Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10; 1.1.8.10.1; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1; 2.1.16.1.9; 2.3.6.4.2; 2.5.11.3

2023 m. kovo 15 d.

kaltinamajam E. Š., jo gynėjui advokatui Alfredui Besuspariui;

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. A., K. A., T. A., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Mantui Šriupšai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), išsilavinimas vidurinis, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, išsituokęs, turi 3 nepilnamečius vaikus, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs ((duomenys neskelbtini) Prienų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 16 str. ir 146 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymą atidedant 1 m. 6 mėn.)),

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. Š. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia smogė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam T. A. į veidą, taip padarydamas pogleivio kraujosruvas lūpose, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, dėl ko nežymiai sutrikdė T. A. sveikatą, po to, vykstant konfliktui, tyčia smogė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam K. A. į veidą bei spyrė vieną kartą K. A. į dešinę koją, taip padarydamas nosies sumušimą, poodines kraujosruvas akių apatiniuose vokuose, dešinio kelio laterialinio menisko plyšimą, ir dėl dešinio kelio laterialinio menisko plyšimo nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia rankomis stūmė nukentėjusiąja R. A., dėl ko ji nugriuvo ant žemės ir atsitrenkė į akmenis bei koja užmynė ant R. A. dešinės pėdos, taip padarydamas poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairiame sėdmenyje, dešinės pėdos nykštyje, plėštinę dešinės pėdos nykščio žaizdą, dėl ko nežymiai sutrikdė R. A. sveikatą.

Kaltinamasis E. Š. kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad praeitais metais, (duomenys neskelbtini) atvykęs į savo sodybą, kurią buvo neseniai nusipirkęs, ant bendro kelio rado užverstus apie 60 cm pločio akmenis. Spėja, kad K. akmenis užrideno, nes prieš tai turėjo pokalbį dėl to kelio. Ten yra bendras kelias, kuris turi 4 m. žymėjimą ir nuo vėžės turi 3 m. apsauginę zoną. Jo anksčiau paprašė, kad bent 1 m. paliktų, nes ten vaikščioja pėstieji. Tada nuvažiavo pas K., sustojo su automobiliu (duomenys neskelbtini) prie keliuko į namą, kuris yra (duomenys neskelbtini). Namas buvo apjuostas aukšta tvora ir pro vartus išėjo moteris K. žmona R. Jos paklausė ar čia gyvena K. Paaiškino situaciją, kad užvertė akmenis, kad patrauktų juos nuo takelio, kalbėjo, kad reiktų sudėti riboženklius tarp kelio ribos ir vietos kur užvertė akmenimis, bet K. žmona pradėjo atšiauriai kalbėti, atsisakė patraukti ant kelio užverstus akmenis. Bešnekant bendravimas karštėjo. Tuo tarpu grįžo moters vyras K. su sūnumi T. Konfliktas aštrėjo. Iš T. prasidėjo žodžiai „ką tu čia aiškini, važiuok iš čia, niekas tų akmenų tau neridens“. Bekalbant tas pokalbis vis aštrėjo ir iš niekur nieko T. kirto, po to berods gal K. pastūmė. Gavosi taip, kad kaltinamasis supyko. Prasidėjo abipusis konfliktas. Matė, kad dar išėjo iš kiemo jaunesnysis sūnus ir pradėjo filmuoti. Kaltinamasis paaiškino, kad T. kirto vieną smūgį į veidą su ranka. Smūgis nebuvo stiprus, kadangi tarp jų atsirado R. Jie labai supyko, kad jis nenusileido. Jie nubėgo pasiimti vamzdžius, K. pasidėjo vamzdį prie automobilio, kiti jo sūnūs nusivijo link automobilio, o dar vienas sūnus filmavo. Tuo tarpu R. bėgo ant jo, ji užblokavo kelią, krito po kojomis, o jis ir iš inercijos į ją atsitrenkė. Tuo metu ji nugriuvo. Ant kojos jai neužmynė. Įsėdo į automobilį, o sūnus atsivijo ir pradėjo smaugti, daužyti į galvą. Tame įvykyje buvo trys sūnūs. Užsikūrė automobilį, tada T. ant jo užgriuvo, ištraukė raktelį ir automobilį užgesino. Kada smaugė, persikreipė žandikaulis, nulaužė kaltinamajam dantį. Po to jį surišo ir, kaip sako, policiją pakvietė. Dėl šių dalykų jis kreipėsi į policiją, bet nukentėjusiųjų atžvilgiu nutraukė bylą. Atvažiavusi policija rado jį sumuštą ir surištą. Policija liepė, kad pasidarytų ekspertizę. Atvykus policijai moteris pradėjo vaidinti, kad neva jis ją vijosi, kad jie nuo jo gynėsi. Dėl spyrio K. A. į dešinę koją, parodė, kad nieko tokio nebuvo. Kai jį patį vilko per kiemą, tai su kojomis atsistumdinėjo, todėl gal kam ir pataikė. Dėl kojos parodė, kad seniai turįs traumą, apie tai daug kas kaime sakė. Kaltinamasis neneigia, kad T. kirto į veidą. Galėjo būti padaryti jam nustatyti sužalojimai lūpose. K. nespyrė, tik atsistūmė ir bėgo. A. nepastūmė, o į ją tik atsitrenkė. Dėl smūgiavimo jam vamzdžiais patikslino, tai buvo tik pasikėsinimas smūgiuoti. Konflikto metu, kuris truko apie 2 val., agresyviai elgėsi jie, tačiau kaltė permesta buvo jam. Kai nukrito A., tai galėjo būti ant užpakalio mėlynė. Ji nukrito prie pat jo automobilio, ant žolės, jai ant kojos neužmynė. Sutinka, kad vieną medikų ekipažą iškvietė K. žmonai R. Policijos pareigūnams skundėsi, kad jį sužalojo, jie sakė rašyti pareiškimą. Kreipėsi pats į policiją, jų atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nutraukė, o jam iškėlė bylą. E. Š. savo kaltės nepripažino ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 39-41).

Nukentėjusysis T. A. parodė, kad E. trenkė jam į veidą. Grįžus namo su tėčiu K. pastebėjo, kad atvažiavęs E. konfliktuoja su mama R.. Tada nuėjo aiškintis kas čia atsitiko. Viskas įvyko ant jų namų įvažiavimo (duomenys neskelbtini). Grįžus namo pastebėjo, kad atvažiavęs E. aiškinasi šneka pakeltu tonu, barasi su mama, pakeltu tonu aiškino apie keliuką, rėkė ant mamos apie akmenis, kad užgrobę esą kelią, agresyviai elgėsi. To pasekoje ir jo balso tonas buvo pakeltas. Bandė aiškintis, bet žmogus visiškai nesiklausė kas jam sakoma. Paskui kaltinamasis trenkė jam į dešinę veido pusę su kumščiu. Buvo padaryta kraujosruva lūpoje. Po to kai trenkė, ėjo į automobilio galą, keikėsi, griebė už telefono, pasakė, kad pasikviesiu savo „chebrą“. Tada liepė mamai, kad kviestų policiją. Tuo metu kai E. išgirdo, kad kvies policiją, bandė bėgti į automobilį ir nustūmė motiną. Tada išsigando, nežinojo ką daryti, ne jis šoko į automobilį, aplink stovėjo broliai, galvojo gal važiuos per žmones. Tuomet įsėdo į automobilį, jį prispaudė, išėmė raktelius. Žino, kad policija be 30 min. neatvažiuoja, todėl, kad pats ko nepasidarytų sau ar žalos kitiems, surišo kaltinamajam rankas. Reikėjo surišti todėl, kad trenkė jam į veidą ir kai nustūmė motiną, labai išsigando. Mama stovėjo šalia automobilio, o kaltinamasis bėgdamas nustūmė ją ant akmenų. Parodė, kad pirmas nesudavė kaltinamajam smūgių, tėvas ir mama pirmi kaltinamajam taip pat nesudavė smūgių. Grėsmės iš jų pusės kaltinamajam nebuvo. Konfliktas iki smūgio T. į veidą buvo tik žodinis. Jis grasino „kas čia tu toks, sutvarkysiu jus“. Kai jis jam trenkė, pasakė, kad kviestų policiją, nes matėsi, kad žodžiais nesusišnekės. O kai išgirdo, kad reikia kviesti policiją, kaltinamasis šoko bėgti su automobiliu. Kaltinamasis mamą pastūmė tyčia, rankomis. Mama nukrito ant akmenų. Matė, kad mama krenta ir ji suriko. Tuo metu, kai mama nukrito, tėtis buvo už jo šone. Metalinių vamzdžių neturėjo pasiėmę. Galima buvo viską išspręsti iki tol, kol sudavė į veidą. Iki šio konflikto su E. Š. nebuvo pažįstamas, jį pirmą kartą matė. Jis jam smūgį sudavė, trenkė į veidą, tada, kai buvo atėję prie automobilio priekio ir aiškinosi kas čia yra. Kaltinamasis rėkė, kad čia jie negyvens, kad jis kažką pasamdys ir visus sumuš. Ir daugiau norėjo trenkti, bet nepataikė. Mama, kai ją pastūmė, buvo priekyje automobilio, prie vairuotojo durelių. Kur mama nugriuvo, tenai yra keliukas ir yra akmenys šone. Ji ir nugriuvo ant tų akmenų. Policija atvyko už 30 min. Atvykus policijai kaltinamasis buvo gale automobilio surištas ir pats jį laikė. Kai surišo, jis buvo paguldytas prie galo automobilio ir tapomas po kiemą nebuvo. Jis pats muistėsi, bandė T. pagriebti už kojų. Atvykusi policija rado jį prie automobilio galo, 1 m. atstumu nuo automobilio. Kai kaltinamasis jam trenkė suskaudo, truputėlį akyse aptemo, išsigando. Asmeniškai nebuvo nusiteikęs smūgiais aiškintis santykius. Konfliktas vyko apie 1 val. - 1 val. 30 min. Pradėjo filmuoti broliai. Buvo pradėta filmuoti iki smūgio jam į veidą. Filmavo todėl, kadangi kaltinamasis agresyviai elgėsi, grasino. Jis nematė, kad kažkas būtų pasiėmęs vamzdžius. Dėl pareikšto civilinio ieškinio 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti paaiškino, kad buvo sužalota lūpa, skaudėjo, patyrė išgąstį. Civilinį ieškinį palaiko.

Nukentėjusysis T. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė analogiškai kaip ir bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu. Konfliktą matė ir mobiliuoju telefonu nufilmavo jo brolis M. A. (t. 1, b. l. 100-103, 104-105).

Nukentėjusioji R. A. paaiškino, kad dienos tiksliai nepamena, prie jų vartų atvažiavo automobilis, dar pasignalizavo. Ji išėjo pro vartelius, iš automobilio išlipo žmogus, kurį matė pirmą kartą, jis pakeltu tonu paklausė ar yra šeimininkas. Pasakė, kad nėra, o jis pradėjo šaukti, kad susirinktų akmenis, kad būtų laisvas kelias, nes padarys tvarką. Tai išgirdo sūnus R. ir atėjęs liepė kaltinamajam išvažiuoti. Tuomet jis R. norėjo kirsti, bet sūnus buvo už jos, ji sūnui liepė eiti, sakė, kad nesikištų, kadangi išsiaiškins patys. Sūnus atsitraukė. Tuo momentu grįžo sūnus su vyru. E. pakeltu tonu pradėjo grasinti, kad negyvensit, matėsi, kad agresyvus ir nori muštis. Matė, kad bus negerai, todėl liepė vyresniajam sūnui filmuoti, atsistojo tarp sūnaus T. ir Š. Konflikto metu jie apsižodžiavo, Š. praėjo pro ją ir kirto T. su kumščiu į veidą. Pradžioje T. pasimetė, o Š. ėjo agresyviai muštis. Ji nuėjo pasiimti telefono, kad iškviesti policiją. Kas vyko pievoje nematė. Kai išgirdo, kad kviečiama policija, E. bėgo norėdamas pasišalinti, jam bėgant nuo jo visa jėga gavo smūgį į krūtinę ir vertėsi į akmenis. Smūgis jo buvo suduotas specialiai. Buvo kelias, šalia akmenys, kaip papuošimas prie namų. Kai kaltinamasis ją stūmė, ji tuomet kalbėjo su policija. Atsikėlusi prašė, kad policija kuo greičiau atvyktų. E. kai ją pastūmė, skubėdamas lipti į automobilį, užmynė ant kojos. Jis matė, kad nukritusi, žengė per ją ir užmynė. Nukrito prie galinių automobilio durelių, vairuotojo pusėje. Padaryti sužalojimai yra Š., jis elgėsi neadekvačiai, po jos nukritimo įlipo į automobilį ir užsivedė. Tuomet T. iš vienos pusės, kitas sūnus iš kitos pusės jį išsitraukė iš automobilio. Kas vyko automobilyje nematė. Prie pat automobilio jam surišo kojas ir laukė policijos. Kokie veiksmai buvo atlikti K. atžvilgiu nematė. Kai T. gavo smūgį, T. buvo priekyje automobilio, ji per vidurį, tuomet Š., o vyras K. buvo šone. Vamzdžių jokių nebuvo, jais grasinta nebuvo. Jį surišo prie automobilio, o ne automobilyje. Policija į įvykio vietą iškvietė greitąją pagalbą. Apžiūrėjo ir ją išsivežė. Dėl Š. veiksmų buvo padarytas lengvas kūno sužalojimas, bet jis sukėlė skausmą ir emociškai, ir fiziškai. Iki šios dienos bijo likti viena namuose, nesijaučia saugi. Dėl to reiškia civilinį ieškinį. Visa tai matė ir mažoji dukra. Patyrė neigiamus išgyvenimus. Vėliau sėdmens srityje susiformavo sepsis, ėjo į masažus, iki šios dienos yra kažkas išlikę.

Nukentėjusioji R. A. teisiamajame posėdyje parodė analogiškai kaip ir ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu. Po viso šio įvykio jai buvo labai negera, jautėsi prastai, skaudėjo petį, koją ir ranką, todėl atvykę policijos pareigūnai iškvietė jai medicinos darbuotojus, kurie po apžiūros ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) detalesnei apžiūrai. Po apžiūros ligoninėje buvo išleista į namus. Ligoninėje jai nustatė peties ir žasto sumušimą. Šį įvykį matė namuose buvę jos vaikai M. A., R. A., nepilnamečiai L. A., L. A.. M. ir L. įvykį nufilmavo. Prašo asmeniui taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones (t. 1, b. l. 115-116, 117). Nukentėjusioji R. A. papildomai parodė, kad yra davusi parodymus ikiteisminiame tyrime dėl įvykio, kurio metu E. Š. sužalojo ją, jos vyrą K. ir sūnų T. Šie jos parodymai yra teisingi, ji juos tvirtina. Patikslino, kad E. Š. abejais savo rankų delnais visa jėga trenkė jai į krūtinę ir dėl to ji nukrito ant akmenų. Ant akmenų ji nugriuvo daugiau kaire nugarine kūno dalimi. Kai ji nugriuvo, E. Š., žengdamas per ją, savo koja užlipo jai ant dešinės kojos nykščio. E. Š. tikrai tyčia ją stūmė. Buvo visi išsigandę ir nežinojo ką dar E. Š. gali blogo padaryti, dėl to ir buvo surištas Š., kad nieko daugiau nesužalotų ir nepasišalintų kol atvyks policijos pareigūnai. Kai E. Š. buvo ištrauktas iš automobilio, jam niekas tyčia smūgių nesudavė. Jos vyras K. A. tikrai jam nesmūgiavo (t. 1, b. l. 118-119).

Nukentėjusysis K. A. paaiškino, kad nuvykęs kultivuoti žemės rado sunaikintus riboženklius, t. y. riboženkliai ištraukti, išmėtyti ir perkalti pagal save. Pasiskambino seniūnijai, kuri pasakė šaukti policiją. Pamanė, kad žmogus susiprotės ir nieko nereiks. Jiems bedirbant atvyko pirmą kartą nematytas asmuo ir jis aiškino, kad čia važinės „fūros“, kad čia yra kelias, kad jam priklauso 8 m. kelio, užgrobęs žemes ir panašiai. Bekalbant jis toliau grasino. Dar buvo pribėgęs vaikas R., tai jis jį griebė lyg mušti. Vėliau tas žmogus nuvažiavo namo. Praėjus kažkiek tai laiko, praėjus kelioms dienoms, nuvažiavęs rado pridėta akmenų ant jų dirbamos žemės, t. y. maždaug 3 m. nuo kelio pridėta akmenų. Žmona tuos akmenis nusifilmavo ir apie tai pasakė seniūnijai. Seniūnas pasakė, kad su tuo žmogumi neįmanoma kalbėtis. Tie akmenys taip ir liko stovėti jų sėjamoje dalyje iki rudens. Rudenį nuvažiavus pjauti tie akmenys trukdė, todėl juos išrideno ant žalios vejos. Nurodė, kad, jeigu kaltinamasis juos atsivežė, tai tegul ir išsiveža. Pravažiuoti buvo galima. Praėjo gal diena, su sūnumi buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir grįžęs namo pamatė, kad vyksta konfliktas. Išlipęs iš automobilio prie jų namų jis rėkė apie tuos akmenis, kad užgrobę. R. žiūrėjo, žmona stovėjo priekyje, o kaltinamasis rėkė ir grasino. Kaltinamajam paaiškino, kad ten yra viskas yra jų. Tuo metu, kai jiedu su T. grįžo, vyko jau ne normalus pokalbis, o tiesiog riksmai. kaltinamasis lyg ir norėjo išvažiuoti, bet aiškino, kad čia negyvensit, sakė atvešiu, sudeginsiu, sunaikinsiu. Visą laiką buvo girdėti jo tokie užgauliojimai. Po to kaltinamasis atrodė lyg ir eiti į automobilį, žmona stovėjo viduryje, pats jai iš šono, prie jos stovėjo T., tačiau kaltinamasis užkirto T. Paskui pabėgo į šoną, o kai pasakė, kad šauks policiją, tai jis bėgt iš laukų ir užplojo K. į nosį, įspyrė ir bėgdamas nustūmė žmoną ant akmenų. Jis girdėjo, kad žmona kviečia policiją. Nebuvo ten vamzdžių, gal buvo koks medinis šakalys prie automobilio, kurį galbūt paėmė iš instinkto, bet su juo nieko nedarė. Pirmiausiai smūgį kaltinamasis sudavė T., po to K. gavo smūgį į nosį ir pasisukęs E. spyrė jam į dešinės kojos blauzdą. Kraujas bėgo iš nosies. Nuo kaltinamojo spyrio jis nepargriuvo, bet viskas subraškėjo. Patikslino, kad kada žmona nuėjo skambinti, kaltinamasis bėgo į laukus, o išgirdęs, kad šaukia policiją, bėgdamas kirto jam į nosį, įspyrė ir nustūmė žmoną. Jam jis spyrė prieš žmonos nustūmimą. (duomenys neskelbtini) turėjo traumą dėl tos pačios kojos, t. y. motociklu važiavo ir buvo nukirsta koja, reikėjo priauginti 10 cm kaulo, 5 metus su lazdomis vaikščiojo. Nuo to laiko turi invalidumą. Po šio spyrio prireikė operacijos ir operacijos metu apkarpė meniską, nes jis buvo įplyšęs. Operacija buvo dėl šio sužalojimo. Dėl operacijos sveikata tapo prastesne. Trečią neįgalumo grupę kaip turėjo, tai taip ir turi. Civilinį ieškinį palaiko. Kelio sąnaryje pajuto skausmą po E. smūgio. Po to pradėjo striginėti koja. Po spyrio buvo karšta, sunku priminti. (duomenys neskelbtini) koja buvo sužalota, kelio sąnario gydytojai nelietė, buvo gydomas (duomenys neskelbtini). Po įvykio, ant rytojaus, kreipėsi į (duomenys neskelbtini), tačiau jie pastatė į eilę ir po savaitės buvo pas traumatologą. Buvo daromos kelio nuotraukos. Operacija buvo pagal eilę, ji nebuvo skubi, buvo atlikta spalio mėn. Nukentėjusysis K. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė analogiškai (t. 1, b. l. 2, 14-15).

Liudytojas R. A. parodė, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini). Su mama ėjo šerti gyvulių, išgirdo prie vartų pypsėjimo signalą, pagalvojo, kad kažkas iš artimų grįžo, o paskui girdėjo šūkaliojimus. Ten buvo kaltinamasis, atsidaręs vartelius ginčijosi, priėjęs paprašė, kad nešūkautų ir išvyktų, jis bandė smogti, bet mama neleido, tada atėjo iš namų brolis M. A., o už maždaug 5 min. grįžo brolis T. su tėčiu. Kaltinamasis pradžioje gražiai šnekėjo, bet vėliau pradėjo agresyvėti, keikėsi, garsiai ir agresyviai šūkaliojo, bandė smogti T., bet nepataikė. Kaltinamasis pradėjo muštynes ir broliui T. sudavęs ne kartą kumščiu į kairį žandą, tėčiui į kelienį iš kojos, mamą gale automobilio sviedė į akmenis – pastūmė sulenkta ranka, ir rodos dar buvo užlipęs ant jos rankos, mama nugriuvo, krito kairiu šonu palei akmenis. Niekas kaltinamojo neprovokavo, bandė gražiai šnekėti. Konflikto priežasties tikslios nežino, kiek žino kažkas buvo su keliuku. Keliukas bendras, visuotinės reikšmės. Kai nustūmė mamą, kaltinamasis jau sėdo į automobilį važiuoti, tada su broliais sušoko į mašiną, nes nežinojo ko tikėtis, iš mašinos ištraukė kaltinamąjį. Buvo išsigandę, kad nepervažiuotų ant žemės gulinčios mamos, jį ištraukėm ir šniūreliu surišo, ir iškvietė policiją. Įvykį filmavo brolis M., pradėjo filmuoti kai prasidėjo ginčas prie automobilio. Surištą kaltinamąjį laikė prie jo automobilio, policiją iškvietė mama. Kaltinamajam pradėjus agresyviai elgtis, mama liepė atsinešti telefoną ir filmuoti, nes buvo išsigandę jo elgsenos. Matė, kad jis spyrė, bet kur pataikė, tiksliai nematė. Patvirtino, kad matė judesį kaip mojosi, po ko tėtis kluptelėjo į priekį. Vamzdžių nematė. Buvo dar ir nepilnametė mergaitė – sesuo M., (duomenys neskelbtini), ji atėjo, kai mamą pargriovė, buvo išsigandusi, verkė. Surištas kaltinamasis nebuvo tempiamas. Duodamas parodymus tyrėjai įvykį atsiminė geriau nei dabar.

Liudytojas R. A. ikiteisminiame tyrime parodė analogiškas aplinkybes (t. 1, b. l. 130-131). Teisėjai pagarsinus R. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Tyrėjai daugiau pasakė, nes daugiau prisiminė.

Liudytojas M. A. parodė, kad prie namų ant keliuko (duomenys neskelbtini) prie vartų viso konflikto nematė, nes buvo kambaryje, išgirdo, kad atvažiavo kažkokia mašina. Mama su broliu R. nuėjo pažiūrėti. Išgirdęs kaip žmogus rėkia necenzūriniais žodžiais, atėjo pažiūrėti. Telefono neturėjo pasiėmęs ir nėjo paimti, laukė kol atvažiuos tėtis su broliu. Kai jie grįžo, nuėjo paimti telefoną, kad galėtų nufilmuoti. Elgėsi kaltinamasis tikrai agresyviai, pradėjo muštynes, trenkė T. į veidą. T. stovėjo tarp mamos ir kaltinamojo, kad atitrauktų mamą nuo kaltinamojo, kad jis netrenktų jai. Iš jo kūno matėsi, kad pasiruošęs muštynėms, trenkė T. į veidą, pradėjo trauktis, jie šūktelėjo mamai, kad skambintų policijai. Paskui vyko viskas kiek toliau už mašinų, bandė kaltinamasis susisiekti su kažkuo telefonu ir vis grasino. Jis stumdėsi su T., bandė dar trenkti kelis kartus, nepataikė, tėčiui buvo pataikęs į veidą ranka, nenufilmavo šios vietos, nes telefonas užstrigo. Pastūmė mamą link akmenų savo jėga, mama krito šalia akmenų, buvo išsigandusi, sumušta dešinė ranka. Nepastebėjo, kad būtų užlipęs mamai ant rankos. Tėčiui spyrė į dešinę koją, spyrė kai stovėjo už mašinos, nenufilmavo, bet matė, kai kaltinamasis savo dešine koja spyrė tėčiui į kojos užpakalinę dalį šalia kelienio, tėtis nenugriuvo, bet suklupo. Kaltinamasis įšoko į savo mašiną važiuoti, bet jį sulaikė, ištraukė iš mašinos ir surišo. Mama tuo metu šnekėjo su policijos pareigūnais. Kaltinamasis bandė užvesti automobilį, bet nespėjo, T. įlipo ir neleido užvesti mašinos, nes mama buvo nukritusi šalia jo mašinos. Kad kaltinamasis nepervažiuotų mamos, puolė jį sulaikyti. Pirmiausia kaltinamasis trenkė T., paskui tėčiui į kelį, tada nustūmė mamą ir tada buvo sulaikytas. Kaltinamasis buvo surištas virve, tačiau kaltinamojo surišto netampė. Kiek laiko tiksliai surištas buvo nežino, policija greitai atvažiavo. Liudytojas patvirtino, kad tikrai matė, kad kaltinamasis su blauzda spyrė į kelienį, spyris buvo toks kaip suktukas, gan stiprus, bet ne iš visos jėgos. Spyris buvo nukreiptas į tėtį, negali įvardinti, kodėl taip jis elgėsi, tėtis neinicijavo jokių smurtinių veiksmų. Viską tuo metu filmavo, nebuvo jokių vamzdžių, tik vienu metu telefonas buvo užstrigęs. Mergaitė, t. y. sesuo M., stovėjo už vartelių, ji įvykį matė nevisą, atėjo kai buvo beveik pasibaigęs konfliktas. Mama stovėjo, o kaltinamasis bėgo link mašinos, mama bandė užkirsti kelią ir ją nustūmė. Kada tiksliai telefonas užstrigo nepasakys, jo telefonas dažnai stringa tiesiog programiškai. Sesuo matė kaip traukė kaltinamąjį iš automobilio. Ji daug nepasakojo, nes buvo labai išsigandusi. Matė tik konflikto pabaigą, ji sakė, kad matė kaip mamą pastūmė, išsigando ir pradėjo verkti. Liudytojas M. A. parodė analogiškai kaip ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 1, b. l. 127-128)

Pareigūnė liudytoja I. G. parodė, kad su kolega K. U. pradėjo darbą ir gavo iškvietimą, kad mušama pranešėja ir jos vaikai. Vykstant į įvykio vietą, susisiekė su pranešėja ir paaiškino, kad pabandytų išlaikyti šį asmenį. Atvykus įvykio vietoje buvo pranešėja R. A., jos vyras, vaikai ir E. Iškvietė medikus, nes pranešėjai skaudėjo galvą, medikai ją išsivežė į gydymo įstaigą. Nukentėjusieji parašė pareiškimus, paskui į komisariatą atvyko ir E. Tai buvo praeitų metų (duomenys neskelbtini), jie vyko pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Atvykus buvo pranešėja R. A., jos vyras, vaikas T. ir keli nepilnamečiai vaikai bei E. Š.. Pasakojo, kad K. A. į veidą sudavė, sudavė sūnui, bet į kur, tiksliai nepamena. E. buvo blaivus, piktai nusiteikęs. Kai atvyko jis gulėjo ant žemės, jį sulaikė, nes buvo agresyvus, puolė šeimos narius. Tik R. A. skundėsi galvos skausmais, kiti sakė, kad jiems sukėlė fizinį skausmą, bet pagalbos nereikėjo. Su medikais išvyko tik R. A., kiti liko su pareigūnais. E. Š. sakė, kad atvyko aiškintis dėl žemės, kažko nepasidalino. R. A. pranešimo turinys buvo toks, kad atvykęs nepažįstamas vyras į namus muša pranešėjos nepilnamečius vaikus. E. Š. kojos buvo surištos, liepė paleisti asmenį, jis nesiskundė sukeltais fiziniais skausmas, akivaizdžiai, kad būtų sužalotas, nesimatė, jo rūbai buvo šlapi, nes lijo. Tiksliai neatsimena ar matėsi nukentėjusiųjų sužalojimai. R. A. pasakojo, kad ją pastūmė E. Š., ji krito ir susižalojo, kiti pasakojo, kad konfliktavo ir apsistumdė. K. A. šlubavo, kraujo žymių nebuvo, daugiau neaiškino aplinkybių.

Liudytoja I. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju K. U., pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Buvo atsakingi už reagavimą į pranešimus ir įvykių įforminimą. Apie (duomenys neskelbtini) iš Alytaus AVPK Operatyvaus skyriaus budinčio pareigūno, radijo ryšiu gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), kadangi gautas pranešimas jog atvykęs nepažįstamas vyras muša vaikus. Į įvykio vietą atvyko maždaug per 12 minučių. Atvykus pastebėjo, kad ant įvažiavimo į sodybą stovi du automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valstybinių numerių negali pasakyti, nekreipė dėmesio. Tarp automobilių ant žolės sėdėjo vyras, kurio kojos buvo aprištos trosu. Kaip vėliau paaiškėjo šis vyras buvo E. Š. Šalia jo stovėjo vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo T. A. Toliau nuo jų, apie 2 metrų atstumu stovėjo moteris R. A. ir trys jaunuoliai. E. Š. šaukė, kad jį surišo, kad aria valdišką žemę. K. A. paaiškino, kad jis, tai yra Š., atvažiavo ir sukėlė konfliktą. E. Š. atsirišo kojas. Jos nebuvo stipriai užveržtos, lengvai perrištos. Š. atsistojo, ir pasakojo apie žemę, kad jie ją aria neteisėtai. Iš A. pusės buvo šauksmai, kad ta žemė jų. Ji pasivedė E. Š. prie tarnybinio automobilio, o su A. liko bendrauti tyrėjas K. U.. Paprašė papasakoti kas atsitiko. Š. pasakė, kad jį surišo, valkiojo. Ir pastoviai pasakojo, kad A. neteisėtai aria žemę. Reikalavo, kad vyktų pažiūrėti tos žemės. Pasakojo, kad jis atvažiavo išsiaiškinti dėl tos žemės. Atvažiavo taikiai. Po to, jį apsupo, pradėjo daužyti. Kas daužė negali pasakyti. Ant E. Š. akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Nebuvo jis nei kruvinas, nei kažkur kraujosruvos. Nematė, kad būtų suplėšyti jo drabužiai, ar batai. Pastebėjo tik, kad jo drabužiai, t. y. marškinėliai ir šortai buvo šlapi, tačiau tuo metu lijo lietus. E. Š. nesiskundė, kad jam kažkur skauda, kad reikalingi medikai. Matėsi, kad jis yra susinervinęs. Pastoviai akcentavo, kad A. neteisėtai aria žemę, reikalavo, kad visi kartu vyktume tos žemės pažiūrėti. Tyrėjas K. U. atėjo nustatyti konflikte dalyvavusių asmenų blaivumus. Ji paklausė ar reikalinga kam nors medicininė pagalba. R. A. pasakė, kad jai skauda nugarinėje dalyje kaklą. Matė, kad ten yra guzas, tačiau ji sakė, kad tas guzas nuo anksčiau. Matėsi, kad A. yra susijaudinusi, vis susiimdavo ranka už kaklo, iš veido išraiškos galima buvo suprasti, kad jai skauda. K. A. ir T. A. pasakojo, kad sugrįžo į namus, ir pamatė, kad Š. konfliktuoja su R. A.. Jie priėjo išsiaiškinti kas vyksta. Š. šaukė, kad jie neteisėtai aria žemę, kad išarė kelią, nors jų teigimu taip nėra. Š. buvo nusiteikęs agresyviai, grasino, kad jei čia negyvens, kad T. (duomenys neskelbtini) negalės praeiti. Š. pats pirmas smogė T. A., ir jis provokavo muštynes. A. pasakojo, kad po to Š. sudavė smūgį K. ir įspyrė, ir išgirdęs, kad kviečiama policija, eidamas link savo automobilio jėga stūmė R. A., ir ši nugriuvo ant akmenų. Per radijo ryšį, Alytaus AVPK budinčiam specialistui pranešė, kad reikalinga greitoji medicininė pagalba. Belaukiant greitosios medicininės pagalbos, susirašė A. duomenis. Atsimena, kad sakė, jog konfliktą matė ir nepilnamečiai vaikai. Vienas iš jų visą konfliktą nufilmavo. Vėliau šį vaizdo įrašą A. pateikė prie ikiteisminio tyrimo. Belaukiant greitosios, E. Š. sakė, kad gali susitaikyti, viską išspręsti gražiuoju, tačiau A. nesutiko, norėjo rašyti pareiškimą. Sakė, kad viskas yra nufilmuota. A. sakė, kad nežinia kas jai yra kaklui nuo kritimo. Tada E. Š. pasakė, kad ir jam reikalinga medicininė pagalba, tačiau greitosios medicininės pagalbos Š. nesulaukė, išvyko. Sakė, kad atvyks į policijos komisariatą parašyti pareiškimą. Įvykio vietoje, ji iš K. A. priėmė pareiškimą ir jį apklausė. Tyrėjas K. U. apklausinėjo T. A. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, R. A. išvežė į (duomenys neskelbtini) apžiūrai. K. A. pasakojo nuosekliai įvykio aplinkybes. Apklausos metu paaiškino tą patį kaip ir žodžiu. Paaiškino, kad sugrįžus namo pamatė, kad Š. konfliktuoja su žmona, kad buvo nusiteikęs agresyviai, kad grasino, jog negyvens jie čia, kad turi jis draugų. Paaiškino, kad Š. pirmasis smogė T. į veidą, ir po to provokavo muštynes, kad T. jam smogtų. Išgirdęs, kad R. A. kviečia policiją, jis praeidamas spyrė jam ir sudavė vieną smūgį į veidą, o paskui pastūmė R. A., dėl ko ji nugriuvo ant akmenų. Jie jį norėjo sulaikyti. Sulaikant surišo jam kojas. Kadangi Š. vis elgėsi agresyviai, spardėsi, jis, t. y. K. A. sudavė vieną smūgį į veidą Š. Pagal šį pareiškimą, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Po to, sugrįžo į (duomenys neskelbtini). Čia atvyko E. Š. rašyti pareiškimo dėl sužalojimo, taip pat atvyko R. A. iš ligoninės. Su E. Š. bendravo tyrėjas K. U., o ji priėmė pareiškimą ir apklausė R. A.. R. A. nurodė tas pačias įvykio aplinkybes kaip ir K. A., tik sakė, kad ji nematė, kaip Š. smogė jos vyrui, nes tuo metu kalbėjo telefonu su pagalbos centro operatore. Tvirtai negali teigti, bet jai atrodo, kad E. Š. į policijos komisariatą atvyko su tais pačiais drabužiais ir batais, kaip buvo apsirengęs įvykio vietoje. (t. 1, b. l. 133-135). Pagarsinus liudytojos parodymus (1 t., b. l. 133-135) I. G. patvirtino jų teisingumą.

Liudytojas pareigūnas K. U. paaiškino, kad vykis labai senas, dirbo reagavimo skyriuje, jiems tai yra eilinis įvykis. Buvo iškvietimas, kad vyksta konfliktas, vienas žmogus gulėjo ant žemes surištomis kojomis. Jiems atvykus jį paleido ar atsirišo kojas pats. Aiškinantis aplinkybes paaiškėjo, kad vyko buitinis konfliktas. Kaltinamasis smogė vienam žmogui, bandydamas pasprukti pastūmė moterį, kuri susižalojo, ji išvažiavo į gydymo įstaigą, pradėjo vieną tyrimą. Rodė filmuotą medžiagą kaip kaltinamasis bėga link kelio, paskui bando pasišalinti ir bėga link automobilio ir šalia stovėjo moteris, po susidūrimo moteris krito, nuo ko galėjo susižaloti. Ji sakė, kad skauda lyg petį ar krūtinę, iškvietė medikus. Kiti konflikto dalyviai skundėsi, pas vyrą lyg ant lūpų buvo sukrešusio kraujo, sakė, kad buvo jam ir vienam iš jo vaikų buvo trenkta. Rūbai kaltinamojo buvo nešvarūs, nes lijo, gulėjo ant žemės, bet sužalojimų ant jo nesimatė, o ar jis prašė pagalbos, neatsimena. Paskui buvo atvykęs į komisariatą vilkėdamas tais pačiai rūbais. Vykdant jo apklausą, labai skyrėsi, ką ir kaip pasakojo nukentėję žmonės – nuosekliai ir aiškiai, o kaltinamasis labai gerai apgalvodamas, kitaip kalbėjo. Kur E. Š. spyrė K. A. tiksliai neatsimena ir nori, kad dėl praėjusio laiko tarpo būtų vadovaujamasi parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas K. U. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja I. G., pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Buvo atsakingi už reagavimą į pranešimus ir įvykių įforminimą (duomenys neskelbtini). Apie (duomenys neskelbtini) radijo ryšiu iš Alytaus AVPK Operatyvaus skyriaus budinčio pareigūno, gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), kadangi gautas pranešimas, jog atvykęs nepažįstamas vyras muša vaikus. Į įvykio vietą atvyko maždaug per 12-15 minučių. Konfliktas vyko ant įvažiavimo į sodybos kiemą. Atsimena, kad tarp dviejų automobilių, ant žemės sėdėjo vyras, kurio kojos buvo apsuktos trosu. Kiek prisimena, kad dar jo kojas laikė jaunesnis vaikinas, bet jiems atėjus, jis paleido to vyro kojas. Vėliau, išsiaiškinus duomenis, paaiškėjo, kad vyras, kuriam buvo aprištos kojos yra E. Š.. Šalia jo stovėjęs jaunuolis yra T. A.. Toliau nuo jų stovėjo K. A., R. A. ir kiti A. vaikai. Jam ir tyrėjai I. G. priėjus, Š. šaukė, kad pažiūrėkit, jam surišo kojas. E. Š. pats atsirišo kojas ir atsistojo. Iš karto E. Š. pradėjo aiškinti apie žemę, kad A. ją neteisėtai aria. A. šaukė, kad tai jis suvertė akmenis ant jų žemės. Tyrėja I. G. nusivedė E. Š. prie tarnybinio automobilio, o jis aiškinosi įvykio aplinkybes su A.. Kažkuris, tiksliai dabar negali pasakyti, nes neįsidėmėjo, iš A. sūnų parodė savo telefone esantį vaizdo įrašą. Sakė, kad nufilmavo visą konfliktą. Vaizdo įraše matėsi, kad Š. yra agresyviai nusiteikęs, kad jis pirmasis smogia T. A., atkišęs rankas provokuoja, kad šis ateitų muštis. Vaizdo įraše matėsi, kad Š. atsitraukė nuo automobilių link keliuko, po to ėjo greitai link savo automobilio, ir eidamas atsitrenkė į R. A. ir ši nugriuvo. Kaip tiksliai atsitrenkė, jis nepasakys, nes per daug neatkreipė dėmesio. Vaizdo įraše taip pat matėsi, kad Š. įsėdo į savo automobilį, tada A. jį ištraukė ir surišo kojas. K. A., T. A. taip ir žodžiu aiškino kaip viskas vyko, kaip ir buvo nufilmuota vaizdo įraše. R. A. patikslino, kad Š. ją tyčia rankomis pastūmė, kai ji užstojo jam kelią, kad jis nepraeitų. K. A. dar paaiškino, kad eidamas link automobilio Š. jam spyrė ir sudavė į veidą. Matėsi, kad R. A. yra išsigandusi, susinervinusi. Vis rankomis susiimdavo už sprando. Akivaizdžių sužalojimų nei ant vieno konflikto dalyvio nesimatė. Nei vienam nebuvo matyti aiškių, kraujuojančių žaizdų. Iš E. Š. elgesio įstrigo tai, kad jis aiškindamas vis akcentavo žemę, kad A. neteisėtai ją aria, vis sakė, kad važiuotų pažiūrėti kaip jie suarę. Įvykio vietoje Š. sakė, kad atvažiavo jis taikiai išsiaiškinti dėl žemės, o jį čia apsupo, sudaužė, surišo, valkiojo po žemę. Akivaizdžių sužalojimų ant E. Š. tikrai nesimatė. Jo drabužiai nebuvo suplėšyti. Atsimena, kad lyg buvo šlapi ir murzini, tačiau tuo metu lijo. Kiek atsimena jis su tais pačiais drabužiais atvyko vėliau į policijos komisariatą. Jis nustatinėjo konflikto šalims neblaivumus. Visi buvo blaivūs. Pasiteiravus ar reikia kam nors medicininės pagalbos, R. A. pasakė, kad jai reikėtų, kad jaučiasi prastai. Bendraujant su A. ir Š., Š. pasakė, kad galima viską pamiršti, ir susitaikyti, tačiau A. nesutiko. Tada Š. pasakė, kad ir jam reikia greitosios. Po to, Š. pasiūlė, kad jei pageidaus rašyti pareiškimą, tai tegu atvyksta į policijos komisariatą. Š. iš įvykio vietos išvyko. Tyrėja I. G. priėmė pareiškimą ir apklausė K. A., jis priėmė pareiškimą ir apklausė T. A.. T. A. aiškino, kad Š. pirmasis jam smogė kumščiu į veidą, kad bandė dar suduoti smūgius, bet jis jų išvengė. Taip pat pasakojo, kad Š. išgirdęs, jog mama kviečia policiją, eidamas pro tėvą smogė jam kumščiu į veidą. Po to, Š. stipriai pastūmė mamą, ir ji nugriuvo ant akmenų. Tada jis su tėvu neleido išvažiuoti Š., surišo jam kojas. Sakė, kad jis Š. jokių smūgių nesudavė, tik sulaikant buvo apėmęs jo kaklą. Atlikę pirminius veiksmus įvykio vietoje, su tyrėja I. G. sugrįžo į policijos komisariatą. Jiems sugrįžus į policijos komisariatą, atvyko E. Š., kuris pageidavo rašyti pareiškimą dėl jo sužalojimo. Iš E. Š. priėmė pareiškimą, jį apklausė, pradėjo ikiteisminį tyrimą. Prisimena, kad Š. apklausos metu pasakojo, kad A. tėvas su sūnumi jam sudavė apie septynis smūgius į įvairias kūno vietas, kad tėvas liepė pasiimti vaikams vamzdžius, ir jis pamatęs, kad link jo ateina su vamzdžiais, pradėjo bėgti link kelio. Po to, bėgo link savo automobilio, iš inercijos atsitrenkė į A., kuri užstojo jam kelią. Jis įsėdo į automobilį. Tada jį automobilį įlipo A., jį smaugė, jis prarado sąmonę. Po to, K. su T. surišo jam kojas. Sakė, kad šio įvykio metu buvo sudaužytas jo mobilaus ryšio telefonas ir suplėšyti drabužiai, tačiau nei telefono, nei drabužių Š. nepateikė. Neprisimena, ar sakė, kad pamiršo, ar iš vis nieko neaiškino, kur telefonas ir drabužiai. Apie suplėšytą avalynę Š. kiek prisimena nieko nesakė. Taip pat nieko neminėjo ir apie nuskeltą dantį. Kaip jau minėjo, jam atrodo Š. į policijos komisariatą buvo atvykęs taip pačiai apsirengęs kai ir buvo įvykio vietoje (t. 1, b. l. 137-139).

Specialistė M. K., atlikusi tyrimą ir surašiusi išvadą, teismo posėdyje paaiškino, kad visi trys iš vienos šeimos asmenys buvo atėję, apžiūrėti ir užsakyta K. A. medicininė dokumentacija, pateiktos išvados ir (duomenys neskelbtini). dar papildomi pateikti dokumentai dėl sveikatos sutrikdymo masto. Teikiant papildomą išvadą sužalojimo mastas nesikeitė, nes buvo pateikti duomenys apie operaciją ir vis tiek liko konstatuotas nesunkus sužalojimas. Ekspertė, pagarsinusi išvadų turinį, paaiškino, kad – sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas pagal sunkiausią sužalojimą. Šiuo atveju K. A. meniskinio disko plyšimas yra nesunkus, o kraujosruvos – nežymus sveikatos sutrikdymas. Gautuose medicininiuose dokumentuose buvo pažymėta čiurnos trauma, o dabar šnekama apie kelį. Tai yra nesusiję dalykai. Jei būtų krista ant grunto, būtų ant veido sužalojimai, čia panašu, kad buvo smūgis į nosį. Dėl kelio nėra duomenų apie griuvimą, teigė, kad buvo spyris į pakinklį ir, kad suklupo. Nuo spyrio tikrai galima suklupti. Vien spyrio pasekoje gali atsirasti tokios pasekmės, nes tai gali būti tiesioginis traumavimas. Meniskas nebuvo labai sveikas, turbūt ir dėl amžiaus ir šiaip kokių traumavimų. Vien tik stumtelėjimo abejotina ar būtų pakakę, bet vėl, nelygu koks stumtelėjimas, jei stiprus, gali susižaloti žmogus. Kita tiriamoji paaiškino, kad nepažįstamasis ją pastūmė. Galvos plaukuotoje dalyje ir sprande sužalojimų nerasta, bet skundėsi skausmais. Rasti kairio žasto išorinės dalies sužalojimai, kairio sėdmens poodinės kraujosruvos, neatmetama galimybė, kad griuvo ant kairės pusės, kad dar buvo vienas traumuojantis variantas į dešinę pėdą. Kad tupiantis plyštų meniskas – įmanomas ir toks variantas, nes kai meniskas yra pažeistas ne traumos, o ligos, jis gali plyšti. Nukentėjusiajam K. A. patikslinus, kad spyris į koją buvo suduotas prieš kaltinamojo surišimą ir tada labai suskaudo tą koją, o ne rišant kaltinamąjį, specialistė M. K. patvirtino, kad tą patį nukentėjusysis aiškino ir jai, dėl to nesikeistų sutrikdymo mastas. Ji neturi tokių duomenų, kad meniskas būtų plyšęs iš anksčiau.

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino jo kaltę patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti bylos duomenys, kurie laikytini tinkamais įrodymais (duomenys neskelbtini) baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnio prasme, kurių patikimu teismas pagrindo abejoti neturi, tarp kurių yra loginė seka ir tarpusavio ryšys, ir kurie tiek kiekvienas atskirai, tiek visi visumoje įrodo, kad kaltinamojo kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra įrodyta ir abejonių dėl to teismui nėra, o būtent:

(duomenys neskelbtini) pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pranešėjas K. A., pareiškė, jog (duomenys neskelbtini), atvykęs jam iš matymo pažįstamas asmuo, įvykusio žodinio konflikto metu, iš rankos kumščio, sudavė jam vieną kartą į veido sritį, t. y. nosį bei iš kojos spyrė jam į dešinę koją. Tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Prašo asmeniui taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones. (t. 1, b. l. 12);

(duomenys neskelbtini) protokole-pareiškime užfiksuota, kad T. A., pranešdamas apie įvykį, parodė, jog (duomenys neskelbtini) kieme, kilusio žodinio konflikto metu E. Š. sudavė jam vieną smūgį į veidą ranka ir tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Prašo už sužalojimą nubausti Š. įstatymo numatyta tvarka (t. 1, b. l. 26-28).

(duomenys neskelbtini) protokole-pareiškime užfiksuota, kad R. A., pranešdama apie įvykį, parodė, jog (duomenys neskelbtini) atvykęs nepažįstamas asmuo įvykusio žodinio konflikto metu ją pastūmė. Po pastūmimo ji pargriuvo ant žolėje esančių akmenų ir stipriai susižeidė kairės rankos alkūnę, kairę koją bei kairės pusės petį. Tokiais savo veiksmais asmuo sukėlė jai fizinį skausmą. Prašo asmeniui taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones (t. 1, b. l. 33, 34).

(duomenys neskelbtini) įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Nuo Ežero gatvės pasukus vakarų kryptimi yra įvažiavimas į sodybą, dešinėje pusėje yra pieva, kairėje pusėje susodinti medžiai. Ant keliuko stovi sidabrinės spalvos (duomenys neskelbtini) markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio priekis nukreiptas vakarų kryptimi. Toliau už šio automobilio, už 4 metrų stovi, tamsiai mėlynos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekis nukreiptas vakarų kryptimi. Nuo automobilio (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje 2 metrų atstumu nuo jo, ant žemės stovi sudėti akmenys. Prie šių akmenų matomos susodintos gėlės. Ant keliuko, kuris yra be dangos matomi batų pėdsakai. Apžiūrint įvykio vietą jokių kraujo pėdsakų nepastebėta. Nuo Ežero gatvės iki sodybos tvoros yra 37 metrų atstumas. Daugiau įvykio vietoje, reikšmingų šiam ikiteisminiam tyrimui daiktų, objektų nerasta ir nepaimta. (t. 1, b. l. 38-39, 40-44).

Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus (duomenys neskelbtini) rašte (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pateikiama pokalbio garso įrašo kopija (1 t., b. l. 151).

(duomenys neskelbtini) apžiūros protokole yra užfiksuotas apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašas, užfiksuota, kad į Bendrąjį pagalbos centrą skambino R. A. iš telefono (duomenys neskelbtini) ir prašė, kad atvyktų skubiai policija, kad atvykęs nepažįstamas žmogus kelia triukšmą ir muša vaikus. Pokalbio metu girdisi R. A. šauksmas „jis tik ką mane partrenkė...(Dėl šauksmo žodžiai nesuprantami)...kritau, žmonės gelbėkit“. Skambučio data ir laikas: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 152-153, 154).

(duomenys neskelbtini) savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. A. pateikė vaizdo medžiagą, (duomenys neskelbtini) išrašą, rentgenogramą (1 t., b. l. 155-156).

(duomenys neskelbtini) apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu R. A. pateiktas vaizdo įrašas, kompaktinis diskas yra sidabrinės spalvos. Ant kompaktinio disko yra užrašai: Verbatim CD-R 700 MB, 52x 80 min. Įdėjus diską į kompaktinių diskų grotuvą, matoma kad jame yra įrašyta vaizdo įrašas, pavadinimu Xiaomi. Modifikavimo data (duomenys neskelbtini), failo tipas MP4, dydis 504 687 KB. Vaizdo įrašas atidaromas per programą „Filmai ir TV programos“. Atidarius vaizdo įrašą matomas keliukas, ant kurio stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šalia automobilio, kairėje pusėje stovi vyras su salotinės spalvos marškinėliais. Tyrimo metu yra žinoma, kad tai E. Š.. Priekyje automobilio stovi vyras, avintis baltos spalvos sportiniais batais, dėvintis chaki spalvos kelnes, ir šviesiais pilkos spalvos su tamsios spalvos rankovėmis bliuzoną. Tyrimo metu yra žinoma, kad tai T. A.. Dešinėje pusėje automobilio stovi vyras, dėvintis chaki spalvos kelnes, ir šviesiai mėlynos spalvos marškinius. Tyrimo metu yra žinoma, kad tai K. A.. E. Š. šaukia: „kad į savo teritoriją, vamzdis tempia virvę, važiuojat čia gi“. Taip šaukdamas Š. daužo pirštais į automobilio variklio dangtį, rodo į šoną. Tuo pat metu šaukia ir T. A.: „palauk (keiksmažodis)“. K. A. šaukia: „ (nesuprantami žodžiai)...susodyt medžius, kas tau leido ant mano žemės sodyt (keiksmažodis)“. Vaizdo įrašo 5 sekundę, tarp T. A. ir E. Š. ateina moteris. Tyrimo metu yra žinoma, kad tai R. A.. E. Š. šaukia: „ne tavo medžiai, visas liežuvis išartas (keiksmažodis)“. T. A.: „liežuvis (keiksmažodis)“. R. A.: „T., baik“. E. Š.: „Dabar žiūrėkit (keiksmažodis), dar kartą susitariam, aš jus perspėju, eisit į tą liniją, į liežuvį, turėsit problemų“. K. A.: „aš turėsiu“. E. Š. šaukia: „sutariam, viskas, aš jus perspėju“. R. A.: „ten yra valstybinis kelias ir ko tu čia šunimi“. E. Š.: „tai ko jūs nelendat kokio (keiksmažodis) į tą valstyb...“. R. A.: „ten valstybinis kelias“. E. Š.: „taip, kelias, tai ko jūs, ko jūs“. Pertraukiamai R. A. šaukia: „ ten valstybinis kelias, ko jūs skandalinat, aš savo nuosavybėj, žmogau“. T. A. nusikeikia, pasako „asile“. E. Š.: „karoče, tau bus, pydere, ateik čia, ar nori, ateik čia“. T. A. kažką atsako, tačiau dėl triukšmo žodžiai nesuprantami. R. A. keikdamasi šaukia, kad važiuotų iš čia. T. A. eina link E. Š., E. Š. taip pat eina link T. A.. Tarp jų stovi R. A.. E. Š. abejomis rankomis pastumia R. A., ir iš karto kaire ranka suduoda smūgį T. A. į dešinę veido pusę. Sudavęs smūgį, E. Š. traukiasi atbulas atgal, sakydamas: „ateik čia, (keiksmažodžiai), ateik čia“. T. A. pasako: „kviesk mentus“, ir eina link E. Š.. Moteriškas balsas (galimai R. A.) :“filmuok, filmuok“. Matosi, kad E. Š. rankos yra kumščiuose, atstatytos į priekį. 48 įrašo sekundę E. Š. kaire koja spiria T. A.. Įraše girdisi smūgio garsas, tačiau ar smūgis buvo pataikytas nematyti, nes užstoja automobilis. Po šio spyrio, T. A. atsitraukia atbulas, jo rankos ištiestos, kaip pasiruošus gynybai. E. Š. rankos kumščiuose. Jis žengia link T. A.. R. A. šaukia: „kur telefonas, kur telefonas?“ Matosi, kad E. Š. smogia kumščiu link T. A., tačiau nepataiko. E. Š. dar kartą smogia link T. A., bet nepataiko. Traukiasi atbulas. T. A. eina link E. Š.. T. A.: „atnešk (keiksmažodis) vamzdį“. E. Š.: „ateik čia, ateik čia (keiksmažodis) duosiu tau“. Pašalinis (galimai M. A., kuris filmavo): „nešk vamzdį, greitai kažką“. Vaizdo įraše matosi, kad E. Š. atbulas traukiasi link kelio, jo rankos kumščiuose, sulenktos. Link jo eina T. A. ir K. A.. E. Š.: „ar žinai su kuo susidedi“. Ir tuo metu spiria kaire koja link T. A., tačiau nepataiko. T. A. rankomis ginasi nuo spyrio. E. Š.: "ar žinau su kuo reikalų turi“. Tuo metu (įrašo 1 min. 02 s.) E. Š. kaire ranka smogia T. A. į galvą. T. A. pasilenkia, ir smūgio išvengia. Tada T. A. dešine koja spiria link E. Š.. Galimai pataiko E. Š. į kairę ranką. E. Š. atbulas traukiasi link kelio. Sako :“karoče (keiksmažodis)“. T. A.: „už tai kad pyderuoji tau pareiškimas, už tai, kad pyderuojasi tu“. E. Š.: “gerai“. Vyriškas balsas (galimai K. A.): „pirmas atėjai į kiemą (keiksmažodis)“. Įrašas 1 min. 12 s. lyg nutrūksta. Sekantis vaizdas, kad arčiau E. Š. stovi K. A.. E. Š.: „ką tu pats šoki ant manęs (keiksmažodžiai), ir grasini“. Balsai: „kas šokai, viskas yra „nufilmuota, turėsi bėdą dabar“. Girdisi tolumoje, kad R. A. kviečia policiją: „dabar muša mano sūnų“. E. Š. eina link filmuojančio asmens: „kas turės bėdą (keiksmažodis)“. Šalia jo iš dešinės pusės eina K. A.. E. Š. ranka lyg pastumia K. A., ir atbulas traukiasi. Link jo eina T. A. ir K. A.. Balsas: „nesistumdyk tu čia atėjęs ant kito kiemo“. E. Š.: „nori (keiksmažodis), va žiūrėk paskambinu tuoj“. Išsitraukia iš šortų kišenės telefoną, ir eina link kelio. E. Š.: „nenori gražiuoju...karoče aš jus pyderastai“. E. Š. žiūri į telefoną ir eina įvažiavimo keliuku link automobilio. Balsas: „kur eini (keiksmažodis)“. E. Š.: „tuoj aš tau (keiksmažodis)“. E. Š. praeina pro T. A.. Eina sparčiu žingsniu toliau. Priėjus prie automobilio (duomenys neskelbtini) galinio kairio kampo, link E. Š. pasisuka K. A.. Vaizdo įraše toliau nematyti nei E. Š., nei K. A., girdisi tik dunkstelėjimo garsas, ir po to matyti, kad E. Š. bėga link savo automobilio (duomenys neskelbtini). R. A. kalba tuo metu telefonu stovėdama prie automobilio (duomenys neskelbtini) galo. Žengia žingsnį link atbėgančio E. Š. ir ištiesia ranką. E. Š. nustumia rankomis R. A. ir įsėda į automobilį (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietą. Balsas: „mama“. Įraše matosi, kad T. A. atidaro automobilio (duomenys neskelbtini) keleivio priekines dureles. K. A. greitu žingsniu prie automobilio vairuotojo durelių, bet po to atsitraukia. Prie vairuotojo durelių prieina du vaikinai. Girdisi, kad užkuriamas automobilio variklis. Šauksmai: „raktus (duomenys neskelbtini), raktus“. Matosi, kad automobilio viduje T. A. grumiasi su E. Š.. Matosi, kad K. A. pasiėmė lazdą, priėjo prie vairuotojo durelių, bet atsitraukė. Girdisi A. verksmas. Du vaikinai traukia E. Š. už kojų pro vairuotojo dureles. T. A. laiko E. Š. rankomis apglėbęs per kaklą. K. A. paima E. Š. vieną koją. T. A. ir kitas vaikinas laiko E. Š. ties krūtine ir kaklu. Kitas vaikinas diržu bando rišti kojas. E. Š.: „leiskit pakviesti man savo žmones“. Balsai: „kokius žmones (keiksmažodžiai)“. E. Š.: „oro trūksta, nesmauk aš tau sakau, filmuokit filmuokit, aš atėjau už tai, kad žemę (keiksmažodis)“. Balsas: „kokia ten tavo žemė“. E. Š.: „valdišką žemę ariat“. Kažkuris vaikinas: „kiek metų aš ją dirbam, tu bent žinai“. E. Š.: „nepisa, žemė yra, valdiškos negalit art, ar suprantat (keiksmažodis), tu (keiksmažodis) nesmauk, ant savo galvos prisidarysi , ar girdi, aš tau sakau“. Vaikinas, kuris rišo kojas: „neškit dar“. E. Š.: „nu gerai surišot, nesmauk (keiksmažodis), nesmauk“. E. Š. pasodinamas ant žemės. Jo kojos surištos. E. Š.: „žiūrėkit kiek jūsų dabar yra, atrišk laukiam mentų, čia yra žmogaus prievartinis“. Vaizdo įrašas baigiasi (t. 1, b. l. 159-161, 162).

Alytaus AVPK Prienų r. PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos I. Ž. tarnybiniame pranešime dėl mobiliojo ryšio telefono (duomenys neskelbtini) analizės, užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės nutarimu buvo gauta E. Š. priklausančio abonento (duomenys neskelbtini), įeinančių, išeinančių skambučių, trumpųjų žinučių, bokštų, kurių veikimo zonoje telefonas jungėsi, išklotinė. Išanalizavus išklotinės duomenis, nustatyta, kad E. Š. mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) pradėjo jungtis nuo 8.39 val. Jungėsi internetas prie retransliacinio bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 9.19 val. E. Š. skambino į abonentą (duomenys neskelbtini), kalbėjo 140 s. Šiuo sujungimo metu telefonas taip pat jungėsi prie retransliacinio bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Po šio skambučio, E. Š. telefonu iki 15.33 su niekuo nekalbėjo, jokių SMS ar skambučių sujungimų nefiksuota. Fiksuota tik, kad telefonas kartais prisijungdavo prie interneto. Sujungimų metu jungdavosi prie to pačio retransliacinio (duomenys neskelbtini). Pagal turimus duomenis, E. Š. maždaug nuo 13 val. iki 15 val. buvo Prienų r. policijos komisariate. Šiuo laikotarpiu yra fiksuoti aštuoni sujungimai prie interneto, ir telefonas jungiasi prie to pačio bokšto (duomenys neskelbtini). Galimai tai patvirtina E. Š. parodymus, kad jis savo mobiliojo ryšio telefoną buvo palikęs sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kai buvo Prienų policijos komisariate. 15.33 val. E. Š. skambino į (duomenys neskelbtini). 15.35 val. jam skambino abonentas (duomenys neskelbtini). Šių skambučių sujungimo metu, E. Š. telefonas jungiasi prie to pačio bokšto (duomenys neskelbtini). 16.02 fiksuotas E. Š. skambutis abonentui (duomenys neskelbtini). Nuo 16.24 iki 19.45 fiksuojami interneto jungimaisi. Telefonas jungiasi prie retransliacinio bokšto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nuo 19.45 val. iki 22.58 val. fiksuojami 13 susirašinėjimų SMS ( 6 išeinančios, 7 įeinančios). Taip pat 22.00 val. fiksuotas įeinantis skambutis, kalbėta 193 s. Pažymėtina tai, kad SIM kortelė visuomet buvo tame pačiame telefono aparate, kurio (duomenys neskelbtini).(t. 1, b.l. 171-172, 173-176).

(duomenys neskelbtini) kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai, kurie parsiųsti iš internetinio puslapio file://///10.127.1.2/alt/ALL_DATA/Prienu_RPK/. Įrašai yra peržiūrėti programa MPC-HC (x64). Įrašai yra MP 4 formatu.

Įrašas (duomenys neskelbtini) prasideda 09:51:53. Tyrėja I. G. išlipa iš tarnybinio automobilio. Girdisi žmonių šūksniai. Matosi stovintys K. A., R. A., R. A., M. A.. Už automobilio (duomenys neskelbtini) matosi, kad stovi T. A.. (šių asmenų tapatybė žinoma iš ikiteisminio tyrimo duomenų). Girdisi vyro (galimai E. Š. balsas): „žiūrėkit užpuolė, pažiūrėkit ką daro“. K. A.: „ką daro, atvažiavęs pats užpuolei“. Tyrėja I. G. pasisveikina. Vyras, galimai E. Š.: „atėjau aiškintis, užpuolė, žiūrėkit neteisėtai laiko, ką jie daro“. Tyrėja klausia kas čia buvo. Vyro, galimai E. Š. balsas: „ atvažiavo, aria valdišką žemę, atvažiavau aiškintis, pradėjo daužytis, žiūrėkit surišo, ką jie daro, čia yra teisėta?“ Tyrėja klausia kas čia buvo. Žodžiai vyrų nesuprantami, kadangi šaukia vienas per kitą. Tyrėja sako, kad nusiramintų. E. Š.: „leiskit, dabar aš pradėsiu, atrišk dabarties kojas, nufotkinot, čia dabar taip viskas nesibaigs“. E. Š. atsistoja. E. Š.: „žiūrėkit kiek laiko kariaujame, kreipiausi į teisėsaugą, ėjau į savivaldybę, matavom su matininkais, aria valdišką žemę“. K. A.: „nieks ten žemės nearia“. E. Š.: „gražiai aiškinau, perspėjau, viskas atvažiavom su matininku, išmatavom, akivaizdžiai yra išartas kelias, sakė gaus jie...“ Tyrėja I. G. šiuo metu nueina prie tarnybinio automobilio, ir per radijo ryšį praneša, kad atvykę į įvykio vietą. Sugrįžta vėl prie E. Š. ir kitų asmenų. T. A. tyrėjui K. U. rodo vaizdo įrašą telefone. Dėl triukšmo ir šauksmų kitų asmenų žodžiai nesuprantami. Tyrėja I. G. kartu su E. Š. ateina prie tarnybinio automobilio. E. Š.: „yra užfiksuoti žemės visi išarimai, viskas, va važiuojam ir dabar viską pamatysit, ribos ir va nufotografuota viskas, žiūrėkit ką padarė, surišo, valkiojo po žemę“. Tyrėja I. G. paprašo kad papasakotų nuo pradžių kaip buvo. E. Š.:“ žiūrėkit, jau dabar čia senas, ne senas laikas, metai laiko gal kiek atgal, žodžiu taip, yra kelias, valdiškos reikšmės kelias, pabrėžiu“. Tyrėja: „čia kažkur šitoj vietoj?“. E. Š.: „Jo, važiuosim, parodysiu, yra, jo jie aria...“. Prieina K. A.. Tyrėja paprašo, kad netrukdytų. E. Š.: „žiūrėkit, dabar va kaip buvo, nu vienu žodžiu yra ribos kelio, pravažiuot va dabar, ypatingai pavasarį, rudenį, ir ten kaimynai nepravažiuojam, grynai užtveria jie sąmoningai ar panašiai.“. Tyrėja: „o tai ten valdiška žemė“. E. Š.: „jo, ne ten vienu žodžiu valdiškas kelias, valdiškos reikšmės kelias. Mes su kaimynu gražiai dar jos perspėjom, kad čia taip ir taip, tvarkykit, ir baigėsi taip, nuėjau į šitas žemėtvarkas, nuėjau į visur, sakiau, vienu žodžiu, kad yra stipriai išarta valdiška žemė, kelias. Matininkai atvažiavo, išmatavo, kad nu gal kokie keturi metrai išartas kelias, valdiška žemė. Mes paskui, atėjau gražiai su jais aiškintis, va pavasarį buvo, jie dirbo tą žemę, ir sakiau va tavo ribos ten, ir pats susmeigė kuoliukus. Viskas tempiam virvę ką mes padarėm su matininku ir akivaizdžiai matosi, gal keturi metrai pažeista ta valdiška žemė., mes negalim pravažiuot ir taip toliau. Aišku baigėsi kantrybė ir taip toliau, nes gražiai neįmanoma. Sustačiau akmenis, tai žinau neteisėta, bet sustačiau akmenis, kaip atgrasyti, nu bet jie vakar tuos akmenis iš vis ant vidurio kelio išvirto, išvertė, kad iš vis nieks nepravažiuoja, tai vargom ir taip toliau“ tyrėja I. G.: „ir dabar šiandien kas per situacija buvo“. E. Š.: „ir dabar atvažiavom aiškintis dėl tų akmenų, kad neina pravažiuoti“. Tyrėja I. G.: „ su kuo jūs atvažiavot?“ E. Š.: „va, ką?“. Tyrėja I. G.: „o su kuo jūs atvažiavot“. E. Š.: „su savo mašina (duomenys neskelbtini), jie neleido, užblokavo“. Tyrėja I. G.: „vienas?“. E. Š.: „jo, vienas atvažiavau normaliai, taikiai kaip sakyt aiškintis, jie puolė mane pradėjo va, apsupo mane, pradėjo mane daužyti“. Tyrėja I. G.: „kas jus pradėjo daužyti?“. E. Š.: „ nu ką aš žinau kuris ten vienas sūnų, kas čia toks, pradėjo daužyti“. Tyrėja I. G.: „savo dokumentą paieškokite gerai“. E. Š.: „gerai tuoj, nueisiu iki mašinos“. E. Š. nuėjus iki savo automobilio, iš toliau girdisi, kai K. A. tyrėjui K. U. aiškina buvusią situaciją. K. A.: „parvažiuojam, kad skandalas, atėjęs, ant sūnaus šoko muštis, man davė va į nosį, moteriškę kaip žėrė ant akmenų, baisus erelis“. E. Š.: „paslydo moteriškė, nemeluok“. K. A.: „nepaslydo, o žėrei va šitep“. Kažkuris iš A.: „viskas yra nufilmuota“. E. Š., priėjęs prie tyrėjos I. G.: „kaip gražiai šneka, pirmiausiai nuo to reikėtų pradėti, kad valdišką žemę aria“. Tyrėja I. G. užsirašo E. Š. duomenis. Įrašo pabaiga 09:57:23.

Įrašas (duomenys neskelbtini) prasideda 09:57:24. Tyrėja I. G. E. Š. grąžina dokumentą. E. Š.: „tai gal visi bendrai nuvažiuojam dar parodom iš tikrųjų tą žemę, kuoliukus, galim visi bendrai, nuvažiuojam“. Tyrėja I. G. ramina, kad nekonfliktuotų. E. Š.: „nuvažiuojam sakau visi, yra pareigūnai, nufotkinsite kelią ir pasižiūrim kas ten darosi. Tyrėjas K. U.: „klausykit, čia žemėtvarkos reikalas, jeigu jūs dėl žemės nesutariat, kodėl per žemėtvarką neinat“. E. Š.: „buvau žemėtvarkoj, ir atsivežiau matininkus, viskas gerai, mietkės“. Tyrėjas K. U. klausia, tai kodėl čia atvažiavęs prisikabino. E. Š.: „nu bet akmenys, mes negalim pravažiuot, aš suprantu ir aš pasikarščiavau, ir jie man trenkė, nu aš gyniausi, surišo, kaip dabar čia elgiesi“. Girdisi iš toliau K. A.: „o kaip tu elgiesi“. Tyrėja I. G. klausia ar medicinos pagalbos kam nors reikia. K. A. atsako: „tai reikia, ba į akmenis kaip žėrė, va kaip tik vaikščioja motina“. R. A.: „man taip nieko, tik labai pradėjo šitą vietą skaudėt“. R. A. rodo ranka į sprandą. R. A.: „nu aš nežinau ar čia man susitvarkys, ar“. Tyrėja I. G. klausė kas yra. Kažkas iš A. vaikinų atsako, kad ji krito ant akmenų. Tyrėja: „čia guzas, dabar taip ištino?“. R. A.: „ne, čia guzas tai buvo“. K. A.: „nepilnamečiai vaikai, atėjęs grasina, sakė čia jūs negyvensit, susidorosim, sukapos, sudaužys čia jumi, nepasirodysit čia (duomenys neskelbtini), ir sūnų pradėjo kapot, daužyt...“. T. A.: „...jis dar labiau užsivedė ir man tiesiog čia va stovėjo (rodo ranka) jis man trenkė, tai aš pasakiau, kad kviesti policiją iš karto...“. K. A.: „radėjau neleist, tai trenkė man“. R. A.: „ir jis tada atbėgo, ir aš va taip užstojau (parodo kaip stovėjo prie automobilio (duomenys neskelbtini)), kad jisai, tai jis mane va čia kaip šveitė (parodo link kurios pusės stūmė)“. Tyrėja dar kartą klausia ar reikalinga greitoji med. pagalba. R. A. atsako, kad nežino. K. A. atsako, kad reikia, kad atvažiuotų, apžiūrėtų. Tyrėja I. G. prieina prie tarnybinio automobilio. E. Š. su K. A. pradeda ginčytis dėl kelio. Įrašas baigiasi 09:59:32.

Įrašas (duomenys neskelbtini) prasideda 10:01:31. Tyrėja I. G. pasako, kad atvažiuoja. Girdisi E. Š.: “metras, prabagotėsi, bet ar prabagotėsi, ai nėra ką čia su jumi šnekėt, čia žiūriu juodas kaimas, ir nieko čia su jumi nepakalbėsi“. Tyrėja I. G. pasitraukia nuo tarnybinio automobilio, prieina prie A. ir susirašo R. A. ir kitų A. duomenis. R. A.: „mes kas svarbiausia ir su bendruomenės pirmininku, jau čia pavasarį buvo, jisai pasodino ten medžių, tai mes išrovėm, apsidirbom ir pasisėjom, tai paskui mes skambinom bendruomenės pirmininkui šnekėjom, ir paskui su seniūnu, tai su seniūnu susitarėm, kad va rudenį tada darom, ir jie jau ten tvarkys kelią, sakė išplės...“ Ateina jaunesni A. vaikai. Tyrėja užsirašo jų duomenis. Įrašo pabaiga 10:06:31.

Įrašo (duomenys neskelbtini) pradžia 10:06:31. Matosi, kad prie A. priėjęs E. Š.. E. Š.: tai palaukit, jūs vieną sakot, yra dokumentai, kita yra“. R. A.: „nu tai ir aš turiu dokumentus, žmogau, kiek metų pasidarius geodezinius“. Girdisi, kad E. Š. kalba apie žemę, tačiau tiksliai žodžiai nesigirdi. Tyrėja I. G. bendrauja su R. A.. T. A. E. Š. pasako, kad eitų jis nuo nepilnamečių vaikų, kad jis yra neprognozuojamas. K. A. E. Š.: „eik“. R. A.: „ir mes tavęs prašėm, žmogau, nu kaip ant savo kiemo, mes savo nuosavybėje“. Tyrėja paklausia ar yra vartoję alkoholio. R. A. atsako, kad ne. Tyrėja paklausia ar rašys pareiškimą. R. A. atsako, kad rašys. Girdisi, kai E. Š. sako, kad yra jis įmonės direktorius. K. A. atsako, kad tai direktoriai nesielgia. E. Š.: „kas nu jo, pasižiūrėsim kas čia baigsis ir kaip čia užbaigsim, teisiškai aš sakau, nes buvo užfiksuoti visi pažeidimai tamstos“. Tyrėja I. G. R. A. pasako, kad gali eiti į vidų, kad atvyks medicinos darbuotojai ją apžiūrėti. Tada E. Š. pasako, kad ir jam reikia medicinos pagalbos. Tyrėja atsako, kad medicinos darbuotojai apžiūrės ir jį. Įrašo pabaiga 10:09:00. Daugiau įrašų iš Body kameros B0F1EC5FA762, susijusių su šiuo įvykiu, nerasta.

Įrašo (duomenys neskelbtini) pradžia 09:55:49. Girdisi K. A. balsas: “seniūnas liepė jam juos nusivežti, bet jis neklausė. Dar pavažiuojam čia skandalas. Atėjęs pyderuojasi, ant sūnaus šoko muštis iš karto, paskui man davė va į nosį, dabarties moteriškę kaip žėrė va ant tų akmenų ir jisai gi baisus erelis pasirodo”. E. Š. tuo metu yra prie savo automobilio, pasiima rankinę. E. Š.: “paslydo moteriškė, nemeluok, aš ėjau į mašiną”. K. A.: “nepaslydo, o žėrei va šitep va”. T. A.: “nu palauk, nesinervuok, esmė yra jis čia atėjęs kelia kipišą, rėkia dėl tų kelio, dėl to, bet esmė yra mes važiavome dirbti žemę ir mums, technikai maišo tie akmenys, tuos akmenis jis savavališkai atsivežė, užrideno, nu viskas čia kaip ir bet jis atvažiavo čia, šokinėja, pradėjom mes su juo šnekėt, labai agresyviai elgėsi, susidorosim čia, aš net nežinau. “ T. A. pertraukia K. A.: “sakė aš tau iššauksiu čia visus (duomenys neskelbtini), čia dar nematęs nieko, pyderai jūs, tokie anokie ir pradėjo spardyt va sūnų”. T. A.: “žmonių čia tipo, atvažiuos čia jus, išdaužys”. Įsiterpia K. A.: “čia negyvensit, aš jums čia tvarką padarysiu”. T. A.: “ir mes taip irgi pakeltu tonu šnekėjome, jis man trenkė, trenkė (parodo ranka ties nosim), paskui pasakėme, kad kviesime policiją, šoko į mašiną”. Įsiterpia K. A.: “dar neleidau praeiti, tai trenkė va man į nosį”. T. A.: “mes (nesuprantamas žodis) pasiimti raktus, nes jisai jau konkrečiai šoko į mašiną kurti ir bėgt. Dar mama ten stovėjo...” Tuo metu ateina R. A.: “ne, jis išgirdo, kad aš jau kviečiuosi policiją, tai jis tada jau davai į policiją, aš užstojau, kad jisai neliptų, mane kaip šveitė į akmenis”. T. A.: “ir mes jau kitaip su juo nesusitvarkėm, nu niekaip neina susitvarkyt, tai”. R. A.: “tada jau mano šeimyna šoko jį stabdyti, kad va sulaukt jūsų”. K. A.: “jis griebė važiuot, tai vaikas įlipo į mašiną, surišom kojas, ant galo kad nepabėgtų.”. R. A.: “niekas čia jo nedaužė, čia tiek kad surišo”. Girdisi E. Š. balsas: “važiuojam iš tikrųjų visi, parodom tą žemę, kuoliukus”. R. A.: “klausyk dėl tos žemės, mes bendravome su bendruomenės pirmininku, su seniūnu tarėmės, dabar rudenį visi sutvarkom, tai ir mes tai ko tu irgi, nei mes te kišamės. “K. A.: “tu pats pradėjai to kipišo ieškot, prisodinai medžių, prinešei akmenų”. Tyrėjas K. U. prieina prie E. Š.. Paaiškina, kad tai žemėtvarkos reikalas. E. Š.: “nu bet akmenys, mes negalim pravažiuot, aš suprantu ir aš pasikarščiavau, ir jie man trenkė, nu aš gyniausi, surišo, kaip dabar čia elgiesi, o kaip tu elgiesi, man irgi trenkė, tai galvą sudaužė, vienas trenkė kitam, kitas pasilenkė, vienas kitam į nosį pataikė, tai sakau, reikėtų dar nuvažiuoti, nufotografuoti, tuos kuoliukus, aš dariau duris naglai ir ji nusivertė, nes ten slidu buvo dabar jau pasakojo, kad neva aš ten mušiau ar nustūmiau ar panašiai, ir čia dar va yra kaimynai paliudys piktybiškai sakė aria tą žemę (keiksmažodis), aš pats velėnas atverčiau“. Tyrėjas K. U.: „tai gerai, tai galit kreiptis į teismą, kodėl atvažiuojat ir darot razborkes atvažiavę“. E. Š.: „teisingai, aš aišku kreipiausi, ir matininkus buvau, ir žemėtvarkininkus, visi...“. Tyrėjas K. U.: „nu tai gerai, teisiniais reikalais reikia spręsti, o ne atvažiavus muštis“. E. Š.: „taip, aš sutinku, ne dėl ko dar viskas gavosi, dėl akmenis didžiulius išvertė ant kelio, specialiai jie padarė ant tos valdiškos žemės, kaip sakyti, kad jau nepravažiuojam, jau tada baigėsi kantrybė, tada, nu va aš šiandien atvažiavau, baigėsi kantrybė, nu aišku pasikarščiavau, nu aišku, aš nesakau, kad viskas gerai“. E. Š.: „ne tau gi buvo paliktas, o yra valdžios, yra tavo mietkos, nu, ir su seniūnu buvo šnekėta, ar girdi nuo tavo kuoliuko iki kuoliuko turi būti šitas gi griovys iškeltas, viskas tu dabar kokius tris per vidurį keturis metrus pilvą išaręs“. Girdisi K. A. balsas, kad nieko jis neišaręs. E. Š.: „galim važiuoti su pareigūnais ir nufilmuoti, užfiksuoti, tempiam virvę (toliau žodžiai nesuprantami)“. K. A.: „tempkis tu ten jų kiek nori, mano yra geodeziniai ir ten niekas keliukų nearia, ir aš nevažiuoju tau į namus, neaiškinu, nepyderuoja, nešokinėju, nedaužau, kaip tu atvažiavęs daužai“. E. Š. ir K. A. atsitraukia nuo tyrėjo K. U., dėl to jų sakiniai aiškiai nesigirdi. Girdisi, kad jie dar aiškinasi dėl žemės. Vaido įrašas baigiasi 10:00:50.

Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) prasideda 10:00:50. Girdisi E. Š. balsas: „ir baikit tuos cirkus vieną kartą su tuo keliu, ir kaimynai yra liudininkai, nu taigi patys ariat, pats velėną aš aš kaip sakyt, nu patys negražiai, kur tas pusė metro ar metras prabagotės, bet ar prabagotėsi iš tų metrų, nėra ką čia šnekėt su jumi, čia žiūriu juodas kaimas, čia nieko su jumi nepakalbėsi, nu ateis laikas ir pamatysi tada.“ Tyrėjas K. U. klausia: „o tai jie ūkininkauja, ir jūs ūkininkauja“. E. Š.: „nu aš nupirkau čia sodybą, žemes aplinkui, nu neūkininkauju, nuomoju tas žemes, esmė tame kad ten aš, ten kaimynai kiti yra, yra kelias, ir sakau mes neprivažiuojame, ir aiškinome gražiai, kad tu liaukis ten vienu žodžiu ten artis tą kelią, ir yra ribos, nuėjom sakau pas matininkus, viską teisiškai jam įrodėm, kad jis yra stipriai žiauriai vienu žodžiu peržengia ir ką viskas ten visiems aišku, sako galutiniausiai skambink gaus jisai baudas ir taip toliau, kad jau yra kas užsiima tomis baudom, tai va dar neskambinau, dar bandau gal žmogui daeis normaliai, kas iš to, kad pradėsi bauduoti, tai akivaizdu yra, sakau matininkus atvežiau, viskas patvirtinta, viskas akivaizdžiai, yra išdirbta valdiška žemė“. Tyrėjas K. U.: „tai prieš tai teisiškais būdais, dabar atvažiuojat vėl aiškintis“. E. Š.: „nu aš suprantu, čia mano klaida tas, kad jie čia tuos akmenis išvertė ant kelio, (keiksmažodis), baigėsi kantrybė, kaip ir atvažiavau dabar, ir aišku aš nesakau, pasinervavau ir taip toliau, bet ir jie tuo pačius, jie visi subėgo, pradėjo čia mane irgi daužyti, va tas čia gal jis negirtas, girtas, neblaivus man atrodo vienas, aišku aš irgi pradėjau kažką tai mosikuotis, ir viskas, galiausiai, priėjo surišo, pradėjo tampyt, nu tipo, aš atvažiuoju pradėjo motyvuoti, tai ką kokie jie čia teisę turi taip rišti ir tipo toliau, į ką čia panašu“. Tyrėjas K. U.: „nu vaizdo įraše pats pirmas pradėjot mušti“. E. Š.: „jie filmavo, tai kas jiems aktualu, prieš tai kas buvo nenufilmavo, aš sakau prieš tai jie nerodo kas buvo. Tai nežinau man dabar irgi reikia rašyti turbūt pareiškimą, matėt gi pats kojas, va ką padarė iš kojų, nu aišku čia kojos kojos, bet irgi va trenkė į galvą , tvinksi žandikaulis, tai ką man daryt. Atėjau aiškintis tai, nu kaip sakyti, kad jie patys kalti dėl tų akmenų išprovokavo“. Tyrėjas K. U.: „patys kati, jūs dėl to kas vyksta pas jus dėl tų akmenų ar dėl dar kažko tai turit kitokiomis priemonėm spręsti o neatvažiavę kumščiais matuotis vienas, vieni ir kiti“.va rytoj einu parašau E. Š.: „nu tai dėl manęs, tai sakau, dėl manęs tai, va aš rytoj einu parašau tenai kur šitie, nu čia jau sekantis etapas galiausiai, kad jau ištyrė, kad pažeista žemė, galiausiai eis jiems bauduos, aš jau taip šiandien sakiau eisiu, važiuosiu, bet dar tuos akmenis pamačiau ir atvažiavau čionai. Tai čia iš dalies aš nei pretenzijų neturiu nei nieko (žodžiai nesuprantami). Čia gavosi konfliktas iš abiejų pusių gavosi konfliktas, ir jie įrašė, aišku nieko gero, išsiaiškinsim galiausiai teisiškai“. E. Š. atsitraukia nuo tarnybinio automobilio. Vaizdo įrašas baigiasi 10:05:49.

Vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini) prasideda 10:05:49. Tyrėjas K. U. prieina prie A.. Tuo metu tyrėja I. G. susirašinėja A. vaikų duomenis. R. A.: „kas svarbiausia irgi susitarta, ir su seniūnija viską, mes irgi sutarę, geodeziniai nežinau kiek metų padaryti“. K. A.: „ atvažiavo, rado moteriškę namie ir šakojasi jis čia matai“. E. Š.: „nu kaip, tai palaukit, jūs vieną sakot, yra dokumentai, kita yra“. K. A.: „patylėk geriau“. R. A.: „taigi ir aš turiu dokumentus, žmogau, kiek metų pasidarius geodezinius“. E. Š. „tai palaukit, važiuojam visi su pareigūnais, nuo kuoliuko iki keliuko ir žiūrim, prieš kelias dienas matininkas matavo, nufotografavo, sustatė aktą...“ Tyrėjas K. U. šiuo metu nueina nuo A. ir E. Š.. Kalbasi telefonu su greitosios pagalbos darbuotoju. Pareidinėjant K. U. link A. ir E. Š., girdisi, kai E. Š. sako: „dėl tų baudų, gausit...“. K. A.: „sudaužė atvažiavęs“. Tyrėja I. G. šiuo metu klausia pas R. A. ar rašys pareiškimą. R. A. atsako, kad taip. K. A. pasako: „būtinai“. E. Š.: „išvadino psichiniu, vis dėl to esu įmonės direktorius, jeigu ką“. K. A.: „tai taip direktoriai nesielgia, jie protingesni“. E. Š.: „pasižiūrėsim kaip čia dar tau baigsis, kas nu jo, pasižiūrėsim baigsis ir ką čia kaip čia užbaigsim, teisiškai aš sakau, nes buvo užfiksuoti visi pažeidimai, tamstos“. Tyrėja I. G. R. A. pasako, kad gali eiti į vidų, kai atvyks medicinos darbuotojai ją apžiūrės. Tada E. Š. pasako: „bet tai reikėtų ir man medikų, nes“. Tyrėjas K. U. atsako: „tai atvažiuoja medikai, apžiūrės ir jus“. Toliau vaizdo įrašas nereikšmingas. Įrašas baigiasi 10:09:02. Daugiau vaizdo įrašų iš Body kameros, būnant šioje įvykio vietoje, nėra (t. 1, b.l. 177-182, 183).

Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. A. konstatuota nosies sumušimas, poodinės kraujosruvos akių apatiniuose vokuose, dešinio kelio lateralinio menisko plyšimas, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Dėl dešinio kelio lateralinio menisko plyšimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas Kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinės kraujosruvos akių apatiniuose vokuose, nosies sumušimas išsivystė nuo smūgio į nosies sritį. Dešinio kelio lateralinio menisko plyšimas išsivystė nuo trauminio poveikio į dešinio kelio ar pakinklio sritį. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (t. 1, b. l . 51-53).

Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. A. operacija atlikta dėl (duomenys neskelbtini) patirto sužalojimo. Dėl po patirto sužalojimo atliktos operacijos sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia (t. 1, b. l. 58-60).

Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. A. konstatuotos pogleivio kraujosruvos lūpose, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, padarytos kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (t. 1, b. l. 65-66).

Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. A. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame sėdmenyje, dešinės pėdos nykštyje, plėštinė dešinės pėdos nykščio žaizda, padarytos kietais bukais daiktais, trimis ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Poodinė kraujosruva kairiame sėdmenyje galėjo būti padaryta griuvimo metu, plėštinė žaizda ir poodinė kraujosruva dešinės pėdos nykštyje galėjo būti padarytos ir prispaudžiant pirštą kietu buku daiktu, pvz., koja, apauta batu. Kiekvienas sužalojimai sukelia didesnį ar mažesnį skausmą (t. 1, b. l. 69-70).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, dėl ko baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje E. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, t. y., kad (duomenys neskelbtini) vykusio konflikto metu toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu tyčia smurtavo nukentėjusiųjų T. A., R. A. ir K. A. atžvilgiu, taip padarydamas dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu nežymius, o vieno – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme kaltinamasis E. Š. kaltę neigė ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atvyko prie A. sodybos, norėdamas išsiaiškinti nesutarimus dėl žemės ribų, nes ant kelio buvo sudėti akmenys. E. Š. pasitiko R. A. ir dar keli vaikai, jie tarpusavyje kalbėjosi, R. A. atsakinėjo atžagariai, vėliau grįžo T. A. ir K. A. Toliau tarp jų vyko pokalbis, bet sutarimo nepavyko rasti ir prasidėjo konfliktas. K. A. E. Š. pastūmė, o T. A. sudavė smūgį į galvą, E. Š. supyko ir tada smūgiavo T. A. į veidą, kaltinamasis sutiko ir neneigė, kad dėl tokių jo veiksmų T. A. galėjo patirti sužalojimus. K. A. atžvilgiu E. Š. nesmurtavo, nespyrė į koją ir į veidą nesudavė, o R. A. iš inercijos pastūmė todėl, kad, matydamas aštrėjantį konfliktą, neva tai norėjo išvažiuoti, o ji stovėjo prie automobilio, ko pasekoje pargriuvo. E. Š. nurodė, kad pats šio įvykio metu nukentėjo, nes jam atsisėdus į automobilį T. A. jį ištraukė iš automobilio, smaugė ir laikė surištą iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai. Matė, kad buvo filmuojama, bet filmavimas nebuvo ištisinis, konfliktas vyko apie 2 valandas. Nesutinka, kad dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjo R. A. ir K. A., todėl nenorėtų sutikti ir su civiliniais ieškiniais, kurie, kaltinamojo vertinimu, pateikti tikslu pasipinigauti.

Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, tačiau jo kaltė neginčijamai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, kurie susiję ir vienas kitam neprieštarauja, dera tarpusavyje, tarp jų yra logiška grandininė seka ir, kurių visetas patvirtina kaltinamojo kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. K. A. parodė, kad su T. A. išvyko į (duomenys neskelbtini), o grįžę rado E. Š. ir žmoną R. konfliktuojant. Suprato, kad konfliktas įsibėgėja, bandė gražiuoju išsiaiškinti, bet kaltinamasis elgėsi agresyviai, matė kaip jis smūgiavo sūnui T. į veidą, atliko puolamuosius veiksmus, bandė suduoti, o, kada bandė įsikišti į konfliktą, E. Š. spyrė į K. koją, nuo ko pajuto skausmą. Matė, kaip bėgdamas link automobilio, kaltinamasis pastūmė R. A. ir ji nukrito ant akmenų. Šiuos parodymus patvirtino ir akistatos metu. T. A. taip pat patvirtino aplinkybes, kad atvažiavęs rado konfliktuojančius R. A. ir E. Š. Pats pirmas smūgių nesudavė, kaltinamasis smūgiavo, nežymiai sutrikdė sveikatą. Matė, kaip pastumta R. A. nukrito ant akmenų, esančių šalia automobilio, todėl, išsigandęs įsėdo į kaltinamojo automobilį, atėmė raktelius, surišo kojas, kad jis nepadarytų daugiau žalos, norėjo, kad atvykę policijos pareigūnai išsiaiškintų aplinkybes. R. A. nurodė, kad tą dieną buvo namuose kai pamatė atvažiuojant (duomenys neskelbtini) automobilį, kuriame buvo E. Š., kaltinamasis atvykęs aiškinosi dėl riboženklių ir akmenų, jis iš pat pradžių elgėsi agresyviai, bandė suduoti kitam sūnui, grįžus K. ir T. konfliktas vyko tarp jų, matė, kaip sudavė T. ir K., skambino pagalbos centrui, ji buvo prie kaltinamojo automobilio kai šis bėgdamas ją pastūmė ir ji krisdama susižalojo kairę ranką ir koją, dar užlipo jai ir ant kojos nykščio. Liudytojas M. A. paliudijo, kad E. Š. buvo atvažiavęs į jų kiemą, konfliktavo su mama R., po kiek laiko grįžus tėčiui ir T. E. Š. visų atžvilgiu buvo agresyviai nusiteikęs, todėl jis pradėjo filmuoti, matė kaip trenkė T. į veidą, kaip mama kvietė policiją, kaip K. trenkė ir spyrė link jo, pataikė į dešinę koją. Patvirtino, jog matė kaip pastūmė R. ir ji nugriuvo ant akmenų, labai išsigando ir, kaltinamajam atsisėdus į automobilį, jį surišo, nes bijojo, kad dar labiau nesužalotų mamą. Liudytojas R. A. patvirtino analogiškas aplinkybes, kad matė kaip smūgiavo ir spyrė link K. kojos, ar pataikė, nežino, matė kaip trenkė T. į veidą ir pastūmė mamą. Liudytoja I. G. taip pat patvirtino, kad įvykio vietoje kaltinamasis buvo surištomis kojomis, kurias pats atsirišo, nurodė, kad konflikto metu buvo sužaloti nukentėjusieji, R. A. skundėsi skausmais, todėl buvo iškviesti medikai, kitų ji sužalojimų nevertino.

Liudytojas K. U. taip pat patvirtino I. G. nurodytas aplinkybes. Be paminėto, kaltinimas E. Š. įrodytas ir kitais rašytiniais duomenimis – pareiškimais protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame fiksuota, kad nuo (duomenys neskelbtini) automobilio dviejų metrų atstumu yra akmenys. Bendrojo pagalbos centro užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad R. A. jau paties įvykio metu skambino dėl pagalbos kvietimo. Pateikta vaizdo-garso medžiaga rodo, kad E. Š. pastumia R. A., pareigūnų vaizdo kamerų įrašai, paaiškinimai duoti įvykio vietoje taip pat patvirtina kaltinamojo kaltei pagrįsti reikšmingas aplinkybes. Liudytojų parodymai iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes, vienas kitam neprieštarauja. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymų patikimu ir dėl to, kad įvykį, atsižvelgiant į jo trukmę, kaltinamojo agresyvią ir piktai nusiteikusio asmens negatyvią elgseną, veiksnius, iššaukusius konfliktinę situaciją matė ir stebėjo daugetas nukentėjusiųjų šeimos narių, kurie, būdami namuose, iš karto sureagavo į atvykusio kaltinamojo nenormalią elgseną tarpusavio santykių aiškinimuisi, grasinimus, pakeltą balso toną, užgauliojimus, po ko sekė tolimesni kaltinamojo smurtiniai veiksmai. Paminėtų aplinkybių kontekste teismas spręsti, kad liudytojai yra susimokę ir/ar turi siekį padėti artimiems šeimos nariams tikslu nubausti kaltinamąjį daryti išvados pagrindo neturi, juolab, kad tokias aplinkybes paneigia ne tik kita pirmiau aptarta, bet ir filmuota vaizdo medžiaga.

Specialisto išvadose aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuota, kad K. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, T. A. – nežymus sveikatos sužalojimas, R. A. taip pat konstatuoti kūno sužalojimai, kurie atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mąstą. Baudžiamojoje byloje gautos dvi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados, kuriose yra įvertinti visi medicininiai dokumentai, ankstesnė nukentėjusiojo sveikatos būklė, sužalojimo pasekoje atsiradę padariniai, pasekmių rezultate skirtas gydymas, kurių visuma patvirtina, kad K. A., atsižvelgiant į padaryto sužalojimo mechanizmą, nustatytas sveikatos sužalojimo mastas nesikeičia, abejonių dėl to teismui nėra. Specialistė, duodama parodymus, kategoriškai patvirtino išvadoje nurodytas aplinkybes, kad K. sužalojimai veide padaryti smūgiavimo metu, menisko trauma patirta spyrio metu. Specialistė aiškiai ir nedviprasmiškai atsakė teisminio bylos nagrinėjimo metu į gynybos klausimus dėl nukentėjusiesiems nustatyto sveikatos sutrikdymo masto, ji nematanti, nesant jokių pateiktų objektyvių duomenų, atsižvelgiant vien tik į kaltinamojo gynybinę poziciją ir išreikštus nepagrįstus samprotavimus, jokio pagrindo abejoti pateiktų išvadų teisingumu.

Šie duomenys visumoje patvirtina, kad konflikto metu kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, sudavė T. A. kumščiu į veidą, tyčia pastūmė R. A. ir užmynė ant jos kojos, o K. A. sudavė kumščiu į veidą ir spyrė į koją. Kaltinamasis kaltės nepripažino, aiškino, kad konflikto metu T. A. pirmas jam smūgiavo ir tada jis trenkė jam, neigė, kad tyčia pastūmė R. A. bei sudavė K. A. į kojas, tačiau šie kaltinamojo parodymai nepasitvirtino, todėl teismas vertina juos kaip gynybinius, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bandant kaltę dėl įvykio permesti nukentėjusiesiems, save pastatant į nukentėjusiojo procesinę padėtį, todėl jais nesivadovauja, nes kaltinamojo neteisėtų veiksmų rezultate tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje analogišku laiku nukentėjo trys tos pačios šeimos nariai. Jokių duomenų, kad kas kitas nei kaltinamasis ar kitomis nei, kad nustatyta šioje byloje aplinkybėmis, sužalojo nukentėjusiuosius byloje nėra, to nenurodė nei pats E. Š. bei nepatvirtino jokie kiti faktiniai bylos duomenys. Nors kaltinamasis neigė savo kaltę, tačiau jo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, kuriais, nepaisant to, kad jie yra vienos didelės šeimos nariai, nėra jokio pagrindo abejoti, nes jie buvo nuoseklūs, sutapo tarpusavyje, be to juos patvirtina ir kiti ištirti ir pirmiau aptarti objektyvūs bylos duomenys. Pagalbą kvietė nukentėjusioji R. A. praėjus neilgam laiko tarpui, ji iš karto papasakojo įvykio aplinkybes policijos pareigūnams, be to, visų nukentėjusiųjų parodymai sutapo, buvo nuoseklūs, juos patvirtino akistatų metu. Taigi, būtent nukentėjusiųjų parodymus patvirtino byloje surinkta ir ištirta įrodymų visuma. Nors kaltinamasis nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo K. A. konfliktas jau buvo įvykęs iki šio įvykio, tačiau dėl tokių aplinkybių nukentėjusiųjų parodymai smurto atžvilgiu savaime negali būti laikomi šališkais, tendencingais ir neteisingais, juolab, kad bylos duomenimis akivaizdu, kad konfliktinę situaciją, neturėdamas tam dingsties ir pagrindo, kurios pasekoje buvo sužaloti trys asmenys, inicijavo pats kaltinamasis, būdamas priešiškai nusiteikęs, agresyvus, jis nesiekė tarpusavio santykių išsiaiškinti civilizuotai, o, būdamas įžūlus, grasindamas ir gąsdindamas pats atvyko pas nukentėjusiuosius, išprovokavo konfliktą, kurio baigtis atitinka kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Liudytojas R. A. patvirtino, kad kaltinamasis spyrė K. A., pastūmė R. A., buvo agresyviai nusiteikęs. Kitas nukentėjusių sūnus irgi analogiškai patvirtino nurodytas aplinkybes. Nors kaltinamasis teigė, kad kojos sužalojimą K. A. galėjo patirti iki įvykio ar įvykio metu duodamas smūgius, bet pats neįrodė šių aplinkybių, su tuo nesutiko ir specialistė, apklausta teisiamojo posėdžio metu. R. A. dar įvykio metu informavo policijos pareigūnus apie konfliktą. Pareigūnai matė, kad K. A. šlubavo, sužalotas jo veidas, R. A. skundėsi skausmais, todėl iš karto buvo iškviesti medikai. Vaizdo įrašas patvirtina, kad E. Š. buvo aktyvus konflikto dalyvis, jis pirmas smūgiavo T. A., pastūmė R. A. Vaizdo įraše nors K. A. galimai laiko daiktą, panašų į vamzdį ar lazdą, nefiksuota, kad E. Š. suduota vamzdžiu, kas savaime neįrodo, kad šis turėjo tikslą tyčia sužaloti E. Š., kita vertus, K. A. neatliko jokių aktyvių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu, kurių pasekoje būtų užfiksuotas pasekmės. Nukentėjusieji tvirtina, kad jokių tyčinių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko, atliko tik gynybinius kaltinamojo sulaikymo metu veiksmus, siekiant išvengti dar didesnės žalos. Garso – vaizdo įrašas patvirtina būtent šiuos nukentėjusiųjų parodymus. Liudytojas M. A. patvirtino, kad vaizdo įrašas nėra ištisinis, paaiškino priežastis, dėl kurių nebuvo nufilmuota visa situacija, tačiau vien šios aplinkybės šio vaizdo įrašo nedaro niekiniu ir neobjektyviu. Kaltinamasis negalėjo logiškai ir objektyviai paaiškinti, kodėl jis, turėdamas realią galimybę, nepasišalino iš įvykio vietos, savaime nenutraukė konflikto, ko pasekoje būtų išvengta iš jo pusės aktyvių smurtinių veiksmų. Taigi, visi surinkti duomenys patvirtina, kad E. Š. tyčinius smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko intensyviai, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusieji patyrė sužalojimus, t. y. kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiesiems rezultatas, tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kita vertus, kaltinamojo gynybos poziciją ir pageidautą užimti nukentėjusiojo šioje byloje procesinę padėtį iš esmės paneigė ir teismo pareikalavimu į bylos duomenų visetą teismo nurodymu prokurorės pateikti procesiniai sprendimai, o būtent: (duomenys neskelbtini) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą T. A. atžvilgiu, (duomenys neskelbtini) nutarimas atsisakyti tenkinti E. Š. skundą. (duomenys neskelbtini) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą K. A. atžvilgiu. (duomenys neskelbtini) nutarimas netenkinti E. Š. skundo, kuris buvo apskųstas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjai, ką patvirtina (duomenys neskelbtini) nutartis, kuria E. Š. skundas atmestas. Taigi, ir šie paminėti duomenys paneigia kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl kitų asmenų kaltės bei jo nekaltumo ir įrodo priešingai. Atsižvelgiant į visas pirmiau aptartas aplinkybes bei išanalizuotus įrodymus spręstina, kad kaltinamojo E. Š. padaryta nusikalstama veika įrodyta ir, pagal nusikalstamos veikos padarymo būdą, aplinkybes, laiką ir vietą bei atsiradusias pasekmes, kurių sunkesnės apima lengvesnes, kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Skiriant bausmę kaltinamajam E. Š., atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis kaltinamas padaręs veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų žmogaus sveikatai kategorijoms, jis veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo eigoje jis kaltės nepripažino, siekė kaltę dėl to, kas įvyko permesti nukentėjusiesiems, nukentėjusiųjų neatsiprašė, žalos neatlygino. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka per penkerius metus E. Š. baustas penkis kartus, paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalį (t. 2, b. l. 23-25), jis į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 32), yra jauno ir darbingo mažiaus, turintis savo verslą ir dirbantis. Kaip nurodė E. Š. pats, yra išsituokęs, turi tris nepilnamečius vaikaus ir nors tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų teismui kaltinamasis nepateikė, vis tik laikytina, kad jis turi pareigą prisidėti ne tik prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, bet tuo pačiu atlyginti ir nukentėjusiems bei Kauno teritorinei ligonių kasai nusikalstama veika padarytą žalą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, lengvinančių – sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, E. Š., kurio atžvilgiu pagal kaltinamąjį aktą teistumas išnykęs, skirtina straipsnių, numatančių atsakomybę, sankcijose numatyta ir prokurorės pasiūlyta bausmė – laisvės apribojimo bausmė, kuri individualizuotina sankcijos ribose, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, kurie pataisytų nusikaltusį asmenį (BK 48 straipsnis). Bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas, subendrintinos BK 63 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi 1 089,84 Eur civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo už nukentėjusiesiems R. A. ir K. A. suteiktas ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas pagal pridedamus gydymo paslaugų apskaitos išrašus (1 t., b. l. 75-80).

Civiliniame ieškinyje nurodė, kad už suteiktas palaugas buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, detalizuota suteiktų paslaugų kaina, Kauno teritorinės ligonių kasos turėtų išlaidų apimties ir dydžio iš esmės neginčijo kaltinamasis, jos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, dėl to teismui abejonių nekyla, todėl laikytinos pagrįstomis ir kaltinamasis privalo atlyginti civiliniam ieškovui už jo neteisėtais veiksmais nukentėjusiesiems suteiktas gydymo paslaugas. Sutinkamai su (duomenys neskelbtini) civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio, 6.283 straipsnio reikalavimais žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Veritinant tai, kad baudžiamojo byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo padaryta turtinė žala būtų atlyginta, todėl, esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, susijęs su nukentėjusiųjų gydymu, tenkintinas pilnai, nes įrodytas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir iš kaltinamojo Kauno teritorinei ligonių kasai priteistina žalai atlyginti 1 089,84 Eur suma (BPK 115 straipsnis, (duomenys neskelbtini) civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusieji T. A., R. A. ir K. A. byloje pareiškę civilinius ieškinius, prašydami iš kaltinamojo priteisti po 2 000,00 Eur T. A. ir R. A. bei 5 000,00 Eur K. A. neturtinei žalai atlyginti, taip pat nukentėjusiųjų turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (2 t., b. l. 87-89).

Nurodė, kad T. A. konflikto metu E. Š. tyčia smogė į veidą, taip padarydamas pogleivio kraujosruvas lūpose, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje dėl ko T. A. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Dėl šio įvykio nukentėjusysis jautė fizinį skausmą. Kraujosruvos gijo ilgą laiką, nukentėjusysis gėdijosi pasirodyti viešumoje, kad aplinkiniai nepamatytų kraujosruvų. Dėl įvykio jis itin išgyveno, jį kankino nemiga, iki šiol persekioja baimės jausmas. Buvo užpultas savo kieme, kur jautėsi saugus ir to nesitikėjo. Nukentėjusysis jam padarytą neturtinę žalą vertina 2000,00 Eur.

Nukentėjusioji R. A. konflikto metu buvo tyčia pastumta E. Š., dėl ko ji nugriuvo ir atsitrenkė į akmenis. Po to E. Š. nukentėjusiajai koja užmynė ant dešinės pėdos. R. A. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame sėdmenyje, dešinės pėdos nykštyje, plėštinė dešinės pėdos nykščio žaizda dėl ko nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Dėl nurodytų veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Dėl įvykio labai išgyveno, kadangi prieš ją kaip moterį vyras panaudojo fizinį skausmą. Nukentėjusioji jautėsi bejėgė, nesaugi. R. A. iki šiol itin išgyvena, jaučia nesaugumo jausmą. Ji buvo užpulta savo kieme, kur jautėsi saugi ir to nesitikėjo. Neturtinę žalą vertina 2000,00 Eur.

Nurodė, kad K. A. kaltinamasis tyčia smogė kumščiu į veidą ir spyrė į dešinę koją, taip padarydamas nosies sumušimą, poodines kraujosruvas akių apatiniuose vokuose, dešinio kelio lateralinio menisko plyšimą, dėl menisko plyšimo nesunkiai sutrikdė sveikatą. Dėl šio įvykio K. A. visą laiką, kol sugijo meniskas, jautė skausmą. Mėnesį laiko koja buvo įmobilizuota į langetę. Po to mėnesį laiko važinėjo į (duomenys neskelbtini) į reabilitaciją. Koją skauda iki šiol, vaikščiojant šlubuoja. Dėl sužalotos kojos negali atlikti visų ūkio darbų. Gavus daugiau krūvio koja tinsta, skauda. Dėl patirto įvykio iki šiol jaučia stresą, įtampą. Buvo užpiltas savo kieme, kur jautėsi saugus ir to nesitikėjo. Be to, dėl įvykio nusitęsė planuojami Darbo biržos organizuojami suvirintojo kursai. Neturtinę žalą vertina 5000,00 Eur.

Be to ieškinyje pažymėjo, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, prašo priteisti nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurias patvirtinantys duomenys bus pateikti proceso metu.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos (duomenys neskelbtini) civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai T. A. ir R. A. pareiškė 2000,00 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, K. A. – 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Bylos duomenimis įrodyta, kad neturtinė žala atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Kaltinamasis, bylos nagrinėjimo metu pasirinkęs gynybišką poziciją, kaltę neigė, nurodė, kad, jo vertinimu, civiliniai ieškiniai per dideli, nukentėjusieji jokių kitų įrodymų pagrįsti neturtinės žalos dydžiui neteikė.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) padarytos turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Sis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (pvz., amžius), nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, ir pan. Teismų praktikoje pažymima, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, buvusią iki šios nusiklastamos veikos nukentėjusiųjų fizinę sveikatą, liekamuosius reiškinius ir pan., šalių interesų pusiausvyrą, aplinkybes, kuriomis buvo padaryta nusikalstam veika, teisingumo ir protingumo principus (CK 6.282 straipsnis). Duomenų, kad R. A. ir T. A. dėl patirtų sužalojimų gydėsi sveikatos priežiūros įstaigose, turėjo laikinąjį nedarbingumą ar pan., nėra gauta. Tuo tarpu bylos duomenimis matyti, kad K. A. prieš daugelį metų ir buvo turėjęs kitokio pobūdžio ir kitoje vietoje dešinės kojos traumą, jo sveikta dėl ankstesnės traumos nebuvo itin gera nusikalstamos veikos padarymo metu, vis tik, jo atžvilgiu padarytas sužalojimas dar labiau paaštrino situaciją neigiama linkme, kadangi dešinio kelio lateralinio menisko plyšimas išsivystė nuo trauminio poveikio į dešinio kelio ar pakinklio sritį, dėl menisko pažeidimų ar seno plyšimo/sužeidimo, kaip matyti bylos duomenimis, buvo suteikta traumatologo konsultacija, dėl patirto sužalojimo buvo atlikti kraujo tyrimai, atlikta plaininė operacija, nuo (duomenys neskelbtini) dienomis buvo gydomas (duomenys neskelbtini), atlikta menisko krašto artroskopinė rezekcija, kineziteraoija ir kita, dėl kitos pirminės gonartozės teko (duomenys neskelbtini) atlikti ambulatorinę reabilitaciją(duomenys neskelbtini). Valstybės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. A. operacija atlikta dėl (duomenys neskelbtini) patirto sužalojimo ir, pasak nukentėjusiojo, sveikatos prasme iki šiol yra likę liekamieji reiškiniai.

Pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti, įvertinus kaltinamojo prieš nukentėjusiuosius atliktų veiksmų pobūdį, trukmę, padarymo aplinkybes, į tai, kad T. A. ir R. A. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, K. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ką neginčijamai patvirtina ne tik specialistų išvados, bet ir kitų bylos duomenų, ištirtų teisiamajame posėdyje, visetas, privalo būti kaltinamojo atlyginti.

Sutiktina, kad nukentėjusieji dėl neteisėto kaltinamojo elgesio patyrė emocinį stresą, baimę, nerimą, išgąstį, fizinį skausmą, kitus dvasinius nepatogumus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji T. A. ir R. A. jokių kitų įrodymų, patvirtinančių prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismui neteikė, objektyvių duomenų, patvirtinančių liekamuosius reiškinius bei prognozinę gydymosi ir pasveikimo galimybę, nusikalstamos veikos pasekoje veiksnius, sąlygojusius ar apribojusius nukentėjusiųjų darbinius santykius, visavertį socialinį gyvenimą, negebėjimą užsiimti mėgstama veikla ir/ar dalyvauti visuomeniniame gyvenime, byloje nepateikė, todėl pagal bylos duomenų visetą bei suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies. Iš E. Š. nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams: T. A. priteistina 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, R. A. 700,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, K. A. – 3000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).‏‏‎ ‏‏‎Kadangi byloje duomenys apie nukentėjusiųjų turėtas dalyvavusio nagrinėjant baudžiamąją bylą atstovo išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pateikti nebuvo, teismas dėl tokių išlaidų plačiau nepasisako.

(duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės nutarimu E. Š. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) visiškai apribojant nuosavybės teises, uždraudžiant disponuoti šiuo žemės sklypu. Turto saugotoju paskirtas E. Š.. (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo dar kartą pratęstas nuo (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo pratęstas (duomenys neskelbtini), kuri paliktina galioti iki civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos visiško atlyginimo įvykdymo (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

(duomenys neskelbtini) teismo nutartim perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, siekiant minėtame straipsnyje nurodytų kardomųjų priemonių tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, kaltinamajam E. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš (duomenys neskelbtini), nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), be teismo leidimo, paliktina nepakeista, ji naikintina pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. Š. paskirtosios bausmės atlikimo metu:

uždrausti lankytis nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini);

tęsti darbą arba per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą.

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. Š. paskirtosios bausmės atlikimo metu:

uždrausti lankytis nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini);

tęsti darbą arba per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1-2, 5 dalimis padarytas už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti E. Š. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant paskirtosios bausmės atlikimo metu E. Š.:

uždrausti lankytis nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini);

tęsti darbą arba per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje;

per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti elgesio pataisos programą;

Nukentėjusiojo K. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš E. Š. K. A. 3000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo T. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš E. Š. T. A. 300,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš E. Š. R. A. 700,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš E. Š. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 1 089,84 Eur turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš (duomenys neskelbtini), nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos (duomenys neskelbtini), be teismo leidimo, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), uždraudžiant E. Š. disponuoti šiuo žemės sklypu palikti galioti iki civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos civiliniam ieškovui ir nukentėjusiesiems visiško atlyginimo įvykdymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.