A4E-9559 informavo pareiškėją, jog šio katilo eksploatacijai būtina gauti taršos leidimą. Pareiškėja nedelsdama ėmėsi priemonių taršos leidimui gauti – 2022 m. rugsėjo 19 d. su SWECO LIETUVA sudarė sutartį dokumentų, reikalingų taršos leidimui gauti, parengimui. Departamentas 2022 m. rugsėjo 20 d. atliko neplaninį patikrinimą, 2022 m. lapkričio 9 d. priėmė Nutarimą bei Bendrovei paskyrė 5000 eurų baudą. Teigė, kad pareiškėjos veiksmuose nėra subjektyviojo kaltės elemento, kadangi pareiškėja tikėjosi, jog visais reikalingais leidimais pasirūpins Naujojo katilo nuomotojas kaip savo srities profesionalas. Todėl Nutarimas turėtų būti panaikintas. Pareiškėja nurodė, kad ji sužinojusi apie taršos leidimo būtinumą, nedelsdama operatyviai ir atsakingai ėmėsi priemonių šiam leidimui gauti, pareiškėjos veika nebuvo sukelta neigiamų pasekmių. Mano, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad Bendrovė dėl didelių energetikos kaštų šiuo metu patiria nuostolių, pareiškėjai paskirta neproporcinga sankcija, ekonominio poveikio priemonės bus pasiektos, pareiškėjai paskiriant mažesnę 1000 eurų ekonominę sankciją. Prašo švelninti paskirtą baudą.
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius su pareiškėjos skundo reikalavimu panaikinti Nutarimą nesutiko, klausimą dėl paskirtos baudos sušvelninimo paliko spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime teismui nurodė, kad pareiškėja nubausta už tai, kad ji eksploatavo kurą (gamtines dujas) deginantį įrenginį- 2,0 MW galios garo generatorių, neturėdama Aplinkos apsaugos agentūros išduoto taršos leidimo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau- ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies bei Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 6 punkto reikalavimus. Nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos nurodytu argumentu, jog pareiškėja galėjo pagrįstai tikėtis, jog būtent Naujojo katilo savininkas atsakingas už visų reikalingų leidimų gavimą. Aukščiau nurodyti teisės aktai pareigą gauti leidimą nustato ne įrenginį nuomojančiam, o jį eksploatuojančiam subjektui, pareiškėja buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, nesidomėjo jos pareigas nustatančiu teisiniu reglamentavimu. Teigė, kad pareiškėjos lengvabūdiškas tikėjimasis, jog leidimu pasirūpins Naujojo katilo nuomotojas negali būti vertinamas kaltės nebuvimu. Dėl pareiškėjos prašymo sušvelninti jai paskirtą ekonominę sankciją pažymėjo, kad teismas, įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teise, gali skirti mažesnę sankciją nei nustatyta minimali bauda, tačiau turi būti atsižvelgta į Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnyje įvardintas aplinkybes, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-991/2022/J04 teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcija 2022 m. rugpjūčio 30 d. atliko neplaninį uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kartonas“ patikrinimą pagal 2022-08-25 gautą Aplinkos apsaugos agentūros raštą Nr.(30-3)-A4E-9559 „Dėl UAB „Baltijos kartonas“ aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos“ ir surašė 2022 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, jog Bendrovė adresu (duomenys neskelbtini) pradėdama eksploatuoti naują kurą (gamtines dujas) deginantį įrenginį – 2,0 MW galios garo generatorių, turi turėti taršos leidimą su specialiąja dalimi „Aplinkos oro taršos valdymas“. Apie tai informuotas Bendrovės vadovas.
Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcija 2022 m. rugsėjo 20 d. pakartotinai atliko neplaninį uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kartonas“ (veikla- gofruoto kartono gamyba, pardavimas) patikrinimą, kurio metu nustatė, jog Bendrovė iki šiol savo veikloje eksploatuoja naujai pastatytą kurą deginantį įrenginį, neturėdama tam leidimo, tuo pažeidė Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau- ir Taršos taisyklės) priedo 2.1 p. reikalavimus.
Departamento Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas 2022 m. spalio 4 d. UAB „Baltijos kartonas“ surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J34-991/2022, kuriame nurodyta, jog UAB „Baltijos kartonas“ toliau savo veikloje eksploatuoja naujai pastatytą kurą deginantį įrenginį, neturėdama tam leidimo, adresu (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo, pažeisdama Taršos taisyklių priedo 2.1 p. reikalavimus bei Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str.1 d.
Departamento skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-991/2022/J04 uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kartonas“ už nustatytą pažeidimą, numatytą Aplinos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, paskirta 5000 Eur bauda.
Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.D1-259, 6 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis šių taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti taršos leidimą, o pagal šių taisyklių 12 punktą veiklos vykdytojas taršos leidimą naujam įrenginiui (jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims) eksploatuoti privalo gauti iki įrenginio veikimo (eksploatavimo) pradžios.
Taršos taisyklių 1 priedo 2 punkte įvardinti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios leidimo dalies aplinkos oro taršos valdymui, tarp jų - naudojamas kurą deginantis įrenginys, kurio vardinė (nominali) šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 1 MW, bet nesiekia 50 MW ir kuris patenka į Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. D1-778 „Dėl Išmetamų teršalų iš vidutinių kurą deginančių įrenginių normų patvirtinimo“, taikymo sritį (2.1 punktas).
Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti <...>.
Bylos duomenys patvirtina, ir ginčo dėl to nėra, kad Bendrovė savo veikloje eksploatuoja kurą (gamtines dujas) deginantį įrenginį – 2,0 MW galios garo generatorių, taigi jos veikloje naudojamam įrenginiui eksploatuoti būtina turėti taršos leidimą. Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčijama ir aplinkybė, kad pareiškėja iki Naujo katilo eksploatavimo pradžios (pagal pačios pareiškėjos paaiškinimus -2022-07-12) taršos leidimo teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo gavusi. Tai patvirtina ir 2022-08-30 bei 2022-09-20 patikrinimo aktai.
Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, jog Bendrovė, savo veikloje eksploatuodama kurą (gamtines dujas) deginantį įrenginį –Naują katilą be teisės aktų nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo, pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Taršos taisyklių 6 punkto, 12 punkto, 1 priedo 2.1 punkto reikalavimus.
Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad visų reikalingų leidimų (tarp jų- ir taršos leidimo) Naujam katilui eksploatuoti gavimu turėjo pasirūpinti Naujojo katilo nuomotojas, nes pareiga turėti taršos leidimą tokiam įrenginiui eksploatuoti pagal aukščiau įvardintų teisės aktų nuostatas numatyta būtent asmeniui, šį įrenginį naudojančiam savo ūkinėje veikloje, nagrinėjamu atveju- uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kartonas“.
Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalis numato, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi būti įregistruotas, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Nutarimu bendrovei skirta minimali Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje numatyta bauda.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja įvykdė Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, todėl Nutarimo naikinti teismas neturi pagrindo.
Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta Bendrovės atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Bendrovės atsakomybę lengvina tai, kad pareiškėja nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, gavusi pranešimą apie taršos leidimo privalomumą, operatyviai savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama pašalinti pažeidimą- sudarė sutartį su UAB „Sweco Lietuva“ dokumentų, reikalingų taršos leidimui gauti, parengimui.
Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, UAB „Baltijos kartonas“ padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat įvertinęs viešai žinomą faktą dėl ženkliai išaugusių energetikos kaštų, sunkinančių Bendrovės finansinę padėtį, tai, jog Bendrovė operatyviai ėmėsi priemonių pašalinti Nutarime įvardintą pažeidimą, teisės aktų pažeidimo bylos nagrinėjimo metu geranoriškai bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas Bendrovei paskirti švelnesnę, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, baudą. Svarbu ir tai, kad nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad yra praėjęs nedidelis laiko tarpas po Lietuvos Respublikoje paskelbtos ekstremalios padėties bei 2020 m. pradžioje bei pabaigoje įvesto karantino metu nustatytų ribojimų susidariusios verslui nepalankios padėties, sąlygojusios įmonių finansinius nuostolius. Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnio dydžio baudos, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies sankcijoje.
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai UAB „Baltijos kartonas“ skiriama 2000 Eur dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 9 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J34-991/2022/J04 uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kartonas“ paskirtą 5000 eurų baudą į 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.