Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė) ir Nerijaus Meilučio,

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, S. R. gynėjai advokatei Ritai Petručionytei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties, kuria S. R. taikytas atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, t. y. į VšĮ Respublikinę Rokiškio psichiatrijos ligoninę, terminas pratęstas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. R. atžvilgiu dėl to, kad ji 2014 m. lapkričio 8 d., 13.19 val., iš savo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), išsiuntė trumpąją žinutę į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo D. Ž., turinčio teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną, abonento Nr. (duomenys neskelbtini), su tekstu: „eilinį kartą pranešu apie sunkų nusikaltimą (duomenys neskelbtini), narko ceche šefas A. K. su boba savo ir „duchu“ vergu štampuoja amfetm. tabletes! Dar karstos ! R..“, taip melagingai pranešdama apie žinomai nebūtą nusikaltimą - neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ir, tęsdama nusikalstamą veiką, 2014 m. lapkričio 8 d., 14.50 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, davė žinomai melagingus parodymus apie nebūtą nusikaltimą, nurodydama, kad nuo 2004 m. pavasario jos kaimynai A. K. su savo sutuoktine K. Č.-K. bei dar vienu asmeniu savo bute, (duomenys neskelbtini), vykdo nelegalią narkotinių medžiagų gamybą, tai yra S. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

2016 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi S. R. iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus perkelta į VšĮ Respublikinę Rokiškio psichiatrijos ligoninę 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo perkėlimo dienos, tai yra nuo 2016 m. kovo 3 d.

2016 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi S. R. taikytas atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą, t. y. į VšĮ Respublikinę Rokiškio psichiatrijos ligoninę, terminas pratęstas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 3 d.

S. R. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį ir iš sveikatos priežiūros įstaigos ją nedelsiant paleisti, šio skundo nagrinėjimui surengti posėdį žodinio proceso tvarka, taip pat užtikrinti jos dalyvavimą teismo posėdyje. Skunde S. R. nurodo, kad nesutinka su 2016 m. vasario 19 d. psichiatrinės ekspertizės duomenimis, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo vertinti, ar jos sveikatos būklė nepasikeitė, lyginant su ta, kokia ji buvo ekspertizės darymo metu. Buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas, nes jai net nebuvo pranešta, kada bei kokios sudėties teismas nagrinės atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą pratęsimo klausimą. Ji taip pat nebuvo supažindinta su kaltinimo esme, gynėja, kuri ją gynė. Paskirtoji gynėja su ja nesuderino gynybos pozicijos, prašė klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo spręsti teismo nuožiūra. Atkreipiamas dėmesys, kad jos psichinė būklė yra tinkama ir nesudaro pagrindo ją pripažinti nepakaltinama bei laikyti sveikatos priežiūros įstaigoje. Be to, apylinkės teismas pasunkino jos padėtį, nes atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigos terminą pratęsė trims mėnesiams, o ne iki pirmosios instancijos teismo baigiamojo procesinio dokumento byloje priėmimo, t. y. iki 2016 m. birželio 6 d.

Teismo posėdyje S. R. gynėja palaikė savo ginamosios skundą, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti galioti 2016 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo nutartį.

S. R. skundas atmetamas.

Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su skundu ir pateikta baudžiamąja byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. R., sutinka su Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi pratęsti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymu kaltinamo asmens laikymą VšĮ Respublikinėje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje trims mėnesiams ir neįžvelgia pagrindo ją keisti ar naikinti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei teismo psichiatrijos ekspertizė nustato, kad įtariamasis dėl psichinės ligos yra pavojingas visuomenei, teisėjo nutartimi jo buvimo laikas ekspertizės įstaigoje gali būti pratęstas arba įtariamasis gali būti perkeltas į kitą specialią įstaigą, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad įtariamasis atiduodamas į ekspertizės įstaigą, taip pat laikymo joje terminai nustatomi ar pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą.

Siekiant užtikrinti, kad teisinis procesas dėl nesavanoriško asmens patalpinimo į psichiatrijos įstaigą atitiktų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 1 dalies e punkto reikalavimus, jame turi būti užtikrintos veiksmingos procesinės garantijos nuo savivalės. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies e punktą laisvė gali būti atimta tik įvykdžius tris minimalias sąlygas: turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo yra psichiškai nesveikas; psichikos sutrikimas turi būti tokios rūšies ar laipsnio, kad dėl to būtų būtinas priverstinis gydymas; besitęsiančio laisvės atėmimo pagrįstumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas asmeniui išlieka ir toliau (Liuiza v. Lithuania, no. 13472/06, judgment of 31 July 2012).

Iš byloje esančio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-11/2016 matyti, kad S. R. įtariamos veikos padarymo metu, t. y. 2014 m. lapkričio 8 d., nustatoma kiti nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai, dėl kurių ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu S. R. nustatoma kiti nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai, dėl kurių ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl psichikos sveikatos būsenos S. R. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausta teismo posėdžio metu. S. R. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jai rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Ekspertizės akte taip pat nustatyta, jog S. R. save laiko psichiškai sveika, neturinčia jokių sveikatos problemų. Ji jokiai korekcijai nepasiduoda, kritiškai kliedesių nevertina (t. 3, b. l. 75-78).

Taigi, remdamasis šiuo ekspertizės aktu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra tikslinga pratęsti atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigos terminą. S. R. yra socialiai pavojinga visuomenei, savo veiksmų nekontroliuoja, jos nuotaika nestabili, svyruoja nuo euforinės iki distiminės. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis, kadangi ekspertai, atlikę S. R. ekspertizę, yra būtent šios srities specialistai, turintys tinkamą išsilavinimą bei didelę darbo šioje srityje patirtį, įspėti dėl atsakomybės už melagingos išvados pateikimą. Pažymėtina, jog S. R. iki pratęsiant jos buvimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje terminą, tris mėnesius buvo gydoma bei stebima būtent minėtoje psichiatrijos ligoninėje. Jokių duomenų, kad jos psichinė sveikata šiuo metu yra pagerėjusi, nėra gauta. Todėl atmestini S. R. skundo teiginiai, jog jos sveikata nėra stebima ir nelyginama su buvusia ekspertizės darymo metu.

Kadangi ekspertizės aktu konstatuota, jog S. R. būtinas gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje, o remiantis 2008 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-668/A1-243 nustatyta, kad stacionarines psichikos sveikatos priežiūros ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis suaugusiems asmenims teikia VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės skyriai, S. R. pagrįstai pratęstas buvimo specialiojoje įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, terminas.

Skunde keliamas klausimas ir dėl pažeistos teisės į gynybą, nes, S. R. teigimu, ji nebuvo kviesta ir nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas jos atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą termino pratęsimo klausimas, be to, jai paskirta gynėja su ja nederino gynybos pozicijos. Šiuos skundo teiginius aukštesnės instancijos teismas atmeta. Kadangi ekspertizės akte nustatyta, jog dėl psichikos sveikatos būsenos S. R. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausta teismo posėdžio metu, todėl į 2016 m. birželio 2 d. vykusį posėdį ji nebuvo šaukiama, tačiau jos teisių bei teisėtų interesų gynimas buvo užtikrintas. Minėtame posėdyje dalyvavo advokatė Rita Petručionytė, pateikusi advokato orderį Nr. 458930 (t. 3, b. l. 131), kuri atstovavo S. R. interesus. Tai, jog gynėjos darbas S. R. netenkina, nėra pagrindas išvadai, jog buvo pažeista jos teisė į gynybą. Nagrinėjant S. R. skundą aukštesnės instancijos teisme, į teismo posėdį ji nekviečiama dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių negalėjo dalyvauti ir pirmosios instancijos teisme.

Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, įtvirtintą BPK 141 straipsnyje, darytina išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį.