Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-859-1018/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-04-17
Bylos Nr.: e2-859-1018/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08305-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurgita Petrauskienė
Ieškovas: B. M.
Atsakovas: A. M.
Advokatai: Elina Kolyškas

Kategorijos

3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2-859-1018/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08305-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6; 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.2.10 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė,sekretoriaujant Gintarei Truncaitei,dalyvaujant ieškovei B. M.,ieškovės atstovei advokatei Elinai Kolyško,atsakovui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. patikslintą ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

ieškovė B. M. (toliau – ieškovė) pareiškė ieškinį atsakovui A. M. (toliau –atsakovas), kuriuo, jį patikslinusi, prašė: 1) ieškovės B. M. ir atsakovo A. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 4192), nutraukti dėl atsakovo A. M. kaltės; 2) priteisti ieškovei B. M. iš atsakovo A. M. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui; 3) ieškovei B. M. palikti santuokoje turėtą pavardę – (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių ieškovės B. M. ir atsakovo A. M. nuosavybe; 5) dalinant bendrą turtą, B. M. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti transporto priemonę TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - 1720 Eur vertės; 6) atsakovui A. M. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti transporto priemonę NISSAN PRIMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - 2080 Eur vertės; 7) priteisti iš atsakovo A. M. ieškovės B. M. naudai 180 Eur kompensaciją už didesnį santuokoje įgyto turto dalį; 8) dalinant bendrą turtą - butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) - 110 000 EUR vertės, priteisti atsakovui A. M. ¾ buto, o B. M. – ¼ buto, esantį (duomenys neskelbtini), natūra priteisti atsakovui A. M. asmeninės nuosavybės teise, o iš atsakovo A. M. ieškovės B. M. naudai priteisti 27 500 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), ¼ dalį; 9) taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo 2023-04-03; 10) priteisti iš atsakovo A. M. visas ieškovės B. M. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad po santuokos sudarymo iš pradžių šalys sugyveno gerai, planavo bei kūrė bendrą ateitį, 1993-12-07 įsigijo šeimos gyvenamąjį būstą-butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laikui bėgant, atsakovas ėmė pažeidinėti savo, kaip sutuoktinio pareigas, savo veiksmais paneigė šeimos pamatines vertybes, lojalumo, savitarpio pagarbos bei moralinės paramos principus, dėl ko šalių bendras šeimyninis gyvenimas tapo negalimas, neįmanomas. Šeima iširo dėl atsakovo negatyvaus požiūrio į bendrą gyvenimą ir jo tikslus, šeimoje nepriimtiną, sutuoktinių pasitikėjimą vienas kitu paneigiantį elgesį. Per paskutinius daugiau nei 10 bendro santuokinio gyvenimo metų atsakovas ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, nesirūpino šeimos gerove, neprisidėjo prie šeimos išlaikymo ir bendrųjų būtiniausių sutuoktinių poreikių tenkinimo, ne tik ignoravo bet kuriuos šeimos poreikius, girtavo, bet ir nuolat ieškovę įžeidinėjo, žemino, grasina panaudoti (ir panaudojo) prieš ją smurtą, dėl ko 2022 metais ieškovei teko kreiptis į teisėsaugos pareigūnus. Atsakovas pasikviesdavo į namus ieškovei nepažįstamus asmenis, su kuriais girtavo, galimai vartojo psichotropines medžiagas. Dėl šių aplinkybių namuose tvyrojo nuolatinė įtampa, dėl atsakovo ir jo lankytojų agresyvaus elgesio ieškovės atžvilgiu, ji nuolat jautėsi įbauginta, patyrė stresą, sutriko jos sveikata. Ieškovės šalių namuose 2020 m. balandžio-gegužės mėn. laikotarpyje padaryti garso bei vaizdo įrašai patvirtina, kaip atsakovas būdamas girtas ir/ar apsvaigęs, puolė, įžeidinėjo ieškovę, varė ją iš namų ir pan., neneigė savo neprisidėjimo nei prie buto išlaikymo, nei prie kitų šeimos poreikių tenkinimo. Nors šalys iki 2023 m. balandžio mėn. ir gyveno viename bute, tačiau skirtinguose kambariuose, jau nuo 2013 m. jų, kaip sutuoktinių, santykiai yra visiškai nutrūkę. Taip atsitiko dėl atsakovo moralės požiūriu nepriimtino elgesio, kuris pasireiškė piktnaudžiavimu alkoholiu, smurto (tiek fizinio, tiek ir psichologinio) prieš ieškovę panaudojimu, ilgalaikiu nedarbu, visišku neprisidėjimu prie šeimos išlaikymo. Šalių šeima yra faktiškai iširusi, kadangi šalys jau daugiau nei dešimtmetį nebeveda bendro ūkio, nesirūpina vienas kitu kaip sutuoktiniai. Kadangi atsakovo elgesys darėsi vis labiau neprognozuojamas ir pavojingas, ieškovė išsikėlė iš šeimos buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2023-04-03 persikėlė gyventi kitur. Šiam sprendimui turėjo įtakos ir ta aplinkybė, kad už laiku nesumokėtas įmokas buvo atjungtas elektros tiekimas butui. Ieškovė nustojo mokėti už elektrą ir kitas paslaugas, kadangi pastaruosius 8 metus ji tai darė viena, vien tik iš savo pajamų, atsakovui visiškai neprisidedant. Pastaruoju metu komunalinėms paslaugoms ypač pabrangus, ieškovė, turėdama nedideles pajamas iš darbo santykių, nebeturi galimybės išlaikyti ir savęs, ir atsakovo, ir šeimos būsto bei užtikrinti visus kitus šeimos poreikius. Pasikeitus atsakovo elgesiui (jam pradėjus piktnaudžiauti alkoholiu, nustojus dirbti bei dalyvauti šeimos aprūpinime, mokėti už butą, maistą ir kt.), ieškovė dar 2012-2013 metais siūlė nutraukti santuoką bendru sutarimu, tačiau atsakovui pavyko ją atkalbėti, pažadėjus nustoti vartoti alkoholį, grįžti prie normalaus gyvenimo, surasti nuolatinį darbą, padėti tuo metu besimokančiam šalių sūnui ir kt. Visgi per praėjusį dešimtmetį niekas nepasikeitė, atsakovas ir toliau vartojo alkoholį, tapo agresyvus, nesukalbamas, irzlus ir piktas. Dar 2022 m. vasarą, po atsakovo smurto prieš ieškovę protrūkių, ieškovės iniciatyva buvo parengti pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu bei sutartis dėl teisinių santuokos nutraukimo pasekmių, perduoti atsakovui derinti, tačiau jis vengė ir tebevengia bendradarbiauti. Ieškovė prašo nenustatyti jokio papildomo termino šalims susitaikyti, nes dėl atsakovo nesuderinamo su šeimos vertybėmis elgesio, jo parodytos nepagarbos ieškovei, tai prieštarautų šalių interesams. Ieškovė nebemato jokių tolimesnio bendro gyvenimo galimybių. Šalims jau apie 10 metų nepalaikant santuokinių santykių, ieškovei nėra žinoma, ar atsakovas iš viso turi teisėtų pajamų. Ieškovė vien tik iš savo uždirbtų lėšų apmoka visas komunalines paslaugas, teikiamas butui, kuriame šalys gyvena, perka maistą, kitas būtinas prekes ir paslaugas. Atsakovas visiškai neprisideda prie šeimos išlaikymo - neskiria lėšų nei butui, nei maistui. Šalių, kaip sutuoktinių santykiai yra visiškai nutrūkę jau nuo 2013 metų dėl jau minėto ilgalaikio atsakovo nedarbo, neprisidėjimo prie šeimos išlaikymo ir dėl atsakovo moralės požiūriu nepriimtino elgesio - ilgamečio nuolatinio piktnaudžiavimo alkoholiu, agresyvaus elgesio, psichologinio ir fizinio smurto prieš ieškovę panaudojimo. Dėl to ieškovė nuolat patiria stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, neigiamus išgyvenimus. Toks atsakovo ilgus metus trunkantis elgesys yra nepriimtinas, nesuderinamas su ieškovės vertybėmis, todėl nei susitaikymas, nei tolimesnis gyvenimas šeimoje yra negalimas. Atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, savo veiksmais paneigė šeimos pamatines vertybes, lojalumo, savitarpio pagarbos bei moralinės paramos principus, dėl ko šalių bendras šeimyninis gyvenimas tapo negalimas, neįmanomas, todėl šeima pripažintina iširusi ir santuoka nutrauktina būtent dėl atsakovo kaltės.

Atsakovas jau daugelį metų elgiasi itin savanaudiškai, visiškai neprisideda prie šeimos išlaikymo, teikia prioritetą tik savo asmeninių poreikių tenkinimui, nesiekia išsaugoti santuokos, vartoja alkoholį, naudoja prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą (patyčias, grasinimus), sukeldamas jai vis didesnius neigiamus išgyvenimus, stresą, neviltį. Ieškovei išreiškus norą nutraukti santuoką bei pateikus minėtus dokumentus dėl jos nutraukimo šalių susitarimu, atsakovas atsisakė derėtis dėl santuokos nutraukimo sąlygų. Toks atsakovo elgesys, jo rodoma akivaizdi nepagarba ieškovei ir šeimai, konfliktų kėlimas, psichologinis spaudimas, sukėlė ieškovei didelį emocinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, stresą, nerimą dėl savo ateities. Tai lemia ir jos sveikatos, bendros savijautos pablogėjimą, turi neigimą poveikį ieškovės darbingumui ir galimybei užsidirbti pragyvenimui. Atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, šalių turtinę padėtį, ieškovės išgyvenimų pobūdį ir sunkumą, atsakovo elgesį, neteisėtus, ieškovę žeminančius jo veiksmus, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuo pat santuokos sudarymo šalys gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė atsakovo tėvams, o 2006 m. mirus atsakovo motinai, buvo jo paveldėtas pagal įstatymą ((duomenys neskelbtini)). Gyvendami santuokoje, sutuoktiniai 1993-12-07 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo bendrojon jungtinėn nuosavybėn kitą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šalys planavo į šį butą persikelti gyventi, tačiau abiem dirbant, turint mažametį sūnų, kurį padėjo prižiūrėti kartu gyvenusi atsakovo mama, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nupirktas butas (duomenys neskelbtini), tebuvo 1 kambario, o butas (duomenys neskelbtini)- 3 kambarių, šalys dėl buitinių priežasčių pasiliko gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovo motina nuolat tvirtino, kad butą paliks visai šalių šeimai, kad jos anūkas būtų aprūpintas gyvenamąja patalpa ir ragino šalis jų įgytą butą (duomenys neskelbtini), nuomoti arba parduoti, o gautas lėšas investuoti į butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šalys gyvena. Įkalbėtas motinos, atsakovas 1995-09-26 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė šalių santuokoje įsigytą butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė sudarant šį sandorį nedalyvavo, sutikimo jam nebuvo davusi, apie tai, kad vyras jųdviejų butą pardavė, sužinojo vėliau, ką patvirtina ieškovės atstovės kreipimasis į VĮ Registrų centras, kuriuo prašoma pateikti su buto (duomenys neskelbtini), pardavimu susijusius dokumentus, pvz. B. M. sutikimą parduoti butą ir pan. VĮ Registrų centras pateikė tik išlikusias buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prikimo-pardavimo sutartis, iš kurių matyti, kad aptariamas butas buvo įsigytas už 2500 Lt, o parduotas už 20 000 Lt. Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (SŠK) 21 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, buvo laikomas bendroji jungtinė jų nuosavybė, o pagal to paties straipsnio 3 dalį turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Tokiu būdu, pinigų suma, gauta už 1995 m. parduotą butą, pripažįstama abiejų šalių bendros jungtinės nuosavybės pagrindu turėtomis lėšomis. Sutuoktiniai bute adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas), gyveno nuo santuokos sudarymo 1990 m. Atsakovui 2006 m. paveldėjus nurodytą butą, šalys 2007-2008 metų bėgyje pradėjo jį tvarkyti, remontuoti - pakeitė į plastikinius visus buto langus, įstiklino balkonus; visiškai pertvarkė vonios ir wc kambarius, išgriovus tarp jų sieną, pakeitus senus vamzdžius ir kitus vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos dalis, įrengus dušo kabiną ir kitą naują santechniką; pertvarkytoje vonios patalpoje pilnai pakeitus sienų, grindų ir lubų apdailos medžiagas; atliko virtuvės remontą, nuėmus sienų plyteles, išlygino ir naujai nudažė sienas, sudėjo naujas plytelių grindis, įsigijo naujus virtuvės baldus su integruota buitine technika; taip pat suremontavo visus kambarius, demontavus jų medinę apdailą, išlygino ir nudažė lubas ir sienas, kambarių senas nudėvėtas medines grindis pakeitė į laminatą; buvo visame bute pakeista elektros instaliacija, įsigyti nauji šviestuvai, baldai į kambarius, įmontuojamos spintos su stumdomosiomis durimis ir kt. Šis pagrindinis (esminis) buto pertvarkymas vyko 2006-2008 metų laikotarpiu, vėliau per kelis kartus esant poreikiui, buvo atliekami papildomi einamojo remonto darbai. Toks esminis šalių šeimos gyvenamojo būsto pertvarkymas pagerino jo kokybę, padarė jį modernų, atitinkantį tokiam būstui taikomus reikalavimus, taigi nekilnojamasis daiktas buvo pagerintas iš esmės. Po pagrindinių buto pertvarkymų jį pagerinant praėjus ilgam laiko tarpui, neišliko jokių dokumentų, susijusių su statybinių ir apdailos medžiagų pirkimu, atitinkamų darbu atlikimu ir pan., todėl, siekdama pagrįsti esminio buto pagerinimo faktinę aplinkybę, ieškovė kreipėsi į turto vertinimo srityje besispecializuojančią įmonę - UAB „Marleksa“, kuri 2023-04-26 pateikė Konsultacinę išvadą dėl objekto rinkos kainos Nr. NT 23-04-36K (toliau - Išvada). Specialistas - turto vertintojas apžiūrėjo butą, įvertinęs jo dabartinę būklę kaip gerą, jam taip pat buvo pateiktos buto nuotraukos, darytos iki 2007-2008 atliktų pagerinimų, kuomet buto būklė buvo prasta. Išvadoje nurodoma, kad geros būklės buto rinkos kaina 2023 m. balandžio mėn. yra apie 142 000 Eur, o prastos būklės buto rinkos kaina 2023 m. balandžio mėn. yra apie 120 000 Eur. Aptariamas buto būklės įvertinimas buvo atliktas, kadangi esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, labiau atsižvelgtina į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. Laikytina, kad atsakovo po motinos mirties paveldėtas butas, kuriame šalių šeima gyvena nuo 1990 m., santuokos metu buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu, juo labiau šiems pagerinimams buvo panaudotos ir piniginės lėšos, gautos šalims pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusią gyvenamąją patalpą adresu (duomenys neskelbtini). Todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio nustatytu pagrindu. Atsakovas dar 2013 m. pripažino, jos butas (duomenys neskelbtini), iš tikrųjų yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi tuomet šalims besiruošiantis nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru susitarimu, atsakovas pasirašė ne tik atitinkamą pareiškimą teismui, bet ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, kad po santuokos nutraukimo butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausys B. M. ir A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise kiekvienam po ½ dalį buto. Butas buvo atsakovo paveldėtas, o šalių santuokos metu jame atlikti pertvarkymai, nors ir pripažintini esminiais pagerinimais, ženkliai padidinusiais buto vertę, vis tik nesudaro ir negali sudaryti dominuojančios sudedamosios buto vertės dalies. Ši aplinkybė sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl dalinant butą, ieškovei priteistinos ¼ buto dalis, o atsakovui – ¾ buto dalis. Šalių jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turėto ir 1995 m. parduoto buto, (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina buvo 20 000 Lt. Šiuo metu nurodyto buto vidutinė rinkos vertė, nustatyta tokiu pat masinio vertinimo būdu, sudaro 47 200 Eur. Vadinasi, jei šis nekilnojamasis daiktas nebūtų parduotas, ir preziumuojant, kad šalių dalys jame buvo lygios, tai kiekvienam sutuoktiniui priklausytų po 23 600 Eur (1/2 dalį) jo dabartinės vertės. Kadangi už butą, (duomenys neskelbtini), gautos piniginės lėšos buvo panaudotos buto, (duomenys neskelbtini) esminiams pagerinimams atlikti, ieškovės indėlis į šiuos pagerinimus turi būti ne mažesnis, nei ši suma - t.y. 23 600 Eur. Nustatant buto vertę sutuoktinių turto balanso sudarymui, atsižvelgtina į Išvadoje nurodytą ginčo buto rinkos kainą - 142 000 Eur, tačiau ši konsultacinė išvada nėra turto vertinimo ataskaita, kaip ji suprantama pagal LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Tai nėra individualus turto vertinimas, pagal kurį konkretaus turto kaina nustatoma tiksliausiai. Pagal VĮ Registrų centro išrašą, 2022-05-10 buto vidutinė rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, sudarė 78 900 Eur. Tuo pačiu (masinio vertinimo) būdu nustatyta buto vidutinė rinkos vertė 2023 m. yra 110 000 Eur. Taigi, nesant individualaus vertinimo būdu nustatytos buto rinkos vertės, siūloma vadovautis vėliausia VĮ Registrų centro nustatyta vidutine buto rinkos verte - 110 000 Eur. Atsakovui nedirbant ir neprisidedant prie šeimos turto išlaikymo, ieškovė net 8-10 metų bėgyje viena, tik iš savo uždirbtų lėšų apmoka visas komunalines bei kitas paslaugas. (423-osios DNSB 2022-06-05 Pažyma apie atsiskaitymus už komunalines paslaugas Nr. 3, kad ieškovė 10 metų laikotarpyje už suteiktas komunalines paslaugas mokėdavo savomis lėšomis, 2023-04-19 Pažyma apie atsiskaitymus už komunalines paslaugas Nr. 3, kad (duomenys neskelbtini) namo 25 buto gyventoja B. M. nuo 2015-01-01 iki 2023-03-31 už suteiktas komunalines paslaugas yra sumokėjusi 5644,10 Eur. Ieškovė teikia įmokų už elektrą ir dujas kvitus pagal Buto atsiskaitymo knygelę (užrašinę) nuo 2020 m. sausio iki 2023 m. kovo įskaitytinai, pagal pateiktus paskaičiavimus per nurodytą 2 metų 4 mėn. laikotarpį ieškovė už elektrą ir dujas sumokėjo (suapvalinus) 630 Eur. Padalinus šią sumą iš 28 mėnesių (2 m. 4 mėn.), ieškovės kas mėnesį už dujas ir elektrą mokėtos sumos vidurkis sudaro apie 22,5 Eur, o šią sumą padauginus iš 96 mėn. (8m.x12 mėn.), t.y už beveik tą patį laikotarpį, kurį apima DNSB 2023-04-19 Pažyma, išeina, kad ieškovė už dujas ir elektrą per 8 metus yra sumokėjusi apie 2160 Eur. Tokiu būdu, bendra ieškovės vien tik už buto išlaikymą sumokėta suma per paskutinius 8 metus sudaro apytiksliai 7804 Eur (5644,10+2160), suapvalinus - 7800 Eur. Pusę šios sumos turėjo sumokėti atsakovas, todėl ieškovės dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje didinama 3 900 Eur (7800:2). Atsakovui ilgą laiką neprisidedant ne tik prie buto išlaikymo, bet ir prie bet kurių kitų šeimos išlaidų, toks šeimos negautų pajamų kompensavimas iš dalies atitinka CK 3.123 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Šalies argumentai

Ieškovės prašymas priteisti jai ¼ dalį buto, grindžiamas tokiomis aplinkybėmis. Pirma, dalintino buto vertė, nustatyta 2023 m. masinio vertinimo būdu, yra 110 000 Eur. Antra, buto esminiams pagerinimams atlikti buvo panaudotos piniginės lėšos, gautos už santuokoje įgytą ir vėliau parduotą butą, kurio vidutinė rinkos vertė šiuo metu yra 47 200 Eur, o ieškovės dalies vertė atitinkamai - 23 600 Eur. Trečia, ieškovės per paskutinius 8 metus už buto išlaikymą sumokėta pinigų suma sudaro 7 800 Eur, todėl atsakovo ieškovei grąžintina dalis - 3 900 Eur. Ketvirta, sudėjus ieškovei iš atsakovo kompensuotinas sumas (pusę sumos už parduotą šalių turtą, panaudotą buto pertvarkymui ir pusę už komunalines paslaugas sumokėtos sumos), gauta pinigų suma - 27 500 Eur (23 600+3 900) visiškai atitinka ¼ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę (110 000:4=27 500). Butą padalijus natūra, ieškovė viename bute su atsakovu gyventi negalės, o kitos gyvenamosios patalpos ji neturi. Ieškovė glaudžiasi pas gimines, todėl jai reikalingos lėšos būstui nuomoti arba pradiniam įnašui už nuosavą būstą įgyjant jį su banko paskola, įmokėti, todėl buto padalijimas natūra neatitinka šalių interesų. Ieškovė prašo jai priteisti vos ¼ dalį buto, mano, kad atsakovui įsidarbinus bei gaunant pajamas, jis turės galimybę išmokėti ieškovei jos dalį bute atitinkančią pinigų sumą, paėmęs paskolą, įkeičiant Butą arba jį pardavus, įsigyti mažesnį būstą ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 110 000 Eur, priteistinas natūra atsakovui, o iš atsakovo priteistina ieškovei 27 500 Eur piniginė kompensacija už jam tenkantį nekilnojamąjį turtą natūra.

Ieškovė B. M. prašo asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti transporto priemonę TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - 1720 EUR vertės, o atsakovui A. M. asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti transporto priemonė NISSAN PRIMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - 2080 EUR vertės. Atsižvelgiant į sutuoktinių turto lygių dalių principą, ieškovei iš atsakovo prašoma priteisti 180 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnės vertės turto dalį (CK 3.127 str. 3 d.).

Kito registruoto bendro nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šalys neturi, o visas kitas įgytas neregistruotinas kilnojamasis turtas, namų apyvokos daiktai ir kt. ieškovės manymu gali būti padalintas šalių susitarimu, neįtraukiant jo į teismo sprendimu dalintino turto balansą.

Jokių kreditorinių įsipareigojimų nei asmeninių, nei kartu su atsakovu ieškovė neturi. Jai taip pat nėra žinoma apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus. Iš A. M. išieškoma ATPK bauda, išieškotojas VMI prie LR FM. Ieškovei apie šios baudos atsiradimo pagrindą ir aplinkybes nieko nėra žinoma, akivaizdu, kad jos atsiradimas niekaip nebuvo susijęs su šeimos poreikių bei interesų tenkinimu, todėl tiek šis, tiek ir kiti bylos nagrinėjimo metu galimai atsirasiantys (paaiškėsiantys) atsakovo įsiskolinimai (nesumokėtos baudos ir pan.) laikytini atsakovo asmeninėmis prievolėmis ir turi būti jo vykdomi vienasmeniškai.

Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Jis nepriklauso, nėra būtinas ir atsakovui.

Nutraukiant santuoką, ieškovė B. M. prašo jai palikti jos santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nuo 2023-04-03 išsikrausčius iš šeimos gyvenamosios patalpos šalys nuo to laiko ne tik nebeveda bendro ūkio, nebendrauja, ieškovė prašo teismo taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo 2023-04-03.

Teismo posėdžio metu ieškovė B. M. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo priežasčių. Paaiškino, kad dešimt metų buvo psichologinis ir ekonominis smurtas. Atsakovas ją žemindavo, visiškai neprisidėjo prie šeimos gerovės, mokėjo už butą, tvarkėsi namuose. Jis nepadėdavo. Paskutiniais metais jau du kartus kvietė policiją. Butas buvo nupirktas Šaltkalvių bendrai, bendrai buvo parduota, dėl mašinos irgi, buvo nupirkta, jis pardavė ir pinigus pasiėmė pats. Balandžio trečią dieną išėjo iš namų, kai buvo smurtas iš jo draugų, tą dieną kai įėjo į namus, jis koridoriuje trankė per kojas, todėl ji susidėjo drabužius ir išėjo. Tada kreipėsi į advokatę dėl skyrybų. Pareigas pažeidė kaip sutuoktinis tuo, kad neprisidėdavo visai, naudojo smurtą, jis piktnaudžiavo alkoholiu, niekur nedirbo. Ji visada mokėdavo už butą iš atlyginimo. Visas šitas elgesys prasidėjo prieš vienuolika metų. Jis ir atsivesdavo moteris į namus, draugus. Psichologinis smurtas - ateidavo naktį, įjungdavo šviesą, sakydavo: „kaip tau miegasi?“. Varydavo negražiais žodžiais, stumdydavo, virtuvėj nepraleisdavo, užstodavo kelią, laikydavo, į namus neįleisdavo, po to atidaręs duris juokdavosi, šaipydavosi. Kaimynai matė, kaip jis kieme sėdėdavo girtas su draugais. Atsakovas turi priklausomybę alkoholiui. Iki šios dienos dar kreipiasi kaimynai, paskambina. Atvejis buvo trečią kartą - gaisrą beveik sukėlė, paskutinį kartą kaimynai skambino naktį, klausė, kas vyksta, sakė, kad bijo turėti tokį kaimyną. Dėl neturtinės žalos: pastoviai gyveno strese, bijodavo, ką padarys kitą dieną. Paskutiniai žodžiai: „aš padarysiu viską, kad tu išeitum basa ir nuoga“. Pastaraisiais metais iš jo nebuvo jokio gerumo, nesileido į kalbas, pastoviai atsiranda agresija, jei neišgeria - neįmanoma šnekėti. Diena iš dienos girtas. Per galvą daužė vieną kartą - prieš kelis metus. Policija kviesta ne kartą. Buvo atvejis, kad sugedo šaldytuvas, jis pasiėmė peilį, supjaustė laidus, pasakė traukis, todėl, kad nežinau, ką su tavim padarysiu. Sūnus grįžęs buvo, sėdo į taxi, atvažiavo, tėvą sustabdė, iškvietė policiją, policija išvežė, sakė, kad iki paryčių bus saloj. Tada pas sūnų pabuvo porą dienų, jis grįžęs sutaisė šaldytuvą. Daug atvejų nutylėdavo, nes galvojo, kad smerks, bus nepatogu. Dabar atlyginimas - minimumas. Vieną dieną metė šeimą ir išvažiavo į Švediją dirbti, ji liko su vaiku. Apie metus gal padėjo, po to nusispjovė ir gyveno ten savo gyvenimą. Turėjo savo įmonę.

2024 m. vasario 20 d. posėdžio metu ieškovė B. M. paaiškino, kad nežino apie atsakovo pajamas. Tam tikrą laiko tarpą pervesdavo jai pinigų kažkiek (porą metų), po to nebe. Teigė, kad netiesa, jog atsakovas liko namie dėl jos sveikatos – jis niekad ja nesirūpino. Kiek žino, Švedijoj su savininku konfliktas įvyko ir jis grįžo. Jai sakė, kad jis jau Švedijoj pradėjo gerti, grįžo čia tai ir toliau tas pats, jam rūpėjo tik draugai. Depresijos nepastebėjo, pats nesakė, kaip jaučiasi. Nesupranta, kodėl jis sako, kad nenori, jog ji nešiotų jo pavardę. Neturi tiek pajamų, kad keisti visus dokumentus.

(duomenys neskelbtini) butas pirktas iš jos tėvų parduoto buto gautų lėšų. Pardavus butą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) remontai vyko palaipsniui. Bet remontas, kuris iš esmės pagerino buto vertę, buvo kažkur 2006-2007 metai. Sienos glaistytos, dažytos. Grindys tvarkytos. Vonia su tualetu. Griauta siena galimai, bendrai sutvarkyta, darytas sujungimas, sutvarkyta santechnika, koridorius, virtuvė sutvarkyti. Galima būtų teigti, kad tai buvo kapitalinis remontas. Visą remontą atliko A.. Iš savo pusės tvarkėsi po remonto, šiukšles tvarkė, važiavo medžiagas pirkti kartu, kartu viską darydavo. Medžiagas pirko iš parduoto buto (duomenys neskelbtini), kur turėjo atsidėję pinigus. Pinigai buvo atidėti, padėti bendrai. Negali atsakyti, kokią dalį iš gautų lėšų pardavus butą įnešta į minėtą remontą. Kai vėliau virtuvę darė, buvo panaudotos ir jos lėšos, kadangi jis, kaip minėjo, nedirbo, ir plytelės į vonią iš jos lėšų buvo pirktos, ir baldai. Virtuvė tvarkyta po kapitalinio remonto, gal prieš dešimt metų kažkur, gal prieš aštuonis. Virtuvę tikrai jisai pirko, o visa kitą - ji. Tikrai buvo naudota jos asmeninių lėšų. Kai buvo iš esmės tvarkomas butas, gal kažkiek buvo jos asmeninių lėšų įnešta, sumos negali nurodyti. Neturi čekių, nieko, nežino, kiek įnešta į medžiagas bendrai. Pajamų tuo laikotarpiu neprisimena irgi. Jos atlyginimas visada buvo minimumas, tai galima nebent pagal metus atsekti. Vyro pajamų nežino. Dėl kompensacijos tik atsakovas gali atsakyti, ar sugebėtų išmokėti kompensaciją. Teigiamai žiūri į kompensacijos išdėstymą dviejų metų laikotarpiui. Galima daryti prielaidą, kad nuo 2006 m. skaičiuoja dviejų metų pinigų mokėjimo laikotarpį (jam dirbant Švedijoj). Kažkiek tų pinigų panaudota buitiniams dalykams, brangiems dalykams neturėjo pinigų. Su minimalia alga ir jo parama pragyvenimui užtekdavo. O tą likusį laikotarpį visai nieko nebesiuntė, grįždavo į Lietuvą, tai pirmą - antrą dieną su draugais eidavo. Grįždavo gal kas pusmetį. Lietuvoj būdavo iki mėnesio laiko. Priklausomai nuo jo darbų. Kai atvažiuodavo, maisto nupirkdavo, atvažiuodavo per Kalėdas, Velykas. Jai yra skambinusi firmos buhalterė, prasidėjo skolos. Čia jau buvo po Švedijos, nes grįžęs nebedirbo, pradėjo gerti. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) butas 1995 m. rugsėji parduotas už 20 000 Lt, ekvivalentas duotas doleriais ir tie pinigai buvo atidėti. Tai praėjus 11 metų jie buvo paimti visi ir panaudoti remontui, bet už tuos pačius dar mašina FIAT buvo nupirkta. Pinigai buvo laikomi namuose. Jos vertinimu, (duomenys neskelbtini) butas priklausė jos mamai. Formino vyro vardu dėl situacijos su broliu. Priklausė mamai, nes mamos pinigai buvo. Už medžiagas, kurios pirktos (duomenys neskelbtini) buto remontui, mokėjo kartu. 2008 m. atsakovas automobiliui buvo paėmęs kreditą – 54 000 Lt. Automobilis naujas iš salono. Pas juos buvo du ar tris metus, jis pardavė tą automobilį ir nedavė jai nei kapeikos.

Atsakovas A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. prašė ieškinį atmesti, sutiko su ieškinio reikalavimu dėl santuokos nutraukimo. Teigė, kad nuo 2013 metų santuoka iširo. Priežastis vienintelė, jis šešis metus dirbo Švedijoje, kas vyko namie - nežinojo, bet daug ką sužinojo paskui. Sūnus išvažiavo į Škotija, žmona liko viena, jis pasiliko dar namie, nes žmona sakė, kad širdis skauda. Paskui neišvažiavo, nes prarado verslą Švedijoje. Tada jam prasidėjo depresija. Nuo vienuoliktų metų kažkur. Medicininio dokumento diagnozės nėra. 2005 - 2011 darbas Švedijoje. Likdamas namie dėl jos sveikatos, prarado visas tas savo pajamas, nors galėjo dirbti iki dabar. Gaudavo dideles pajamas ir jis už viską mokėjo. Depresija pasireiškė apatija viskam. Ir žmonai, ir pasauliui, ir prasidėjo problemos su alkoholiu. Kai žmona pamatė, kiek pinigų pas jį, ji pradėjo nuo jo tolti. Kai dirbo Švedijoje, siuntė pinigus žmonai. 2011 metais, kai sūnus išvažiavo, jai buvo stresas, skundėsi sveikata, dėl to liko. Iš dalies santuoka iširo dėl jo kaltės. Ta kaltė pasireiškė gėrimu. Priklausomybę alkoholiui pripažįsta (galbūt) - kaip turimą iki šiol. Stengiasi savo jėgomis spręsti šią problemą. Kaip šeima iki 2013 metų gyveno, t. y. santykiavo. Paskui buvo tas atvejis, kai matė jį su moterimi, bet ta moteris tiesiog atėjo pernakvoti. Po to karto kurį laika nebendravo su žmona, po to pradėjo kalbėtis ir lygtai susitarė bendrauti toliau. Susitarimas buvo susijęs su tuo, kad ji prašė, kad jis negertų, o jis jos prašė pamiršti, kas buvo su juo, nepriminti ir gyventi toliau. Susitarimo užteko dviem savaitėms. Po to pradėjo priminti apie moterį, tada pasakė, kad gyvenam atskirai ir viskas. Gyveno atskiruose kambariuose. Jis iš namų jos nevijo, ji pati išėjo, galėtų gyventi iki šiol. Iki ieškovės išėjimo jis išlaikė šeimą, nes turėjo santaupų, nelegaliai retkarčiais dirbo. Kai turėjo pinigų, davė žmonai sumokėti už butą, kai neturėjo - ji mokėjo. Jo darbas susijęs su rangos darbais (Pvz. klozeto pakeitimas, lango nudažymas). Patvirtino, kad komunalinius pagrinde žmona mokėdavo, retkarčiais – jis duodavo. Tris - keturis kartus permetus taip duodavo. Išlaikymas atskirai, abu pirkosi maistą sau. Drabužius pirkosi sau. 2009 sūnus sulaukė pilnametystės. Nuo 2013 pinigų žmonai duodavo tik už komunalines. Dėl fizinio smurto prieš žmoną – nesutiko. Dėl psichologinio smurto - kažkas buvo. Bet žmona jį visada išprovokuodavo žodžiais, prisikabinėjimais. Nesutinka, kad buvo smūgis į galvą. Sutinka, kad prisprausdavo prie sienos. Bet tai darė dėl to, kad ji nuolat provokuodavo. Draugai ateidavo du - tris kartus per metus. Ateina pagrinde pažiūrėti sporto varžybų. Žiūrėjimo metu vartoja alkoholį Nesutinka, kad neįsileisdavo žmonos į namus. Neprisimena, kad draugai priekaištautų žmonai dėl nuosavybės klausimų. Jie pasidarė vienas kitam svetimi, nematė prasmės tvarkyti santykių. Šiuo metu santaupų nebeturi. Neprisimena, iki kada gyveno iš santaupų. Dėl buto apžiūros, žmonės buvo atėję tik vieną vienintelį kartą. Oficialiai nebandė išsiskirti anksčiau. Neįsidarbino Lietuvoje, nes po tokios algos, kurią turėjo Švedijoje, dirbti už šešis šimtus litų neapsimokėjo - atlyginimas netenkino. Santaupų jam užteko dviems metams, tai iki tryliktų metų. Santuokos nenutraukė, nes tenkino toks gyvenimas. Žmona neturėjo, kur gyvent, tai jis negalėjo išmesti jos į lauką. Nesutinka, kad žmonai kažkokia dalis priklauso. Per mėnesį, dirbdamas pavienius darbus, vidutiniškai iki 100 Eur užsidirbdavo. Ir iš šių pinigų duodavo sumokėti už butą, bet tik tris - keturis kartus per metus - kiek turėdavo, tiek duodavo. Daugiau/dažniau neduodavo tik dėl to, kad neturėjo. 2002 m. sugalvojo parduoti būtą, bet negali pasakyti, kodėl taip sugalvojo. Tam, kad išlaikyti butą, savarankiškai įsidarbins. Lietuvoje nevysto daugiau verslo, nes visi nori apgauti. Pirmą kartą žmona policiją iškvietė gegužę. Atvykę policininkai paklausė, jie buvo vos vos išgėrę, bet negirti, tad pakalbėjo su pareigūnais, paklausė, kieno butas, sakė, kad jo. Paprašė po valandos išeiti, jie išėjo po valandos ar kiek. Antrą kartą kai buvo policija, taip jis buvo perpjovęs laidą, nes brangioji išmetė iš šaldytuvo tai, kas jo gulėjo. Iš pykčio taip pasielgė. Atvažiavus pareigūnams, jis pats paprašė, kad jį nuvežtų, nenorėjo likti namie. Dėl šeimos išsaugojimo nėra tikras, bet jei nori ieškovė kartu gyventi, ji gali atvažiuoti ir gyventi. Abejoja, ar įmanoma atkurti šeimos santykius. Tegu ieškovė gyvena pas jį, moka už komunalinius, jam netrukdo, gali abu savo gyvenimus gyventi. Ieškovė savo, kaip sutuoktinės, pareigas atliko puikiai. Puiki sutuoktinė buvo iki dvyliktų metų. Nenori ieškovei palikti savo pavardės. Nenori, kad ji nešiotų jo pavardę.

Dėl (duomenys neskelbtini) buto remonto paaiškino, kad jis darė buto remontą. Jis darė remontą, kada grįždavo iš Švedijos. Tai mėnesis – du, palaipsniui darė remontą, nes jis grįždavo ir išvažiuodavo. Ne per vienerius metus padaryta. Kažkur nuo 2007-2010 m. vyko remontas. Žmona išvalydavo. Darytos sienos, lubos, grindys, vonia su tualetu, virtuvė, koridorius. Vertina kaip kapitalinį remontą. Remontas, medžiagos buvo praktiškai iš jo lėšų. Jis už visas medžiagas mokėjo iš kortelės. Vieną kartą žmona prisidėjo, nupirko plyteles į vonią ir tualetą. Lėšos iš jo darbo užmokesčio buvo. Į šitą esminį remontą nebuvo naudotos kitos lėšos, tik jo. Jis neturėjo asmeninių lėšų, tik tas, kas jo kortelėje buvo. Nebuvo panaudotos lėšos, kurios gautos pardavus (duomenys neskelbtini) butą, nes butas buvo parduotas 1993 metais, o remontas darytas 2007 metais, tai tų lėšų tuo metu nebuvo. Butas, jei gerai atsimena, buvo parduotas už 4 tūkstančius dolerių, o nupirktas už 3 su puse, buvo mašina nupirkta už pusantro ar du tūkstančius, kažkas tai tokio, tai trylika metų nepragulės likutis, tos lėšos nuėjo buičiai, tas likutis po mašinos pirkimo. Nebuvo tos lėšos, gautos iš buto pardavimo, atidėtos. Pas ieškovę tos lėšos gulėjo, ji laikė tuos pinigus, bet jei reikia į parduotuvę ar dar kur, tai naudojo ir taip išsileido. Jis turėjo savo pinigų. O (duomenys neskelbtini) gatvėje butas buvo parduotas už 8 tūkstančius. Ten buvo padengta ieškovės brolio skola ir nupirktas (duomenys neskelbtini) butas. (duomenys neskelbtini) buto remontui buvo panaudota maždaug 6 tūkstančiai dolerių (čia tik medžiagos ir jo darbas). Baldai neįeina. Baldai kainavo atitinkamai: Magrės komplektas – 10 000 Lt kažkur. Tuo metu, kai remontas vyko, dirbo Švedijoje, pajamos mažiausiai 6 tūkstančiai litų į rankas per mėnesį sudarė, čia bendra suma, įskaičiavus su komandiruotpinigiais. Atsakovas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) butas buvo ne jo, tiesiog taip apiforminta buvo. Visą Europą du kartus apvažiavo ir už viską jis mokėjo. Iki 2011 m. normalūs santykiai pas juos buvo. Už medžiagas, naudotas (duomenys neskelbtini) buvo remontui, mokėjo jis. Teigė, kad abu už medžiagas negalėjo mokėti. Visus baldus 2006-2011 m. laikotarpiu jis nupirko. Šiandien jo turtinė padėtis yra bloga. Kito, negu nurodyta, registruoto turto neturi. Santaupų neturi. Šiuo metu nedirba. Oficialiai nedirba. Šiaip būna koks kaimynas ateina tą ar aną padaryti paprašo, tai tokio pobūdžio darbai. Išmokėti kompensaciją yra vienas būdas – įsidarbinti ir mokėti iš atlyginimo, parduoti mašiną. Butą nesinorėtų parduoti, tėvų palikimas. Galima ir išnuomoti butą ar jo dalį. Ir iš nuomos gauti pajamų. Jei normalų darbą susirasti ir išnuomoti butą, gal po 500 Eur galėtų mokėti per mėnesį. Patikslino, kad 1993 metais butas nupirktas už 3500 dolerių (apie 14 000 Lt). Sutartyje nurodyta 2500 litų, nes visi slepia pajamas. Butas parduotas maždaug už didesnę nei 4000 dolerių, t.y. parduotas pigiau, nei nurodyta sutartyje. Sutarė, kad parduodant buvo teisinga kaina nurodyta, o perkant kaina buvo sumažinta. Tai parduota už maždaug 20 tūkstančių litų, ir jokia dalis, anot atsakovo, nebuvo panaudota remontui. Viską (duomenys neskelbtini) buto remontui pirko iš užmokesčio, nes uždirbdavo 70 tūkstančių per metus. Teigė, gal kada ateityje parduos butą. Neatsimena, kam prašė pažymos, kad nėra skolų už butą. Dėl sumos, kurią sutiktų mokėti kaip kompensaciją: 10 000 tūkstančių. Dėl automobilių padalinimo atsakovas sutiko, tik abejojo dėl nurodytos jo valdomo/naudojamo auto vertės.

Liudytojas A. K. parodė, kad yra atsakovo draugas, supažindino ieškovę su atsakovu. Atsakovas yra darbingas žmogus, dirbo Švedijoje visą laiką, norėjo ten šeimą išsivežti, ten turėjo gerą darbą, grįžo dėl šeimyninių aplinkybių. Švedijoje gerą darbą turėjo, jis mokėjo už butą ir šeimą palaikė. Šitas aplinkybes žino iš atsakovo pasakojimų. Piktnaudžiavimo alkoholiu nepastebėjo, nes atsakovas turėjo mašiną. Kažką buvo sukaupęs užsienyje, mašiną pardavė, kitiems padėjo, vertėsi savo verslu. Po to (po grįžimo iš Švedijos) įmonės nebeturėjo, nedirbo Lietuvoje, dabar automobilį skolinasi. Ieškovė irgi rami, normali moteris, nežino, ko jie ten išsibėgo ir kodėl ji išėjo. Žino, kad šiuo metu negyvena kartu. Su ieškove retkarčiais bendravo, užeidavo į svečius. Su šeima bendravo daug, galima sakyti šeimomis. Tai būdavo vieną ar du kartus per mėnesį. Su atsakovu bendravo dažniau. Atsakovas, aišku, kaip visi išgerdavo. Jis (liudytojas) pats vartoja alkoholį, būna ir kartu su atsakovu. Žino, kad B. dirbo baldų parduotuvėje, o jis stovi darbo biržoje. Prieš kokius metus A. skolinosi šimtą eurų ir grąžino, bet jam nesakė, kam reikia pinigų.

Liudytojas A. K. parodė, kad matosi su atsakovu 2-3 kartus per savaitę, pažįstami jau 37 metus. A. jam pasakojo, kad kartu su ieškove negyvena, nemiega, neturi kur kitur gyventi, nesiskiria, nes ieškovė neturi, kur gyventi. Ateidavo pas A., paskutinį kartą gal valandai buvo, atėjo įrankio pasiskolinti. B. paskutinį kartą matė gal prieš pusmetį, nesisveikino su juo. Ieškovė tokio uždaro būdo, nematė, kad ji su kaimynais bendrautų. Žino, kad sutuoktiniai nesugyveno, o kodėl – nežino. A. geras žmogus ir draugas, padeda visada, darbštus, man remontą padėjo padaryti. Neteko jam matyti, kad policija atvažiuotų į jų butą.

Liudytoja I. S. parodė, kad atsakovas yra jos sesers krikšto tėvas, pažįstami nuo vaikystės. Yra atsakovą ne kartą mačiusi neblaivų, kai ji lankėsi svečiuose. Ieškovė jai sakydavo, kad jai finansiškai sunku, bijodavo, kad elektrą atjungs. Paklausus, kodėl S. neprisideda, ji slėpdavo, nenorėjo tų problemų rodyti. Ieškovė jai taip pat sakė, kad kai grįš namo, nežino, kas laukia: ar bus išgėręs, ar bus draugų.

Liudytoja V. G. parodė, kad pažįsta ieškovę, dirba kartu, pastaruosius porą metų matė, kad ją kažkas slegia, ateidavo į darbą verkianti, neišsimiegojusi, pergyvendavo, ar užteks jai lėšų, pasakojo rasdavusi namie svetimus žmones, kurie iš jos tyčiojosi, naktį žadindavo vyras ir grasindavo. Pasakojo, kad vyras nedirba ir išgėrinėja, buvo apspardyta, negalėjo išvyti žmonių, kvietė policiją. Ar buvo žymių po apspardymo, negalėjo pasakyti, nes jos neapžiūrinėjo. 2023 m. pavasarį ji net davė savo adresą, sakė, jei ką – ieškok manęs, skambink, nežinau, ar atsikelsiu. Pažymėjo, kad B. labai darbšti ir atsakinga. Jai tikrai ieškovė sakė, kad vyras išgėrinėja ir nedirba.

Liudytoja R. L. parodė, kad yra bendrijos namo buhalterė, vėlavimų mokėti būdavo ir šiuo metu yra. Vėluoja sumokėti apie 1300 Eur. Atsakovas yra kreipęsis pažymos, kurios būna prašoma siekiant realizuoti turtą ar nėra įsiskolinimų. 2022-05-10 pažymą, kad buto savininkas A. 2022-04-01 pilnai atsiskaitęs, įsiskolinimų bendrijai neturi, adresavo notarui. Jai nepaaiškino, kam ši pažyma reikalinga. Ten buvo lyg apie 600 Eur skola, sumokėjo, tuomet išrašė šią pažymą. 2022-06-05 pažymą adresavo advokatui. 10 metų laikotarpiu ieškovė už komunalines paslaugas mokėdavo savo lėšomis. Ji (ieškovė) paskambino, paprašė ir išrašė, o kieno lėšomis mokėta, nežino, nes banko išraše tokių dalykų (kas mokėjo) nėra nurodyta. Kokios paprašė pažymos, tokią ir išdavė. Jei B. turi savo išrašus, pati ir pagrįs, kaip mokėjo. Iš A. pusės skambučių apie skolų mokėjimą ar ketinimus padengti skolą nebuvo, iš B. buvo. Atsakovas nesidomėjo dėl įsiskolinimų. Kažkuriais metais buvo išrašytas pranešimas, kad jei nebus skola dalinai apmokėta, bus kreiptasis dėl išieškojimo. Ir tada kažkokia dalis buvo apmokėta. 2023-04-19 pažyma advokatui kontorai parašyta, kad už tam tikrą laikotarpį B. yra sumokėjusi apie 5644 Eur sumą už komunalines paslaugas. Tokia pažyma buvo išduota, nes buvo prašyta. Ištraukė, kiek sumokėta, ir pateikė. Pateikė už maksimalų laikotarpį, kiek galėjo, nes prieš tai dirbo kita buhalterė. Ji su pirmininku dirba nuo 2015 metų, tai nuo tų metų ir skaičiavo. Bet netikrino, kas mokėjo. Negalėjo pasakyti, kas mokėdavo sąskaitas, nes gaunat iš banko išrašą būdavo parašyta Perlo paslaugos, tad neaišku, iš kokios sąskaitos. Jie neadministruoja elektros ir dujų, už šias paslaugas gyventojai moka savarankiškai. Ji šeimos nepažįsta.

Liudininkas Ž. L. parodė, kad yra bendrijos pirmininkas nuo 2011 m. Artimesnių ryšių nei su ieškove, nei su atsakovu nepalaiko. Bendrauja tik bendrijos reikalais. Su mokesčiais buvo įvairiai: tai mokėdavo, tai nemokėdavo. Nežino, kas tai sąlygojo. Nesimato, kas mokėjo. Jei moka per el. bankininkystę, tai matosi, bet jei grynais, tai nepasakysi. Jis su buhaltere rengia pažymas. Buhalterė viską sužiūri, o jis patikrina ir uždeda parašą. Nėra skambinę, bet yra siuntę raginimus sumokėti. Kai prašoma pažymos, klausia, kam adresuoti, o neklausia, kokiam tikslui reikia pažymos. Šiuo metu yra apie 1300 Eur įsiskolinimas. Dėl jo pasirašytų pažymų, tai prašė, kad būtų parašyta, kad mokėta savo lėšomis. Iš geros valios, pasitikint žmogumi, tokias pažymas išdavė. Vieną pažymą asmeniškai įteikė lyg B..

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Iš byloje pateikto santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad ieškovė B. M. (buvusi pavardė P.) ir atsakovas A. M. susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 4192. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus P. M., kuris šiuo metu yra pilnametis. Nuo 2023 m. balandžio 3 d. (tarp šalių nėra ginčo dėl šios datos) ieškovė išsikraustė iš šeimos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir nuo to laiko šalys gyvena skyriumi.

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.27 straipsnyje, CK 3.30 straipsnyje, CK 3.35 – CK 3.36 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.27 straipsnyje, CK. 3.30 straipsnyje, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė B. M. ieškinyje prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo A. M. kaltės, motyvuodama tuo, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, agresyviai elgėsi, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ieškovę, atsakovas nedirbo ir visiškai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Atsakovas A. M. iš dalies pripažino savo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodant savo priklausomybę alkoholiui.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2015 m. spalio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).

Ieškovė B. M. šalių gyvenimo skyrium datą nurodo 2023 m. balandžio 3 d., kai ieškovė išsikėlė gyventi skyrium nuo atsakovo. Vienok, abi šalys pripažino, kad santuoka faktiškai iširo dar 2013 m. Ieškinyje ieškovė B. M. nurodė, kad jų, kaip sutuoktinių, santykiai visiškai nutrūko 2013 m.: jie pradėjo gyventi skirtinguose kambariuose, 10 metų nevedė bendro ūkio, vienas kitu nesirūpino, dėl to dar 2013 m. ji inicijavo santuokos nutraukimą bendru sutarimu. Teismo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino ir atsakovas A. M., paaiškindamas, kad nuo 2013 m. gyveno atskiruose kambariuose, atskirai pirkdavosi maistą ir kitus asmeninius poreikius tenkino savarankiškai, negyveno santuokinio gyvenimo. Vertinant šalių santuokos iširimo priežastis iki faktinio santuokos iširimo 2013 m., teismo įsitikinimu, santuokos iširimą lėmė abiejų sutuoktinių vienos kito atžvilgiu pagarbos praradimas, moralinio bei psichologinio palaikymo nebuvimas sunkiuoju laikotarpiu (2011-2013 metais), nenoras stengtis išsaugoti šeimą. Antai atsakovas A. M. paaiškino, kad po grįžimo 2011 m. iš Švedijos nuolat gyventi Lietuvoje, jam pasireiškė depresija, kuri sąlygojo apatiją viskam (žmonai, pasauliui), dėl ko prasidėjo problemos su alkoholiu ir kuris vartojamas iki šiol. Alkoholio problemą bandė spręsti savo jėgomis. Atsakovas pripažino, kad vieną kartą pas jį buvo atėjusi moteris pernakvoti. Nors po to karto kurį laiką nebendravo su žmona, po to pradėjo kalbėtis ir lygtai susitarė bendrauti toliau (susitarimas buvo susijęs su tuo, kad ji prašė, kad jis negertų, o jis jos prašė pamiršti, kas buvo su juo, nepriminti ir gyventi toliau), tačiau susitarimo užteko dviem savaitėms ir po to iš esmės nustojo gyventi kaip sutuoktiniai. Anot atsakovo A. M., žmona (ieškovė), pamačiusi, kiek pas jį yra pinigų, ėmė nuo jo tolti. Ieškovė B. M. teigė, kad nematė, jog sutuoktiniui buvo depresija, tai, kad padėjo ir bandė spręsti sutuoktinio problemas dėl alkoholio vartojimo nenurodė, sutuoktinio palaikymo aplinkybių neišdėstė. Atsakovas A. M. duodamas paaiškinimus užsiminė, kad, „dirbdamas Švedijoje, kas vyko namie nežinojo, bet vėliau viską sužinojo“, tačiau galima ieškovė B. M. neištikimybė atsakovo A. M. atžvilgiu byloje neįrodyta.

Ieškovės B. M. pateikti video bei garso įrašai, kuriuose girdimas nepagarbus ir žeminantis atsakovo bendravimas, atsakovo naudojamas psichologinis (dėl šio smurto atsakovas sutiko) bei fizinis smurtas (2022 m. gegužės 22 d ir 2022 m. rugpjūčio 28 d. registruoti ieškovės B. M. pranešimai policijoje dėl konfliktų su vyru), šeimos neišlaikymas (nemokėjimas už komunalinius mokesčius) buvo jau po 2013 m., kuomet faktiškai šalių santuoka tapo tik formalia, todėl šios aplinkybės iš esmės nebeturi teisinės reikšmės sprendžiant, dėl kieno kaltės nutrūko santuoka.

Nors bylos duomenys bei šalių paaiškinimai sudaro pagrindą pripažinti, kad dėl santuokos iširimo yra didesnė atsakovo A. M. kaltė, nes jis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, dėl ko vėliau buvo ir neištikimybė (ieškinys nebuvo grindžiamas atsakove kalte dėl neištikimybės, šį faktą teisme pripažino atsakovas), tačiau yra pagrindas manyti, kad alkoholizmas prasidėjo dėl atsakovo psichologinės būsenos, kurios jis pats nesugebėjo išspręsti. Visgi aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos iširimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. Nagrinėjamu atveju abiejų sutuoktinių esminė kaltė pasireiškė tuo, kad abu sutuoktiniai stokojo lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės paramos vienas kito atžvilgiu, abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, nesiekė šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba, kartu nesprendė šeimos ir vieno sutuoktinio priklausomybės problemų, dėl ko ir galutinai iširo šalių santuoka. Abu sutuoktiniai patvirtino, kad nemato galimybės išsaugoti santuoką.

Byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą dėl atsakovo A. M. išimtinės kaltės dėl santuokos išrimo, todėl teismas konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas iš dalies, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio).

Dėl pavardžių.

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokinę pavardę – „M.“. Atsakovas nesutiko, kad jai būtų palikta santuokinė pavardė.

Pagal CK 3.69 straipsnio 2 dalį jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Nagrinėjamu atveju santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovo nesutikimas, kad ieškovė pasiliktų santuokinę pavardę, neturi teisinės reikšmės ir nesudaro pagrindo atmesti ieškovės prašymą jai palikti santuokinę pavardę – „M.“, todėl šioje dalyje prašymas tenkintinas.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nekėlė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų ženkliau reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl pasekmių taikymo sutuoktinių turtinėms teisėms.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes nuo 2023 m. balandžio 3 d., ieškovei išsikėlus gyventi skyrium. Su šiuo reikalavimu atsakovas A. M. sutiko. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2023 m. balandžio 3 d., kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Atsižvelgiant į tai, kad netenkintas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo A. M. kaltės, todėl atmestinas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl santuokoje įgyto turto ir jo padalinimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnis).

CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Nustatytą bendrą turtą teismas padalija sutuoktiniams, vadovaudamasis CK 3.118 straipsniu bei taikydamas šią teisės normą sistemiškai su kitomis CK normomis (CK 3.1 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyrauja rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai). Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-383-794/2023). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo būti aktyvus dėl reikalavimų padalyti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva. Teismas bylos nagrinėjimo metu priminė šalims apie pareigas ir įrodinėjimą, t. y. procesinę pareigą pateikti informaciją teismui apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai. Teismas siūlė teikti įrodymus dėl turto vertės bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje.

Tarp šalių nėra ginčo, kad į sutuoktinių dalijamo turto balansą įtrauktinas santuokos metu šalių įgytas kilnojamas turtas – transporto priemonės TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri registruota ieškovės B. M. vardu, ir NISSAN PRIMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruota atsakovo A. M. vardu. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl šio turto padalinimo būdo, t.y. kad ieškovės valdoma transporto priemonė TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo būti priteista jai asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui A. M. – jo faktiškai valdoma transporto priemonė NISSAN PRIMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovės pateiktas EMPREKIS pažymas, TOYOTA YARIS vidutinė rinkos vertė yra 1720 Eur, o NISSAN PRIMERA -2080 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. M. išreiškė abejones dėl transporto priemonių rinkos vertės, tačiau jokių rašytinių įrodymų dėl kitokios transporto priemonių vertės nepateikė. Nors ieškovės pateiktos EMPREKIS pažymos, kuriais grindžiamos transporto priemonių vertės, neatspindi konkrečių ir individualių šioje byloje dalintinų transporto priemonių savybių, charakteristikų, byloje nebuvo atliktas individualus transporto priemonių vertimas ar ekspertizės, to šalims neprašant, tačiau nesant byloje kitų duomenų bei juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų dėl galimos realios ar kitokios galimos šių transporto priemonių vertės, pripažintina, kad šioje byloje dalintinų transporto priemonių vertės santuokos nutraukimo metu yra šios: TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - 1720 Eur, o NISSAN PRIMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - 2080 Eur.

Pareikštu ieškiniu ieškovė B. M. prašė pripažinti butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių ieškovės B. M. ir atsakovo A. M. nuosavybe. Bylos nagrinėjimo metu, duodant šalių paaiškinimus, atsakovas A. M. nurodė, kad su šiuo reikalavimu nesutinka. Pastebėtina, kad atsakovo pozicija šiuo klausimu nebuvo nuosekli. Parengiamojo posėdžio metu, kuris vyko 2023 m. spalio 12 d. (nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės), atsakovas teigė, kad „(duomenys neskelbtini) butas ne bendroji nuosavybė, o mano. Bet sutinku, kad galima laikyti, jog įgyta bendromis lėšomis“.

Ieškovės reikalavimas pripažinti butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių ieškovės B. M. ir atsakovo A. M. nuosavybe buvo grindžiamas tuo, kad šis turtas santuokos metu iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu, jos asmeninėmis lėšomis (pastarasis motyvas buvo išsakytas bylos nagrinėjimo metu), šiems pagerinimams buvo panaudotos ir piniginės lėšos, gautos šalims pardavus butą, (duomenys neskelbtini). Ieškovė buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš esmės atliktus pagerinimus nurodė buvus 2006 -2008 metais. Atsakovas šio buto remonto darbus nurodė buvus 2006 - 2011 m., nes darė pats, grįždamas iš Švedijos, baldai butui pirkti nurodyto laikotarpio antroje pusėje. Kadangi nuo buto remonto praėjo nemažai laiko, ieškovė nurodė, kad neišliko jokių rašytinių įrodymų, todėl jų pateikti negali. Taigi, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo tvarkomos santuokos metu, tačiau šalys išreiškė priešingas pozicijas dėl šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir šio turto tvarkymui panaudotų lėšų šaltinių (asmeninių lėšų, iš parduoto turto ar ne).

CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, suformavo CK 3.90 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, jog turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Turto pagerinimas iš esmės yra vertinamasis kriterijus, kuris CK 3.90 straipsnio 1 dalyje detaliau neapibūdinamas, tačiau esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008 ir kt.).

CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi ieškovei teko pareiga įrodyti, kad turtas, į kuri jį pretenduoja, buvo pagerintas iš esmės pagal paminėtus kasacinio teismo kriterijus. Savo reikalavimą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ieškovė grindė ir 2023 m. balandžio 26 d. konsultacine išvada dėl objekto rinkos kainos.

Iš byloje esančio 2006 m. liepos 18 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą nustatyta, kad atsakovas A. M. paveldėjo iš savo motinos M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), buto bendras plotas 60,88 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka galiojo nuo 1990 m. rugsėjo 15 d., todėl akivaizdu, kad ginčo butas atsakovo buvo paveldėtas santuokos metu ir šis turtas tapo asmenine atsakovo A. M. nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, šalys pripažįsta, kad maždaug 2006-2008 m. laikotarpiu tvarkė nurodytą butą, jį remontavo, vėliau pirkti šiam butui ir nauji baldai. Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. paaiškino, kad galima būtų teigti, kad tai buvo kapitalinis remontas. Ieškovė nurodė, kad pakeitė į plastikinius visus buto langus, įstiklino balkonus; visiškai pertvarkė vonios ir wc kambarius, išgriovus tarp jų sieną, pakeitus senus vamzdžius ir kitus vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos dalis, įrengus dušo kabiną ir kitą naują santechniką; pertvarkytoje vonios patalpoje pilnai pakeitus sienų, grindų ir lubų apdailos medžiagas; atliko virtuvės remontą, nuėmus sienų plyteles, išlygino ir naujai nudažė sienas, sudėjo naujas plytelių grindis, įsigijo naujus virtuvės baldus su integruota buitine technika; taip pat suremontavo visus kambarius, demontavus jų medinę apdailą, išlygino ir nudažė lubas ir sienas, kambarių senas nudėvėtas medines grindis pakeitė į laminatą; buvo visame bute pakeista elektros instaliacija, įsigyti nauji šviestuvai, baldai į kambarius, įmontuojamos spintos su stumdomosiomis durimis ir kt. Atsakovas A. M. posėdžio metu paaiškino, kad darytos sienos, lubos, grindys, vonia su tualetu, virtuvė, koridorius.

Savo ieškinio reikalavimui (dėl buto pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe) pagrįsti ieškovė pateikė 2023 m. balandžio 26 d. konsultacinę išvadą dėl objekto rinkos kainos Nr. NT-04-36K, kuriama nurodyta ginčo buto rinkos vertė 2023 m. balandžio mėn., butui esant geros būklės (142 000 Eur) ir prastos būklės (120 000 Eur). Visgi iš šios išvados net nėra aišku, kokiais metais darytos buto nuotraukos, kurios buvo pateiktos išvadai parengti, o pateikta išvada dėl buto vertės 2023 m. balandžio mėn. nėra aktuali, įrodinėjant asmeninio turto pripažinimą jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu teismas atkreipė ieškovės dėmesį į šioje byloje įrodinėtinas aplinkybes (kokia buvo buto vertė iki pagerinimo, kokia buto vertė po pagerinimo, kokia verte pagerintas butas, kokia dalimi ir kaip kiekvienas iš sutuoktinių pagerino butą, ar vertės padidėjimas nebuvo nulemtas rinko pokyčių), siūlė spręsti ekspertizės klausimą, tačiau dėl to, jog po buto remonto praėjo nemažai laiko, teigė, kad nėra išlikusių rašytinių įrodymų, susijusių su buto remontu, o ekspertizei atlikti neturi finansinių galimybių. Įrodymų, kokia buvo ginčo buto vertė iki pagerinimų (remontų) ir kokia vertė po atliktų remontų, byloje nepateikta.

Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – Statybos įstatymas) statinio kapitalinis remontas statinio kapitalinis remontas – statinio remontas, kai: statinio susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus laikančiąsias sienas, karkasą ir pamatus, kurie tik stiprinami) keičiamos į tokias pat ar ilgaamžiškesnes bei geresnes naudojimo savybes turinčias laikančiąsias konstrukcijas ar esamos laikančiosios konstrukcijos stiprinamos; iš dalies keičiama statinio fasadų išvaizda (keičiama dalis fasado elementų ar įrengiami papildomai nauji elementai – balkonai, durys, langai, architektūros detalės, keičiama susidėvėjusi statinio išorės apdaila į tokio pat tipo kaip buvusi ar į kitą apdailą); keičiamos susidėvėjusios statinio bendrosios inžinerinės sistemos ar jų elementai į kitas tokio pat tipo sistemas (elementus) nedidinant jų pralaidumo; įrengiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos; atliekami technologinių įrenginių bei technologinių inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų kapitalinio remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (20 straipsnis). Statybos leidimas statinio statybai privalomas, išskyrus: 1) nesudėtingų statinių statybą. Nesudėtingų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija; 2) statinio paprastąjį remontą. Atvejus, kuriais statybos leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą saugomoje teritorijoje yra privalomas, nustato Vyriausybės įgaliota institucija (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju statybos leidimas kapitaliniam remontui atlikti nebuvo pateiktas. Vienok, šalių paaiškinimai leidžia pagrįstai manyti, kad šalių nurodytu laikotarpiu (apie 2006-2008 metus, vėliau pirkti ir baldai) atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo iš esmės atnaujintas. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ginčo buto remonto darbus atliko pats atsakovas A. M., savo darbu (tvarkant, valant ir pan.) prisidėjo ir ieškovė B. M., pagerinimui buvo naudotos sutuoktinių piniginės lėšos. Kaip paaiškino ieškovė B. M., visada uždirbdavo minimalią algą, o atsakovas buto remontą darė tuo metu, kai dirbo ir gerai uždirbo Švedijoje (6000 Lt/mėn., 70 000 Lt per metus), todėl pagrįstai manytina, kad ginčo buto remontui daugiausiai buvo panaudotos atsakovo A. M. darbinės pajamos. Tokio pajamos, gautos vieno iš sutuoktinio, esant šalių santuokai, priklauso abiems, t.y. yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu pusė atsakovo ginčo buto pagerinimui panaudotų piniginių lėšų priklausė ir ieškovei B. M.. Pastebėtina, kad tarp šalių kilo nesutarimas ir dėl kitų piniginių lėšų panaudojimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui, o būtent piniginių lėšų, gautų pardavus (duomenys neskelbtini) butą. Šalys aktyviai pasisakė dėl Šaltkalvių buto pirkimo ir pardavimo aplinkybių, ieškovei teigiant, kad šis butas atsakovo buvo parduotas jai nežinant ir nepritariant, tačiau, teismo vertinimu, to būti negalėjo, nes, nors butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas atsakovo vardu, tačiau nepriklausomai kieno vardu buvo registruota nuosavybė, esant šalių santuokai, šis butas priklausė abiems sutuoktiniams (tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis), todėl ir disponuoti juo galėjo tik abu sutuoktiniai kartu. Vėlgi, iš pradžių (ieškinyje) ieškovė B. M. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) butas buvo įgytas bendrai, kaip šeimos turtas, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo kitos aplinkybės, kurias patvirtino ir atsakovas: faktiškai (duomenys neskelbtini) butas priklausė ieškovės šeimai, tik dėl problemų su ieškovės broliu šio buto nuosavybė registruota atsakovo vardu. Šalys paaiškino, kad pardavus ieškovės tėvams priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), dalis pinigų buvo panaudota skoloms grąžinti, o už kitus nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šalių sprendimu (sutariant ir su ieškovės tėvais) šis butas buvo registruotas atsakovo A. M. vardu. Ieškovės teigimu, pardavus šį butą, buvo pirktas automobilis (to neginčija ir atsakovas), o likusi suma panaudota ginčo buto remontui. Kokia konkreti suma, gauta iš parduoto Šaltkalvių buto, buvo panaudota (duomenys neskelbtini) buto remontui, posėdžio metu negalėjo nurodyti. Atsakovas A. M. parengiamajame posėdyje (2023 m. spalio 12 d.) nurodė, kad pardavus (duomenys neskelbtini) esantį butą, buvo pirktas automobilis, o likusius pinigus investavo į pagerinimus (duomenys neskelbtini) esančio buto remontams. Vienok, teisminio nagrinėjimo metu, duodant šalių paaiškinimus, atsakovas pakeitė poziciją ir teigė, kad nebuvo panaudotos lėšos, kurios gautos pardavus (duomenys neskelbtini) butą, nes butas buvo parduotas 1993 metais, o remontas darytas 2007 metais, tai tų lėšų tuo metu nebuvo. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1993 m. gruodžio 7 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įregistruotas atsakovo A. M. vardu. Šis butas buvo parduotas 1995 m. rugsėjo 26 d., pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad butas parduodamas už 20 000 Lt (Sutarties 2 punktas). Atsakovas tvirtino, kad šioje sutartyje parduodamo buto kaina buvo nurodyta teisinga. Taigi, abi šalys iš esmės pripažino šias faktines aplinkybes: pirma, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvėje, pirktas iš lėšų, gautų pardavus ieškovės tėvų butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, o dėl to (duomenys neskelbtini) butas faktiškai priklauso ieškovės šeimai (ieškovės tėvai yra mirę); antra, iš parduoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pirktas Fiat automobilis, kurio kaina buvo apie 1500 – 2000 Lt. Kaip matyti, nuo (duomenys neskelbtini) buto pardavimo (1995 m. rugsėjo 26 d.) iki (duomenys neskelbtini) esančio buto remonto praėjo ne mažiau kaip 11 metų, todėl manytina, kad didžiosios dalies piniginių lėšų po tiek laiko galėjo nelikti. Visgi neatmetama galimybė, kad bent dalis šių lėšų buvo panaudota (duomenys neskelbtini) esančio buto remontui. Teismo vertinimu, tokia suma galėtų būti apie 2 900 Eur (apie 10 000 Lt). Iš ieškovo A. M. paaiškinimų (rašytinių įrodymų nepateikta) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buto remontui tik medžiagoms panaudota 6 000 dolerių (apie 5630 Eur), apie 10 000 Lt (apie 2900 Eur) kainavo Magrės baldai. Šalys neginčijo, kad ieškovė pirko plyteles vonios kambariui, galimai dalį baldų, ši suma, įvertinus ieškovės pajamas, galėjo būti apie 2000 Lt (apie 580 Eur). Visa ginčo butui išleista pinigų suma nėra įrodyta ir nustatyta, nes, kaip teigė atsakovas, ginčo buto pagerinimai buvo daromo iki 2013 m. (palaipsniui). Bendra ginčo buto pagerinimui išleista pinigų suma galėjo būti ne mačiau kaip 9 000 Eur, iš jos galimai apie 3 500 Eur iš ieškovės asmeninių lėšų bei jos šeimai priklausiusių lėšų. Taigi, iš šalių paaiškinimų apie atliktų darbų mastą ir vertę, remonto darbams patirtas išlaidas, tai, kad abi ginčo šalys pripažino, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), iš esmės buvo atliekamas kapitaliniam remontui prilyginamas buto remontas, konstatuotina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo iš esmės pagerintas, todėl yra pagrindas butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies punkto pagrindu. Atitinkamai šis butas įtrauktinas į dalintino turto balansą.

Kito dalijimo bendro turto šalys teismui nenurodė, papildomų reikalavimų nesuformulavo. Atsakovas A. M. sutiko, kad daugiau nėra kito turto, kuris dalintinas santuokos nutraukimo byloje. Nagrinėjamoje byloje nė viena iš šalių nebuvo pareiškusi reikalavimų dėl piniginių lėšų padalijimo teisme. Kadangi abu sutuoktiniai šiame procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais (t. y. pačiam teismui aiškintis, kokios yra lėšos banko sąskaitose, faktines aplinkybes dėl šių lėšų susiformavimo datos, šaltinių ir pan.). Tokios praktikos laikosi ir apygardų teismai (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-259-524/2019).

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė neturi nei asmeninių, nei bendrų kreditorių, o apie atsakovo kreditinius įsipareigojimus jai (ieškovei) nežinoma. Patikrinus Antstolių informacinės sistemos registro duomenis, nustatyta, kad iš A. M. išieškoma ATPK bauda, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (vykdomosios bylos Nr. 0062/19/00440). Atsiliepime į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovas 2023-07-25 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams neskolingi. Tuo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartimi iš civilinės bylos pašalintas trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM.

Bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti 423 - osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos buhalterė R. L. ir bendrijos valdybos pirmininkas Ž. L. nurodė apie tuo metu (2024 m. sausio 24 d.) buvusius įsiskolinimus už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesumokėtus komunalinius mokesčius, tačiau teismo sprendimo priėmimo metu tokių duomenų (apie įsiskolinimus) teismas neturi. Iš 423 -osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos taip pat nebuvo gautas prašymas įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

Kitų šalių kreditorių nenustatyta ir šalys teismui neatskleidė, todėl nėra pagrindo spręsti dėl prievolių padalinimo po santuokos nutraukimo.

Taigi šioje byloje dalijamas šis sutuoktinių turtas, kuris įtrauktinas į balansą: TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), NISSAN PRIMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nesant tarp šalių ginčo dėl automobilių padalinimo būdo, po santuokos nutraukimo ieškovei B. M. priteistina transporto priemonė TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. M. - NISSAN PRIMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Nėra ginčo dėl to, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dalus. Įvertinus šalių santykių pobūdį, tai, kad ginčo butas buvo paveldėtas atsakovo iš jo tėvų, tuo labiau ir pats atsakovas nori šiame bute gyventi, darytina išvada, kad po santuokos nutraukimo yra pagrindas šį butą priteisti atsakovui A. M. asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei kompensuoti jos dalį pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

Dėl kompensacijos išmokėjimo ir kitų išlaidų atlyginimo.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3..17 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo ieškovei priteisiamas automobilis TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1720 Eur, o atsakovui priteisiamas NISSAN PRIMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2080 Eur, todėl ieškovei priteistina 180 Eur ((2080-1720):2 = 180) dydžio kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė prašė pripažinti, kad jos dalis į butą, esantį (duomenys neskelbtini), sudaro ¼. Ieškovės savo dalį jungtinėje nuosavybėje apskaičiuoja dabartinę (duomenys neskelbtini) buto rinkos vertę, dalinant iš dviejų, bei pridedant jos už ginčo butą sumokėtų komunalinių mokesčių dalį, ją irgi dalinant per pusę. Tokia ieškovės pateiktina skaičiavimo schema niekuo nepagrįsta. Visų pirma, teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog jos dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybė yra mažesnė, nepriklausomai nuo to, jog ginčo butas buvo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jį pagerinimus iš esmės. Visų antra, dėl (duomenys neskelbtini) buto pardavimo jau išsamiai pasisakyta aukščiau, todėl tik dar kartą akcentuotina, kad, teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) esantis butas negalėjo būti realizuotas be ieškovės žinios, šiam turtui oficialiai galiojant kaip sutuoktinių jungtinė nuosavybė. Taigi, įvertinus tai, kad ginčo butas buvo paveldėtas atsakovo A. M., atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių įdėtą indėlį į šio buto pagerinimą (atsakovas pats darė ginčo buto remontą), į šalių įdėtas bendras bei asmenines lėšas ginčo buto pagerinimui, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovės dalis į butą, esantį (duomenys neskelbtini), sudaro 1/5. Apskaičiuojant kompensaciją už šią dalį, yra aktuali ginčo buto rinkos vertė bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsni). Pagal viešai VĮ Registrų centro skelbiamas vidutines nekilnojamojo turto vertes, bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 110 000 Eur. Nors byloje yra pateikta galima šio buto rinkos vertė 2023 m. balandžio mėn. (2023 m. balandžio 26 d. konsultacinė išvada dėl objekto rinkos kainos Nr. NT23-04-36K), tačiau, atsižvelgiant į aukščiau teismo išdėstytus šios konsultacinės išvados trūkumus, tai, kad ši konsultacinė išvada nėra turto vertinimo ataskaita, todėl ja teismas nesivadovauja. Taigi, pripažinus, kad ieškovė turi teisę į 1/5 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), o šis butas priteistinas atsakovui A. M., todėl ieškovė B. M. įgijo teisę į kompensaciją, kuri sudaro 22 000 Eur (110 000 Eur *1/5).

Nors ieškovė 3 900 Eur prašė priteisti, ją įtraukiant į jos dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau tai nesudaro pagrindo teismui šios sumos pagrįstumo vertinti kitu teisiniu pagrindu (CK 376 straipsnio 3 dalis). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. buvo sumokėta 5644,10 Eur komunalinių mokesčių (423-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos 2023 m. balandžio 19 d. pažyma Nr. 3) ir galimai apie 2160 Eur už dujas ir elektrą (mokėjimo knygelės duomenys, čekiai), iš viso apie 7804 Eur. Byloje nėra ginčo, kad iš esmės ginčo buto komunalinius mokesčius mokėjo ieškovė B. M.. Anot atsakovo, jis duodavo 3-4 kartus per metus pinigų buto komunaliniams mokesčiams padengti. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent čekiai, mokėjimai per Perlo terminalą, 423 -osios Daugiabučio namų savininkų bendrijos 2022 m. birželio 5 d. Nr. 3 ir 2023 m. balandžio 19 d. Nr. 3 pažymos, kurie, anot ieškovės, įrodo, kad vien tik ji mokėjo komunalinius mokesčius paneigė byloje liudytojais apklausti 423 -osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos buhalterė R. L. ir bendrijos valdybos pirmininkas Ž. L., kurie patvirtino, kad „išrašė tokias pažymas, kokių prašė“, „negali pasakyti, kas mokėdavo sąskaitas, nes gaunat iš banko išrašą būdavo parašyta perlo paslaugos, tad neaišku, iš kokios sąskaitos“. Taigi, įvertinus išdėstyta, tai, kad nurodytą komunalinių mokesčių mokėjimo laikotarpį ieškovė dirbo, tuo tarpu atsakovas vertėsi atsitiktiniais darbais (kaip paaiškino, pajamos per mėnesį sudarė iki 100 Eur), yra pagrindas darytina išvadą, kad didžiąją dalį šių išlaidų padengė išimtinai ieškovė B. M. iš savo darbo užmokesčio. Kaip jau anksčiau konstatuota, teismo vertinimu, jau nuo 2013 m. faktiškai šalių santuoka buvo nutrūkusi, nes šalys negyveno sutuoktinių gyvenimo, nevedė bendro ūkio, vienok, kartu gyveno tame pačiame bute, kuris tuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui A. M.. Iš šalių konkliudentinių veiksmų yra pagrindas konstatuoti, jog faktiškai tarp šalių buvo susiklostę panaudos santykiai, kuomet gyvenama nemokant nuomos, o kadangi šalys gyveno kartu, butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi bendrai, todėl vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalimi) dalis komunalinių mokesčių sumos, kurias turėjo bet nesumokėjo atsakovas A. M., priteistina iš atsakovo ieškovės naudai (CK 376 straipsnio 4 dalį). Kaip minėta, atsakovas A. M. teigė, kad kartais duodavo pinigų komunaliniams mokesčiams mokėti, šios aplinkybės iš esmės nėra nuginčytinos, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina sumažinta iki 3 000 Eur suma sumokėtų komunalinių mokesčių už butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Iš viso ieškovei B. M. iš atsakovo A. M. priteistina 22 180 Eur kompensacija ir 3 000 Eur sumokėtų komunalinių mokesčių.

Pagal CK 3.117 straipsnio 3 dalį pateikus adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Iš pradžių ieškovė sutiko dėl kompensacijos išdėstymo dalimis, galiausiai 2024 m. kovo 26 d. posėdžio metu atsisakė šios pozicijos ir nesutiko dėl išdėstymo dalimis. Atsakovas A. M. paaiškino, kad nuolatinio darbo neturi, pajamų irgi neturi. Vienok, teigė, išmokėti kompensaciją yra būdų – įsidarbinti ir mokėti iš atlyginimo, parduoti mašiną, „butą nesinorėtų parduoti, tėvų palikimas, tačiau galima ir išnuomoti butą ar jo dalį, iš to gauti pajamų“. Nors iš atsakovo priteistina kompensacijos suma yra pakankamai ženkli, visgi atsakovas mato ir turi galimybių gauti pajamų, be to, nebuvo pateiktas adekvatus prievolės įvykdymo užtikrinimas, todėl priteistos kompensacijos mokėjimas neatidedamas (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

Byloje nustatyta, kad ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, 701 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovei atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Ieškovė patyrė 2200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos). Šios ieškovės bylinėjimosi išlaidos (bendros 2200 Eur) laikomos pagrįstomis.

Atsakovas A. M. įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Ieškovės neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas iš dalies, o turtiniai reikalavimai patenkinti 73 proc. Atsižvelgiant į ieškovės sumokėtą ir atidėtą žyminio mokesčio dalį, patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina 95 Eur žyminio mokesčio ir 1 606 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso 1701 Eur. Iš ieškovės priteistina 189 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą ir 472 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 52,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į procesinį rezultatą, iš ieškovės B. M. priteistina 14,24 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, o iš atsakovo A. M. 38 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės B. M. (iki santuokos turėta pavardė – P.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 4192) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo B. M. palikti pavardę – „M.“, A. M. – „M.“.

Pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo 2023 m. balandžio 3 d.

Pripažinti butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių ieškovės B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Po santuokos nutraukimo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą padalinti šiuo būdu:

1) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise;

2) transporto priemonę TOYOTA YARIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise;

3) transporto priemonę NISSAN PRIMERA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 22 180 Eur (dvidešimt du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kompensaciją už netektą bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) sumokėtų komunalinių mokesčių.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 701 Eur (vieną tūkstantį septynias šimtus vien eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 472 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminio mokesčio sumokėjimui - 5660, o išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu - 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Priteisti iš atsakovės B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 189 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 14,24 Eur (keturiolika eurų ir dvidešimt keturis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminio mokesčio sumokėjimui - 5660, o išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu - 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, valstybės įmonei „Regitra“, valstybės įmonei Registrų centras, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Petrauskienė