- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- e2S-266-372/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03108-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- I. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo I. G. patikslintą ieškinį atsakovei A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir atsakovės A. G. priešieškinį ieškovui I. G. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė A. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: nutraukti šalių santuoką dėl ieškovo kaltės; nustatyti nepilnametės dukters R. G. gyvenamąją vietą su atsakove; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukteriai po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis; priteisti atsakovei iš ieškovo 587 Eur išlaikymo nepilnametei dukteriai įsiskolinimą; priteisti atsakovei iš ieškovo 630,79 Eur kompensaciją; priteisti atsakovei iš ieškovo 1500 Eur neturtinę žalą; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti G. pavardę. Taip pat atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukteriai R. G., mokant po 160 Eur kas mėnesį. Atsakovė teigė, kad ieškovas paskutinį kartą mokėjo išlaikymą nepilnametei dukteriai R. G. 2016-09-16, sumokėdamas 45 Eur. Atsakovė su nepilnamete dukterimi gyvena Š., duktė yra neįgali, jai diagnozuota hidrocefalija, nustatytas lengvas neįgalumo lygis, duktė nuolat stebima medikų, taip pat stebima dėl tuberkoliuzės. 2013 metais R. G. diagnozuota trumparegystė. R. G. lanko mokyklą Š., taip pat lanko muzikos mokyklą, išlaidos jai sudaro po 12 Eur kas mėnesį. Dukteriai du kartus per metus reikia keisti akinius, vienas akinių keitimo karto kainuoja 124 Eur. Būsto nuoma dukters daliai sudaro 125 Eur kas mėnesį, komunaliniams mokesčiams – 52 Eur per mėnesį. Taip pat dukteriai reikalingos lėšos kasdieninėms išlaidoms: maistui, rūbams, avalinei, vaistams, vitaminams, mokymo priemonėms, higienos reikmenims, laisvalaikiui praleisti ir kt., iš viso 200 Eur kas mėnesį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tikslinga iš ieškovo priteisti 160 Eur laikiną išlaikymą nepilnametei dukteriai, atsakovę paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškimą tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovo I. G. laikinąjį išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. G. po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Įpareigojo atsakovę A. G. nepilnamečio vaiko R. G. išlaikymui mokamas lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
3. Teismas sprendė, kad atsakovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – laikinas materialinis nepilnamečio vaiko išlaikymas – yra pagrįsta, atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius. Ieškovas yra darbingo amžiaus, turi nekilnojamojo turto. Dirba VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje ir kas mėnesį gauna darbo užmokestį, todėl teismas vertino, kad ieškovas gali ir privalo teikti laikiną išlaikymą savo nepilnametei dukteriai. Teismas sprendė, kad laikinas išlaikymas po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo geriausiai užtikrins tiek šalių nepilnametės dukters, tiek šalių interesų pusiausvyrą, nepažeis šalių nepilnametės dukters prioritetinių interesų, ekonomiškumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas I. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. G. turi sveikatos problemų, jai reikalingas medikų stebėjimas, kadangi atsakovė byloje nėra pateikusi duomenų apie dukrai R. G. skiriamas būtinas gydymo išlaidas, nėra jokių medikų išvadų apie šiuo metu esančią mergaitės sveikatos būklę. Byloje nėra duomenų, ar dukrai pratęstas neįgalumas dėl jos ligos, ar jis yra nustatytas Š. ar Lietuvoje šiuo metu. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad R. G. yra stebima dėl tuberkuliozės.
4.2. Teismas nepagrįstai priteisdamas 130 Eur dydžio laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, neatsižvelgė į aplinkybes, kad šalių santuokos nutraukimo procesas teismuose vyksta nuo 2014-05-07, nuo šio laikotarpio tik 2016-12-29 dienos priešiekinyje atsirado reikalavimas dėl laikino išlaikymo priteisimo, o iki šio laikotarpio daugiau nei dvejus metus atsakovę, jai su dukra gyvenant užsienyje, tenkino ieškovo teikiama 45 Eur suma dukters R. G. išlaikymui.
4.3. Teismas neatsižvelgė į ekonominius šalių skirtumus – Š. ir Lietuvos. Dukra į svečią šalį buvo išvežta pažeidžiant Hagos konvenciją, be ieškovo sutikimo ir žinios, todėl padidėjusius nepilnamečių vaikų poreikius, turi prisiimti pati atsakovė ir juos tenkinti, kadangi gyvenant Lietuvoje, visi atsakovės nurodyti R. G. poreikiai, muzikos mokyklai, gydymas buvo žymiai mažesni.
4.4. Teismas nesirėmė aplinkybe, kad santuokos nutraukimo byloje yra duomenys apie kreditą už nekilnojamąjį turtą. Taip pat nesivadovavo tuo, kad už šį turtą yra didesnis įsiskolinimas nei turto vertė, todėl ieškovas faktiškai turi tik skolas, o ne turtą, todėl teismo motyvai, kad ieškovas turi nekilnojamojo turto, visiškai nepagrįsti. Teismas nevertino, kad atsakovė yra skolinga ieškovui. Nevertino, kad atsakovė gauna pakankamai pajamų, turi bendrą įmonę Š. su draugu, nurodė, kad turi paskolų, tačiau sąmoningai visos savo turtinės padėties nerodo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. G. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad dukters R. G. išlaikymui užtenka 45 Eur per mėnesį. Į bylą yra pateikti duomenys apie dukros R. G. išlaikymui reikalingų lėšų poreikį. R. G. yra neįgali, jai nustatytas lengvas neįgalumo lygis. R. turi specialių poreikių dėl sveikatos būklės: jai buvo atliktos 6 operacijos, mergaitė yra stebima gydytojų, buvo stebima tiek Lietuvoje, tiek šiuo metu Š.. Vykimas pas gydytojus reikalauja išlaidų, skiriami ir nekompensuojamieji vaistai. Priteistas laikinas išlaikymas 130 Eur kas mėnesį vertinant ir pagal Lietuvoje esantį pragyvenimo lygį nėra didelis, įvertinant tai, kad dukra yra neįgali. Ieškovė į Š. su dukromis išvyko gyventi priversta paties ieškovo žiauraus elgesio, smurto tiek prieš atsakovę A. G., tiek prieš neįgalią dukrą R. G.. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad (duomenys neskelbtini) dukros lankytos muzikos mokyklos mokestis buvo mažesnis. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad šis mokestis yra mažesnis. Dukrai R. G. tikrai neužtekdavo 45 Eur per mėnesį ieškovo teikto išlaikymo, atsakovė kiek galėdama stengėsi savo lėšomis skirti reikalingą išlaikymą ir kompensuoti tą išlaikymo dalį, kurios neskyrė ieškovas. Paskola, už kurią buvo įsigytas gyvenamasis būstas Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), yra solidari ieškovo ir atsakovės paskola ir ją moka taip pat ir atsakovė A. G.. Vidutiniškai per mėnesį paskolos grąžinimui reikia apie 170 Eur. Ši suma nėra tokia reikšminga, kad iš esmės keistų ieškovo turtinę padėtį ir reikėtų mažinti dukrai reikalingą išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš ieškovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, yra pagrįsta ir teisėta.
7. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas yra maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
9. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad abu tėvai, tiek motina, tiek ir tėvas, privalo teikti vaikams išlaikymą, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Teismas spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliantas teigia, kad priteistas laikinas išlaikymas po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo yra per didelis, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. G. turi sveikatos problemų, kad jai reikia specialių poreikių. Apelianto teigimu, dukters R. G. išlaikymui užtenka 45 Eur per mėnesį. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
11. Pažymėtina, jog priteisiamas išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuri šiuo metu yra 380 Eur, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip anksčiau pasisakyta, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.
12. Iš byloje esančio R. G. neįgalumo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šalių dukra yra neįgali, jai nustatytas lengvas neįgalumo lygis. Todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. G. turi sveikatos problemų, nėra pagrindo. Apelianto minima pažyma iš (duomenys neskelbtini) klinikos Vaikų ir jaunimo padalinio „(duomenys neskelbtini)“, kurioje rašoma: „šiuo laišku norime pranešti, kad paskutinis rentgeno patikrinimas neparodė jokių pakitimų. Dėl R. G. nugaros skausmų aš nusiunčiau siuntimą fizioterapeutui“, tik patvirtina aplinkybes, kad mergaitė dažnai lankosi pas medikus. Šalių dukra yra 14 metų amžiaus, lanko Š. mokyklą, taip pat ten lanko ir muzikos mokyklą. Mergaitei reikalingos lėšos maistui, rūbams, avalynei, mokymo priemonėms, higienos reikmenims, laisvalaikiui praleistu ir pan. Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apelianto teikiamas išlaikymas dukrai 45 Eur per mėnesį yra nepakankamas. Pažymėtina, jog atsakovė byloje nurodo, kad ieškovas paskutinį kartą mokėjo išlaikymą nepilnametei dukrai R. G. tik 2016-09-16, šių aplinkybių ieškovas neginčija. Tai reiškia, kad apie 5 mėn. ieškovas iš viso neprisideda prie šalių dukters išlaikymo, o dukrą išlaiko viena atsakovė.
13. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ekonominius Š. ir Lietuvos skirtumus, kadangi atsakovė su vaikais jam nesutinkant išvyko gyventi į Š., dėl to padidėjusius nepilnamečių vaikų poreikius turi prisiimti pati atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaiko poreikiai nesiskiria priklausomai nuo to, kurioje valstybėje vaikas gyvena, tačiau gali skirtis tų poreikių tenkinimo sąlygos. Ieškovas savo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016. Tačiau ieškovo nurodoma nutartis negali būti besąlygiškai taikoma šioje byloje, kadangi faktinės bylų aplinkybės yra skirtingos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra darbingas, dirba VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje, kas mėnesį gauna darbo užmokestį apie 463,73 Eur, ieškovas turi nekilnojamojo turto, kitų išlaikytinių neturi. Atsakovė taip pat turi nekilnojamąjį turtą, yra dirbanti, Š. nuomojasi būstą. Paskola, kurią mini ieškovas, yra solidari ieškovo ir atsakovės paskola, todėl ją moka taip pat ir atsakovė A. G.. Įvertinus aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra pagrindo ieškovui skirti daug mažesnę dukros išlaikymui sumą, nei skiria atsakovė. Dar apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ar suvaržantis apelianto teises ir teisėtus interesus, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nustatytą orientacinį kriterijų. Iš esmės nesprendžiant ginčo, laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiant po 130 Eur kas mėnesį yra protingo dydžio ir yra pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų 14 metų amžiaus vaiko minimalius poreikius. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai.
15. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai ir apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.