- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-702-372/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-03915-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- Z. S.
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja: B. Simonaitienė Civilinė byla Nr. 2A-702-372/2013
Teisėjas A. Martinavičius Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03915-2012-5
NUTARTIS
2013 m. gruodžio 3 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-0441-362/2013 pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė Z. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė 1) santuoką tarp ieškovės Z. S. ir atsakovo R. S., įregistruotą (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo R. S. kaltės; 2) pripažinti, kad 2 kambarių butas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 56300 Lt, 769/1532 dalis 0,1532 ha. ploto žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 209 Lt ir ½ dalis 32,00 kv. m. užstatyto ploto sandėlio, kurio vidutinė rinkos vertė 3605 Lt yra asmeninė R. S. nuosavybė; 3) pripažinti, kad vieno kambario butas su rūsiu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 47500 Lt, esantis (duomenys neskelbtini) yra Z. S. asmeninė nuosavybė; 4) priteisti iš atsakovo R. S. ieškovei Z. S. išlaikymą po 623 Lt kiekvieną mėnesį nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki gyvos galvos, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą priteisiant R. S. asmeniniu turtu; 5) priteisti iš atsakovo R. S. sumokėti UAB „Moment Credit“ 732 Lt, AB „Šiaulių energija“ 368 Lt ir daugiabučio namo savininkų bendrijai ((duomenys neskelbtini)) 308 Lt; priteisti iš atsakovo R. S. ieškovei Z. S. 20 000 Lt neturtinę žalą, atsiradusią dėl santuokos nutraukimo. 2013-05-14 teismo posėdžio metu ieškovė Z. S. atsisakė ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, taip pat atsisakė ieškinio reikalavimo dėl UAB „Moment kredit“ įsiskolinimų padengimo. Ieškovė mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes pastarasis paliko šeimą, nustojo rūpintis šeima, teikti finansinę paramą. Dėl skyrybų ieškovė labai pergyveno, susirgo nervų liga, todėl mano, kad turi teisę į neturtinę žalą. Nurodo, kad turi įsiskolinimų kreditoriams ir norėtų, kad pusę jų padengtų atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas R. S. atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė, kad sutinka su santuokos nutraukimu, tačiau mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas sutinka su turto padalijimu, tačiau nesutinka su prašoma priteisti neturine žala ir ieškovės asmeninių skolų sumokėjimu. Nurodo, kad sutuoktiniai niekada bendrai nėra gyvenę, santuokos pradžioje atsakovas pas ieškovę, gyvenančią(duomenys neskelbtini), užsukdavo tik į svečius. Ieškovė atsakovo namuose adresu (duomenys neskelbtini) taip pat nėra gyvenusi. Sutuoktiniai neturėjo bendros buities, nekūrė ir netvarkė bendrų namų. Nors formaliai sutuoktiniai buvo įregistravę santuoką, tačiau faktiškai šeimos nesukūrė. 1991 metais atsakovas išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini). Atsakovas rašė žmonai laiškus, siuntė siuntinius iš (duomenys neskelbtini). Kitu būdu atsakovas su žmona bendrauti negalėjo, nes turi klausos negalią. Ieškovės laiškai vyrui apsiribodavo tik sąrašu jai reikalingų atsiųsti daiktų, pinigų. Pati ieškovė sutuoktinio materialiai nerėmė, nesiuntė jam siuntinių iš Lietuvos. (duomenys neskelbtini) atsakovas pateko į avariją kur buvo sunkiai sužalotas, savaitę išgulėjo komoje, ilgą laiką pats nevaikščiojo, sėdėjo invalido vežimėlyje. Tuo laiku atsakovas objektyviai negalėjo bendrauti su sutuoktine, rašyti jai, o ši atsakovu visiškai nesirūpino. Toks savanaudiškas bendravimas iš ieškovės pusės bei bendravimo atotrūkis dėl atsakovo sveikatos paveikė šalių tarpusavio santykius, bendravimas nutrūko. Ieškovė nurodo turinti asmeninių finansinių įsipareigojimų UAB „Moment Credit“, AB „Šiaulių energija“, Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), ir norėtų, kad pusę šių skolų sumokėtų atsakovas. Šių reikalavimu suma, lyginant su pirminiu ieškiniu, išaugo dvigubai (nuo 649,45 litų iki 1408 litų). Akivaizdu, kad skola susidarė ir išaugo bylos nagrinėjimo teisme eigoje, t.y. kai sutuoktiniai kartu negyveno. Minėtus įsipareigojimus ieškovė prisiėmė be atsakovo žinios, jo sutikimo ar leidimo. Paskolos lėšos buvo naudojamos išskirtinai ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė R. S. ir Z. S. santuoką, (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos paliko jiems pavardes S., S.. Nustatė, jog butas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovės Z. S. nuosavybė. Nustatė jog butas (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), 763/1532 dalis 0.1532 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esannčio (duomenys neskelbtini), ½ dalis sandėlio (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo R. S. nuosavybė. Likusius ieškinio reikalavimus atmetė.
Teismas nurodė, kad įvertinęs abiejų šalių parodymus, liudytojų parodymus, kitą byloje surinktą medžiagą, nenustatė nė vieno iš asmens aiškios kaltės dėl santuokos iširimo. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovas teistas už tyčinį nusikaltimą, buvo neištikimas, žiauriai elgėsi su šeimos nariais, ar savo iniciatyva paliko šeimą ir ja nesirūpina. Nors atsakovas R. S. 1991 m. išvyko į užsienį dirbti, šis išvykimas buvo šalių aptartas, išvykta bendru sutarimu, todėl atsakovo išvykimo į užsienį dirbti nelaikė šeimos palikimu. Teismas nustatė, kad po išvykimo daugiau kaip dešimt metų sutuoktiniai bendravo, buvo siunčiami siuntiniai, pinigai. Bendravimas nutrūko po to, kai atsakovas buvo pakliuvęs į avariją, ten sužalotas, ir kai ieškovė nenuvyko pas atsakovą po šio įvykio, neparodė jokio rūpinimosi juo. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas laikė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Šalies argumentai
Ieškovė Z. S. prašė priteisti 20000 Lt neturtinės žalos, kurią ji patyrė dėl santuokos nutraukimo, tačiau kuo ši žala pasireiškė, aiškiai nenurodė. Teismas nustatęs, kad įrašai apie ieškovės depresiją atsirado tik 2007 m., t. y., praėjus jau trims metams po santykių nutrūkimo bei vadovaudamasis LR CK 3.70 str., prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatęs, kad ieškovės Z. S. skolos AB „Šiaulių energija“, ir Daugiabučių namo savininkų bendrijai yra susidariusios iš asmeninio turto išlaikymo, R. S. šiuo turtu nesinaudojo, skolų susidarymo metu bendro ūkio nevedė, todėl ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo pusę ieškovės skolos jos kreditoriams atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu ieškovė Z. S. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-24 sprendimo dalis: dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; dėl neturtinės žalos nepriteisimo panaikinti ir tose dalyse priimti naują sprendimą – nutraukti santuoką dėl atsakovo R. S. kaltės, priteisti ieškovei iš atsakovo 20 000,00 Lt neturtinę žalą, atsiradusią dėl santuokos nutraukimo.
Teismas nepagrįstai įžvelgė ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo tame, kad atsakovui prieš 10 metų (duomenys neskelbtini) pakliuvus į avariją ieškovė nenuvyko pas atsakovą ir neparodė jokio rūpinimosi atsakovu. Ieškovė teigia, kad apie autoavariją sužinojo iš atsakovo sesers, kuri, ieškovei pareiškus ketinimą važiuoti į (duomenys neskelbtini) aplankyti sutuoktinio, paaiškino, jog atsakovas nenori, kad ieškovė atvažiuotų, nes juo rūpinasi jo pažįstami studentai. Ieškovė negavo iškvietimo atvykti į (duomenys neskelbtini) bei negavo (duomenys neskelbtini) vizos. Ieškovė neturėjo pinigų kelionei į(duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė teismui jokių ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo pagrindžiančių įrodymų. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą priteisti 20 000,00 Lt neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo. Teismas visiškai neįsigilino į ieškovės sveikatos būklę. Atsakovas į (duomenys neskelbtini) išvažiavo 1991 m., o 1992 metais ieškovė buvo konsultuota neurologo ir jai nustatyta centrinės nervų sistemos astenizacija bei vegetacinė krizė. 2006 m. ieškovei nustatyta hipertoninė liga ir galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozė.
Atsiliepimas
Atsakovas R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-24 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, t. y., kad R. S. 1991 m. išvyko į užsienį dirbti bendru sutuoktinių sutarimu ir tai nelaikytina šeimos palikimu, kas suponuotų jo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovas rašė žmonai laiškus, siuntė siuntinius iš (duomenys neskelbtini), tačiau palaipsniui jų jausmai atšalo. Užuot nuoširdžiai domėjusis sutuoktinio savijauta, sveikata, reikalais, ieškovės laiškai vyrui apsiribodavo tik sąrašu jai reikalingų atsiųsti daiktų, pinigų. Ieškovė teisme pripažino, jog sutuoktiniui nėra išsiuntusi nė vieno siuntinio iš (duomenys neskelbtini). Ieškovės nepasitenkinimas atsakovu kilo tuomet, kai ji nustojo gauti iš sutuoktinio materialinę paramą. Ieškovė apeliaciniam teismui pateikė esą atsakovo jai rašyto laiško kopiją, tačiau šis dokumentas turėtų būti vertinamas kritiškai. Laiškas surašytas dviem skirtingom rašysenom, todėl jo autentiškumas bei turinys kelia abejonių. Laiškas nėra datuotas (pašto vokas nepridėtas), todėl neįrodo, jog būtent po atsakovo patirtos avarijos ieškovė siekusi aplankyti sutuoktinį. Po 2004 metų ieškovė sutuoktiniu visiškai nesirūpino ir atvykti pas jį į (duomenys neskelbtini) nė neketino. Ieškovė pažeidė įstatyme numatytas sutuoktinės pareigas. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, ieškovės reikalaujamas neturtinės žalos egzistavimo faktas bei dydis nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais ir net nemotyvuotas. Ieškovė dokumentų apie savo sveikatos būklę nebuvo pateikusi.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog jos ir atsakovo santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantės nuomone, santuoka turėjo būti nutraukta tik dėl atsakovo kaltės, nes pastarasis paliko šeimą išvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) ir ja nebesirūpino.
LR CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 203 m. liepos 5 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-399/2013).
Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas R. S. yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą arba buvo neištikimas, arba žiauriai elgėsi su sutuoktine Z. S., arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas R. S. nuo 1991 m. išvyko į (duomenys neskelbtini) užsidirbti pinigų. Teismo posėdžio metu ieškovė Z. S. patvirtinto, jog žinojo apie sutuoktinio sprendimą vykti į (duomenys neskelbtini) ir tam neprieštaravo (159 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio atsakovo R. S. išvykimo nelaikė šeimos palikimu, kas suponuotų atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.
Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas CK normas, dėl santuokos nutraukimo konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.).
Iš bylos medžiagos ir liudytojų parodymų matyti, kad po atsakovo R. S. išvykimo į (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai bendravo laiškais, retesniais atvejais telefoninių skambučių pagalba. Atsakovas siuntė sutuoktinei siuntinius, pinigus (158 b. l.), tačiau iš sutuoktinės tokio pat dėmesio nesulaukdavo, nes ieškovė atsakovui nieko nesiuntė (159 b. l.). Teismo posėdžio metu ieškovė Z. S. pripažino, kad sutuoktinių bendravimas nutrūko po 2004 m. (159 b. l.), kai atsakovas R. S. pakliuvo į avariją. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog po avarijos buvo sunkiai sužalotas ir tuo laiku atsakovas objektyviai negalėjo bendrauti su sutuoktine, rašyti jai, o ieškovė visiškai atsakovu nesirūpino, neaplankė. Apeliantė nurodo, kad dėjo visas pastangas, jog išsaugotų šeimą, norėjo vykti į (duomenys neskelbtini) pas sutuoktinį, tačiau negavo iškvietimo atvykti į (duomenys neskelbtini) bei negavo (duomenys neskelbtini) vizos. Įrodymų, kad ieškovė kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl (duomenys neskelbtini) vizos gavimo byloje nepateikta. Apeliantės skunde nurodytus argumentus, jog vyro sesuo jai pasakė esą atsakovas nenorįs, kad ji atvažiuotų į (duomenys neskelbtini), vertina tik kaip ieškovės gynybinė taktiką, jai siekiant paneigti savo kaltę dėl santuokos iširimo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, bendro gyvenimo taisyklių pažeidimas: sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, tolerantiškumo stoka viena kitai, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos trūkumas vienas kitam ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo nebegalimas. Šios aplinkybės sudarė pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas. Patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nebuvo pateikta. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 178, 185 straipsniai) ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
LR CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai). Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra teisinio pagrindo svarstyti apeliacinio skundo argumentų dėl neturtinės žalos ieškovei Z. S. priteisimo iš atsakovo R. S.. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nenagrinėja kitų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetant apeliacinį skundą, kolegija išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą (CPK 93 straipsnis). Atsakovo R. S. kuratore byloje paskirta L. M. (83, 84, 87–88 b. l.), kuri pateikė įrodymus, kad advokato padėjėjui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 500,00 Lt (184, 185 b. l.). Vertindama atsakovo turėtas išlaidas, kolegija vadovaujasi Teisingumo ministro 2004 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Kolegija sprendžia, kad atsakovo sumokėta suma yra protinga ir sąžininga, todėl priteistina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Z. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.