Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei Z. B., ieškovių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir Z. B. atstovei advokatei J. G., atsakovams M. K. ir G. K., atsakovų atstovui advokatui D. Ž., trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovei N. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui N. J. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Z. B. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)”patikslintą ieškinį atsakovams M. K. ir G. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir A. J., dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)”ieškiniu ir bendraieškovės Z. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini) patikslintu ieškiniu (VIII t., b. l. 57 – 77) atsakovams ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, prašė: 1. Nustatyti žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) k.v.), esančiam (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklausančiam ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) ir žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) k.v.), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei Z. B. (viešpataujantis daiktas) 398 kv. m ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę bet kada važiuoti visų rūšių transporto priemonėmis, o taip pat eiti atsakovams M. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v.), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) pagal matininkės G. V. (individualios veiklos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019-08-01 parengtą servituto nustatymo schemą (planą servituto nustatymui), plane pažymėtą S1 (398 m²) ir koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-1; 2. Įpareigoti atsakovus M. K. ir G. K. per 10 dienų nuo teismo sprendimo, nustatančio servitutą, įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą atsakovams M. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.), esančiame (duomenys neskelbtini, trukdančią bandraieškovėms Z. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini) naudotis servitutu, nustatytu pagal matininkės G. V. (individualios veiklos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019-08-01 parengtą servituto nustatymo schemą (planą servituto nustatymui), plane pažymėtą S1 (398 m²) ir koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-1; 3. Priteisti iš atsakovų M. K. ir G. K. bendraieškovėms Z. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini) visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Dėl ginčo esmės ir nustatytų faktinių aplinkybių.

33. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnis). Pažymėtina, jog 2021-03-03 nutartimi Šiaulių apygardos teismas panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-09-30 sprendimo dalį dėl ieškinio reikalavimo dėl servituto nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir bylą šioje dalyje perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti pakartotinai. Likusią Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-09-30 sprendimo dalį nutarė palikti nepakeistą.

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2002-03-25 detaliojo plano patvirtinimo metu galioję Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas numatė, kad detalieji planai yra dokumentai, kuriais remiantis nustatomi veiklos sklype apribojimai, statybos ir teritorijų tvarkymo reikalavimai, žemės servitutai, žemės naudojimo tikslinė paskirtis, rengiami žemėtvarkos projektai, taip pat statybos projektai, visuomenės poreikiams paimama žemė ir kitas nekilnojamasis turtas, o pagrindiniame brėžinyje numatomi sprendiniai, tarp kurių yra ir žemės servitutai. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog detaliajame plane yra numatomas tuo metu esantis žemės servitutų poreikis ir sprendiniai, tačiau žemės servitutai jais nenustatomi. Taip pat pažymėta, jog byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog Nekilnojamojo turto registro įrašai patvirtina, kad servitutai nėra įregistruoti - daiktinė teisė nebuvo įregistruota (CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija detalųjį planą įregistravo registre 2020-05-26 (TPDR Nr. T00084819), t. y. bylą jau nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2021-03-03 Šiaulių apygardos teismo nutarties 35 punktas).

43. Apeliacinės instancijos teismas sutiko, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog detaliajame plane suprojektavus servitutą, vis tiek turėjo būti priimami Žemės įstatymo 11 straipsnyje (tuo metu galioję) bei Vyriausybės 1995-09-27 nutarimu Nr. 1278 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo, įregistravimo ir panaikinimo tvarkos 2 punkte nurodytų subjektų sprendimai dėl servituto nustatymo, kurie ir yra servituto įregistravimo bei atsiradimo pagrindas. Pažymėta, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai akcentavo, jog kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, tačiau, juos atliekant, patvirtinta tvarka reikalavo, jog būtų naudojamasi ir nekilnojamojo turto registro išrašu, kuriuo vadovavosi matininkai ir kuris nepatvirtina servitutų įregistravimo (2007 m. duomenys, I t., b. l. 30); esant neįregistruotai daiktinei teisei, negalima spręsti, jog buvo pažeistas Teritorijų planavimo įstatymo numatyta tvarka patvirtintas detalusis planas, kuriame servitutų nustatymas laikomas tik projektiniu sprendiniu, kuris šiuo atveju nebuvo įgyvendintas. Konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog UAB ,,Kordimatas“, paruošęs 2008-05-12 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, pagrįstai jame nenurodė servituto. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė ir atsižvelgė į byloje apklaustų liudytojų V. K. ir S. T. parodymus. Esant šiems apeliacinės instancijos teismo argumentams ir išvadoms, teismas priimdamas sprendimą papildomai dėl jų nepasisako ir nevertina.

44. Teisėjų kolegija taip pat sprendė, jog pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2008-05-12 UAB „Kordimatas“ sudarant Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, matuojant žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (taip nurodyta ieškinyje, turėta mintyje gal (duomenys neskelbtini)), ieškovė Z. B., kuri tuo metu buvo besiribojančio gretimo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė neturėjo būti kviečiama, kadangi jos žemės sklypas buvo geodeziškai pamatuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, jog šia argumentui pagrįsti pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik byloje liudytojais apklaustų matininkų V. K. ir S. T. parodymais, tačiau ir žemės sklypo ribų ženklinimo metu galiojusių Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo (įsigaliojusi 2005-04-01 akto redakcija) taisyklių 25 punktu.

45. Pažymėtina, jog nustatyta, kad atsakovų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nebuvo rengtas (IX t., b. l. 131 – 132). Teismo vertinimu ši aplinkybė neįtakoja ginčo esmės ir apeliacinės instancijos teismo priimtų išvadų bei šio sprendimo argumentų.

46. Pagal įstatymą, iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (CK 4.124 straipsnio 1 ir 2 dalys).

47. Atkreiptinas dėmesys, kad teritorijų planavimo dokumentais servitutai nėra nustatomi, tokios galimybės teisės aktai nenumato, teritorijų planavimo dokumentuose nurodomi tik servitutų projektiniai pasiūlymai. Tam, kad projektiniai pasiūlymai taptų realiomis daiktinėmis teisėmis, būtina atlikti atitinkamas procedūras, t. y. nustatyti servitutus administraciniu aktu, sandoriu, teismo sprendimu. Aktualios Žemės įstatymo redakcijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Tokia Žemės įstatymo nuostata įsigaliojo nuo 2010-07-01, iki šio momento kompetentingu subjektu aptariamiems veiksmams atlikti buvo apskrities viršininkas. 2021-03-03 apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, jog žemės servituto nustatymas galimas tik kompetentingų subjektų konkrečiu sprendimu, bet ne detaliuoju planu. Vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs būtinybę atskirti teritorijų planavimo veiksmą nuo servituto nustatymo (2014-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014; 2009-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1015/2009). Vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad ir rengiant žemės sklypo planą, kuris atitinka teritorijų planavimo dokumento rengimo stadiją, Žemės įstatymo 23 straipsnio prasme servitutai nėra nustatomi, tik reikalaujama juos numatyti bei suprojektuoti žemės sklypo plane (2013-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1681/2013).

48. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

49. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011-05-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015-04-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2015).

50. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-10 nutartis byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015-04-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-285/2015).

51. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015-11-20 nutartis byloje Nr. 3K-3-608/2015).

52. Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-469/2008). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-23 nutartis byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012-03-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-118/2012).

53. Vertinant servituto turinį ir apimtį, bendraieškovės Z. B. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)”prašo nustatyti žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.), esančiam (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiam ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (viešpataujantis daiktas) ir žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.), esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam ieškovei Z. B. (viešpataujantis daiktas) 398 kv. m ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę bet kada važiuoti visų rūšių transporto priemonėmis, o taip pat eiti atsakovams M. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k.v.), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) pagal matininkės G. V. (individualios veiklos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019-08-01 parengtą servituto nustatymo schemą (planą servituto nustatymui), plane pažymėtą S1 (398 m²) ir koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-1.

54. Teismas nesutinka, jog nustačius tokios apimties prašomą servitutą atsakovų teisės bus apribotos minimaliai. Kaip nurodė atsakovai, iš su pradiniu ieškiniu pateiktos servituto nustatymo schemos nustatyta, jog prašomas servitutas atsakovų žemės sklype numatytas pagal visą vakarinę ribą su ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini) sklypu (schemoje atkarpa 1-7). Šiomis aplinkybėmis teismas įsitikino išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrėdamas ginčo vietovę. Nustačius tokios apimties servitutą, atsakovai turėtų pašalinti tvorą, o ją vėl užtvėrus esamoje teritorijoje prie sandėliavimo patalpų nepakaktų sklypo tinkamai vykdyti vykdomą veiklą. Todėl teismas konstatuoja, jog tenkinus patikslinto ieškinio reikalavimą dėl kelio servituto nustatymo nebūtų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, interesų proporcingumo ir atsakovų daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį bei nepagrįstai ribotų atsakovų teises ir pareigas prieš trečiuosius asmenis. Ieškovės turi galimybes spręsti daiktų savininkių interesų įgyvendinimo kitu būdu ir bendrai kaip bendraatsakovės naudotis šiaurės vakariniu privažiavimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

55. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nurodyta, kad teritorijų planavimas – pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. Minėto įstatymo 2 dalies 27 punktas numato, jog teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.

56. 2002-03-25 Šiaulių rajono savivaldybės sprendimu „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ Nr. 82 patvirtinus detalųjį planą – žemės sklypo formavimo prie nuosavybės teise priklausančių pastatų (sandėlio, dirbtuvių) ir planavimo reglamentų nustatymo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (planavimo organizatoriai – Z. B. ir Šiaulių rajono savivaldybės administracija), Detalusis planas tapo galiojančiu neterminuotu teritorijų planavimo dokumentu, privalomu visiems šioje teritorijoje formuojamiems žemės sklypams, pastatams, statiniams iki šis detalusis planas bus pakeistas ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka ir pagal teisės aktų reikalavimus. Detalusis planas nėra pakeistas iki šiol ir galioja (dėl to byloje nėra ginčo), jis įregistruotas tik 2020-05-26.

57. Nors detalusis planas buvo registruotas TPDR 2020-05-26, teismas nenustatė aplinkybių, jog Šiaulių rajono savivaldybės administracija būtų priėmusi sprendimų keisti ar koreguoti Šiaulių rajono savivaldybės valdybos 2002-03-25 sprendimu Nr. 82 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ (1.2 papunktis) patvirtinto Žemės sklypų formavimo prie nuosavybės teise priklausančių pastatų (sandėlio, dirbtuvių) ir planavimo reglamentų nustatymo (duomenys neskelbtini) sav., detalųjį planą. Šias aplinkybes patvirtino ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, liudytojais apklausti A. J. ir V.

58. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad detaliojo planavimo procesas visada nukreiptas į konkretų žemės sklypą (jų grupes) ir šio proceso metu detaliojo planavimo dokumentuose įtvirtinami sprendiniai, nustatantys veiklos žemės sklype sąlygas, teises ir prievoles. Detaliuosiuose planuose neišreiškiamos abstrakčios bendrosios teisės normos (elgesio taisyklės), nes pirmiausia juose tiesiogiai nėra išreiškiami bendri nurodymai atitinkamai elgtis – šiais planais nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris nėra nukreiptas į individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupę, bet yra susijęs su tam tikrų toje teritorijoje vykdomos veiklos sąlygų nustatymu. Visas detalusis planas (ar jo atskiros dalys) visada susijęs su konkrečiu, vietos atžvilgiu aiškiai nustatomu (identifikuojamu) sklypu (teritorija) ir nėra skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, todėl būtų teisinga teigti, kad detaliojo plano norminiu teisės aktu negalima pripažinti, nes jo požymiai neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje įtvirtintos norminio teisės akto sąvokos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003-03-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003). Patvirtinti detaliųjų planų sprendiniai įgauna juridinę galią, kitaip tariant, yra privalomi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2005-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-54-05). Detalusis planas – individualus teisės aktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2008-01-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-128/2008).

59. Nustatyta, jog vienas iš esminių servituto ribojimų yra įtvirtintas Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje – sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, jog apie tai, kad atsakovų žemės sklype kelias nebuvo įrengtas apeliantai žinojo, kai 2008 m. buvo suformuotas atsakovams priklausantis sklypas, ir 2014 metais, kai apeliantas pats susiformavo sklypą (duomenys neskelbtini)., ir savo žemės sklypo plane susiplanavo patekimą į savo sklypą per vidaus kelią Nr. (duomenys neskelbtini), o ne inicijavo kelio servituto nustatymą. Kaip teisingai nurodo atsakovai, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovės įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į apskrities viršininką ar Nacionalinę žemės tarnybą dėl servituto nustatymo, todėl įsakymas dėl servituto nustatymo ir negalėjo būti priimtas (Šis šalių ginčo reikalavimas dėl servituto nustatymo administraciniu aktu 2021-03-03 apeliacinės instancijos nutartimi buvo paliktas nepakeistas ir yra išspręstas pirmosios instancijos teismo).

60. Atsakovai tiek ieškovių ieškinio nagrinėjimo metu, tiek ieškovėms ieškinį patikslinus, nesutiko, kad jų žemės sklypui būtų nustatytas servitutas. Teismo vertinimu ieškovės pagrįstai kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu dėl kelio servituto nustatymo teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju ieškovės patikslintu ieškiniu prašo (servituto poreikis) kelio servituto kaip vienintelio esamo servitutinio pravažiavimo. Teismas su ieškovių argumentais ir motyvais nesutinka.

61. Aiškinamajame rašte numatyta, kad šis naujai įrengtas privažiavimas įgalintų sumažinti sunkaus transporto srautus per pastatų Nr. 3 ir Nr. 4 teritorijas bei pagerintų gyvenamojo namo aplinkos kokybę, ypač sanitarines sąlygas ir saugumą. Tokį projektą pasirašė ieškovė Z. B., nurodydama, jog su projekto sprendiniais sutinka ir tvirtina. Kitas sprendimas dėl privažiavimo ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini) yra numatytas 2014 m., kai ji inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Buvo suprojektuotas valstybinės žemės sklypas, privažiavimas į šį žemės sklypą buvo numatytas keliu į (duomenys neskelbtini), pažymėtu ir detaliajame plane Ž-6, taip buvo numatyta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, rengto matininko K. K., sprendinių brėžinyje, bet ne per besiribojantį atsakovų 0,3046 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Projektas patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2014-07-23 įsakymu Nr. 31FPĮ-(14.31.124.)-63. Nustatyta, jog būtent šiuo privažiavimu Ž-6 iš vietinės reikšmės kelio Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir naudojasi šiuo metu.

62. Dėl to konstatuotina, jog visą bylos nagrinėjimo laiką Z. B. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” turėjo galimybę patekti prie savo statinių ir tai nesutrukdė jiems toliau vykdyti veiklos, kai atsakovai užtvėrė tvorą savo žemės sklype. Kiti pravažiavimai tiek Z. B., tiek UAB ,,(duomenys neskelbtini)” yra numatyti kitose vietose. Pažymėtina, jog Z. B. yra suformuotas žemės sklypas 2002 m. rugpjūčio mėn., t. y. jau po detaliojo plano patvirtinimo (2002-03-25), kuriame patekimas į jos žemės sklypą yra numatytas per projektuojamą kelią pietrytinėje žemės sklypo dalyje (VI t., b. l. 162, 163). Detaliojo plano užduotis buvo metalinio arkinio sandėlio sklypo nustatymas ir pastato funkcinės paskirties pakeitimas, juo buvo projektuojamas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), medienos apdirbimo įmonei, plano sprendiniuose taip pat nurodomi esamas šiaurės vakarinis privažiavimas iš (duomenys neskelbtini) kaimo (Ž-6), jį įvardino pagalbiniu ir buvo numatytas kitas projektuojamas privažiavimas iš pietryčių pusės. Atsakovų vaizdo medžiaga patvirtina šias aplinkybes.

63. Ieškovės teigia, kad kelias, Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi, nėra pritaikytas sunkiasvoriam transportui, kelio danga žvyras, kuris yra 4 metrų pločio, skirtas pravažiuoti lengvajam transportui, o sunkiasvorei technikai nepritaikytas, nepakanka pločio prasilenkti su kitomis transporto priemonėmis. Ieškovė taip pat teigė, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini) baigiasi ir po to jie važiuoja neįrengtu keliu Ž-6, tai įrodyti pateikė fotonuotraukas nuotraukų (I t., b. l. 74, 93 – 95; III t., b. l. 18).

64. Ieškovių nurodyta aplinkybė, jog kelias Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepritaikytas sunkiasvoriam transportui, yra paneigta Šiaulių rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdyje priimta išvada, kurioje nurodyta, jog kelio Nr. (duomenys neskelbtini) būklė yra tinkama motorinių transporto priemonių eismui, važiuojamosios dalies plotis yra apie 4,5 m., kelio juostos plotis svyruoja nuo 8 iki 12 m., eismo saugumo užtikrinimo lygis vietinės reikšmės kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra analogiškas didžiajai daliai kelių, turinčių panašių parametrų, kuriais važinėja sunkiasvorės transporto priemonės (VI t., b. l. 159). Ši Eismo saugumo posėdyje priimta išvada paneigia ieškovių pateiktą 2019-10-29 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, jog pirmas kelias nepritaikytas sunkiasvoriam transportui, duobėtas, žvyro danga, o apžiūrėjus kitą vietą, pro kurią ieškovei siūloma važiuoti, konstatuota, jog didelio gabarito transporto priemone privažiavimas negalimas, nes reiktų privažiuoti pro tarpą tarp dviejų pastatų, į kalną sustumtos atliekos. Jau buvo minėta, jog kelias Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Eismo saugumo komisijos išvadą yra tinkamas, juo ieškovė faktiškai ir naudojasi nuo ginčo tarp šalių pradžios, šis kelias yra numatytas ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini) dar 2014 m. kaip privažiavimo kelias, todėl protokole fiksuotą aplinkybę dėl kelio netinkamumo paneigia kiti byloje esantys įrodymai ir faktinė situacija - tuo keliu ieškovė ir važiuoja.

65. Vertindamas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrėtą ginčo vietovę, teismas sutinka, jog prasilenkti sunkiasvorėms transporto priemonėms kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra galima. Tačiau vertinant liudytojų V. B. ir A. A. parodymus, bendrovė gali planuoti medienos atsivežimą ir produkcijos išvežimą pagal poreikį bei planuoti ir numatyti, kad nesusidarytų neprasilenkiančio sunkiojo transporto srautai kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) ar privažiavime (Ž-6) bei bendrovės teritorijoje. Teismas dalyvavęs išvažiuojamajame posėdyje taip pat turi teisę teigti, jog ieškovės siekdamos apginti galimai pažeistas teises nepagrįstai siekia patogesnio sau privažiavimo prie žemės sklypų (CPK 178, 185 straipsniai).

66. Bylos duomenys rodo, jog bendraieškovės byloje - ieškovė Z. B. ir ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra susiję ne tik dėl žemės sklypo nuomos, ar bendrai naudojimosi turimu asmeniniu žemės sklypu, bet tuo, jog Z. B. yra juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir dalyvauja bendrovės veikloje. Priešingai nei teigia atsakovai, sutiktina, jog ieškovė Z. B. šiuo metu neturi galimybės naudotis pietiniu privažiavimu. Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovių pateiktos fotonuotraukos. Tačiau teismo vertinimu patikslintas ieškinys buvo nepagrįstai apsunkintas ieškovės Z. B. analogišku reikalavimu kaip ir ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini), atsakovams, nors tarp ieškovių nėra ginčo dėl naudojimosi esamais žemės sklypais, įskaitant ir pravažiavimą Ž-6, ar kelio Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimą, bendraieškovių žemės sklypai nėra aptverti, jie naudojami bendrai bendrovės veiklai. Todėl teismas atmeta ieškovių, o tiksliau ieškovės Z. B. argumentus kaip nepagrįstus, jog jai iš turimo žemės sklypo be atsakovams nustatytino servituto nėra galimybės susisiekti bei išvažiuoti į kelią (duomenys neskelbtini) (CPK 178, 185 straipsniai).

67. Ieškovės teigė, jog nenustatyta kelio Nr. (duomenys neskelbtini) pabaiga, tačiau teismo vertinimu faktiškai kelias nesibaigia akligatviu, jis, kad ir duobėtas, bet pravažiuojamas, jungiasi su pravažiavimu Ž-6, ieškovių žemės sklypais ir yra tinkamas naudotis bei faktiškai yra naudojamas. Ieškovės nepagrįstai cituoja aiškinamojo rašto sprendinių aplinkybes, nes per beveik 20 metų laikotarpį esama situacija yra pasikeitusi, registruotas kelias vietoje pagalbinio privažiavimo ir juo ieškovės gali patekti prie joms priklausančių statinių. Šiuos argumentus patvirtina atsakovų pateiktas 2021-09-23 antstolio faktinių aplinkybių protokolas, jį vertinant tik šiuo aspektu (CPK 178, 185 straipsniai).

68. Byloje pateiktas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto balansas, kiti duomenys, jog dėl atsakovų tvora užtverto servitutinio pravažiavimo patirti (patiriami) nuostoliai. Tačiau teismas nesutinka, jog bendrovės veiklai turėjo žymios įtakos naudojamas privažiavimas ir šių argumentų neįrodo ieškovių pateikta rašytinė bylos medžiaga, kadangi ieškovės turi nekliudomą galimybę patekti į savo žemės sklypus keliu nurodytu Nr. (duomenys neskelbtini) (VIII t., b. l. 130 (pažymėtas rodykle) ir kt.).

69. Teismas ginčo byloje neįžvelgia ieškovių teisių pažeidimo, o nuo detaliojo plano patvirtinimo žymiai pasikeitė faktinė situacija. Teismas sprendžia, jog prašomas nustatyti kelio servitutas ieškovėms objektyviai nėra būtinas, jo nustatymas, nors ir būtų patogus ieškovei, bet neproporcingai pažeistų ne tik atsakovų, bet ir trečiųjų asmenų interesus. Servitutų nustatymas šiuo atveju neatitiktų CK 4.126 straipsnio esmės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tretieji asmenys A. S. ir J. S., kurie vėliau buvo pašalinti iš bylos, pateikė poziciją, kurioje nurodoma, kad atsakovams užtvėrus tvorą, nebeliko transporto priemonių srauto, pagerėjo jų gyvenamojo namo aplinkos kokybė, ypač sanitarinės sąlygos ir saugumas, kad į savo sklypą jie patenka saugiai ir be rūpesčių. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, jog trečiasis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuris vėliau buvo pašalintas iš bylos, taip pat naudojasi keliu Nr. (duomenys neskelbtini) ir nereiškė pretenzijų dėl šio kelio kokybės, pravažumo ir pločio.

70. Įvertinęs įrodymų visumą, vertinant servituto nustatymo poreikį, servituto turinį, apimtį, proporcingumą, teismas sprendžia, jog ieškovių patikslintas ieškinys dėl kelio servituto nustatymo yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Ieškovės patikslintu ieškiniu jau nebeakcentavo kelio servituto atlygintinumo – piniginės kompensacijos priteisimo, todėl atmetus ieškinį šio klausimo teismas neprivalo spręsti.

71. Kadangi atmestinas reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo, atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovių išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti užtvertą tvorą (CPK 178, 185 straipsniai). Kiti šalių argumentai dėl ginčo nėra reikšmingi, jog keistų teismo ginčo esminių faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą, todėl teismas dėl jų nevertina ir nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

72. Kadangi patikslintas ieškinys atmestas, iš ieškovių lygiomis dalimis atsakovams priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos iki bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo dalyje patirtos 3624,63 Eur bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, prie šios sumos pridedant ir atsakovų 1100,00 Eur išlaidas apeliacinėje instancijoje (2021-01-22 prašymas) bei 2300,00 Eur išlaidas šią bylą dalyje nagrinėjant iš naujo (CPK 80, 88 straipsniai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Viso atsakovai patyrė 7024,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais (IX t., b. l. 166 – 176). Iš ieškovių lygiomis dalimis valstybei priteistinos iki bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo dalyje teismo patirtos 63,22 Eur bylinėjimosi išlaidos, prie šios sumos pridedant 8,30 Eur bylinėjimosi išlaidų šią bylą dalyje nagrinėjant iš naujo, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 96 straipsniai). Viso valstybei priteistina 71,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo ir kitų klausimų.

73. Teismas 2020-03-10 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre uždraudžiant, parduoti, mainyti, dovanoti ar kitaip perleisti, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti nekilnojamąjį daiktą – 0,3046 ha ploto žemės sklypą, kurio paskirtis – komercinės paskirties objektų teritorijos, daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (V t., b. l. 106, 107). Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.)

74. Sprendimui įsiteisėjus Šiaulių rajono savivaldybės administracijai grąžintina 2021-09-21 į bylą pateikta detaliojo plano byla, 1 paketas iš 66 lapų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovams M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 3512,32 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus dvylika eurų, 32 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovams M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės Z. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 3512,31 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus dvylika eurų, 31 centą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 35,76 (trisdešimt penkis eurus, 76 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš ieškovės Z. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 35,76 (trisdešimt penkis eurus, 76 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Šiaulių apylinkės teismo 2020-03-10 nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-334-797/2020) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre padarymą uždraudžiant, parduoti, mainyti, dovanoti ar kitaip perleisti, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti nekilnojamąjį daiktą – 0,3046 ha ploto žemės sklypą, kurio paskirtis – komercinės paskirties objektų teritorijos, daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimui įsiteisėjus Šiaulių rajono savivaldybės administracijai grąžinti detaliojo plano bylą, 1 paketą iš 66 lapų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.