Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2020-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. T-59/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2020-06-15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-03Šiaulių apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-11-24Šiaulių apylinkės teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2022-10-17Šiaulių apygardos teismas
  5. KasacijaNutartis · 2023-02-15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-15
Bylos Nr.
T-59/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06413-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Janina Januškienė (pirm.), Birutės Janavičiūtė, Ramūnas Gadliauskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Du meškiukai“, Z. B.
Atsakovas
M. K., G. K., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Šiaulių rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teismingumo byla Nr. T-59/2020
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06413-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS2020 m. birželio 15 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš laikinai einančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ramūno Gadliausko,

išnagrinėjusi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų prašymą išspręsti bylos dalies pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Du meškiukai“ ir Z. B. ieškinį atsakovams M. K., G. K., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretysis asmuo – Šiaulių rajono savivaldybės administracija, dėl sandorio negaliojimo, restitucijos taikymo, įpareigojimo nustatyti servitutą administraciniu aktu ir kt., rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Du meškiukai“ pareikštu ieškiniu atsakovams M. K., G. K., tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), Šiaulių rajono savivaldybės administracija, UAB „Šiaulių agrocentras“, Z. B., A. J., A. S., J. S. (civilinė byla Nr. e2-334-797/2020) teismo prašo:

1) nustatyti kelio servitutą atsakovų M. K. ir G. K. vardu registruoto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, matininkės G. V. schemoje dėl kelio servituto nustatymo pažymėtoje raudona spalva bei S1 taškais (duomenys neskelbtini), servituto plotas – 398 kv. m, su teise važiuoti transporto priemonėmis, teise naudotis pėsčiųjų taku, teise varyti gyvulius;

2) priteisti iš ieškovo UAB „Du meškiukai“ atsakovų naudai už kelio servitutą S1, kurio plotas 398 kv. m, piniginę kompensaciją, mokamą periodinėmis išmokomis po 50 Eur kiekvienais metais.

Šalies argumentai

Vėliau ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko sumažinimo, 1-ąjį ieškinio reikalavimą išdėstant taip: nustatyti kelio servitutą atsakovų M. K. ir G. K. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, matininkės G. V. kelio servituto nustatymo schemoje pažymėtą S1 taškais (duomenys neskelbtini), servituto plotas 398 kv. m, kelio servituto kodas (duomenys neskelbtini), – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas).

Ieškovas nurodo, kad atsakovai M. K. ir G. K. 2017 m. rugsėjo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš valstybės įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi pastatas–dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugpjūčio 12 d. atsakovas M. K. pradėjo tverti tvorą ant bendro naudojimo pravažiavimo kelio, kuris dar 2002 m. detaliajame plane yra įvardintas kaip servitutinių pravažiavimų zona. Minėtas detalusis planas buvo derinamas su tuometiniais sklypų ir pastatų savininkais bei Šiaulių rajono savivaldybės administracija. NŽT Šiaulių skyrius, parduodamas minėtą žemės sklypą ieškovams, turėjo informuoti juos apie servitutinį bendro naudojimo pravažiavimo kelią ir pardavimo sutartyje aptarti specialiąsias sklypo naudojimo sąlygas, t. y. nustatyti servitutą – galimybę gretimų sklypų savininkams ir naudotojams naudotis bendro naudojimo pravažiavimo juosta bei išplatinta zona ties pravažiavimo posūkiais. Ieškovas nurodo, kad su prašymais apginti pažeistas teises ir inicijuoti 2017 m. rugsėjo 7 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties tikslinimą, įtraukiant specialiąsias sklypo naudojimo sąlygas, t. y., nustatant servitutą, leidžiantį gretimų sklypų savininkams ir naudotojams eiti ir važiuoti bendro naudojimo teritorija, nurodytoje 2002 metų detaliajame plane, jis kreipėsi į suinteresuotus asmenis. Kaip nurodoma ieškinyje, užtvėrus tvoromis bendro naudojimo pravažiavimą, UAB „Du meškiukai“, užsiimantys medienos apdirbimu, turėtų stabdyti veiklą ir dėl to patirtų didžiulius nuostolius. Kaip pažymima ieškinyje, kito privažiavimo į UAB „Du meškiukai“ teritoriją nėra. Nors atsakovai siūlo važiuoti kitu vietinės reikšmės vidaus keliu su žvyro danga, kuris yra 4 metrų pločio, tačiau šis kelias yra skirtas pravažiuoti lengvajam transportui, o sunkiasvorei technikai nepritaikytas. Be to, ten yra pastatytas 8 tonų svorio transporto priemonių eismą ribojantis ženklas. Ieškovų teigimu, dėl susiklosčiusios situacijos jie negali tinkamai naudotis priklausančiu turtu ir įgyvendinti nuosavybės teisės, todėl teikia savo pasiūlymą dėl kelio servituto nustatymo. Iš matininkės sudarytos schemos matyti, kad servitutas turėtų būti nustatomas atsakovų vardu registruoto žemės sklypo dalyje, atitinkami pažymėto schemoje. Nustačius nurodytą servitutą, ieškovės bendrovės sunkiasvorė technika galės laisvai patekti į gamybines patalpas, esančias žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Servitutiniu keliu galės laisvai pravažiuoti ir gretimų sklypų savininkai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.126 straipsnio 1 dalis). Kompensacija už servitutą skaičiuotina remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (2017 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 575 redakcija) pavirtinta „Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika“.

Ieškovai Z. B. ir UAB „Du meškiukai“ pareiškė dar vieną ieškinį atsakovams M. K., G. K., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT, tretysis asmuo – Šiaulių rajono savivaldybės administracija (civilinė byla Nr. e2-3952-797/2020), kuriuo teismo prašo:

1) pripažinti negaliojančia 2017 m. rugsėjo 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, už 1920 Eur pardavė atsakovams M. K. ir G. K. 0,3046 ha žemės sklypą, kurio paskirtis – komercinės paskirties objektų teritorijos, daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (šiuo metu suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini));

2) taikyti restituciją: priteisti iš atsakovų M. K. ir G. K. 0,03046 ha ploto žemės sklypą, kurio paskirtis – komercinės paskirties objektų teritorijos, daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (šiuo metu suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini)); priteisti iš Lietuvos Respublikos atsakovams M. K. ir G. K. 1920 Eur;

3) įpareigoti atsakovę, Lietuvos Respubliką, atstovaujamą NŽT, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, administraciniu aktu nustatyti ir įregistruoti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) servitutą pagal 2002 m. kovo 25 d. Šiaulių rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 82 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ 1.2 p. patvirtinto detaliojo plano sprendinius (teisė gretimų sklypų savininkams ir naudotojams naudotis bendruoju pravažiavimu – 4,50 m pločio juosta sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (detaliajame plane pažymėto (duomenys neskelbtini)) teritorijoje.

Dublike ieškovai taip pat pareiškė alternatyvų reikalavimą – įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą NŽT, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos užtikrinti žemės sklypų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams Z. B. ir UAB „Du meškiukai“ netrukdomą neterminuotą naudojimąsi privažiavimu, 2002 m. kovo 25 d. Šiaulių rajono savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 82 „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“ detaliajame plane (aiškinamajame rašte) nurodomu kaip šiaurrytinis privažiavimas iš plento Kuršėnai – Šaukėnai.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodo, kad ginčas byloje kyla dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, parduodant valstybinės žemės sklypą, kuriame neteisėtai, pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus dėl žemės sklypų formavimo, žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo tvarkos, administraciniu aktu nebuvo nustatytas ir nebuvo įregistruotas servitutas, numatytas galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose. Taip buvo pažeistos ieškovų teisės, kurie turėjo teisėtą lūkestį, jog institucijos ir asmenys vadovausis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais ir nepažeis ieškovų teisės naudotis servitutu, kuris, nors ir buvo nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose, tačiau atsakovės – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, atsakovams M. K. ir G. K. parduotame valstybinės žemės sklype nebuvo numatytas ir nebuvo įregistruotas. 2017 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia ab initio (lot. nuo jos sudarymo momento), kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pripažinus sandorį negaliojančiu, taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), ginčo žemės sklypas grąžintinas valstybei, o atsakovams M. K. ir G. K. priteistina iš valstybės jų sumokėta 1920 Eur suma. Atsakovė NŽT turi būti įpareigota pašalinti padarytą pažeidimą ir atkurti pažeistas ieškovų teises – administraciniu aktu nustatyti ir įregistruoti servitutą ginčo žemės sklype. Materialiniais teisiniais ieškinio pagrindais be kita ko taip pat nurodoma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 26 ir 27 dalys, 17 straipsnio 1 ir 2 dalys, 19 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 20 straipsnio 10 dalis, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 332 punktas. Kaip minėta anksčiau, byloje ieškovai taip pat reiškia alternatyvų reikalavimą – dėl atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, įpareigojimo užtikrinti netrukdomą neterminuotą naudojimąsi privažiavimu. Ieškinyje nurodoma, kad tiek ieškovai, tiek kiti aplinkinių žemės sklypų savininkai ir naudotojai naudojosi servitutiniu pravažiavimu pro šiaurvakarinę atsakovų M. K. ir G. K. žemės sklypo dalį, žinojo ir buvo tikri, kad 2002 m. kovo 25 d. detaliuoju planu šiam žemės sklypui yra numatyti servitutai, todėl nežinojo apie jų teisių pažeidimą iki 2019 m. rugpjūčio 19 d., t. y. iki atsakovai M. K. ir G. K. pradėjo tverti tvorą, ir užtvėrė kelią ieškovų bei įmonę aptarnaujančio transporto judėjimui servitutiniu keliu. Kartu ieškovai (dublike) pažymi, kad ieškovų teises pažeidžia būtent ginčijamas sandoris. Nors jo neteisėtumui turėjo įtakos tam tikros netinkamai atliktos administracinės procedūros, tačiau iki pat ginčijamo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir po jos sudarymo, ieškovai nieko apie jas nežinojo, jokie teisės aktai, dokumentai ieškovams nebuvo įteikti.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės 2020 m. kovo 13 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-334-797/2020 ir Nr. e2-3952-772/2020 buvo sujungtos, suteikiant bylai vieną numerį Nr. e2-334-797/2020.

Ieškovė UAB „Du meškiukai“ Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams buvo pateikusi prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-334-797/020, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla – Nr. e2-3952-772/2020. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartyje, kuria buvo kreiptasi į Šiaulių apylinkės teismo pirmininką dėl civilinių sujungimo, buvo nurodyta, kad nors šalys neprašo sujungti bylų, tačiau teismas yra gavęs prašymą dėl civilinės bylos Nr. e2-334-797/2020 sustabdymo, todėl savo iniciatyva prašo spręsti klausimą dėl bylų sujungimo (nesujungimo) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 136 straipsnio 4 dalį.

Kaip nurodoma Šiaulių apylinkės teismo nutartyje dėl bylų sujungimo, šios civilinės bylos yra susijusios tiek, kad jas nagrinėjant kartu, būtų išsamiau, visapusiškiau, greičiau ir teisingiau išnagrinėti ginčai tarp šalių, nes ieškinių dalykai yra to paties pobūdžio, abiejose bylose ieškovai siekia vieno rezultato – servituto nustatymo toje pačioje žemėje (byloje Nr. e2-334-797/2020 yra prašoma teismo sprendimu nustatyti servitutą privačioje žemėje, o byloje Nr. e2-3952-772/2020 yra ginčijamas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandoris, kurį nuginčijus, prašoma įpareigoti NŽT per nustatytą terminą nustatyti servitutą administraciniu aktu).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti civilinės bylos dalies pagal ieškovų Z. B. ir UAB „Du meškiukai“ ieškinį atsakovams G. K., M. K., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT, tretysis asmuo – Šiaulių rajono savivaldybės administracija, dėl sandorio negaliojimo, restitucijos taikymo, įpareigojimo nustatyti servitutą administraciniu aktu bei alternatyvų reikalavimą – dėl valstybės įpareigojimo užtikrinti netrukdomą privažiavimą, rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje nurodo, kad atsakovų M. K. ir G. K. teigimu, anksčiau minėta bylos dalis yra neteisminga bendrosios kompetencijos teismui ir turėtų būti perduota nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams. Teismas nutartyje pažymi, kad nagrinėjant kilusį ginčą (bylos dalį), turės būti sprendžiami ne tik civilinio teisinio pobūdžio klausimai dėl pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo, bet turės būti vertinama, ar viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai, atlikti veiksmai, kurie vėliau lėmė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, nepažeidžia ieškovų teisių ir teisėtų interesų. Ieškinys grindžiamas (galimais) administracinių procedūrų pažeidimais, reikalaujant įpareigoti viešojo administravimo subjektus atlikti administravimo veiksmus, kurie turėjo pareigą jos atlikti, tačiau neatliko. Taip pat ieškinyje yra pareikšti reikalavimai dėl servituto nustatymo administraciniu aktu ar viešojo administravimo subjektų įpareigojimo užtikrinti pravažiavimą. Tai, teismo nuomone, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ginče dominuoja administraciniai teisiniai santykiai.

Specialioji teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nagrinėjamoje (sujungtoje) civilinėje byloje Nr. e2-334-797/2020, dėl kurios rūšinio teismingumo į Specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi teismas, yra keliami tiek civilinio, tiek administracinio pobūdžio reikalavimai.

Reikalavimai dėl 2017 m. rugsėjo 7 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, yra civilinio teisinio pobūdžio. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje nurodyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Valstybinę žemę parduodantis (nuomojantis) subjektas šiuose santykiuose veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, įgyvendinantis atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 20 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-44/2020 ir joje nurodytą praktiką).

Reikalavimai dėl servituto nustatymo administraciniu aktu arba dėl įpareigojimo užtikrinti neterminuotą naudojimąsi privažiavimu, yra administracinio teisinio pobūdžio (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2020 ir joje nurodytą praktiką). Kaip nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, bylos dėl servituto nustatymo rūšinį teismingumą nulemia servituto nustatymo pagrindas: ar jį prašoma nustatyti administraciniu aktu, ar teismo sprendimu (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2020 ir joje nurodytą praktiką). Reikalavimas dėl servituto nustatymo teismo sprendimu sujungtoje civilinėje byloje Nr. e2-334-797/2020 yra keliamas pagal UAB „Du meškiukai“ ieškinį; dėl šios bylos dalies rūšinio teismingumo teismas į Specialiąją teisėjų kolegiją nesikreipė.

Dėl reikalavimo (kuris yra civilinio teisinio pobūdžio) susijusio su valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pažymėtina, kad nors jis be kita ko grindžiamas (galimais) administracinių procedūrų teritorijų planavimo srityje pažeidimais formuojant 2017 m. rugsėjo 7 d. parduodamą valstybinės žemės sklypą, tačiau keliamo reikalavimo esmė – sandorio pripažinimas negaliojančiu, kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Konkretūs viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti teritorijų planavimo srityje, formuojant 2017 m. rugsėjo 7 d. parduodamą valstybinės žemės sklypą, šioje byloje nėra ginčijami. Kaip minėta, keliamas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu grindžiamas jo prieštaravimu imperatyvioms įstatymo normoms.

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, nors byloje expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) yra keliami ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, taip pat, vertinant ginčijamo valstybinės žemės sklypo pardavimo sandorį, teismui neišvengiamai reikės pasisakyti dėl administracinių procedūrų ir sprendimų teritorijų planavimo srityje teisėtumo, tačiau keliamame ginče dominuoja ne administraciniai, bet civiliniai teisiniai santykiai.

Kartu pažymėtina, kad šios sujungtos civilinės bylos Nr. e2-334-797/2020 dalies dėl kurios rūšinio teismingumo į Specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi teismas (buvęs civilinės bylos Nr. Nr. e2-3952-772/2020) perdavimas administraciniam teismui, taigi, sujungtoje byloje keliamų reikalavimų išskaidymas skirtingų kompetencijų teismams, neatitiktų proceso koncentracijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principams (CPK 7 straipsnis, ABTĮ 11 straipsnis).

Apibendrinant tai, kad buvo išdėstyta, sujungtos civilinės bylos Nr. e2-334-797/2020 dalis, dėl kurios rūšinio teismingumo į Specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi teismas (dėl sandorio negaliojimo, restitucijos taikymo, įpareigojimo nustatyti servitutą administraciniu aktu, ir alternatyvaus reikalavimo – įpareigojimo užtikrinti neterminuotą naudojimąsi privažiavimu), grąžintina Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Grąžinti bylos dalį pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Du meškiukai“ ir Z. B. ieškinį atsakovams M. K., G. K., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretysis asmuo – Šiaulių rajono savivaldybės administracija, dėl sandorio negaliojimo, restitucijos taikymo, įpareigojimo nustatyti servitutą administraciniu aktu ir kt., Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Laikinai einanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Janina Januškienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutės Janavičiūtė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ramūnas Gadliauskas