Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-27 · Administracinė byla Nr. eI-2812-362/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-09-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-27
Bylos Nr.
eI-2812-362/2018
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00054-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė, Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (duomenys neskelbtini)
Advokatai
Tomas Markuckas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2812-362/2018Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00054-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.1; 55.1.3; 57.2.4 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 27 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei, Palmirai Berberaušienei,nedalyvaujant pareiškėjai V. M.,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Tomui Markuckui,

dalyvaujant atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovėms K. G. ir A. R.,

nedalyvaujant trečiųjų suinteresuotų asmenų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos, Panevėžio specialiosios mokyklos – daugiafunkcio centro atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus; tretieji suinteresuoti asmenys byloje Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija, Panevėžio specialioji mokykla – daugiafunkcis centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. M., atstovaujama advokato Tomo Markucko, (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 22 d. raštą Nr. 19-232(4.5.) „Dėl 2017-11-21 Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo įvykdymo“ ir įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją įgyvendinti teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvių) detaliojo plano (patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-103) aiškinamojo rašto 1 priedo teritorijos pagrindinių rodiklių bei tvarkymo reglamentų lentelės sklypo Nr. 17 bei 2 priedo servitutų lentelės duomenyse apibūdintą servitutinio (S52) kelio (t. y. ribotų teritorijų – kiemų kelio iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.) naudojimo sprendinį („suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t“), prie šio servitutinio (S52) kelio stovintį kelio ženklą Nr. 312 „Nurodyto transporto eismas draudžiamas“ patikslinant pridedamu papildomu kelio ženklu Nr. 314 „Ribota masė“, kuriame nurodytas 3,5 t masės apribojimas, bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja, jos atstovas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, jog atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė vykdyti pareiškėjos prašomus atlikti veiksmus, t. y. įgyvendinti Detaliojo plano sprendinį. Pareiškėja gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (Detaliuoju planu suplanuotos teritorijos gretimybė, besiribojanti su Detaliuoju planu suplanuotu 17 sklypu) bei yra šiuo adresu esančio žemės sklypo bei statinių (įskaitant gyvenamąjį namą), taip pat ir patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) (patenka į Detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, t. y. 9 sklypą, kuris ribojasi su 17 sklypu), bendraturtė. Taip pat pareiškėja yra V. M. įmonės, kurios buveinės adresas (duomenys neskelbtini), savininkė ir vadovė. Pareiškėja yra suinteresuotas asmuo dėl Detaliojo plano sprendinių tinkamo vykdymo bei įgyvendinimo. Dėl pareiškėjos sutuoktinio V. M. inicijuotų teisinių procesų Detalusis planas buvo koreguotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Koreguotas Detaliojo plano aiškinamojo rašto 1 priedo teritorijos pagrindinių rodiklių bei tvarkymo reglamentų lentelės sklypo Nr. 17 bei 2 priedo servitutų lentelės duomenyse apibūdinto servitutinio (S52) kelio (t. y. ribotų teritorijų - kiemų kelio iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.) (toliau - Kelias) naudojimo sprendinys. Šiuo metu galiojančio minėto sprendinio dėl Kelio naudojimo esmė, kurią patvirtina net 2 įsiteisėję teismų sprendimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimas ir Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimas) ir jų pagrindu atliktas koregavimas, yra tokia, kad Keliu suteikiama teisė pravažiuoti transporto priemonėms (nenumatant jokios išimties aptarnaujančiam transportui), kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t. Taigi bet kokiam transportui, kurio didžiausia leidžiamoji masė viršija 3,5 t, yra uždrausta vykti Keliu. KAAT sprendimu, be kita ko, paremtu ir LVAT sprendimu (pastarasis kaip neteisėtą panaikino atsakovo direktoriaus 2014 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. A-320, numačiusį išimtį aptarnaujačiam transportui), įpareigojo atsakovą atlikti teisėtą ir pagrįstą Detaliojo plano korektūrą (tik pakeičiant transporto priemonių apibūdinimą pagal teisės aktuose naudojamus faktinius duomenis (didžiausią leidžiamą masę) ir nenumatant jokios išimties aptarnaujančiam transportui). Vykdydamas KAAT sprendimą, atsakovo direktorius T. J. 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. A-712 pakoregavo Detaliojo plano sprendinį dėl Kelio naudojimo taip: „(...) vietoj žodžių „suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėmis, kurių keliamoji galia neviršija 1,7 tonos“ įrašau žodžius „suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t“. Jokios išimties aptarnaujančiam transportui nėra (neliko). Keliu uždrausta važiuoti bet kokiam transportui, kurio didžiausia leidžiamoji masė viršija 3,5 t. Detalusis planas ir T. J. įsakymas, kuriuo atlikta Detaliojo plano korektūra, šiuo metu galioja ir privalo būti vykdomi. KAAT sprendimas yra sudedamoji T. J. įsakymo, kuriuo koreguojamas Detalusis planas, ir kartu viso Detaliojo plano dalis, nes būtent šis įsiteisėjęs teismo sprendimas ir jame pateikti teismo išaiškinimai yra Detaliojo plano koregavimo pagrindas pagal Teritorijų planavimo įstatymo 28 str. 5 d.. Taigi KAAT sprendimu ir jame įtvirtintais prejudiciniais faktais gali ir privalo remtis kiekvienas Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje veikiantis (gyvenantis) asmuo, kurio teisės yra pažeidžiamos. KAAT sprendimu atsakovą (po Detaliojo plano korektūros atlikimo) taip pat įpareigojo išspręsti kelio ženklo, ribojančio eismą transporto priemonių, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra didesnė kaip 3,5 t, įrengimo prie Detaliajame plane suplanuoto Kelio klausimą. Iš aprašomosios KAAT sprendimo dalies aišku, kad atsakovas buvo įpareigotas realiai įgyvendinti Detaliojo plano sprendinį dėl Kelio naudojimo, o būtent – pastatyti tokį kelio ženklą, kuris, kaip ir numato koreguotas Detalusis planas, uždraustų bet kokio transporto, kurio didžiausia leidžiamoji masė viršija 3,5 t, eismą Keliu. Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes jame tik formaliai imituotas prašymo nagrinėjimas – klausimo dėl kelio ženklo, atitinkančio Detaliojo plano sprendinį, įrengimo nagrinėjimas, pakartojant prieš sutuoktinį V. M. pralaimėtuose teismų procesuose buvusius ir paneigtus tuos pačius argumentus. Nepaisant esminės Detaliojo plano korektūros pagal KAAT sprendimą priimtu T. J. įsakymu, t. y. taisyklės dėl eismo Keliu organizavimo pasikeitimo, atsakovo manymu, buvusio Kelio ženklinimo ir toliau keisti nereikia (ženklinimas ir toliau gali leisti aptarnaujančio transporto, kurio didžiausia leidžiamoji masė viršija 3,5 t, eismą Keliu), kas neatitinka Detaliojo plano, yra neteisėta, neatitinka KAAT sprendimo. Įsiteisėjusiu KAAT sprendimu, kuris, be kita ko, remiasi ir įsiteisėjusiu LVAT sprendimu, bei priimtu ir galiojančiu T. J. įsakymu, kuriuo koreguotas Detalusis planas, galutinai ir neskundžiamai nustatytas toks sprendinys dėl Kelio naudojimo - eismo šiuo Keliu organizavimo: “suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t“. KAAT sprendime nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 3 d., detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir turi būti įgyvendinami vadovaujantis teisės aktais. Detaliojo plano sprendiniai dėl leidžiamosios transporto priemonių masės ribojimo yra įgyvendinami vadovaujantis specialiaisiais teisės aktais, reglamentuojančiais techninių eismo priemonių įrengimą. Kelio ženklai yra įrengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymu (toliau - Kelių įstatymas), Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau - Saugaus eismo keliais įstatymas), Kelių eismo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau - Kelių eismo taisyklės) bei Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 (toliau - Ženklinimo taisyklės). Be to, skundžiamame akte pateikti argumentai yra visiškai nepagrįsti ir klaidinantys. Atsakovas Akte nurodo, kad šiuo metu galiojanti eismo tvarka atitinka Detalaus plano sprendinius ir galiojančių kelio ženklų įrengimo taisyklių reikalavimus. Iš esmės pasikeitus Detaliojo plano sprendiniui (panaikinus sprendinyje žodžius “Išskyrus aptarnaujantį transportą”), ties Keliu ir toliau stovi vienas (be patikslinimo) kelio ženklas Nr. 312 “Nurodyto transporto eismas draudžiamas”, kuris ir toliau leidžia neribotos masės aptarnaujančio transporto eismą. Taigi, KAAT sprendimo pagrindu pasikeitus teisės normai, nustatančiai eismo reguliavimo taisyklę, pats eismo reguliavimas keistas nebuvo. Be to, atsakovas akte pažymi, kad nėra aplinkybių visumos, kada ženklą Nr. 314 “Ribota masė” būtų galima įrengti. Atsakovas akte remiasi Ženklinimo taisyklių 113 p. bei nurodo, kad nėra nustatęs tikslios statinio (Kelio) keliamosios galios, kuri turėtų būti nustatyta specialiais skaičiavimais, tyrimais ir bandymais ir nemano, kad tokie skaičiavimai yra būtini, nes nėra pagrindo manyti, kad Kelias gali būti sugadintas, o ženklas Nr. 314 naudojamas tik tada, kai yra tikimybė, kad gali būti sugadintas Kelias. Kelio kaip statinio keliamoji galia yra nustatyta Detaliuoju planu ir jį koregavusiu T. J. įsakymu, t. y, įtvirtinta galiojančiu teisės aktu. UAB „Dujų sfera“, kaip atsakovo pasamdytas Detaliojo plano rengėjas (profesionalas), įvertinęs Kelio būklę, eismo sąlygas juo, saugios aplinkos suformavimo būtinybę, atlikęs reikiamus skaičiavimus (kitu atveju tektų konstatuoti, kad Detalusis planas iš esmės visas yra nepagrįstas, nes kokiu pagrindu tuomet jame daromos išvados), nustatė, kad Kelio keliamoji galia yra tokia, kad juo gali pravažiuoti tik 1,7 t keliamosios galios arba 3,5 t didžiausios leidžiamosios masės neviršijantis bet koks transportas. Atsakovas sutiko su UAB „Dujų sfera“ išvadomis, ir Kelio keliamoji galia šiuo metu yra įrodyta (3,5 t didžiausia leidžiamoji masė gali pravažiuoti Keliu) - galutinė išvada dėl to įtvirtinta galiojančiame ir privalomame vykdyti teisės akte (Detaliajame plane). Kelias šiuo metu yra smarkiai sugadintas, aiškiai matosi asfaltuotos Kelio dangos gilūs sutrūkinėjimai, plyšiai, deformacijos, atsivėrę duobės (nuo kelių iki keliolikos centimetrų gylio, nuo kelių dešimčių centimetrų iki vieno metro ir daugiau ilgio/pločio), Kelio būklė yra itin prasta, tai konstatavo ir antstolis. Taigi egzistuoja visos sąlygos prie Kelio įrengti papildomą kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“ su jame nurodytu 3,5 t masės apribojimu, nes Detaliuoju planu yra nustatyta Kelio keliamoji galia bei įtvirtinta galutinė išvada (taisyklė) dėl eismo organizavimo keliu, numatant 3,5 t didžiausios leidžiamosios transporto masės apribojimą be jokių išimčių. Aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir akto pagrįstumą. Atsakovas, vadovaudamasis LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p., 32 p., LR teritorijų planavimo 17 str. 3 d., 19 str., Kelių įstatymo 4 str. 3 d., 5 str. 4 d., 13 str. 1 d., Saugaus eismo keliais įstatymo 2 str. 7 p., 10 str. 8 d., Kelių eismo taisyklių reikalavimais bei Ženklinimo taisyklių 113 p., privalo pagal savo paties priimtu teisės aktu įtvirtintą eismo organizavimo taisyklę (3,5 t didžiausios leidžiamosios masės apribojimas) parinkti ir pastatyti kelio ženklą prie Kelio. Šiuo metu prie Kelio stovintis kelio ženklas Nr. 312 „Nurodyto transporto eismas draudžiamas“ turi būti patikslintas papildomu kelio ženklu Nr. 314 „Ribota masė“, kuriame nurodytas 3,5 t masės apribojimas. Toks patikslinimas reiškia: viršuje esantis kelio ženklas Nr. 312 nenumato apribojimų, kaip antai, aptarnaujančiajam transportui, todėl jo eismas galimas, tačiau tokio transporto didžiausia leidžiamoji masė, atsižvelgiant į apačioje esantį patikslinantį ženklą Nr. 314, negali būti didesnė kaip 3,5 t. Atsakovo kompetenciją ir pareigą dėl Detaliojo plano sprendinio įgyvendinimo ir kelio ženklo įrengimo organizavimo, be kita ko, patvirtina toliau pateikiamos įstatymų nuostatos. Savivaldybės pareiga pagal LR vietos savivaldos įstatymą yra savivaldybės detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, taip pat vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p., 32 p.). Technines eismo reguliavimo priemones suderinusios su policija įrengia kelius prižiūrinčios įmonės (Kelių įstatymo 13 str. 1 d.). Remiantis LR teritorijų planavimo įstatymu, detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas, taip pat detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (LR teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 3 d., 19 str.). Be to, tai, kad būtent atsakovo kompetencijai (jo funkcijoms) yra priskirtas kelio ženklinimo klausimų sprendimas patvirtina ir tai, kad atsakovo direktoriaus įsakymu yra sudaryta Panevėžio miesto eismo saugumo komisija, kurios funkcija, be kita ko, yra spręsti eismo organizavimo klausimus, rūpintis miesto gatvių ir kelių priežiūra, transporto infrastruktūros vystymu. Galiausiai KAAT sprendimas, kuriuo remiantis buvo priimtas T. J. įsakymas ir kuris yra dabar galiojančiame Detaliajame plane atlikto koregavimo pagrindas (LR teritorijų planavimo įstatymo 28 str. 5 d.), aiškiai ir neginčijamai patvirtina aptariamą atsakovo pareigą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pats yra pilnai atlikęs administracine procedūrą, pats yra priėmęs privaloma teisės aktą (Detalųjį planą), kuriame įtvirtino sprendinį – taisyklę dėl eismo organizavimo Keliu, ir, paprašytas tą sprendinį realiai įgyvendinti, tos savo pareigos, nevykdo, susidarė išimtinė situacija, kai teismas turėtų įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – įgyvendinti Detaliojo plano sprendinį, o būtent – įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą prie Kelio stovintį kelio ženklą Nr. 312 „Nurodyto transporto eismas draudžiamas“ patikslinti papildomu kelio ženklu Nr. 314 „Ribota masė“, kuriame nurodytas 3,5 t masės apribojimas.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose ir jo atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 2013-03-28 Panevėžio miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 1-103 „Dėl teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvių) detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių nustatymo“ nusprendė patvirtinti pridedamą teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvių) detalųjį planą (toliau – Detalusis planas) ir nustatė pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypų naudojimo būdus ir pobūdžius. Pagal pareiškėjos sutuoktinio V. M. skundą 2016-05-11 Kauno apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2330-423/2016, kuriuo įpareigojo Savivaldybės administraciją ištaisyti Detaliojo plano aiškinamojo rašto 1 priedo teritorijos pagrindinių rodiklių bei tvarkymo reglamentų lentelės sklypo Nr. 17 bei 2 priedo servitutų lentelės duomenyse apibūdintame servitutinio (S52) kelio (t. y. ribotų teritorijų - kiemų kelio iš (duomenys neskelbtini) ir kt.) (toliau - Kelias) naudojimo sprendinyje („suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių keliamoji galia neviršija 1,7 tonos“) padarytą klaidą, vietoje žodžių: „suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių keliamoji galia neviršija 1,7 tonos“ įrašant žodžius: „Suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t“, bei išspręsti kelio ženklo, ribojančio transporto priemonių, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra didesnė kaip 3,5 t eismą įrengimo prie Detaliojo plano aiškinamojo rašto 1 priedo teritorijos pagrindinių rodiklių bei tvarkymo reglamentų lentelės sklypo Nr. 17 bei 2 priedo servitutų lentelės duomenyse apibūdinto servitutinio (S52) kelio klausimą. Vykdant šį teismo įpareigojimą, Savivaldybės administracijos direktorius 2016-06-20 įsakymu Nr. A-712 koregavo Detalaus plano 1 priedo teritorijos pagrindinių rodiklių bei tvarkymo reglamentų lentelėje sklypo Nr. 17 ir 2 priedo servitutų lentelės duomenis keičiant vietoje žodžių „suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių keliamoji galia neviršija 1,7 tonos“ įrašant žodžius „Suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t“. Be to, Savivaldybės administracija, vykdydama teismo sprendimą dėl kelio ženklo įrengimo išsprendimo klausimo, priėmė 2016-08-19 sprendimą Nr. 19-1914 (4.5.), kuriuo nusprendė, kad šiuo metu galiojanti eismo tvarka atitinka Detalaus plano sprendinius ir galiojančių kelio ženklų įrengimo taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo įrengti papildomus ar pakeisti esamus kelio ženklus. Pareiškėjos sutuoktinis V. M. skunde administracinėje byloje Nr. 1-2330-423/2016 kėlė visiškai analogišką reikalavimą kaip ir šioje byloje, t. y. teismo prašė prie servitutinio (S52) kelio stovintį kelio ženklą Nr. 312 „Nurodyto transporto eismas draudžiamas“ patikslinti pridedamu papildomu kelio ženklu Nr. 314 „Ribota masė“, kuriame nurodytas 3,5 t masės apribojimas. 2017-04-20 Kauno apygardos administracinis teismas nutartimi atsisakė išduoti V. M. vykdomąjį raštą dėl 2016-05-11 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2330-423/2016 pavesto įpareigojimo įvykdymo, nes konstatavo, kad Savivaldybės administracija įvykdė teismo sprendimą priimdama 2016-08-19 sprendimą Nr. 19- 1914 (4.5.) ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-06-20 įsakymu Nr. A-712 koreguodama Detalųjį planą. Be to, atsakovas, vykdydamas 2017-11-21 Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir priėmė sprendimą, kuriame nurodė teisės aktus, kuriais vadovaujantis jį priėmė, bei nurodė aplinkybes, į kurias atsižvelgė priimdamas. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tačiau jie įgyvendinami vadovaujantis teisės aktais. Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimas ar sprendiniai, susiję su eismo saugumu, yra sprendžiami ne detaliais planais ar kitais teritorijų planavimo dokumentais. Detaliojo plano sprendiniai dėl leidžiamosios transporto priemonių masės ribojimo yra principinio pobūdžio ir jie gali būti įgyvendinami vadovaujantis specialiaisiais teisės aktais, reglamentuojančiais techninių eismo priemonių įrengimą. Ginčas byloje kilęs dėl techninės eismo reguliavimo priemonės įrengimo, kurios įrengimas yra reglamentuojamas specialiais teisės aktais - Kelių įstatymu, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, Kelių eismo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau - Kelių eismo taisyklės), Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 (toliau - Kelio ženklų įrengimo taisyklės). Šią nuostatą buvo konstatavęs ir Kauno apygardos administracinis teismas 2016-05-11 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-2330-423/2016. Pareiškėja neteisingai interpretuoja Detalaus plano sprendinį, numatantį, kad Kelias suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t, teigdama, kad šis sprendinys nenumato jokios išimties aptarnaujančiam transportui. Šis pareiškėjos teiginys yra nepagrįstas, nes tokia sąlyga, draudžianti eismą aptarnaujančiam transportui, Detaliojo plano sprendiniuose nenurodyta, nes ji prieštarautų teisės aktų reikalavimams. Detalaus plano aiškinamajame rašte yra nurodyti normatyviniai dokumentai, kuriais buvo vadovautasi parengiant Detalųjį planą, tačiau tarp jų nėra specialių teisės aktų, kurie reglamentuoja techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimą. 2012-09-17 Panevėžio miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole Nr. 12D-34 yra Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro atstovo 2012-09-17 įrašas, kad Detaliajam planui pritarta su pastaba, kuri yra nurodyta Detaliajame plane - „Projekto techninius sprendinius derinti papildomai“. Kelių policijos biuro planavimo sąlygose, išduotose rengiant Detalųjį planą (2009-05-20 raštas Nr. 50-9-S-2227 ir 2010-09-15 raštas Nr. 50-9-S-3794) yra nurodyta, kad Detaliojo plano sprendinius, susijusius su eismo saugumu ar techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimu, reikalinga derinti atskirai, kas patvirtina, kad Detaliojo plano sprendinys dėl eismo ribojimo Keliu yra tik bendro pobūdžio, principinis, o jo įgyvendinimui reikalingų techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimas yra derinamas atskirai, vadovaujantis specialiais teisės aktais. Pareiškėja, nurodydama įrengti konkretų kelio ženklą, nepagrįstai riboja viešojo administravimo subjektų teisę ir kompetenciją priimti sprendimus, vadovaujantis jų priėmimą reglamentuojančiais teisės aktais. Savivaldybės administracija priėmė Sprendimą dėl pareiškėjos V. M. prašymo įrengti kelio ženklą Nr. 314, vadovaudamasi 2016-05-11 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, bei atsižvelgdama į priimtą 2016-08-19 Savivaldybės administracijos sprendimą Nr. 19-1914 (4.5.) V. M.. Šiuo metu Kelyje yra įrengtas kelio ženklas Nr. 312 „Nurodyto transporto priemonių eismas draudžiamas“, kuris draudžia ne tik krovininio transporto su didžiausiąja leistina mase didesne kaip 3,5 t eismą, bet ir kitų ženkle nurodytų transporto priemonių eismą, išskyrus aptarnaujantįjį transportą. Kelio ženklas Nr. 312 riboja transporto priemonių eismą įvažiavimu į (duomenys neskelbtini). Juo gali naudotis tik turinčios teisę transporto priemonės, kurioms negalioja ženklas Nr. 312. Be to, yra įrengti esami kelio ženklai Nr. 304 „Krovininių transporto priemonių eismas draudžiamas“, kurie draudžia krovininio transporto su didžiausiąja leidžiama mase didesne kaip 3,5 t eismą į miesto centrinę dalį. Atsakovas sprendimu nusprendė, kad Detalaus plano sprendiniai šiuo metu yra įgyvendinti, kadangi įrengtas kelio ženklas Nr. 312 yra pakankamas būdas eismo srautui reguliuoti minėtu įvažiavimu ir papildomi kelio ženklai nėra būtini. Kelių eismo taisyklėse numatyti eismą draudžiantys ženklai neriboja aptarnaujančio transporto eismo, kadangi jam yra daroma išimtis dėl objektyvių pagrįstų priežasčių. Detaliojo plano viešo svarstymo metu nebuvo nuspręsta, kad Kelyje bus ribojamas aptarnaujančiojo transporto važiavimas. Remiantis Kelių eismo taisyklių 3.1 papunkčiu, aptarnaujantysis transportas – transporto priemonės, priklausančios draudžiamaisiais kelio ženklais pažymėtoje zonoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, toje zonoje gyvenantiems ar dirbantiems asmenims ar atvežančios į tą zoną krovinius arba atvykstančios jų paimti, įskaitant lengvuosius automobilius taksi, atvežančius į tą zoną keleivius arba atvykstančius jų paimti. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 4 punkte dalis nurodytų draudžiamųjų kelio ženklų negalioja aptarnaujančiam transportui (kelio ženklai Nr. 303, 304, 305, 306, 312, 313, 337), nes jis atlieka išskirtinę funkciją, aptarnaudamas teritorijoje gyvenančius asmenis, tai apima ir taksi paslaugas, šiukšlių išvežimą, remonto darbus ir t.t., todėl teisės aktų leidėjas šiai transporto priemonių kategorijai suteikė ypatingą statusą, kuriai pareiškėja nepagrįstu reikalavimu siekia apriboti važiavimą Keliu. Pareiškėjos reikalavimas įrengti papildomai kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“, kuriame nurodytas 3,5 t masės apribojimas, neatitinka Kelio ženklų įrengimo taisyklių, kurių 113 punkte pasakyta, kad ženklas Nr. 314 „Ribota masė“ turi būti įrengiamas transporto priemonių, iš jų ir transporto priemonių sąstatų, kurių masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už nurodytąją ženkle, eismui uždrausti per ribotos keliamosios galios kelių statinius (tiltus, viadukus ir pan.). Ženkle turi būti nurodyta tokia leidžiamoji transporto priemonių masė, kuri atitiktų tikslią statinio keliamąją galią, nustatytą specialiais skaičiavimais, tyrimais ir bandymais. Ženklas Nr. 314 įrengiamas ir su papildomomis lentelėmis bei ženkluose Nr. 601-603, 609, 628 naudojamas taip pat kaip ir ženklas Nr. 302. Pareiškėjos reikalavimas įrengti kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“, kuriame nurodytas būtent 3,5 t masės apribojimas nepagrįstas įrodymais. Kelio ženklų įrengimo taisyklių 113 punkte reglamentuota, kad ženkle turi būti nurodyta tokia leidžiamoji transporto priemonių masė, kuri atitiktų tikslią statinio keliamąją galią, nustatytą specialiais skaičiavimais, tyrimais ir bandymais. Atsakovas neatliko jokių statinio keliamosios galios skaičiavimų ir jie nėra nustatyti, todėl visiškai nepagrįstas reikalavimas riboti būtent 3,5 t masę. Atlikus statinio keliamosios galios skaičiavimus, gali būti nustatyta visiškai kitokia statinio keliamoji galia, nei reikalauja pareiškėja nurodyti kelio ženkle Nr. 314. Kelio ženklų įrengimo taisyklių reikalavimas yra tas, kad kelio ženkle turi būti nurodyta tiksli kelio statinio keliamoji galia. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Detaliuoju planu kelio keliamoji galia yra įrodyta. Remiantis Kelio ženklų įrengimo taisyklių 113 punktu, kelio keliamąją galią reikia ne įrodyti, o tiksliai nustatyti specialiais skaičiavimais, tyrimais ir bandymais, kurie nebuvo atliekami rengiant Detalųjį planą, nes, kaip minėta, kelio ženklų įrengimas nėra teritorijų planavimo objektas. Savivaldybės administracija nėra nustačiusi tikslios statinio (kelio) keliamosios galios, nemano, kad skaičiavimai yra būtini, nes nėra pagrindo manyti, kad kelias gali būti sugadintas. Ženklas Nr. 314 naudojamas tik tada, kai yra tikimybė, kad gali būti sugadintas kelias. Detalaus plano sprendinys dėl eismo ribojimo Keliu buvo padarytas atsižvelgiant tik į gyventojų pastabas, todėl visiškai nepagristas pareiškėjos reikalavimas riboti būtent 3,5 t masę. Šiuo metu Kelyje atsiradusios duobės netrukdo transporto priemonėms juo važiuoti, nes jis yra pravažiuojamas, o duobės kelyje atsirado dėl bendro kelio dėvėjimo, kuris yra periodiškai remontuojamas, kaip ir visos miesto gatvės, tačiau jose dėl to nėra įrenginėjami kelio ženklai Nr. 314. Kelio ženklų įrengimo taisyklių 113 punkte pateikiamas reglamentavimas numato, kad ženklo Nr. 314 tiesioginė paskirtis yra apsaugoti tiltus, viadukus ir pan., tai yra tokius kelio statinius, kurie turi laikančias konstrukcijas ir dėl neapskaičiuotos apkrovos, gali būti sugadinti - deformuotis, nugriūti ir pan., todėl Kelio ženklų įrengimo taisyklių 113 punkte Kelias, kaip statinys, yra nepaminėtas. Pareiškėja skunde nenurodė jokio objektyvaus pagrindo, kodėl turi būti papildomai įrengtas būtent kelio ženklas Nr. 314, o tokio būtinumo pagrindimas Detaliojo plano sprendinių įgyvendinimu yra nepagrįstas, nes Kelyje yra jau įrengtas kelio ženklas Nr. 312, kuris reguliuoja eismą ir draudžia krovininiam transportui, kurio leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t, eismą, o pareiškėjos skundo reikalavimas uždrausti aptarnaujančio transporto eismą Keliu yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja Saugaus eismo keliuose įstatymo, Kelių eismo taisyklių ir Kelio ženklų įrengimo taisyklių nuostatomis. Draudžiamieji ženklai gali būti naudojami tik tada, kai jie yra būtini saugiam eismui organizuoti arba aplinkai apsaugoti. Pagal Kelio ženklų įrengimo taisyklių 100 punktą, neturi būti naudojami ženklai, kurie nepagrįstai draustų ar ribotų eismą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio specialiosios mokyklos – daugiafunkcio centro atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Teismui pateiktame atsiliepime pareiškėjos skundo nepalaikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimo nepateikė, jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrija atsiliepimo nepateikė, jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 22 d. rašto Nr. 19-232(4.5.) „Dėl 2017-11-21 Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo įvykdymo“ (toliau – ir skundžiamas, ginčijamas sprendimas), kuriuo pateiktas atsakovo atsakymas į pareiškėjos 2017 m. vasario 24 d. prašymą bei pareiškėjos prašymo įpareigoti atsakovą Panevėžio miesto savivaldybės administraciją įgyvendinti koreguotą teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste detaliojo plano sprendinį, o būtent, prie nurodyto kelio įrengti papildomą kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“, kuriame būtų nurodytas 3,5 t masės apribojimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-363-279/2017, panaikindamas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. kovo 3 d. raštą Nr. 19-627 „Dėl prašymo“, įpareigojo Administraciją teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. vasario 24 d. prašymą. Pareiškėja pateiktu 2017 m. vasario 24 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydama įgyvendinti koreguotą Detaliojo plano sprendinį, o būtent, įgyvendinti teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvių) detaliojo plano (patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 1-103) aiškinamojo rašto 1 priedo teritorijos pagrindinių rodiklių bei tvarkymo reglamentų lentelės sklypo Nr. 17 bei 2 priedo servitutų lentelės duomenyse apibūdintą servitutinio (S52) kelio (t. y. ribotų teritorijų – kiemų kelio iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.) naudojimo sprendinį („suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t“), prie šio servitutinio (S52) kelio stovintį kelio ženklą Nr. 312 „Nurodyto transporto eismas draudžiamas“ patikslinant pridedamu papildomu kelio ženklu Nr. 314 „Ribota masė“, kuriame nurodytas 3,5 t masės apribojimas. Atsakovas, vykdydamas Panevėžio apygardos administracinis teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjos 2017 m. vasario 24 d. prašymą ir priėmė skundžiamą 2018 m. sausio 22 d. raštą Nr. 19-232(4.5.), kuriame, be kita ko, nurodė, jog Detalaus plano sprendiniai, susiję su įvažiavimu į (duomenys neskelbtini), yra įgyvendinti, nes šiuo metu galiojanti eismo tvarka atitinka Detalaus plano sprendinius ir galiojančių kelio ženklų įrengimo taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo įrengti papildomo kelio ženklo Nr. 314 „Ribota masė“, kuriame nurodytas 3,5 t masės apribojimas.

Pareiškėja skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesirėmė galiojančiais teisės aktais, nesiaiškino faktinių duomenų, sprendimą priėmė neatlikęs tyrimo, neišsprendęs klausimo iš esmės, sprendimo nepagrindė objektyviais duomenimis, sprendimas neatitinka bendrųjų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir akto pagrįstumą. Nurodė, jog egzistuoja visos sąlygos prie Kelio įrengti papildomą kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“ su jame nurodytu 3,5 t masės apribojimu, nes Kelio, kaip statinio, keliamoji galia yra nustatyta koreguotu Detaliuoju planu, t. y. įtvirtinta galiojančiu teisės aktu, bei įtvirtinta galutinė išvada (taisyklė) dėl eismo organizavimo keliu, numatant 3,5 t didžiausios leidžiamosios transporto masės apribojimą be jokių išimčių (t. y. leidimo važiuoti aptarnaujančiam transportui).

Savo nesutikimą su pareiškėjos argumentais atsakovas atsiliepimuose ir jo atstovės teismo posėdžio metu aiškino tuo, jog pareiškėjos prašymas įrengti kelio ženklą Nr. 314 “Ribota masė” yra nepagrįstas, kadangi nėra aplinkybių visumos, kada šį ženklą būtų galima įrengti, be to, Detaliuoju planu nėra nustatyta kelio keliamoji galia. Atsakovas, vykdydamas Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimą, išnagrinėjo pareiškėjos prašymą ir priėmė sprendimą, kuriame nurodė teisės aktus, kuriais vadovaujantis jį priėmė, bei nurodė aplinkybes, į kurias atsižvelgė jį priimdamas.

Atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (taip pat ir priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) nuostatomis, sudarančiomis prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis). VAĮ 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad Viešojo administravimo įstatymas numato šias kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 3 dalis), o asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-450/2014 ir kt.).

Pareiškėja 2017 m. vasario 24 d. prašyme nurodytų nuostatų nesiejo su jos subjektinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, neprašė jų apginti, tačiau jame, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu, kurių pagrindu Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. birželio 20 d. priėmė įsakymą Nr. A-712 ir pakoregavo Detaliojo plano sprendinį dėl kelio naudojimo ir vietoje žodžių „suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių keliamoji galia neviršija 1,7 tonos“ įrašė „suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t“, taip pat Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkto, 32 punkto, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, 5 straipsnio 4 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 7 punkto, 10 straipsnio 8 dalies, Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, bei Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83, 113 punkto nuostatomis, teigė, jog atsakovas privalo įgyvendinti Detaliojo plano sprendinį, o būtent įrengti prie kelio (t. y. ribotų teritorijų – kiemų kelio iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir kt.) papildomą kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“ su jame nurodytu 3,5 t masės apribojimu.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, išanalizavusi pareiškėjos pateikto 2017 m. vasario 24 d. prašymo turinį, vertina tai, kad jame pareiškėja iš esmės išdėstė savo nuostatas kelio ženklų įrengimo klausimais, kurių pagrindu prašė atsakovo vykdyti savo pareigą, t. y. įrengti papildomą kelio ženklą pagal koreguotą Detalųjį planą, todėl, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, atskleidžiančias prašymo ir skundo sąvokas, darytina išvada, jog pareiškėjos 2017 m. vasario 24 d. prašymas pagal VAĮ 2 straipsnį priskirtinas prašymų kategorijai.

Asmenų prašymai nagrinėjami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės). Nagrinėjant prašymus ir skundus, Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja specialieji įstatymai, tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai, ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar jų pagrindu priimti teisės aktai (Taisyklių 1 p.). Pagal Taisyklių 25 punktą, prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.2 punktas), į prašymą priimti administracinį sprendimą atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.3 punktas), į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.4 punktas). Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo priimti administracinį sprendimą priežastys, asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos, kuriai gali būti paduotas skundas, pavadinimą ir adresą, taip pat terminą, per kurį gali būti pateiktas skundas (Taisyklių 38 punktas).

Taigi, nagrinėjamu atveju teismui kyla pareiga įvertinti, ar atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) pareiškėjos prašymą išnagrinėjo laikantis Taisyklėse įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių, prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose tvarką, bei ar nagrinėjamoje byloje pareiškėjos skundžiamas atsakovo priimtas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas nustato, kad savivaldybių funkcijoms priskiriama savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 1-6 punktais, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius: vadovaudamasis Valstybine eismo saugumo programa, tvirtina savivaldybės eismo saugumo programą; iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus; sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose; rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims; įgyvendina švietėjišką mokomąją veiklą eismo saugumo srityje; atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimu savivaldybės teritorijoje.

Iš atsakovo 2018 m. sausio 22 d. rašto Nr. 19-232(4.5.) turinio matyti, kad Administracija, priimdama skundžiamą sprendimą, tinkamai vadovavosi minėtomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatomis. Administracija ginčijamu sprendimu suteikė pareiškėjai informaciją apie tai, kaip organizuojamas eismas ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini), kodėl bei kuo remiantis jis taip organizuojamas. Administracija taip pat paaiškino, kad Detalaus plano sprendiniai yra įgyvendinti, nes galiojanti eismo tvarka atitinka Detalaus plano sprendinius, todėl nėra pagrindo įrengti papildomo, pareiškėjos prašomo įrengti, kelio ženklo Nr. 314 „Ribota masė“, kuriame nurodytas 3,5 t masės apribojimas – tai atitinka Taisyklių 38 punktą. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo išvadai, kad, priimdama 2018 m. sausio 22 d. sprendimą, Administracija nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ar Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų principų ar kurį iš jų pažeidė, kadangi skundžiamame sprendime atsakovas paaiškino tiek koreguoto Detaliojo plano sprendinius, taikytinų teisės aktų nuostatas, tiek priežastis, lėmusias neigiamo atsakymo priėmimą.

Sutiktina su atsakovo argumentais nagrinėjamu atveju, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių (toliau – ir Ženklų įrengimo taisyklės) 100 punktu, draudžiamieji ženklai naudojami eismui uždrausti ir apriboti arba tiems draudimams (apribojimams) panaikinti; draudžiamieji ženklai gali būti naudojami tik tada, kai jie yra būtini saugiam eismui organizuoti arba aplinkai apsaugoti; neturi būti naudojami ženklai, kurie nepagrįstai draustų ar apribotų eismą. Ženklų įrengimo taisyklių 113 punktas nustato, kad ženklas Nr. 314 „Ribota masė“ įrengiamas transporto priemonių, iš jų ir transporto priemonių sąstatų, kurių masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už nurodytąją ženkle, eismui uždrausti per ribotos keliamosios galios kelių statinius (tiltus, viadukus ir pan.); ženkle turi būti nurodyta tokia leidžiamoji transporto priemonių masė, kuri atitiktų tikslią statinio keliamąją galią, nustatytą specialiais apskaičiavimais, tyrimais ir bandymais.

Pareiškėja tvirtina, kad atsakovas netyrė faktinės situacijos, nesiuntė savo atstovo į ginčo teritoriją įvertinti kelio būklės, sprendimą priėmė neapžiūrėjęs kelio, todėl pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka. Pastebėtina, jog, iš pareiškėjos pateikto atsakovui 2017 m. vasario 24 d. prašymo matyti, jog pareiškėja neprašė, taip pat neteikė atsakovui įrodymų, pagrindžiančių būtinumą vertinti aptariamo kelio būklę atliekant specialius apskaičiavimus, tyrimus ar bandymus, kurie patvirtintų, pareiškėjos teigimu, šio kelio ribotą keliamąją galią, tikimybę jam būti sunkiai sugadintam ar grėsmę eismo saugumui. Teismo posėdžio metu liudytoja Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyr. specialistė L. B. paaiškino, jog įvažą jie apžiūrėjo bei įvertino 2018 m. vasario mėn., tokios duobės bei įtrūkimai atsiranda nuo natūralaus nusidėvėjimo, t. y. pačios įvažos ilgaamžiškumo, atmosferos poveikio bei eismo intensyvumo, bet ne dėl sunkiasvorio transporto. Be to, ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog Detalaus plano sprendinys dėl eismo ribojimo Keliu buvo padarytas tik atsižvelgus į gyventojų pastabas, bet ne atlikus kokius nors specialius skaičiavimus ar kitus būtinus įvertinimus dėl Kelio keliamosios galios nustatymo, kuri šiuo metu taip pat nėra nustatyta.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja pateiktu 2017 m. vasario 24 d. prašymu atsakovo prašė įrengti papildomą kelio ženklą ginčo kelyje, nes taip būtų įgyvendintas koreguotas nurodytų teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste detaliojo plano sprendinys. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2330-423/2016 pagal pareiškėjos sutuoktinio V. M. skundą atsakovei Savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Šioje administracinėje byloje pareiškėjos sutuoktinis, be kita ko, prašė įpareigoti Savivaldybės administraciją įgyvendinti koreguoto teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvių) Detaliojo plano aiškinamojo rašto 1 priedo teritorijos pagrindinių rodiklių bei tvarkymo reglamentų lentelės sklypo Nr. 17 bei 2 priedo servitutų lentelės duomenyse apibūdintą servitutinio (S52) kelio (t. y. ribotų teritorijų – kiemų kelio iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.) naudojimo sprendinį („suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t“), per teismo nustatytą terminą prie šio servitutinio (S52) kelio stovintį kelio ženklą Nr. 312 „Nurodyto transporto eismas draudžiamas“ patikslinant pridedamu papildomu kelio ženklu Nr. 314 „Ribota masė“, kuriame nurodytas 3,5 t masės apribojimas. Kauno apygardos administracinio teismas 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu, be kita ko, įpareigojo Savivaldybės administraciją tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išspręsti kelio ženklo, ribojančio transporto priemonių, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra didesnė kaip 3,5 t, eismą įrengimo prie Detaliojo plano aiškinamojo rašto 1 priedo teritorijos pagrindinių rodiklių bei tvarkymo reglamentų lentelės sklypo Nr. 17 bei 2 priedo servitutų lentelės duomenyse apibūdinto servitutinio (S52) kelio klausimą. Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu informavo pareiškėjos sutuoktinį V. M. apie Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą, jo įvykdymo priemones bei tai, kad galiojanti eismo tvarka atitinka Detalaus plano sprendinius ir galiojančių kelio ženklų įrengimo taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo įrengti papildomus ar pakeisti esamus kelio ženklus. Atsakovas išdėstytas aplinkybes nurodė ir skundžiamame sprendime, paaiškindamas pareiškėjai, jog galiojanti eismo tvarka atitinka Detalaus plano sprendinius ir galiojančių kelio ženklų įrengimo taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo įrengti papildomo kelio ženklo Nr. 314 „Ribota masė“, kuriame nurodytas 3,5 t masės apribojimas. Papildomai atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi, netenkindamas V. M. atstovo prašymo išduoti vykdomąjį raštą dėl 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo įvykdymo, konstatavo, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija nusprendė, kad šiuo metu galiojanti eismo tvarka atitinka Detalaus plano sprendinius bei galiojančių kelio ženklų įrengimo taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo įrengti papildomus ar pakeisti esamus kelio ženklus ginčo kelyje; atsakovas iš esmės įvykdė teismo sprendime nustatytą įpareigojimą atlikti veiksmus, t. y. išspręsti kelio ženklo įrengimo klausimą, bei priėmė dėl to atitinkamą sprendimą – neįrengti papildomo kelio ženklo.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjai atsisakymo įrengti papildomą kelio ženklą aplinkybės buvo aiškiai žinomos, jos buvo nurodytos ir pareiškėjos skunde. Iš ginčijamo sprendimo (atsakymo į pareiškėjos prašymą) motyvacijos pareiškėja galėjo suvokti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, kadangi pareiškėjai buvo atsakyta į jos pateiktą prašymą, skundžiamame sprendime suformuluotas konkretus atsakymas bei aptarti kiti, su prašymu susiję, klausimai, pareiškėjos minimi 2017 m. vasario 24 d. prašyme. Aplinkybė, kad pareiškėjos netenkina atsakovo motyvai bei paties atsakymo turinys, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, yra neteisėtas ar nepagrįstas bei turėtų būti panaikintas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi reglamentuojama, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Išnagrinėjusi ir įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, sprendimas priimtas pagal atsakovo kompetenciją, sprendimo turinys iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl pripažintina, kad 2018 m. sausio 22 d. raštas Nr. 19-232(4.5.) yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat nenustatyta, kad dabar galiojanti eismo organizavimo tvarka ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini), pažeidžia pareiškėjos kokias nors įstatymų numatytas teises (interesus), todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo ir įpareigoti atsakovą įrengti papildomą kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“, kuriame būtų nurodytas 3,5 t masės apribojimas. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, konstatuotina, kad šis sprendimas priimtas pareiškėjos nenaudai, todėl pareiškėja neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Arvydas MartinavičiusJarūnė SedalienėVirginijus Stankevičius