Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir DalytėsZlatkuvienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėja skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, ir Savivaldybės administracija) 2017 m. kovo 3 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ (toliau – ir Raštas), įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. vasario 24 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) bei priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas advokatas T. Markuckas palaikė skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu, prašė jį tenkinti. Atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad sutuoktiniai administraciniame procese savo teises įgyvendina savarankiškai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 3 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2017 m. vasario 24 d. prašymą, kaip pateiktą pakartotinai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga ir proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys (Detaliuoju planu suplanuotos teritorijos gretimybė, besiribojanti su Detaliuoju planu suplanuotu (duomenys neskelbtini) sklypu), yra šiuo adresu esančio žemės sklypo bei statinių (įskaitant gyvenamąjį namą), taip pat ir patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys (patenka į Detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, t. y. (duomenys neskelbtini) sklypą, kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini) sklypu), bendraturtė kartu su sutuoktiniu V. M. 2017 m. vasario 24 d. Prašymu pareiškėja kreipėsi į atsakovę ir prašė įgyvendinti teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija prie Vilniaus, Algirdo, J. Basanavičiaus gatvių) Detaliojo plano aiškinamojo rašto 1 priedo teritorijos pagrindinių rodiklių bei tvarkymo reglamentų lentelės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2 priedo servitutų lentelės duomenyse apibūdintą servitutinio (S52) kelio (t. y. ribotų teritorijų – kiemų kelio iš Algirdo g. į (duomenys neskelbtini) ir kt.) naudojimo sprendinį („suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t“), prie šio servitutinio (S52) kelio stovintį kelio ženklą Nr. 312 „Nurodyto transporto eismas draudžiamas“ patikslinant pridedamu papildomu kelio ženklu Nr. 314 „Ribota masė“, kuriame nurodytas 3,5 t masės ribojimas. Savo prašymą pareiškėja grindė įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 19 d. sprendimu bei Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu, kurių pagrindu Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. birželio 20 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pakoregavo Detaliojo plano sprendinį dėl kelio naudojimo ir vietoje žodžių „suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių keliamoji galia neviršija 1,7 tonos“ įrašė „suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t“. Savivaldybės administracijai pateiktame Prašyme pareiškėja taip pat nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis V. M. 2016 m. rugpjūčio 20 d. gautu Savivaldybės administracijos 2016 m. rugpjūčio 19 d. Sprendimu buvo informuotas apie tai, jog galiojanti eismo tvarka atitinka Detalaus plano sprendinius ir galiojančių kelio ženklų įrengimo taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo įrengti papildomus ir pakeisti esamus kelio ženklus. Tačiau, pareiškėjos įsitikinimu, egzistuoja visos sąlygos prie kelio įrengti papildomą kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“ su jame nurodytu 3,5 t masės apribojimu. Skundžiamu Raštu atsakovė informavo pareiškėją apie tai, kad Savivaldybės administracija, vykdydama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą dėl kelio ženklo įrengimo išsprendimo, priėmė Sprendimą ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėjos sutuoktinį V. M., jog šiuo metu galiojanti eismo tvarka atitinka Detalaus plano sprendinius ir galiojančių kelio ženklų įrengimo taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo įrengti papildomus ar pakeisti esamus kelio ženklus. Remdamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 12 punktu, atsakovė nusprendė nenagrinėti pareiškėjos Prašymo, kaip pateikto pakartotinai, kadangi pareiškėjos Prašyme nurodytu klausimu Savivaldybės administracija yra priėmusi 2016 m. rugpjūčio 19 d. Sprendimą, o pareiškėja pateiktame Prašyme nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių Prašymo pakartotinio nagrinėjimo pagrindą bei nepateikė argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakovės Sprendimo pagrįstumu.

Nagrinėjant bylą, taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2330-423/2016 pagal pareiškėjos sutuoktinio V. M. skundą atsakovei Savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Šioje administracinėje byloje pareiškėjos sutuoktinis prašė įpareigoti Savivaldybės administraciją ištaisyti teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija prie Vilniaus, Algirdo, J. Basanavičiaus gatvių) Detaliojo plano aiškinamojo rašto 1 priedo teritorijos pagrindinių rodiklių bei tvarkymo reglamentų lentelės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2 priedo servitutų lentelės duomenyse apibūdintame servitutinio (S52) kelio (t. y. ribotų teritorijų – kiemų kelio iš Algirdo g. į (duomenys neskelbtini) ir kt.) naudojimo sprendinyje („suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių keliamoji galia neviršija 1,7 tonos“) padarytą klaidą (t. y. transporto priemonių apibūdinimas pagal teisės aktuose nenaudojamus faktinius duomenis – keliamąją galią), per teismo nustatytą terminą įvykdant Savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 14 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pakartotinio prašymo“ ir teisės aktų nustatyta tvarka atliekant šio detaliojo plano koregavimą, servitutinio (S52) kelio naudojimo sprendinyje transporto priemones apibūdinant pagal teisės aktuose naudojamus faktinius duomenis – didžiausią leidžiamąją masę („suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t“); įpareigoti Savivaldybės administraciją įgyvendinti koreguoto teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija prie Vilniaus, Algirdo, J. Basanavičiaus gatvių) Detaliojo plano aiškinamojo rašto 1 priedo teritorijos pagrindinių rodiklių bei tvarkymo reglamentų lentelės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2 priedo servitutų lentelės duomenyse apibūdintą servitutinio (S52) kelio (t. y. ribotų teritorijų – kiemų kelio iš Algirdo g. į (duomenys neskelbtini) ir kt.) naudojimo sprendinį („suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t“), per teismo nustatytą terminą prie šio servitutinio (S52) kelio stovintį kelio ženklą Nr. 312 „Nurodyto transporto eismas draudžiamas“ patikslinant pridedamu papildomu kelio ženklu Nr. 314 „Ribota masė“, kuriame nurodytas 3,5 t masės apribojimas. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu nuspręsta V. M. skundą patenkinti iš dalies ir įpareigoti Savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti Detaliojo plano aiškinamojo rašto 1 priedo teritorijos pagrindinių rodiklių bei tvarkymo reglamentų lentelės sklypo Nr. 17 bei 2 priedo servitutų lentelės duomenyse apibūdintame servitutinio (S52) kelio (t. y. ribotų teritorijų – kiemų kelio iš Algirdo g. į (duomenys neskelbtini) ir kt.) naudojimo sprendinyje („suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių keliamoji galia neviršija 1,7 tonos“) padarytą klaidą, vietoje žodžių: „suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių keliamoji galia neviršija 1,7 tonos“ įrašant žodžius: „suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t“; taip pat įpareigoti Savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išspręsti kelio ženklo, ribojančio transporto priemonių, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra didesnė kaip 3,5 t, eismą įrengimo prie Detaliojo plano aiškinamojo rašto 1 priedo teritorijos pagrindinių rodiklių bei tvarkymo reglamentų lentelės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2 priedo servitutų lentelės duomenyse apibūdinto servitutinio (S52) kelio klausimą. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, šis Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka, todėl yra įsiteisėjęs ir sukelia teisines pasekmes šioje byloje dalyvavusioms ginčo šalims.

Vykdydamas Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą, Savivaldybės administracijos direktorius 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija prie Vilniaus, Algirdo, J. Basanavičiaus gatvių) detaliojo plano koregavimo, pavedimo Architektūros ir urbanistikos skyriui pateikti informaciją“ nusprendė koreguoti teritorijų prie esamų daugiaaukščių namų ir laisvos valstybinės žemės Panevėžio mieste (teritorija prie Vilniaus, Algirdo, J. Basanavičiaus gatvių) Detalųjį planą, kurio 1 priedo teritorijos pagrindinių rodiklių bei tvarkymo reglamentų lentelėje sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis grafoje „Servitutai“ žodžius „suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių keliamoji galia neviršija 1,7 tonos“ pakeitė įrašant žodžius „suteikia teisę pravažiuoti transporto priemonėms, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t“. Analogiško pobūdžio keitimas buvo atliktas ir 2 priedo servitutų lentelės grafoje „Servituto reikšmė“. Apie Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimą ir jo pagrindu priimtą Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos sutuoktinis buvo informuotas atsakovės 2016 m. rugpjūčio 19 d. Sprendimu. Šiuo Sprendimu Savivaldybės administracija taip pat informavo V. M., jog galiojanti eismo tvarka atitinka Detalaus plano sprendinius ir galiojančių kelio ženklų įrengimo taisyklių reikalavimus, todėl nėra pagrindo įrengti papildomus ar pakeisti esamus kelio ženklus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai skundžiamu Raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjos Prašymą, kaip pateiktą pakartotinai, motyvuodama tuo, jog pareiškėjos Prašyme nurodytu klausimu Savivaldybės administracija yra priėmusi ir pareiškėjos sutuoktiniui pateikusi 2016 m. rugpjūčio 19 d. Sprendimą bei tai, jog pareiškėja pateiktame Prašyme nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių Prašymo pakartotinio nagrinėjimo pagrindą bei nepateikė argumentų, leidžiančių abejoti Sprendimo pagrįstumu.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtina administracinės procedūros apibrėžimą, pagal kurį administracinė procedūra – tai pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte, pagal kurį pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės; aktuali akto redakcija galiojanti nuo 2015-09-01) 12 punkte nustatyta, kad prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu; kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo institucijoje praneša asmeniui nenagrinėjimo priežastis.

Aptartų teisės aktų nuostatos sudaro pagrindą išvadai, kad yra numatytos alternatyvios sąlygos, kurioms esant viešojo administravimo subjektas gali atsisakyti nagrinėti skundą (prašymą): 1) jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba 2) tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir tas pats asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2181-492/2016; 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-888/2013, 2016 m. vasario 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016 ir kt.).

Nagrinėjant bylą, nenustatyta, jog pareiškėja tuo pačiu klausimu, t. y. prašydama įgyvendinti koreguotą Detaliojo plano sprendinį, per vienerius metus būtų kreipusis į atsakovę. Šią aplinkybę ginčo šalys patvirtino teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei jų atstovai, teikdami žodinius paaiškinimus teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėja Prašyme suformuluotu klausimu anksčiau nebuvo kreipusis į atsakovę. Taigi, spręsdamas dėl atsakovės atsisakymo nagrinėti pareiškėjos Prašymą Rašte nurodytų motyvų, susijusių su Savivaldybės administracijos priimtu ir pareiškėjos sutuoktiniui pateiktu Sprendimu, taip pat atsakovės argumentų, jog pareiškėja Prašyme nenurodė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti minėtąjį Sprendimą, teismas pažymi, kad lingvistinė teisės normų, kurių pagrindu atsakovė atsisakė nagrinėti pareiškėjos Prašymą, t. y. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir Taisyklių 12 punkto, analizė sudaro pagrindą išvadai, jog viešojo administravimo subjektas gali atsisakyti nagrinėti asmens prašymą, jei yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir tas pats asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą. Minėta, jog pareiškėja tuo pačiu klausimu į atsakovę nebuvo kreipusi anksčiau, tuo tarpu pareiškėjos sutuoktinio atžvilgiu priimtas Sprendimas negalėtų būti prilygintinas kaip priimtas ir pareiškėjos atžvilgiu, kadangi pareiškėjos sutuoktinis į atsakovę kreipėsi veikdamas asmeniniais interesais, o ne atstovaudamas pareiškėjos interesams, todėl pareiškėjos sutuoktinis nėra laikytinas tuo pačiu asmeniu kaip pareiškėja, todėl neturėdamas įgaliojimų veikti jos vardu, negali įgyvendinti pareiškėjos teisių ar pareigų.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos Prašymas taip pat negalėtų būti vertintinas kaip pateiktas pakartotinai ir tuo pagrindu, jog teismas tuo pačiu klausimu jau yra priėmęs sprendimą. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, kreipdamasi į atsakovę Prašymu pagrindiniu reikalavimu, įvardino prie servitutinio (S52) kelio stovinčio kelio ženklo Nr. 312 „Nurodyto transporto eismas draudžiamas“ patikslinimą pridedant papildomą kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“, kuriame nurodytas 3,5 t masės apribojimas. Tuo tarpu Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu atsakovė buvo įpareigota ištaisyti Detaliojo plano aiškinamojo rašo 1 priedo teritorijos pagrindinių rodiklių bei tvarkymo reglamentų lentelės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2 priedo servitutų lentelės duomenyse apibūdintame servitutinio (S52) kelio naudojimo sprendinyje padarytą klaidą bei išspręsti kelio ženklo, ribojančio transporto priemonių, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra didesnė kaip 3,5 t, eismą įrengimo prie Detaliojo plano aiškinamojo rašo 1 priedo teritorijos pagrindinių rodiklių bei tvarkymo reglamentų lentelės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2 priedo servitutų lentelės duomenyse apibūdinto servitutinio (S52) kelio klausimą. Atsižvelgiant į Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. sprendimo rezoliucinę dalį, minėtuoju sprendimu teismas atsakovei konkrečiai nenurodė prie servitutinio (S52) kelio stovinčio kelio ženklo Nr. 312 „Nurodyto transporto eismas draudžiamas“ įrengti papildomą kelio ženklą Nr. 314 „Ribota masė“, kuriame nurodytas 3,5 t masės apribojimas. Pažymėtina, jog teismas neturi įgaliojimų perimti viešojo administravimo institucijos funkcijas ir atlikti administracinę procedūrą, kuri būtų įforminta sprendimu, priskirtinu viešojo administravimo institucijos kompetencijai. Teismas pažymi, jog įpareigojimas atsakovei išspręsti kelio ženklo įrengimo klausimą nėra tapatus reikalavimui jį įrengti. Tuo tarpu pareiškėja atsakovei pateiktame Prašyme suformulavo konkretų reikalavimą įrengti papildomą kelio ženklą Nr. 314. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytas įpareigojimas išspręsti klausimą dėl kelio ženklo įrengimo, negalėtų būti vertintinas kaip sąlyga viešojo administravimo subjektui atsisakyti nagrinėti asmens skundą (prašymą) tuo pagrindu, jog teismas tuo pačiu klausimu yra priėmęs sprendimą.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos Prašymą, todėl pareiškėjos skundžiamas Raštas yra naikintinas ir atsakovė įpareigojama pareiškėjos Prašymą išnagrinėti pakartotinai.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Teismui pateikta Atstovavimo sutartis, PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitas patvirtina pareiškėjos turėtas 217,80 Eur išlaidas advokato pagalbai už skundo parengimą apmokėti, bankinio mokėjimo nurodymas – 22,50 Eur išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 įsakymu Nr. 1R-85 (ginčui aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus dydžio, taikomo sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą administracinėse bylose, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos V. M. skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 3 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo“ ir įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjos 2017 m. vasario 24 d. prašymą.

Priteisti pareiškėjai V. M. iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 240,3 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.