Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 1 158 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams ir pažeidimo padarymo įrankių – graižtvinio šautuvo „Browning Eurobolt“, 7x64, Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu „Meopta Meostar R1 3-12x56 RD“, 3 vnt. graižtvinių šovinių Geco 7x64, plastmasinio šautuvo dėklo, naktinio matymo monoku­lia­ro be numerio, metalinės tvirtinimo detalės (žiedo), medžiaginės optikos apsaugos, konfiskavi­mu. J. S. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 23 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) miške, „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, medžiojo naudodamas draudžiamą naudoti įrankį – naktinio matymo taikiklį, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos terito­ri­jo­je taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 58.5.9 punktą, draudžiantį medžioti naudojant naktinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Apeliaciniame skunde J. S. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atlikti įrodymų tyrimą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame nutarime nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik dėl Taisyklių 58.5.9 punkto pažeidimo, nors paminėtame protokole inkriminuoti dviejų Taisyklių nuostatų – 58.5. ir 58.5.9 punktų, pažeidimai. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti tik Taisyklių punktai, neatskleidžiant juose aprašytų draudimų ar apribojimų, o teismo nutarime nurodoma, kad protokolas surašytas už tai, kad apeliantas pažeidė Taisyklių 58.5.9. punktą draudžiantį medžioti naudojant naktinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių, arba turėti juos medžioklės plotuose, tą patį pakartojant motyvuojamojoje dalyje.Skunde teigiama, kad apylinkės teismo nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas padarius esminius ATPK normų, reglamentuojančių įrodymų rinkimo, pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimą, pažeidimus, taip pat neteisingai pritaikius materialinės teisės normas. Kritikuojant pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir faktinių aplinkybių nustatymą, skunde tvirtinama, kad teismas nesilaikė reikalavimų, jog administracinio teisės pažeidimo bylose turi būti taikomi baudžiamajame procese galiojantys principai, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis. Pažymima, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuosekliai teigė, jog protokole nurodyto pažeidimo nepadarė, įvykio dieną nemedžiojo naudodamas draudžiamą naudoti įrankį – naktinio matymo taikiklį, tokio taikiklio prie savęs iš viso neturėjo, o turėtas naktinio matymo monokuliaras nėra naktinis taikiklis (kaip tokia sąvoka apibrėžta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme), tai yra naktinio stebėjimo prietaisas, kuris pagal Taisyklų 10.2.4. punktą yra leistina ir teisėta medžioklės priemonė. Apeliantas nebuvo uždėjęs monokuliaro ant optinio taikiklio. Pabrėžiama, kad skundo autoriaus parodymus patvirtina vaizdo įrašai. Šiuose įrašuose neužfiksuota situacija, kad monokuliaras ar tvirtinimo žiedas būtų sujungti su šautuvo optiniu taikikliu, neužfiksuoti jokie kiti apelianto veiksmai, kuriais monokuliaras ir/ar žiedas būtų nuiminėjami nuo šautuvo ar jo taikiklio. Tačiau apylinkės teismas nesivadovavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais, juos neteisingai interpretavo ir iškraipė skundo autoriaus nenaudai. Cituojami skundžiamo nutarimo motyvai: „Kad J. S. stebėjo aplinką pro naktinio matymo monokuliarą ir pamatęs šerną jį būtų šovęs, neneigia ir pas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Šie įrodymai leidžia pripažinti, kad duris S. medžiojo naudodamas naktinio matymo monokuliarą, kuris buvo pritvirtintas prie šautuvo optinio taikiklio“ ir teigiama, kad tai neatitinka apelianto parodymų, jog per monokuliarą jis stebėjo aplinką tam, kad pamatytų žvėrį, atėjus šernui paimtų šautuvą, pasiruoštų ir darytų šūvį, įsitikintų į ką šauti. Todėl apylinkės teismas iškraipė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus, neįvertino jų pagal bendras įrodymų vertinimo taisykles, palygindamas juos su kitais įrodymais ir motyvuotai paneigdamas kitais įrodymais. Skundžiamame nutarime apelianto parodymus teismas tik formaliai įvertino kaip skundo autoriaus siekį išvengti atsakomybės. Be to, teismas konstatavo, jog apeliantas į pareigūnų klausimą, ką turi rankoje, nenurodė jokių aplinkybių, nenurodė, kad tvirtinimo žiedą paėmė pareigūnų nurodymu, kad tokių aplinkybių neaiškino ir nulipus iš bokštelio ruošiantis įforminti įvykį. Tokios išvados nepagrįstos ir prieštarauja proceso normoms, kadangi pareigūnai skundo autoriaus neinformavo, kokį procesinį veiksmą jie atlieka, neišaiškino procesinių teisių, nors kaip matyti iš pareigūnų parodymų teisme, bendraudami su apeliantu jie jau buvo įsitikinę, kad jis daro pažeidimą (šį faktą įrodo ta aplinkybė, kad jie įjungė filmavimo kamerą tikslu surinkti įrodymus, kurie ateityje bus panaudoti teisme kaip jo kaltės įrodymas). Esant tokiai situacijai skundo autorius turėjo teisę nieko neaiškinti, o teismas tokią jo teisę paneigdamas ir perkeldamas jam nekaltumo įrodinėjimo pareigą ir iš tokios pozicijos vertindamas jo parodymus, ne tik pažeidė įrodymų vertinimo nuostatas, bet ir esmingai pažeidė skundo autoriaus nekaltumo prezumpciją ir konstitucinę teisę neduoti parodymų apie savo paties padarytą pažeidimą.Nesutinkant su skundžiamo nutarimo išvada, kad medžiojant monokuliaras buvo pritvirtintas prie optinio taikiklio, skundo autorius teigia, jog ši išvada pagrįsta išimtinai liudytojų T. D., S. K. ir J. J. parodymais ir jų surinktais duomenimis. Remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, kurioje pasisakyta apie įrodymų vertinimą ir teigiama, kad paminėti liudytojai, atsižvelgiant į jų darbo pobūdį (kuo daugiau pažeidimų išaiškinta, tuo aukštesnis įvertinimas), suinteresuoti bet kokiomis priemonėmis surinkti arba net dirbtinai sukurti kuo daugiau aplinkos apsaugos pažeidimo įrodymų. Pažymima, kad liudytojai T. D., S. K. ir J. J. laikytini kaltinimo liudytojais. Skundo autoriaus kaltė šioje byloje iš esmės nustatyta šių liudytojų atliktų tarnybinių procesinių veiksmų metu surinktais ir užfiksuotais duomenimis, todėl teismas privalėjo itin atidžiai patikrinti ir įvertinti ne tik šių liudytojų parodymus, bet ir jų atliktų tarnybinių veiksmų ir jų rezultatų fiksavimo teisėtumą. Remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu apie pareigūnų veiksmų, peržengiant leistino elgesio ribas, vertinimą kaip neteisėtu neleistinu, ir tvirtinama, kad nagrinėjamoje byloje pareigūnai, rinkdami ir fiksuodami duomenis apie pažeidimą, pažeidė jiems leistino elgesio ribas, atlikdami procesinius veiksmus nesilaikė teisės normomis nustatytos jų atlikimo ir fiksavimo tvarkos. Atkreipiamas dėmesys, kad pareigūno T. D. surašytas patikrinimo aktas, neatitinka teisės aktų reikalavimų, kuriuose reglamentuojamos tokių aktų surašymo taisyklės. Patikrinimo akte nėra įrašų apie tikrinamą objektą (grafa, kurioje turi būti įrašyti duomenys apie juridinio asmens pavadinimą, adresą, kodą ar fizinio asmens pavardė, vardas, asmens kodas, adresas ir telefonas, tikrinamo objekto pavadinimą ir adresą), apie tikrinamo objekto juridinio asmens atstovo ar fizinio asmens dalyvavimą tikrinimo metu, patikrinimo rūšį ar tikslą. Grafoje „Duomenys apie tikrinamą objektą“ įrašyta „(duomenys neskelbtini) rajonas „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubas“, nors pagal teisės normų reikalavimus šioje grafoje turi būti įrašas apie objekto veiklos pobūdį, trumpa informacija apie GINL, TIPK, leidimuose, licencijose ir kituose dokumentuose nustatytas aplinkos apsaugos sąlygas, trumpa informacija apie paskutinį patikrinimą, jo rezultatus, nustatytus pažeidimus ir taikytas poveikio priemones ir kt. Toliau akte, grafoje „Patikrinimo metu nustatyta“ aprašyta 2016 m. rugsėjo 23 d. atlikto reido eiga, t. y., aprašyta, kaip buvo patikrintas medžiotojas V. K., po to apeliantas. Antrame akto puslapyje po reido aprašymo toje pačioje grafoje yra ranka darytas įrašas „Naktinio matymo prietaisas buvo pas mane krepšyje V. K.“ ir neįskaitomas parašas. Toliau akto grafoje „Tikrinamo asmens atstovo ar fizinio asmens prašymai, skundai“ yra skundo autoriaus darytas įrašas „J. S. paaiškinu, kad naktinis monokuliaras pas mane buvo rankoje, o ne ant šautuvo optikos“ . Toliau grafoje „Dalyvavę asmenys“ įrašyta apelianto pavardė ir parašas, V. K. pavardė ir parašas. Be to, pats patikrinimas atliktas šiurkščiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kuriuose nustatyta ūkio subjektų planinių ir neplaninių patikrinimų tvarka. Cituojami Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 straipsnyje nustatyti pareigūnų veiksmai, privalomi atlikti, tikrinant juridinių asmenų veiklą, taip pat „Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų apraše“ numatyta neplaninių patikrinimų atlikimo tvarka ir nurodoma, kad nagrinėjamu atveju pareigūnai, vykdydami patikrinimą pagal anoniminį pranešimą, prieš šį patikrinimą privalėjo gauti rašytinį (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – (duomenys neskelbtini) RAAD) vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimą dėl patikrinimo atlikimo, taip pat prisistatyti MK „(duomenys neskelbtini) “ vadovui ar jo įgaliotam atstovui, pateikti jam sprendimą dėl patikrinimo, išaiškinti jam jo teises ir užtikrinti galimybes jomis pasinaudoti bei išaiškinti jam jo pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymą. Tačiau pareigūnai T. D., S. K. ir J. J. nebuvo gavę jokio rašytinio sprendimo ar pavedimo atlikti MK „(duomenys neskelbtini) “ veiklos patikrinimą ar tikrinti gautą anoniminę informaciją apie galimus klubo daromus gamtos išteklių naudojimo pažeidimus. Nepaisant to, savavališkai atvyko į klubui priskirtą medžioklės plotų vienetą, apie numatytą atlikti patikrinimą iš anksto nustatyta tvarka neinformavo MK „(duomenys neskelbtini)“ atstovo ar jo įgalioto asmens, neįteikė jam sprendimo dėl patikrinimo ar atitinkamo pavedimo, neišaiškino jam jokių teisių ir pareigų, ir slaptai, pažeisdami Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, kitų teisės aktų nuostatas, atliko neteisėtą neplaninį MK „(duomenys neskelbtini)“ gamtos išteklių naudojimo patikrinimą. Šio patikrinimo eigą ir rezultatus surašė patikrinimo akte, kurį pasirašė visi trys pareigūnai. Siekdami nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, t. y., neteisėtą MK „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą, pareigūnai patikrinimo akte nurodė, kad patikrinimo rezultatai nustatyti reido metu (Institucija teismui pateikė kitus dokumentus apie 2016 m. rugsėjo 23 d. išvykimą į bendrą medžioklės reidą), be to, jie privertė apeliantą patikrinimo akte padaryti įrašą dėl sutikimo ar nesutikimo su patikrinimo rezultatais, ir jis akte parašė, kad patikrinimo metu naktinis monokuliaras pas jį buvo rastas rankoje, o ne ant optikos. Pagal teisinį reglamentavimą, pareigūnai iš viso neturėjo leisti skundo autoriui daryti kokius nors įrašus šiame akte, kadangi jis nėra MK „(duomenys neskelbtini)“ narys ir niekada neturėjo jokių įgaliojimų atstovauti šiam juridiniam asmeniui. Taigi, anot apelianto, nesant teisės aktų nustatyta tvarka surašyto sprendimo ar pavedimo dėl MK „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimo, konstatuotina, kad patikrinimas atliktas neteisėtai, todėl patikrinimo aktas Nr. 36 negali būti pripažintas teisėtu būdu gautu įrodymu šioje byloje ir juo negali būti grindžiama skundo autoriaus kaltė padarius nutarime nurodytą pažeidimą. Be to, pažymima, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme pateiktas išsamus ir griežtai apibrėžtas priežiūrą atliekančių institucijų pagrindinės funkcijos, veiklos formos ir rūšys – patikrinimas, veiklos sustabdymas, privalomųjų nurodymų davimas ir kt. Tokios sąvokos ir tokios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veiklos rūšies kaip „reidas“ nurodytame įstatyme nėra. Sąvoka „reidas“ gali būti vartojama institucijos vidaus darbo organizavimo formai apibūdinti, bet institucija ir pareigūnai, vykdydami tiesioginę aplinkos apsaugos valstybinės aplinkos kontrolės veiklą ir fiksuodami jos rezultatus, turi vadovautis tik įstatyme numatytomis veiklos formomis ir rūšimis, o reidų organizavimo vidaus tvarkos taisyklėmis. Taigi, jeigu reido metu buvo vykdomas MK „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimas, tai jis turėjo būti atliktas griežtai laikantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, Reikalavimų apraše nustatytų reikalavimų, o ne (duomenys neskelbtini) RAAD vidaus tvarkoje nustatytomis reidų atlikimo taisyklėmis. Jeigu reido metu nebuvo atliktas MK „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimas, o pareigūnai atliko tik reidą, tai teismui pateiktas patikrinimo aktas Nr. 36 yra suklastotas. O Pirmosios instancijos teismas šio patikrinimo akto teisėtumo netikrino, dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo skundžiamame nutarime nepasisakė.Skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas apelianto kaltės įrodymais taip pat pripažino Institucijos pateiktomis fotolentelėmis su nuotraukomis ir jų aprašymais, nors, priešingai nei numato proceso įstatymai, byloje nėra nei vieno procesinio ar kitokio pareigūnų atlikto veiksmo protokolo, kuriame būtų nurodyta, kad to veiksmo metu buvo fotografuojama, ir kad padarytos nuotraukos yra kokio nors veiksmo protokolo priedai. Fotolentelėse nurodyta tik institucijos pavadiniams ir bendra nuoroda „Administracinė byla dėl medžioklės pažeidimo“, nenurodyta, kas, kada darė fotonuotraukas, kokiomis techninėmis priemonėmis buvo fotografuojama. Taigi, šios fotonuotraukos padarytos ir pareigūnų teismui pateiktos neteisėtais, įstatyme nenumatytais ir net nežinomais veiksmais, nesilaikant procesinių reikalavimų, todėl negali būti pripažintos teisėtais būdais gautais įrodymais ir jomis negali būti grindžiama skundžiamas nutarimas. Be to, byloje yra Institucijos pateikta kompaktinė plokštelė su dvejais vaizdo ir garso įrašais, tačiau byloje tai pat nėra procesinio ar kitokio pareigūnų atlikto veiksmo protokolo, kuriame būtų nurodyta, kad veiksmo atlikimo metu buvo daromas vaizdo ir garso įrašas. Kadangi įrašai pateikti kompaktinėje plokštelėje, be to, jų trukmė labai nedidelė, nesiekia nei vienos minutės, akivaizdu, kad tai nėra originalai, o tik skaitmeninės įrašų atskirų fragmentų kopijos, bet byloje nėra jokių duomenų apie tai, kur saugomi originalūs įrašai, todėl nėra galimybės patikrinti, įrašų atitikimo originalui. Nei bylos dokumentuose, nei pačiuose vaizdo įrašuose nėra jokios informacijos apie tai, kas, kada, kokiu pagrindu ir tvarka darė įrašus, kokios buvo naudojamos techninės priemonės ir jų panaudojimo tvarka (įjungimo, stabdymo, išjungimo laikas ir kt.), o nenustačius šių aplinkybių, negalima patikrinti šių įrašų teisėtumo. Todėl teismui kompaktinėje plokštelėje pateikti vaizdo įrašai neatitinka jokių teisėtumo ir leistinumo standartų, keliamų asmens kaltumo įrodymams administracinio teisės pažeidimo byloje, kadangi jie gauti neteisėtais pareigūnų veiksmais ir nėra galimybių šių įrašų teisėtumo ir originalumo patikrinti procesiniais veiksmais.Skunde cituojami liudytojo T. D. parodymai, duoti teismo posėdyje, ir teigiama, kad nors liudytojas nurodė, kad matė kaip apeliantas nuiminėjo monokuliarą ir tvirtinimo žiedą nuo optinio taikiklio, tačiau šių parodymų analizė, jų prieštaringumas ir neatitikimai kitiems įrodymams, leidžia daryti išvadą, jog liudytojas nematė nei ant optinio taikiklio sumontuoto tvirtinimo žiedo, nei prie žiedo sumontuoto monokuliaro. Anot skundo autoriaus, abejonių nurodytais liudytojo parodymais kelia tai, kad jei jis matė kaip apeliantas nuiminėjo žiedą ir monokuliarą, kodėl jis tam neužkirto kelio ir leido pabaigti žiedo ir monokuliaro nuėmimo veiksmus, po to leido skundo autoriui paimti į kairę ranką žiedą, į dešinę ranką monokuliarą, padėti šautuvą ant grindų, ir tik po to sugriebė jį už kairės rankos. O iš vaizdo ir garso įrašo matyti, kad įlipęs į bokštelį pareigūnas iš karto atsistojo už apelianto nugaros, faktiškai buvo prisiglaudęs prie ir nebuvo jokių kliūčių jam skundo autorių apglėbti, sugriebti jo rankas ir šautuvą su taikikliu ir laikyti, neleisti jam nuimti žiedo ir monokuliaro sudaryti galimybę visą šią situaciją nufilmuoti ir paimti šautuvą su sumontuotu optiniu taikikliu ir monokuliaru. Be to, apelianto teigimu, monekuliaro su optiniu taikikliu konstravimo ypatumai kaip ir tokios konstrukcijos išardymo ypatumai rodo, jog išmontuoti konstrukciją, atskirti žiedą nuo optinio taikiklio ir monokuliaro galima tik turint specialų įrankį fiksavimo varžtams atsukti. Tokio įrankio skundo autorius medžioklės metu bokštelyje neturėjo, pareigūnai jo pas jį nematė ir nerado. Liudytojas T. D. teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kokiais konkrečiais veiksmais, kokia tvarka, kokių įrankių pagalba apeliantas nuiminėjo žiedą ir monokuliarą, nors teigė, kad matė, kaip skundo autorius nuiminėjo monokuliarą ir žiedą. Taigi, šio liudytojo parodymai melagingi, nelogiški, juos paneigia monekuliaro ir sujungimo žiedo konstravimo ypatumai. Be to, T. D. parodymus, kad „Kai atidarė duris nesakė nieko, kai lipo sakė aplinkosauga. Lipdamas laiptais tuos žodžius sakė ir tada dar palipus atidarė duris...“ paneigia vaizdo ir garso įrašas, kuriame užfiksuotas bokštelio durų atidarymo momentas, žodžiai „aplinkos apsauga“ girdisi jau atidarius duris, ir būtent atidarius duris užfiksuotas skundo autorius su žiedu kairėje rankoje ir monokuliaru dešinėje. Taigi, liudytojo T. D. parodymai, kad jis žodžius „aplinkos apsauga“ pasakė lipdamas laiptais yra melagingi, nes jis šiuos žodžius pasakė tik atidaręs bokštelio duris. Kadangi vaido įraše užfiksuotas bokštelio durų atidarymo momentas ir pats pirminis pareigūno T. D. pamatytas vaizdas, t. y., situacija, kai apeliantas vienoje rankoje laiko žiedą, o kitoje rankoje monokuliarą, paneigti ir T. D. parodymai, kad jis matė, kaip skundo autorius nuiminėjo monokuliarą ir žiedą. Nors liudytojas S. K. taip pat nurodė, jog matė kaip apeliantas nuiminėjo monokuliarą ir žiedą, tačiau juos taip pat paneigia vaizdo ir garso įrašas. O liudytojas J. J. tik atpasakojo ką jam pasakė T. D. ir S. K., todėl jo parodymai neturi įrodomosios reikšmės. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog visi paminėti liudytojai yra vienos institucijos darbuotojai, bendradarbiai, todėl jie teisme duotus parodymus buvo iš anksto suderinę ir aptarę. Taip pat pakartojama, kad jie, būdami valstybės pareigūnais, rinko įrodymus pažeisdami imperatyvias teisės aktų nuostatas – neteisėtai atliko MK „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, įsiveržę į bokštelį neprisistatė, faktiškai apeliantą sulaikė, atliko jo turimų daiktų patikrinimą, jo automobilio patikrinimo metu buvo paimtas jo medžioklinio šautuvo dėklas, skundo autorių filmavo apie tai iš anksto jam nepranešę, taip pat prieš atlikdami minėtus veiksmus pareigūnai neišaiškino skundo autoriaus procesinių teisių ir neužtikrino galimybių jomis pasinaudoti. Bendraudami su apeliantu pareigūnai elgėsi nemandagiai, kreipėsi į jį „tu“, skundo autoriui mėginant pateikti paaiškinimus, T. D. jį grubiai nutraukė ir tampė už rankos. Visos šios aplinkybės užfiksuotos pačių pareigūnų darytuose vaizdo ir garso įrašuose. Toks jų elgesys įrodo šių pareigūnų išankstines neigiamas nuostatas apelianto atžvilgiu ir akivaizdų šališkumą tiek renkant bylos įrodymus, tiek duodant parodymus teisme. O pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų T. D.. S. K. ir J. J. veiksmus ir jų parodymus, be pagrindo, nepateikdamas jokių motyvų, jų parodymus pripažino patikimais ir leistinais, neatsižvelgdamas į jų parodymų prieštaringumą bei neatitikimą vaizdo ir garso įrašams. Pagal susiformavusią teismų praktiką teismo galutis procesinis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais. Šioje byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog skundo autorius medžiojo naudodamas naktinio matymo monokuliarą sumontuotą į vieną visumą su ant šautuvo esančiu optiniu taikikliu. Fakto, kad medžioklės metu bokštelyje apeliantas turėjo naktinio stebėjimo monokuliarą, pakanka tik prielaidai, spėjimui, bet nes kategoriškam išvados dėl kaltės patvirtinimui.Skunde cituojama ATPK 85 straipsnio 7 dalis ir Taisyklių 58.5.9. numatyti draudimai ir nurodoma, jog iš sisteminės nurodytų normų analizės matyti, jog, pažeidus draudimą medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių atsakomybė taikoma pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį, o pažeidus draudimą medžioklės plotuose turėti naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių, atsakomybė pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį negali būti taikoma, o kaltininkas atsako pagal kitas ATPK normas. Atkreipiamas dėmesys, kad tokio minėtų normų aiškinimo ir taikymo laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje. Pažymima, kad šioje byloje įrodyta, jog skundo autorius medžioklės plotuose turėjo naktinio matymo monokuliarą, tačiau nėra patikimų įrodymų, kad jis buvo sujungtas su optiniu taikikliu. Monokuliaras buvo teisėtai naudojamas kaip naktinio stebėjimo prietaisas, kadangi Taisyklių 10.2.4. punktas medžiojant leidžia naudoti žiūronus, naktinio stebėjimo prietaisus medžiojamiems gyvūnams ir aplinkai stebėti.Taip pat skunde akcentuojama, kad teismo išvada, kad apeliantas medžiojo naudodamas naktinio matymo taikiklį, nepagrįsta, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje nustatyta, kad skundo autorius su savimi turėjo naktinio stebėjimo monokuliarą, kuris gali būti sumontuotas žiedo pagalba į vientisą visumą su optiniu taikikliu, bet toks monokuliaras, net ir sumontuotas su optiniu taikikliu, pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą nėra laikomas naktiniu taikikliu. Todėl teismo suformuluotas kaltinimas dėl naktinio taikiklio naudojimo medžiojant neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatoms.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Institucija) prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

J. S. apeliacinis skundas tenkinamas.Įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju lyginamuoju metodu sugretinus J. S. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį ir jį atitinkančio administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje, sankcijas, matyti, kad ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatytos papildomos nuobaudos – teisės medžioti atėmimas bei pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimas atitinka ANK 290 straipsnio 9 ir 10 dalis, pagal kurias už nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje, padarymą privaloma skirti atitinkamas poveikio priemones, o nurodytų normų sankcijose nustatytų baudų vidurkiai skiriasi tik 8 eurais, todėl ANK numatyta atsakomybė nelaikytina švelnesne (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad J. S. veiką perkvalifikuoti į ANK nėra pagrindo, todėl taikytinos ATPK nuostatos. Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie neperkvalifikuojami remiantis šio Įstatymo 3 ir 4 straipsniais, teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK.Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. S. padarė ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, todėl byla nagri­nė­ja­ma apeliacinio skun­do ribose.Apelianto teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kadangi išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės grindė suinteresuotų pareigūnų T. D., S. K. ir J. J. neteisėtai surinktais duomenimis, tačiau skundą nagrinėjantis teismas su šiais teiginiais nesutinka. J. S. skunde nurodo, kad nebuvo kompetentingo asmens sprendimo, kuriuo pareigūnams T. D., S. K. ir J. J. būtų pavesta atlikti medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ neplaninį patikrinimą ir jie neturėjo teisės fiksuoti galimų medžioklės taisyklių pažeidimų, tačiau tiek T. D., tiek S. K., tiek J. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 23 d. jie vykdė gyvosios gamtos apsaugos reidą, o ne neplaninį ūkio subjekto patikrinimą (t. 1, b. l. 38-39), kas atitinka jų 2016 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 17-19). Pastebėtina, kad J. J. 2016 m. rugsėjo 29 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, jog jis su T. D. ir S. K. 2016 m. rugsėjo 23 d. pagal gautą informaciją vykdė gyvosios gamtos apsaugos reidą, o leidimą apsaugos valstybinę kontrolę davė (duomenys neskelbtini) RAAD direktorius S. V. (t. 1, b. l. 22-23). Be to, aplinkybę, kad pareigūnai teisėtai vykdė aplinkos apsaugos kontrolę patvirtina Reidų žurnalas ir 2016 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojos L. J. įsakymas Nr. P1 - 137, kuriame nurodyta, kad J. J., T. D. ir S. K. nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. 19.00 val. iki 2016 m. rugsėjo 24 d. (poilsio diena) 3.00 val. vykdė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu (t. 1, b. l. 20, 21). Todėl neabejotina, kad pareigūnai 2014 m. rugsėjo 23 d. aplinkos apsaugos kontrolę vykdė teisėtai.Nors apeliantas skunde taip pat nurodo, jo nuomone, pareigūnų padarytus procedūrinius duomenų fiksavimo pažeidimus (patikrinimo akto surašymą, fotonuotraukų bei garso ir vaizdo įrašų darymą, nesilaikant teisės aktų reikalavimų), tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundo autorius nurodytais teiginiais bando įrodyti valstybės tarnautojų (pareigūnų) netinkamą savo pareigų atlikimą, aplaidumą, nustatytų tarnybos pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir panašiai, o spręsti, ar pareigūnų veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymių, neįeina į Kauno apygardos teismo kompetenciją. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nėra išvados ir jokių pagristų duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti pareigūnų vykdžiusių savo pareigas veiksmais. Be to, byloje sprendžiama, ar J. S., medžiojo, naudodamas draudžiamus naudoti įrankius, o ne tai ar pareigūnai T. D., S. K. ir J. J. padarė kokius nors teisės pažeidimus. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad procesiniai veiksmai, kuriais užfiksuotas galimai padarytas pažeidimas, atlikti nesuinteresuotų, nešališkų, kompetentingų asmenų – pareigūnų. Duomenų apie tai, kad kuris nors iš pareigūnų, nagrinėjamo įvykio laiku, tikrinusių gautą informaciją apie galimai daromus medžioklės taisyklių pažeidimus, būtų šališkas, suinteresuotas bylos baigtimi ir veiktų priešingai apelianto interesams, nėra. Nurodyti asmenys įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu nėra susieti jokiais ryšiais. J. S. teiginiai, kad T. D., S. K. ir J. J. suinteresuoti teikti jam nepalankius įrodymus, kadangi jų kaip pareigūnų darbo rezultatai vertinami pagal išaiškintų teisės pažeidimų kiekį, deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestini. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnai yra valstybės tarnautojai ir jiems nustatytas tarnybinis atlyginimas pagal galiojančius teisės aktus. Taigi, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nevertinti pareigūnų pateiktų tarnybinių pranešimų bei patikrinimo akto, padarytų fotonuotraukų, garso ir vaizdo įrašų, taip pat jų parodymų teisme, ir šių duomenų nelaikyti įrodymais.Kita vertus, apeliaciniame skunde nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu, teigiant, jog, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo medžiojo, naudojant draudžiamą naudoti įrankį – naktinio matymo taikiklį, t. y., anot apelianto, jo veiksmai neatitinka ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įver­ti­nęs ape­liacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teis­mas, spręs­damas J. S. administracinės atsakomybės pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį klausimą, netin­kamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai J. S. pri­pa­ži­no kaltu padarius šį pažeidimą.Atsakomybę pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį užtraukia medžiojimas <...> draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. J. S. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis nutarime nurodytu laiku ir vietoje pažeidė Taisyklių 58.5.9. punkto reikalavimus, nes medžiodamas medžiotojų būrelio „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete naudojo draudžiamą naudoti įrankį – naktinio matymo taikiklį. Minėtų Taisyklių 58.5.9. punkte nustatyta, kad draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Iš minėtos normos formuluotės matyti, kad pažeidimas pagal šią normą galimas esant dviem alternatyviems atvejams. Pirma, asmuo pažeidžia nurodytą Taisyklių punktą, jei jis medžioja, naudodamas naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių. Antra, asmuo laikomas pažeidusiu aptariamą Taisyklių punktą, nustačius, jog jis medžioklės plote turi naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių. Apeliantas skunde nurodo Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-730-785/2015 ir Nr. ATP-905-594/2016 kaip precedentus, kad neteisėtų medžiojimo įrankių ar priemonių medžioklėje turėjimas pagal minėtą reglamentavimą nėra laikomas neteisėtu medžiojimu draudžiamomis priemonėmis ATPK 85 straipsnio 7 dalies prasme, o atsakomybė už tokią veiką taikoma pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį, tačiau paminėtoje nutartyje Nr. ATP-730-785/2015 kaip tik panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuota veika pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį perkvalifikuota į ATPK 85 straipsnio 1 dalį, ir nurodyta, jog atsakomybė pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį kyla tiek už neteisėtų medžiojimo įrankių ar priemonių medžioklėje naudojimą, tiek už tokių įrankių ar priemonių turėjimą. O iš nutarties Nr. ATP-905-594/2016 matyti, kad šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ATPK 85 straipsnio 7 dalies perkvalifikavimo į ATPK 85 straipsnio 1 dalį. Todėl, siekiant patraukti asmenį atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį, būtina nustatyti, kad asmuo atliko medžioklės veiksmus ir panaudojo naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba tokius draudžiamus įrankius turėjo medžioklės plote.Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad J. S. buvo pripažintas medžiojęs, naudodamas draudžiamą naudoti įrankį – naktinio matymo taikiklį. Tai, kad jis padarė ad­mi­nis­tracinį teisės pažeidimą buvo grindžiama paties administracinėn atsa Tai, kad jis padarė ad­mi­nis­tracinį teisės pažeidimą buvo grindžiama paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais apiekinimu apie naktinio monoku­lia­ro naudojimą, liudytojų pareigūnų T. D., S. K. ir J. J. parodymais teisme, 2016 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo aktu Nr. 36, vaizdo įrašais, daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokolu, taip pat ekspertizės aktu Nr. 140-(5736)-IS 1-166. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodėadministracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog jis 2016 m. rugsėjo 23 d. dalyvavo medžioklėje „(duomenys neskelbtini)“ būreliui priskirtame medžioklės plotų vienete, medžioklei buvo pasiėmęs šautuvą „Browning“ su optiniu taikikliu, kitus įrankius, taip pat turėjo naktinio matymo monokuliarą, per kurį stebėjo aplinką visiškai sutemus, kad įvertintų, ar į šernų viliojimo vietą atėjo leidžiamas medžioti gyvūnas, tačiau nurodyto monokuliaro nebuvo uždėjęs ant optinio taikiklio, t. y., jo kaip naktinio matymo taikiklio nenaudojo, o metalinis monokuliaro tvirtinimo žiedas buvo išimtas, kai imant iš krepšio prožektorių su magnetiniu laikikliu minėtas žiedas prilipo prie magneto (t. 1, b. l. 37-38). Pirmosios instancijos teismas nurodyt Pirmosios instancijos teismas nurodytą paaiškinimą apie monokuliaro naudojimą vertino kaip paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens netiesioginį pripažinimą, jog monokuliaras buvo panaudotas kaip draudžiamas naudoti įrankis. O bylos duomenis – vaizdo įrašą Nr. 00448 bei daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokolą, kuriuose užfiksuota, jog J. S. turėjo graižtvinį šautuvą su optika bei naktinio matymo monokuliarą ir tvirtinimo žiedą, taip pat ekspertizės aktą, kuriame konstatuota, kad ant šio šautuvo esantį optinį taikiklį bei minėtą naktinio matymo monokuliarą paminėto metalinio žiedo pagalba galima sumontuoti į vieną visumą, tokiu būdu visumoje gaunant naktinį taikiklį, teismas laikė įrodymais, pagrindžiančiais šią išvadą. Tačiau vien tai, kad asmuo turėjo įrankį ar kelis įrankius, kuriuos atitinkamai sukonstravus, galima naudoti kaip naktinio matymo taikiklį, savaime nereiškia, jog monokuliaras buvo panaudotas kaip medžioklėje draudžiamas naudoti įrankis. Atkreiptinas dėmesys, kad Atkreiptinas dėmesys, kad J. S. nuosekliai teigė, jog nuosekliai teigė, jog 2016 m. rugsėjo 23 d. medžioklėje monokuliaras nebuvo ant šautuvo ir neigė pa­da­ręs ir neigė pa­da­ręs ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą, , įvykio aplinkybes nurodydamas tiek pareigūnams, fiksavusiems galimai padarytą pažeidimą, pateiktame paaiškinime, tiek bylą na­gri­nėjant teisme (paaiškinime, tiek bylą na­gri­nėjant teisme (t. 1, b. l. b. l. 11) Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas rPastebėtina ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi pareigūnų T. D. ir S. K. parodymais, jog parodymais, jog matė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuiminėjo nuo optinio taikiklio naktinio matymo monokuliarą ir tvirtinimo žiedą (t. 1 b. l. 38-39), taip pat liudytojo J. J. jog minėti pareigūnai jį informavo, kad J. S. medžioklėje naudojo naktinio matymo taikiklį (t. 1, b. l. 38), tačiau iš jau minėto vaizdo įrašo Nr. 00448 matyti, kad nebuvo užfiksuota, jog monokuliaras ar tvirtinimo žiedas būtų sujungti su šautuvo optiniu taikikliu, taip pat neužfiksuoti J. S. veiksmai, kuriais monokuliaras ir/ar tvirtinimo žiedas būtų nuiminėjami nuo šautuvo ar jo taikiklio (t. 1, b. l. 24), nors S. K. nurodė, jog viską užfiksavo filmavimo kamera. Taigi, minėti Taigi, minėti parodymai neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad odymai neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens rankose laikyti įrankiai – naktinio matymo monokuliaras ir tvirtinimo žiedas – medžiojant buvo panaudoti kaip naktinio matymo taikiklis. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo sumedžiotas žvėris. Be to, nėra paneigti J. S. teiginiai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas iš naktinio matymo monokuliaro bei sutvirtinimo žiedo nebuvo sukonstravęs naktinio matymo taikiklio. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja,kad šiuo atveju surinkti prieštaringi įrodymai, keliantys pa­grįstas abejones dėl teisės pažeidimo kad šiuo atveju surinkti prieštaringi įrodymai, keliantys pa­grįstas abejones dėl teisės pažeidimo pada­rymo, todėl apeliacinės instancijos teismas spren­džia, kad šiomis aplinkybėmis nei vienas iš šių įrodymų negali būti vertinamas kaip turintis didesnę įro­do­mąją ver­tę. Teismų praktikoje laikomasi principo, kad visos abejonės dėl teisės pažeidimo pa­da­ry­mo vertintinos teisės pažeidimu kaltinamo asmens naudai. Byloje nenusta­ty­ta neginčytinų įro­dy­mų patvirtinančių teisės pažeidimo faktą. Administracinė nuobauda yra atsa­ko­my­bės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti (ATPK 20 straipsnis). Nuta­ri­mas skirti asmeniui admi­nis­tracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis fak­tinėmis bylos aplin­ky­bėmis. Visi prieštaravimai kilę nagrinėjant bylą turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagri­nė­jant šią administracinę bylą nustatytų prieštaravimų tarp byloje esamų duome­nų nepavyko pašalinti.Įvertinus byloje surinktus duomenis, konstatuotina, kad J. S. inkriminuojamas pažei­di­mas, nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, negali būti laikomas įrodytu, o nu­tarimas negali būti teisėtas ir pagrįstas. Tokiu atveju teismo nutarimas naikinamas ir byla J. S. nutraukiama.

padarymo, todėl teismas spren­džia, kad šiomis aplinkybėmis nei viTeismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. S. nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.