Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei M. D. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad ieškovė ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 2017 m. gegužės 17 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 02-4497454 pagrindu apdraudė transporto priemonę BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, draudimo laikotarpis 2017 m. gegužės 30 d. – 2018 m. gegužės 29 d. (1 t., el. b. l. 6-7). 2017 m. rugsėjo 4 d., apie 12:00 val., (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas stovintis automobilis BMW 118D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šios transporto priemonės savininkė M. J. (V.) 2017 m. rugsėjo 5 d. Seesam Insurance AS Lietuvos filialui pranešė apie 2017 m. rugsėjo 4 d. įvykį, įvykio aprašymas: „Kaltininko automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga kliudė stovėjusį automobilį BMW 11D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Apie autoįvykį pranešta Klaipėdos EPS, pradėtas tyrimas.“ (1 t., el. b. l. 19). Dėl šio eismo įvykio buvo pradėta administracinio nusižengimo byla – 2017 m. rugsėjo 5 d. atsakovei M. D. buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-116373372-17 (ROIK: 17072041894), kuriuo M. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį paskirta bauda. Administracinio nusižengimo esmė: „Vairavo transporto priemonę atbuline eiga, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės“ (1 t. el. b. l. 34). Iš Klaipėdos AVPK 2018 m. sausio 11 d. eismo įvykio informacijos matyti, kad automobilio BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti apgadinimai (sugadinimai): bamperis, automobilio BMW 118D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti apgadinimai (sugadinimai): priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, variklio dangtis (1 t. el. b. l. 9-11). Seesam Insurance AS Lietuvos filialas 2017 m. spalio 16 d. ieškovei pateikė pretenziją (žalos Nr. 4497454-2850-1-001), kuria pranešė apie 2017 m. rugsėjo 4 d. įvykį (1 t., el. b. l. 8). Seesam Insurance AS Lietuvos filialas 2017 m. spalio 23 d. ieškovei pateikė pranešimą apie draudimo išmoką už BMW 118D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą – 2 102,08 Eur (atskaičius pinigų sumą už detalių nusidėvėjimą) (1 t., el. b. l. 14). Nuostolių suma apskaičiuota pagal UAB „Inchape Motors“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (1 t., el. b. l. 16, 17), UAB „Solorenta“ pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (1 t., el. b. l. 18). 2017 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad ERGO Insurance SE Lietuvos filialas išmokėjo Seesam Insurance AS Lietuvos filialui 2 102,08 Eur, mokėjimo paskirtis: „regresas pagal pretenziją Nr. R 17-0956, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 22). Išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė kelis kartus dėl žalos Nr. 4497454-2850_1-001 atlyginimo regreso tvarka kreipėsi į atsakingą už žalą asmenį M. D., prašydama grąžinti išmokėtą draudimo išmoką (1 t., el. b. l. 12).

Dėl draudimo išmokos priteisimo

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė – transporto priemonės valdytoja, eismo įvykio metu padariusi žalą, – privalo grąžinti savo civilinės atsakomybės draudikui jo išmokėtą draudimo išmoką.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Šioje teisės normoje įtvirtinta viena iš išimčių, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos išmoką grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nes iš principo privalomojo draudimo esmė ir tikslas eliminuoja draudiko teisę susigrąžinti išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien žalos atlyginimo trečiajam asmeniui faktas nėra pakankamas pagrindas pareikšti regresinį reikalavimą.

CK 6.248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Todėl, taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, išaiškino, kad sprendžiant eismo įvykio kaltininko atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą.

Vadinasi, pagal pirmiau minėtą teismų praktiką šioje byloje reikšminga ne tai, kad atsakovė nuvažiavo iš eismo įvykio vietos ar kad trečiųjų asmenų turtui buvo padaryta žala, kurią atlygino draudikas, tačiau tai, ar atsakovė suvokė arba, kaip rūpestingas ir atidus vairuotojas, negalėjo nesuvokti, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu galėjo būti padaryta žala asmenims ar jų turtui. Teismo nuomone, taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonės valdytojo kaltė (tyčia ar neatsargumas) turi būti nukreipti ne į eismo įvykio metu padarytą žalą, o būtent į pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.

Aplinkybę, kad vairuotojas suprato, negalėjo nesuprasti, kad sukėlė eismo įvykį, turi įrodyti ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai) (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-945-826/2018).

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 4 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), M. D. vairavo automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodama atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį BMW 118D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš administracinio nusižengimo byloje esančio atsakovės paaiškinimo matyti, jog M. D. dėl svetimo turto apgadinimo savo kaltės neneigė ir nurodė, kad eismo įvykis kilo netyčia, dėl vaiko klyksmo ji jokio susidūrimo negirdėjo ir iš eismo įvykio vietos pasišalinti nenorėjo. Atsakovės teigimu, jokio kontakto su kitais automobiliais ji nepajuto, taigi apie įvykusį eismo įvykį atsakovė nežinojo. Pažymėtina, kad atsakovės paaiškinimai tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant civilinę bylą buvo nuoseklūs. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad ji išvažiavo iš įvykio vietos, nes smūgio nepajuto, garso negirdėjo, kadangi tuo metu garsiai verkė ir spardėsi automobilyje sėdintis jos vaikas, be to, įvykio dieną ji vairavo ne savo, o sutuoktinio automobilį, prie kurio gabaritų ji nėra pripratusi, automobilyje nebuvo įrengti parkavimosi davikliai.

Teismas, vertindamas ieškovės pateiktą vaizdo medžiagą (užfiksuotą žalą patyrusios transporto priemonės savininkės M. V. (J.), pažymi, kad atsakovė nurodė, jog jame gali būti užfiksuota jos transporto priemonė grįžtanti pro eismo įvykio vietą. Tačiau, teismo vertinimu, iš šio įrašo negalima aiškiai identifikuoti, kad tai atsakovės transporto priemonė, taip pat iš šio įrašo nematyti, kad atsakovė būtų sustojusi ties apgadinta transporto priemone, ją apžiūrėjusi. Todėl ta aplinkybė, kad atsakovė tą pačią dieną galimai važiavo pro įvykio vietą (kaip ji paaiškino, apsisukusi į tėvų namus), kartu su byloje nustatyta aplinkybe, jog kitą dieną ji, atvažiavusi į vaikų darželį, automobilį pasistatė toje pačioje vietoje ir buvo identifikuota kaip žalą padaręs asmuo, teismo nuomone, leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad atsakovė nesuvokė dalyvavusi kokiame nors eismo įvykyje. Teismas, darydamas šią išvadą taip pat remiasi tyrėjo M. S. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad atsakovė galėjo nejausti susidūrimo, kadangi M. V. (J.) transporto priemonės apgadinimo pobūdis nežymus su nedideliu įstūmimu (t. 1, el. b. l. 91-118, 130-131). Byloje esanti fotonuotrauka taip pat leidžia daryti išvadą, kad atsakovės automobilis nebuvo apgadintas (t. 1, el. b. l. 119). Darytina išvada, kad transporto priemonių kontaktas nebuvo žymus ir pats savaime neleidžia daryti išvados, jog atsakovė negalėjo jo nepajusti.

Pažymėtina ir tai, kad liudytojos M. V. (J.) – žalą patyrusios transporto priemonės savininkės – parodymai, teismo nuomone, vertintini kritiškai, nes nėra nuoseklūs. Tiriant administracinį nusižengimą, M. V. (J.) nurodė, kad gavo pranešimą į telefoną apie suveikusią automobilio signalizaciją, o teismo posėdyje teigė, kad, būdama patalpoje, išgirdo stiprų garsą. Kartu su ja buvusio asmens, kuris galėtų patvirtinti šias aplinkybes, neįvardijo. Teismo vertinimu, automobilių kontaktas, kuris jau pirmiau įvertintas kaip nežymus, paneigia tikimybę, kad M. V. (J.) girdėjo jį būdama patalpoje. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog po atsakovės vairuojamo automobilio kontakto su žalą patyrusia transporto priemone būtų suveikusi garso ir (ar) šviesų signalizacija, eismo įvykio liudytojų nėra nustatyta (t. 1, el. b. l. 130-131).

Paminėtina ir tai, kad, kaip nurodė tyrėjas, eismo įvykio registre užfiksuota žyma apie atsakovės pasišalinimą yra pirminė informacija (t. 1, el. b. l. 130-131). Taigi ja negalima remtis sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), pagal kurią draudimas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką. Šalys, sudarydamos šią sutartį, nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. CK 6.160 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rizikos sutartyse nenustatytas naudos gavimas (draudėjo nauda reiškia galimų nuostolių perkėlimą draudikui), šalių pareigos dydis (draudiko ar draudėjo pareigos dydis nukentėjusiajam priklauso nuo eismo įvykyje jam padarytos žalos dydžio) arba tai priklauso nuo tam tikro įvykio (transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniuose santykiuose – tai (eismo) draudžiamasis įvykis) buvimo ar nebuvimo (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34). Kaip minėta, aplinkybę, kad vairuotojas suprato, negalėjo nesuprasti, kad sukėlė eismo įvykį, turi įrodyti ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai) (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-945-826/2018).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytų pirmiau aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė suprato ar negalėjo nesuprasti, kad įvyko eismo įvykis, todėl dėl atsakovės pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nėra nustatyta atsakovės tyčios ar neatsargumo. To neįrodžiusi ieškovė turi prisiimti su draudimo santykiais susijusią riziką – išmokėti draudimo išmoką.

Dėl ieškovės argumentų, susijusių su tuo, kad atsakovė nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos pareigos apie eismo įvykį pranešti draudikui, teismas pažymi, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimą, suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėją reikalauti trečiajam asmeniui išmokėtų sumų. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-19-695/2017; 24 punktas).

Išmokėtų pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis draudimo išmokų susigrąžinimo iš už žalos padarymą atsakingo asmens tvarka detalizuota Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse (kurios iki 2018 m. lapkričio 11 d. buvo vadinamos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis) (toliau – Taisyklės). Taisyklių 60.5 punkte nustatyta, kad, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad iš bylos medžiagos nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovės (jai sužinojus apie eismo įvykį) nepranešimas apie tai savo civilinės atsakomybės draudikui būtų turėjęs kokios nors įtakos ieškovės pareigai išmokėti draudimo išmoką. Todėl nagrinėjamu atveju Taisyklių 60.5 punkte numatyta atsakomybė atsakovei taip pat netaikytina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo atmetamas, kaip nepagrįstas, kartu netenkintinas su šiuo piniginiu reikalavimu susijęs reikalavimas priteisti procesines palūkanas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė byloje pateikė rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą – 120 Eur (konsultacija, atsiliepimo rengimas) (1 t., el. b. l. 42-44). Ieškinį tenkinus, iš ieškovės atsakovei priteistinos šios išlaidos.

Byloje taip pat yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. kovo 22 d. pažyma, pagal kurią atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 86,19 Eur (1 t., el. b. l. 139). Ieškinį tenkinus, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Ieškovei iš Klaipėdos apylinkės teismo sąskaitos į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas nepanaudotas 100 Eur avansas, sumokėtas 2018 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. HAN-299578.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei M. D. iš ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 86,19 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 19 euro centų) bylinėjimosi išlaidų už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovė privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodą 5630.

Grąžinti iš Klaipėdos apylinkės teismo sąskaitos ieškovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, įmonės kodas 302912288, į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieną šimtą eurų) avansą, sumokėtą 2018 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. HAN-299578.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.