Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarko išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. V. ieškinį atsakovui M. V. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas P. V. ieškovės reikalavimus palaikė, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuo nepilnametės dukros gimimo visiškai ja nesirūpina, nerodo pastangų ir noro dalyvauti nepilnametės gyvenime, neteikia išlaikymo ir yra visiškai nusišalinęs nuo savo, kaip tėvo, pareigų, be to yra linkęs nusikalsti ir pripažintas recidyvistu, galima pagrįstai teigti, kad neapribojus tėvo M. V. valdžios nepilnametės K. S. V. atžvilgiu, būtų sudarytos galimybės daryti stiprų neigiamą poveikį vaiko pasaulėžiūrai, vertybių raidai ir sėkmingam asmeniniam tobulėjimui. Atsakovas nuo pat dukros gimimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos yra

visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo ir atsiribojęs nuo savo dukros K. S. V. auginimo, todėl nėra pagrindo manyti, kad ateityje kas nors gali pasikeisti.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (1 t., b. l. 49-51), kurioje nurodė bei atstovė S. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šioje byloje atsakovo atžvilgiu reikėtų taikyti atskyrimo nuo vaiko institutą, o ne apriboti tėvystę, kadangi nors atsakovas šiuo metu ir nesirūpina dukra, tačiau tame nėra jo kaltės, nes atsakovas negali to daryti dėl objektyvių priežasčių – atlieka laisvės atėmimo bausmę. Priteistas išlaikymas neatitinka vaiko poreikių ir interesų, todėl išlaikymas turi būti padidintas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovė I. K. V. ir atsakovas M. V. yra K. S. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (1 t., b. l. 8, 9-12). Ieškovė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi kartu su dukra, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13), gyvena ieškovės mamai R. O. V. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20, 21-22). Ieškovės gaunamas pajamas sudaro nedarbo draudimo išmoka, vaiko išlaikymo išmoka bei netekto darbingumo pensija (1 t., b. l. 14-16). Ieškovė nuomoja jai nuosavybės teise priklausantį butą (1 t., b. l. 27-30). Ieškovės skaičiavimu, dukros išlaikymui kas mėnesį reikalinga 550 Eur suma (1 t., b. l. 17). Atsakovas turi išlaikymo įsiskolinimą, kurio dydis 2019 m. balandžio 1 dienai sudarė 1738 Eur (1 t., b. l. 18). K. S. V. yra charakterizuojama teigiamai, lanko individualias dainavimo pamokas, dailės būrelį; mergaite rūpinasi mama ir seneliai (1 t., b. l. 19, 26). K. S. V. 2017 – 2018 metais (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje (duomenys neskelbtini) buvo teikiamos psichologinės konsultacijos, kurių tikslas – mergaitės elgesio korekcija ir emocinio raštingumo ugdymas (1 t., b. l. 26). 2014-07-15 Sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2194-918/2014 nustatyta, jog atsakovas yra K. S. V. tėvas bei patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo dukters išlaikymui teikti po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (1 t., b. l. 23-25).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo

Remiantis CK 3.180 straipsniu, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (2 dalis). Sąlygų, kai ribojama tėvų valdžia, sąrašas yra baigtinis. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72).

Ieškovė prašo neterminuotai apriboti atsakovo M. V. tėvo valdžią į dukrą K. S. V. Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti neterminuotą tėvo valdžios ribojimą, tačiau yra pagrindas taikyti atskyrimo institutą.

Kaip nustatyta byloje, K. S. V. gimimo ir tėvystės nustatymo metu jos tėvas M. V. jau buvo įkalinimo įstaigoje ir nuo to laiko iki šiol į laisvę išėjęs nebuvo (1 t., b. l. 73-78). Kaip paaiškino pati ieškovė, ji su dukra buvo nuvykusi į keletą pasimatymų įkalinimo įstaigose, tame tarpe ir ilgalaikį, nes atsakovas kvietė ją atvykti su dukra, iš ko teismas daro išvadą, jog atsakovas domėjosi dukra, pati ieškovė vežė mergaitę į įkalinimo įstaigą, sudarant atsakovui galimybę matytis ir bendrauti su vaiku. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovo daroma žala vaikui pasireiškė tuo, kad ji su atsakovu ilgojo pasimatymo metu vaiko akivaizdoje turėjo lytinių santykių, pati būdama apsvaiginta narkotinėmis medžiagomis, tačiau tokie paaiškinimai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o be to, pati ieškovė, kaip dukters įstatyminė atstovė, galėjo ir privalėjo apsaugoti dukrą nuo tokio pobūdžio daromos žalos jos dukrai. Objektyvių duomenų apie atsakovo dukrai daromą žalą byloje nėra, M. V. negali rūpintis vaiku, pilna apimtimi vykdyti tėvo valdžios, kadangi visą laiką nuo dukters gimimo yra įkalintas. Pažymėtina, jog vaikas turi prigimtinę teisę žinoti savo tėvą ir jį turėti. Nors bylos duomenimis K. S. V. 2017 – 2018 metais (duomenys neskelbtini) lopšelyje – darželyje (duomenys neskelbtini) buvo teikiamos psichologinės konsultacijos, tačiau iš minėtos ugdymo įstaigos rašto matyti, jog šių konsultacijų tikslas – mergaitės elgesio korekcija ir emocinio raštingumo ugdymas (1 t., b. l. 26), todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog psichologinė pagalba teikta dėl žalos, sukeltos mergaitei atsakovo veiksmais. Teismas sprendžia, jog ieškinys dalyje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo yra grindžiamas tik ieškovės prielaidomis, nepagrįstomis objektyviais duomenimis. Pati ieškovė nurodė, kad atsakovas kvietė ją su vaiku į pasimatymą ir ieškovė su dukra buvo nuvykusi. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo riboti atsakovo M. V. tėvo valdžią į jo dukterį K. S. V., todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas atmetamas.

Tačiau Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179, 3.180 straipsniai). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaikams nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir kt. Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių, ir priešingai – tėvų valdžios apribojimas taikomas esant kaltei dėl tėviškų pareigų nevykdymo.

Kaip minėta, yra dvi tėvų valdžios apribojimo rūšys – vaiko atskyrimas nuo tėvų ir laikinas arba neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Šios vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonės (CK 3.179 ir CK 3.180 straipsniai) yra tarpusavyje susijusios, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra švelnesnė priemonė, kuri taikoma, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių priežasčių. Nenustačius pagrindo apriboti tėvų valdžią, teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, remdamasis CK 3.183 straipsnio 2 dalimi, daro išvadą, kad byloje yra pagrindas taikyti švelnesnę vaiko interesų ir apsaugos priemonę – vaiko atskyrimą nuo tėvo, kadangi atsakovas savo, kaip tėvo pareigų, bylos duomenimis, nevykdo dėl to, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, objektyviai negali realizuoti savo pareigos rūpintis dukra, ją prižiūrėti, dalyvauti jos auklėjime, tačiau bylos duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo kaltę, nes esama situacija susiklostė dėl objektyvių priežasčių – atsakovo įkalinimo. Todėl šiuo atveju taikytinas vaiko ir jos tėvo atskyrimo institutas.

Atskyrimas nuo tėvų (tėvo) panaikinamas kreipiantis su prašymu į teismą. Esant pagrindui tėvo valdžią apriboti laikinai ar neterminuotai, prašymas perduodamas nagrinėti ieškinio teisena (CK 3.183 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovas, siekdamas išsaugoti tėvo valdžią, turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nurodė, kad ieškovė nuo dukros gimimo 2012-09-14 iki šiol viena betarpiškai rūpinasi savo dukra ir užtikrina kasdienių jos poreikių patenkinimą, tarp ieškovės ir jos nepilnametės dukros yra stiprus emocinis ryšys, nepilnametė yra įpratusi gyventi su motina. Atsakovas niekada nesirūpino ir neprižiūrėjo savo nepilnametės dukros. Šiuo metu ieškovė su savo nepilnamete dukra gyvena jos motinai Ritai O. V. priklausančiame bute, esančiame Šiaurės pr. 93-38, Kaunas. Ieškovė užtikrina tinkamas nepilnametės dukros gyvenimo sąlygas.

Bylos duomenys patvirtina, kad K. S. V. nuo gimimo gyvena su mama, kuri savo dukra rūpinasi, darytina išvada, kad ieškovė geba ir gali užtikrinti dukrai lavinimą, sveikatą, saugią psichologinę aplinką ir vykdyti kitas motinos pareigas. Atsižvelgiant į mažą vaiko amžių, į tai, kad emocinis biologinis ryšys tarp motinos ir jos dukters, tikėtina, yra labai stiprus, nuo gimimo dukra gyvena su mama, su tėvu dukra ryšio nepalaiko, darytina išvada, kad K. S. V. gyvenamosios vietos nustatymas su motina I. K. V. geriausiai atitiktų mažamečio vaiko interesus, todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkinamas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis gali būti keičiamas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nuo Kauno apylinkės teismo 2014-07-15 sprendimo priėmimo, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl išlaikymo vaikui, praėjo daugiau nei penkeri metai, priteisiant šio dydžio išlaikymą K. S. buvo dar nesukakusi dvejų metų, o šiuo metu mergaitei yra septyni metai, vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jai išlaikyti reikalingų lėšų suma, be to, pasikeitė ekonominė situacija, šalyje buvo įvesta nauja valiuta. Nepilnametė mergaitė lanko ugdymo įstaigą, neabejotinai pasikeitė jos poreikiams tenkinti reikalingų piniginių lėšų dydis ir siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimą, yra būtina pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-07-15 sprendimu priteisto išlaikymo dydį, kadangi iš atsakovo priteisto išlaikymo dukters net būtiniausiems poreikiams patenkinti šiuo metu nepakanka.

Ieškovė pateikė prekių įsigijimą patvirtinančius kvitus (1 t., b. l. 143-144, 145-148), kuriuos teismas vertina ne kaip įrodymus, pagrindžiančius ieškovės patiriamas išlaidas dukters poreikių tenkinimui, o kaip įrodymus, parodančius kainų lygį šalyje.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 275 eurų kas mėnesį, detalizavo dukters išlaikymui reikalingas išlaidas. Ieškovė taip pat pateikė duomenis apie apmokamas komunalines paslaugas už butą, kuriame su dukra gyvena (1 t., b. l. 149-181) bei kvitą, patvirtinantį, jog yra mokamas metinis 450 Eur mokestis už dukters prailgintos dienos grupę (1 t., b. l. 144).

Atsakovas su reikalaujamu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka, nurodo, kad šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, todėl didesnio išlaikymo teikti negali. Grįžęs iš įkalinimo įstaigos jis dirbs, sumokės išlaikymo įsiskolinimą ir teiks reikalingą išlaikymą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 430 Eur, o nuo 2020 – ųjų metų, viešais duomenimis, dar padidės.

Ieškovė nurodė, kad dukra lanko prestižinę (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, kurioje prailginta grupė per mėnesį kainuoja 50 Eur, mokestis į fondą – 35 Eur, be to dukra lanko vokalinio dainavimo būrelį, kurio mokestis – 45 Eur per mėnesį, nemokamas šokių pamokas, lankė baleto pamokas – 75 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu nurodė, kad baleto pamokų K. S. šiuo metu nebelanko.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei pačios ieškovės paaiškinimus, tai, jog rašytinių įrodymų, patvirtinančių K. S. lankomų papildomų užsiėmimų (dainavimo) kainą nepateikta, į tai, jog ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad baleto pamokų mergaitė nebelanko, daro išvadą, kad šalių dukters poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 440 Eur suma, kuri yra būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) bei atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnametės mergaitės amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), gali užtikrinti nepilnametės K. S. V. būtinuosius poreikius. Spręsdamas dėl vaiko poreikių padidėjimo, teismas konstatuoja, kad ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnametei dukrai augant, pradėjus lankyti mokymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo. Nors atsakovas nurodo, kad jis yra įkalinimo įstaigoje, dėl to negali teikti išlaikymo dukrai, visgi atsakovas yra sveikas ir darbingas (priešingų duomenų nepateikta), jauno amžiaus, privalo savo gyvenimą vesti taip, kad būtų užtikrinti jo nepilnametės dukters poreikiai. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės yra absoliuti ir šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaikų auklėjimu ir jų išlaikymu kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulauks pilnametystės.

Atsakovas nors ir teigė, tačiau neįrodė, kad iš jo priteista suma (57,93 Eur) dukters išlaikymui yra pakankama, nepateikė įrodymų, kad įkalinimo įstaigoje nedirba, ar negali dirbti (CPK 178 straipsnis), be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas su dukra negyvena ir niekada negyveno, todėl, darytina išvada, jog nežino savo septynmetės dukters poreikių. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog K. S. gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, todėl būtent jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta, atsiranda ir nenumatytų papildomų vaiko išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, kurias ieškovė privalo padengti ir prie kurių skyrium gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.

Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Asmenys privalo būti socialiai atsakingi ir, priimdami sprendimą susilaukti vaikų, prisiimti atsakomybę išlaikyti juos iki pilnametystės bei teikti nepilnamečiams vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius.

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, nedirba, turto neturi (1 t., b. l. 64, 66, 70, 73-78).

Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) (duomenys neskelbtini), automobilių ieškovė neturi, nedirba (1 t., 57-59, 61-63, 65, 67-69). Ieškovė nurodė, kad jos mėnesio pajamos yra apie 700-720 Eur, kurias sudaro netekto darbingumo pensija, gaunami išlaikymo pinigai bei buto nuomos pinigai pagal sutartį. Ieškovė iš dalies yra nedarbinga.

Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo dukrai, kurios fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, pakeičiant teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir, nenustačius aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnametei dukrai K. S. V. po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gegužės 27 d.) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė (motina) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovei 2019-02-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus Sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-622-2780 teikiama antrinė teisinė pagalba (1 t., b. l. 31-32). Atsakovui M. V. 2019-06-18 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus Sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-2872-10110 teikiama antrinė teisinė pagalba (1 t., b. l. 100-101). Valstybės išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovui M. V. sudaro 247,77 Eur (1 t., b. l. 192). Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui yra teikiama 100 proc. valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2019-05-30 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti atsakovą M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo jo dukters K. S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti K. S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama I. K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-07-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2194-918/2014, patvirtintos taikos sutarties 1 punktą, padidinant M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai K. S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikiamo išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters K. S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-05-27) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę I. K. V. asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2019-05-30 nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.