Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitė, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, E. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant paskirtosios bausmės atlikimo metu E. Š.:

uždrausti lankytis nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini);

tęsti darbą arba per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą;

Iš E. Š. nukentėjusiajam K. A. priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam T. A. priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai R. A. priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Iš E. Š. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteista 1 089,84 Eur turtinės žalos atlyginimo.

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuspręsta palikti galioti iki civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos civiliniam ieškovui ir nukentėjusiesiems visiško atlyginimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. Š. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 9.30 val. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia smogė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam T. A. į veidą, taip padarydamas pogleivio kraujosruvas lūpose, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, dėl ko nežymiai sutrikdė T. A. sveikatą, po to, vykstant konfliktui, tyčia smogė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam K. A. į veidą bei spyrė vieną kartą K. A. į dešinę koją, taip padarydamas nosies sumušimą, poodines kraujosruvas akių apatiniuose vokuose, dešinio kelio laterialinio menisko plyšimą, ir dėl dešinio kelio laterialinio menisko plyšimo nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia rankomis stūmė nukentėjusiąja R. A., dėl ko ji nugriuvo ant žemės ir atsitrenkė į akmenis bei koja užmynė ant R. A. dešinės pėdos, taip padarydamas poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairiame sėdmenyje, dešinės pėdos nykštyje, plėštinę dešinės pėdos nykščio žaizdą, dėl ko nežymiai sutrikdė R. A. sveikatą.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis E. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovas advokatas Mantas Šriupša prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, jo nuomone, byloje surinkti įrodymai jo kaltės nepatvirtina. Apygardos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį peržiūri atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas (BPK 320 str. 3 d.).

9. Apelianto teigimu, teismas neturėjo tikėti nukentėjusiųjų parodymais, nes jie suinteresuoti jį apkaltinti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš skundžiamame nuosprendyje atliktos įrodymų analizės matyti, kad nukentėjusiųjų parodymai buvo išanalizuoti ir objektyviai įvertinti kitų bylos duomenų kontekste. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad, įvertinus abiejų pusių pozicijas, matyti, jog santykiai tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų yra priešiški, todėl kiekvienos šalies pateiktą įvykių versiją reikia vertinti labai atidžiai, tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad vien dėl tokių aplinkybių nei vieno iš konfliktuojančių ar kurią nors konflikto pusę palaikančių asmenų parodymai negali būti laikomi šališkais ir neteisingais. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti tiek E. Š., tiek nukentėjusiųjų bei liudytojais apklaustų jų šeimos narių parodymų teisingumą ir patikimumą, vertino juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, kad būtent ne apelianto, o nukentėjusiųjų parodymus patvirtino bylos duomenų visetas. Tokiais atvejais, kai kaltininkas ir nukentėjusysis pateikia skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas, jų parodymų patikimumas patikrinamas sistemiškai analizuojant įvykių eigą.

11. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų T. A., R. A. bei K. A. parodymų, tiek dėl pačios konflikto eigos, tiek ir dėl nuteistojo jų atžvilgiu atliktų veiksmų iš esmės sutapo, be to, juos patvirtino ne tik kitų jų šeimos narių parodymai, bet ir nešališkų liudytojų (policijos pareigūnų) parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai K. U. ir I. G. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad jie iš budinčio pareigūno gavo nurodymą nuvykti į įvykio vietą dėl smurto. Pranešimas gautas iš nukentėjusiųjų pusės. Jiems atvykus į įvykio vietą, E. Š. buvo surištas. Nukentėjusieji nurodė, kad kaltinamojo buvo sužaloti, todėl buvo iškviesti medikai, dėl tokio agresyvaus elgesio nukentėjusieji kaltinamąjį surišo, neleido jam išvažiuoti. K. U. parodė, kad kažkuris iš A. sūnų parodė savo telefone esantį vaizdo įrašą, kuriame matėsi, kad E. Š. yra agresyviai nusiteikęs, kad jis pirmasis smogia T. A., atkišęs rankas provokuoja, kad šis ateitų muštis. Vaizdo įraše matėsi, kad E. Š. atsitraukė nuo automobilių link keliuko, po to ėjo greitai link savo automobilio, eidamas atsitrenkė į R. A. ir ši nugriuvo. Vaizdo įraše taip pat matėsi, kad E. Š. įsėdo į savo automobilį, tada A. jį ištraukė ir surišo kojas. K. A. ir T. A. atvykusiems policijos pareigūnams ir žodžiu nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir buvo nufilmuota vaizdo įraše.

15. Nėra pagrindo sutikti ir su skundo teiginiu, jog tai, kad E. Š. gynėsi nuo A. šeimos užpuolimo, patvirtina vaizdo įrašo fragmentas, iš kurio matyti, kad T. A. sako: „atnešk (keiksmažodis) vamzdį“, kitas asmuo, galimai M. A., kuris filmavo, sako: "nešk vamzdį, greitai kažką". Vaizdo įraše iš tiesų užfiksuota, kad K. A. galimai laiko daiktą, panašų į vamzdį ar lazdą, tačiau neužfiksuota, kad jis šiuo daiktu grasina E. Š. ar jam tuo vamzdžiu suduoda, kas niekaip neįrodo K. A. turėjus tikslą tyčia sužaloti E. Š., ir juo labiau, kad jį sužalojo. Nukentėjusieji tvirtina, kad jokių tyčinių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko, atliko tik gynybinius jo sulaikymo metu veiksmus, siekiant išvengti dar didesnės žalos, ką patvirtina ir aptartos vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji negrasino apeliantui vamzdžiu, patvirtina ir paties E. Š. nurodytos aplinkybės, jog kai jis konflikto metu A. nenusileido, jie labai supyko, todėl nubėgo pasiimti vamzdžius, tačiau taip pat patvirtino, jog K. A. pasidėjo vamzdį prie automobilio, kiti jo sūnūs nusivijo jį link automobilio, o dar vienas sūnus filmavo.

16. Kaip matyti iš nuteistojo pozicijos, argumentuodamas būtinosios ginties sąlygų egzistavimą, jis grindžia savo pateikta versija, t. y., kad A. patys elgėsi agresyviai, pirmieji jį puolė, o jis tik gynėsi, kad pirmas jam sudavė T. A., ir tik po to, jis šiam sudavė, kad jis norėjo išvažiuoti, tačiau R. A. bėgo ant jo, ji užblokavo kelią, jis iš inercijos į ją atsitrenkė ir tuo metu ji nugriuvo, todėl ir šie R. A. padaryti sužalojimai negali būti vertinami kaip padaryti jo tyčiniais veiksmais ir gali būti vertinami kaip neatsargus nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas atliekant būtinosios ginties veiksmus, tačiau, kaip jau buvo aptarta, bylos aplinkybių visuma patvirtino priešingai. Išsamiai ir nuosekliai išanalizavus nuteistojo bei nukentėjusiųjų atliktus veiksmus bei byloje esančius patikimus duomenis, akivaizdu, kad jokio aiškiai gresiančio pavojaus kaltinamajam nei iš vieno iš nukentėjusiųjų pusės nebuvo. Apeliantas akcentuoja, kad atvažiavusi policija rado jį sumuštą ir surištą, policija liepė jam pasidaryti ekspertizę. Pažymėtina, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog E. Š. nukentėjusiųjų buvo surištas tik po to, kai jis jau buvo atlikęs veiksmus, dėl kurių nukentėjusiesiems buvo sutrikdyta sveikata ir kai dėl neteisėto jo elgesio pastarųjų atžvilgiu buvo iškviesta policija.

17. Skunde apeliantas savo nekaltumą grindžia ir tuo, kad teismas prie bylos neprijungė policijoje esančios medžiagos dėl jo paties 2021 m. rugpjūčio 2 d. patirtų sužalojimų, ir todėl jos tinkamai nevertino, o pasitenkino tik nepagrįstu nutarimu atsisakyti kelti baudžiamąją bylą. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti ir E. Š. nekaltumo taip pat nepagrindžia. Apeliantas teigia, kad teismas negalėjo objektyviai įvertinti visų duomenų, nes nebuvo prijungta visa policijoje esanti medžiaga, o tik nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau, kaip matyti iš 2022 m. sausio 28 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą T. A. atžvilgiu (t. 2, b. l. 145a-145ė) ir 2022 m. kovo 3 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą K. A. atžvilgiu (t. 2, b. l. 145i-145o), ikiteisminiai tyrimai pagal E. Š. pareiškimus T. A. ir K. A. atžvilgiu buvo atliekami. Šių tyrimų metu buvo surinkta medžiaga, susijusi su 2021 m. rugpjūčio 2 d. tarp E. Š. ir nukentėjusiųjų (šioje baudžiamojoje byloje) vykusiu konfliktu, kurią išanalizavus bei įvertinus, buvo konstatuota, jog nėra pagrindo išvadai, kad T. A. ir K. A. veiksmai konflikto su E. Š. metu buvo nukreipti į tai, kad tyčia sužaloti E. Š.. Šiuos nutarimus apeliantas skundė, tačiau skundai buvo atmesti ir nutarimai įsiteisėjo. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad būtent minėti nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus T. A. ir K. A. atžvilgiu paneigia E. Š. gynybos poziciją ir keliamą versiją dėl kitų asmenų jo atžvilgiu atliktų tyčinių veiksmų bei jo paties veiksmų atlikimo prieš nukentėjusiuosius, esant būtinosios ginties sąlygoms.

18. Nuteistasis E. Š. skunde nurodo, kad nesutinka su teismo vertinimu, jog jis tyčia nesunkiai sutrikdė sveikatą K. A., kadangi praeityje pastarojo koja buvo traumuota, o teismui atsisakius išreikalauti iš gydymo įstaigų medicininius dokumentus, nebuvo išanalizuotos visos aplinkybės ir pašalinti neaiškumai. Teisėjų kolegija su tokiu teiginiu nesutinka. Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1512/2021 (02) nurodyta, kad K. A. konstatuota <...> dešinio kelio lateralinio menisko plyšimas, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Dėl dešinio kelio lateralinio menisko plyšimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. <...>. Dešinio kelio lateralinio menisko plyšimas išsivystė nuo trauminio poveikio į dešinio kelio ar pakinklio sritį. (t. 1, b. l 51-53). Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 195/2022 (02) nurodyta, kad K. A. operacija atlikta dėl 2021-08-02 patirto sužalojimo. Dėl po patirto sužalojimo atliktos operacijos sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia (t. 1, b. l. 58-60). Taigi, baudžiamojoje byloje buvo gautos dvi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados, kuriose yra įvertinti visi medicininiai dokumentai, ankstesnė nukentėjusiojo K. A. sveikatos būklė, dėl sužalojimo atsiradę padariniai, pasekmių rezultate skirtas gydymas, ir kurių visuma patvirtina, kad K. A., atsižvelgiant į padaryto sužalojimo mechanizmą, nustatytas sveikatos sužalojimo mastas nesikeičia. Visas išvadose nustatytas aplinkybes patvirtino ir specialistė, kuri apklausta teisme davė išsamius paaiškinimus, kad vien spyrio pasekoje gali atsirasti tokios pasekmės, nes tai gali būti tiesioginis traumavimas, kad tupiantis plyštų meniskas – įmanomas ir toks variantas, nes kai meniskas yra pažeistas ne traumos, o ligos, jis gali plyšti, bet šiuo atveju buvo spyris į koją, po jo nukentėjusiajam labai suskaudo, be to, nėra duomenų, kad meniskas K. A. būtų plyšęs iš anksčiau.

19. Aplinkybes, kad T. A. ir R. A. sveikata buvo sutrikdyta byloje nustatytu laiku ir kad tai buvo neteisėtų apelianto veiksmų pasekmė, patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1511/2021 (02) nurodyta, kad T. A. konstatuoti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (t. 1, b. l. 65-66). Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1510/2021 (02) nurodyta, kad R. A. konstatuoti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, trimis ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva kairiame sėdmenyje galėjo būti padaryta griuvimo metu, plėštinė žaizda ir poodinė kraujosruva dešinės pėdos nykštyje galėjo būti padarytos ir prispaudžiant pirštą kietu buku daiktu, pvz., koja, apauta batu. Kiekvienas sužalojimai sukelia didesnį ar mažesnį skausmą (t. 1, b. l. 69-70). 2021 m. rugpjūčio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų duomenys patvirtina, kad nuo automobilio AUDI kairėje pusėje 2 metrų atstumu ant žemės sudėti akmenys. (t. 1, b. l. 38-39, 40-44).

20. Tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek ir šioje nutartyje išdėstyti įrodymai, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis E. Š. nukentėjusiųjų atžvilgiu smurtą panaudojo ne gynybos, bet puolimo tikslais ir suduodamas nukentėjusiesiems T. A. ir K. A. smūgius rankomis bei koja ir į veidą, taip pat pastumdamas R. A., numatė, kad nukentėjusiesiems kils sveikatos sutrikdymai ir to siekė, taigi veikė tiesiogine tyčia. E. Š. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų patvirtinimui duomenų pakanka, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl civilinių ieškinių

21. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Byloje civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1 089,84 Eur civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo už nukentėjusiesiems R. A. ir K. A. suteiktas ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas pagal pridedamus gydymo paslaugų apskaitos išrašus (1 t., b. l. 75-80). Šioje byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl nuteistojo E. Š. nusikalstamos veikos buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų K. A., T. A. ir R. A. sveikata. Nukentėjusiesiems R. A. ir K. A. dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktas gydymas, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos dėl šių paslaugų suteikimu turėtos išlaidos pagrįstai buvo priteistos iš kaltininko, t. y. E. Š..

22. Šiuo atveju nėra ginčo ir dėl nukentėjusiųjų teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai T. A. ir R. A. pareiškė 2 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, K. A. – 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad apylinkės teismas nustatydamas nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes – įvykdytos veikos pavojingumą, nuteistojo kaltę, nukentėjusiųjų patirtų sveikatos sutrikdymo pobūdį ir sunkumą, gydymo trukmę, liekamuosius reiškinius. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas pripažino, kad nukentėjusieji dėl neteisėto kaltinamojo elgesio patyrė emocinį stresą, baimę, nerimą, išgąstį, fizinį skausmą, kitus dvasinius nepatogumus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji T. A. ir R. A. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių liekamuosius reiškinius bei prognozinę gydymosi ir pasveikimo galimybę, vertino turimų bylos duomenų visetą bei suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir civilinius ieškiniai tenkino iš dalies: iš E. Š. T. A. priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, R. A. 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, K. A. – 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į kaltininko interesus, kad kaltinamasis yra sveikas ir darbingas asmuo, šiuo metu dirbantis, turintis pastovias pajamas. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje klausimas dėl civilinio ieškinio, priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajam, išspręstas tinkamai, priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti yra proporcingos dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, adekvačios nuteistojo kiekvienam iš jų padarytai tyčinei nusikalstamai veikai ir sukeltoms pasekmėms, taip pat nuteistojo galimybėms atlyginti padarytą žalą ir neprieštarauja protingumo bei teisingumo principams.

Dėl proceso išlaidų

23. Nukentėjusiųjų K. A., T. A. ir R. A. atstovas advokatas Mantas Šriupša prašo priteisti iš nuteistojo nukentėjusiųjų apeliacinės instancijos teisme turėtas atstovavimo išlaidas. Byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas bei sąskaita -faktūra, patvirtinantys 968 Eur sumokėjimą nukentėjusiųjų atstovui advokatui Mantui Šriupšai, kurį atliko nukentėjusysis K. A. (t. 3, b. l. 88-89).

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Nuteistojo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiųjų interesus byloje, todėl jie kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos, surašant atsiliepimą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė nuteistasis E. Š., jo skundas yra atmetamas. Kaip matyti iš advokato pateiktų dokumentų, nukentėjusieji patyrė 969 eurų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu, atstovo dalyvavimu bylos nagrinėjime. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir jos išieškotinos iš nuteistojo E. Š. (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis.). Nors advokatas Mantas Šriupša atstovavo visus tris nukentėjusiuosius, tačiau dokumentai patvirtina, kad pinigus už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo K. A., todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos nukentėjusiajam K. A..

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą, patvirtinančią, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. Š. išlaidas sudaro 106,67 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-41-697/2021 ir kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė nuteistasis. Dėl nuteistajam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo valstybė patyrė 106,67 eurų dydžio išlaidas. Įvertinus aptartą bei atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, nuteistasis dirbantis, valstybės išlaidos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu, kurias sudaro 106,67 eurus, priteistinos iš nuteistojo E. Š. valstybės naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo E. Š. valstybės naudai 106,67 Eur (vieną šimtą šešis eurus, 67 ct.) valstybės garantuojamą antrinės teisinės pagalbos turėtas išlaidas.

Priteisti iš nuteistojo E. Š. nukentėjusiojo K. A. naudai 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) turėtų proceso išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.