- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-31
- Bylos Nr.
- e2-16923-1080/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08363-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė (pirm.)
- Ieškovas
- UAB "Handelshus"
- Atsakovas
- UAB „Almarūnas“
- Kategorijos
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Handelshus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Almarūnas“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka prašydama išieškoti iš skolininkės skolą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. įsakymu nutarta išieškoti iš skolininkės 1444,26 Eur skolą, 72,63 Eur palūkanas, 40 Eur pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki įsakymo visiško įvykdymo. Skolininkė per nustatytą terminą pareiškė prieštaravimus. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 1555,26 Eur skolą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad ieškovė (ankstesnis įmonės pavadinimas UAB „Pontem“) su atsakove sudarė žodinę sutartį dėl įvairių maisto produktų pardavimo. Remiantis susitarimu ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės užsakymus tiekti jos užsakytas prekes, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti numatytą kainą. Ieškovė vadovaudamasi atsakovės užsakymais tiekė jai prekes ir pateikė apmokėjimui keturias PVM sąskaitas – faktūras, kurių vieną atsakovė dalinai apmokėjo. Ieškinio parengimo dieną yra susidaręs 1444,26 Eur skolos likutis. 2020-02-12 atsakovė buvo raginta vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, siųstas reikalavimas elektroniniu paštu, tačiau skola nustatytu terminu nebuvo sumokėta. Ieškovės teigimu, tarp šalių sudaryta žodinė sutartis, atsakovė nemokėdama už suteiktas prekes jos nevykdo, elgiasi nesąžiningai, pažeidžia sutartinių įsipareigojimų vykdymo principus ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės interesus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti.
4. Nurodo, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia PVM sąskaitomis-faktūromis, tačiau sąskaitos išrašymas nereiškia, kad ieškovė įvykdė savo prievolę visa apimtimi. Ieškovė neįrodo savo reikalavimo pagrįstumo, nes neprideda prekių priėmimo-perdavimo aktų, o nepagrindus skolos, reikalavimas priteisti palūkanas, skolos išieškojimo išlaidas, procesines palūkanas yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė savo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
6. Ieškovė teigia, kad tarp šalių sudarytas žodinis susitarimas dėl įvairių maisto produktų pardavimo ir prašo iš atsakovės priteisti skolą, kurią turi sumokėti pagal jai pateiktas PVM sąskaitas – faktūras. Atsakovė nesutikdama su ieškiniu, atsiliepime nurodo, kad ieškovei nepridėjus prekių perdavimo-priėmimo aktų, jos reikalavimas visa apimtimi yra nepagrįstas. Teismas šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
7. Sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, todėl paprastai laikoma, kad suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti, ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai. Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Įstatyme nustatyta, kad sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Privaloma rašytinė sandorio forma (paprasta ar notarinė) irgi nustatyta įstatyme (CK 1.73, 1.74 straipsniai), o sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsakovė neginčija aplinkybes, kad tarp šalių yra sudaryta žodinė sutartis dėl prekių pirkimo pardavimo.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovei pateikė apmokėti sekančias sąskaitas: 2019-06-20 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1841,14 Eur, kurios apmokėjimo terminas numatytas iki 2019-07-11, 2019-06-21 PVM sąskaitą – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 275,57 Eur, kurios mokėjimo terminas numatytas iki 2019-07-12, 2019-06-21 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 580,80 Eur, kurios mokėjimo terminas numatytas iki 2019-07-12, 2019-06-25 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 275,57 Eur, kurios mokėjimo terminas numatytas iki 2019-07-16. Šios sąskaitos buvo pateiktos atsakovei pasirašytinai – sąskaitose yra A. V. parašas. 2020 m. sausio 16 d. ieškovė ir atsakovė sudarė tarpusavio skolos užskaitymo aktą, kuriuo buvo sumažinta atsakovės skola 1334,23 Eur sumai, o ieškovės įsipareigojimų suma atsakovei sumažinta ta pačia 1334,23 Eur suma. Šalys patvirtino, kad atlikus tarpusavio reikalavimų užskaitymą galutinis atsakovės skolos likutis ieškovei yra 3523,65 Eur. Suderinus skolos likutį, laikotarpiu nuo 2020-01-09 iki 2020-02-13 ieškovė pirko įvairių maisto produktų už 2079,39 Eur ir atsakovė atitinkamai šiai sumai ieškovei pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras. Atlikus tarpusavio vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovės 2079,39 Eur įskaičius su suderinta 3523,65 Eur ieškovės atsakovei suma, galutinė atsakovės neapmokėtos skolos dalis sudaro 1444,26 Eur.
9. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas įsipareigoja perduoti prekę kitai šaliai nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti prekę ir sumokėti už ją nustatytą pinigų sumą. CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė tinkamai vykdė savo prievolę, perdavė prekes, o atsakovė, nors jas ir priėmė, tačiau neatsiskaitė. Atsakovė nors ir nurodo, kad nepateikti į bylą įrodymai, tačiau niekaip neargumentuoja ir nepateikia įrodymų, kodėl ieškovės prašoma priteisti skola yra nepagrįsta ar neatitinkanti tikrovės, jokių pretenzijų ar nesutikimo ieškovei taip pat neteikė bei nenurodė. Priešingai, ieškovės pateikti sprendimo 8 punkte nurodyti duomenys neleidžia abejoti apie tai, kad atsakovei yra žinoma apie skolos dydį, ji yra šalių patvirtinta ir suderinta pasirašant tarpusavio reikalavimų užskaitymo aktą. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 1444,26 Eur skolos priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).
11. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Atsižvelgiant į MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, apskaičiuojant iš atsakovės priteistinų palūkanų dydį vadovaujamasi 2019 m. liepos 1 d. galiojusia fiksuotąja palūkanų norma, kuri nurodytu laikotarpiu Europos Centrinio Banko interneto tinklalapyje paskelbtais duomenimis yra 0 procentų. Esant nurodytam teisiniam reguliavimui, iš atsakovės už prievolės įvykdymo termino praleidimą priteistinos 8 procentų dydžio palūkanos, t. y. 72,63 Eur suma, pagal ieškovės pateiktą palūkanų paskaičiavimą.
12. MAPKSVPĮ 7 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą. Vadovaujantis minėta teisės norma ir ieškovės prašymu, ieškovės naudai iš atsakovės priteitina 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
13. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remdamasi MAPKSVPĮ ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų metines procesines palūkanas. Toks ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentai dydžio metinės palūkanos už priteistą (1555,88 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
14. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 35,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kuris priteistinas iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Almarūnas“, juridinio asmens kodas 123047451, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Handelshus“, juridinio asmens kodas 221412030, naudai 1444,26 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 26 ct) skolos, 72,63 Eur (septyniasdešimt du eurus ir 63 ct) palūkanų, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų ir 00 ct) išieškojimo išlaidas, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1555,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 35 Eur (trisdešimt penkis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.