Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-10-23 · Administracinė byla Nr. eI3-9288-595/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-23
Bylos Nr.
eI3-9288-595/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05904-2023-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
S. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Kategorijos
  • 21.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. eI3-9288-595/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05904-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė,dalyvaujant pareiškėjui S. B., jo atstovui advokatui V. M.,atsakovo atstovei R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl rezoliucijos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2023 m. kovo 28 d. rezoliuciją, kuria pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą (toliau – ir Rezoliucija) bei priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) pareiškėjo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad 2023 m. kovo 16 d. Vidaus tyrimų skyriaus prokurorė R. M. pateikė Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. VT-140 ,,Dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro S. B. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras S. B. pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.4.1. ir 9 papunkčiuose nustatytų principų reikalavimus, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 39¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir pasiūlė pripažinti, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam neskirti tarnybinės nuobaudos. 2023 m. kovo 28 d. Teikimu Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras pritarė Išvados konstatuojamosios dalies teiginiui, kad pareiškėjas pažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.4.1. papunktyje ir 9 punkte nustatytų principų reikalavimus, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 39¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir pakartojo siūlymą pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam neskirti tarnybinės nuobaudos (toliau – ir Teikimas). 2023 m. kovo 28 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė ant Teikimo uždėjo rezoliuciją „Pritariu teikimui, konstatuoju pažeidimą ir neskiriu tarnybinės nuobaudos“.

Pareiškėjas pažeidimo nepripažįsta, nesutinka su Išvada, Teikimu, bei Rezoliucija, kuria konstatuotas jo neva padarytas pažeidimas.

Nurodo, kad Prokurorų etikos kodekso 5.4.1. papunktyje numatyta, kad vadovaudamasis nepiktnaudžiavimo principu, prokuroras privalo neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų. Išvadoje (1 punkte) nurodyta, kad A. G. susitikęs su pareiškėju kavinėje 2022 m. rugpjūčio 5 d. apie 16.30 val. kreipėsi prašydamas pakonsultuoti, kaip jis galėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00022-18. Tame pačiame punkte nurodyta, kad pareiškėjas peržiūrėdamas jo pateiktus dokumentus patarė kokios gynybos versijos jis turėtų laikytis, kokius dokumentus pateikti tyrimui, aptarinėjo A. G. bendrininkų veiksmus, kaip nuginčyti nustatytą žalą ir pan. Pareiškėjas nurodo, kad šie teiginiai grindžiami vien prielaidomis bei atkreipia dėmesį, jog 2023 m. sausio 23 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas 2022 m. rugpjūčio 4 d. 14 val. 09 min. pokalbis vykęs tarp pareiškėjo ir jo uošvio K. Š., kurio metu pastarasis paprašė pareiškėjo susitikti, išklausyti, gal kažką patarti vienam žmogui, kuris jau keletą metų turi kažkokių problemų. Į tai pareiškėjas atsakė: „Nu gerai. Gerai. Tai ką aš žinau, ką... ką aš ten, ta prasme, išmanysiu, tai taip. Gerai." Jau šis pokalbis atspindi, kad pareiškėjo buvo paprašyta susitikti, išklausyti, gal ką patarti, bet ne sugalvoti kaip išvengti atsakomybės ar „apeiti" įstatymus. Nurodoma, kad pareiškėjas A. G. iki susitikimo nepažinojo, apie jį žinojo tik tiek, kad jis keletą metų turi problemų, nepavyksta jų išspręsti, nes kitam su problema susijusiam asmeniui atstovauja advokatas D. R..

Pareiškėjas neneigia, kad giminaičio prašymu buvo susitikęs su A. G.. Skunde nurodoma, kad iki susitikimo su A. G., pareiškėjui nebuvo žinoma, kokios teisės šakos problema jam yra iškilusi. Tik susitikimo metu A. G. informavo pareiškėją, kad ikiteisminiame tyrime jam yra suteiktas įtariamojo statusas, klausė kokie Baudžiamojo proceso kodekse numatyti dokumentai gali patvirtinti bendrovės akcijų vertę, kaip galima paaiškinti, kad buhalterijos tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės yra netikslios, teigė, jog pirmą kartą susidūrė su teisėsauga. Pareiškėjas jam tiesiog paaiškino kas byloje yra laikoma įrodymais, kokie dokumentai gali patvirtinti arba paneigti akcijų vertę. Taip pat paaiškino, kad jis turi teisę rašyti prašymus prokurorei, pareigūnams ir pats teikti įrodymus. Akcentavo, kad pateikti prašymai turi būti argumentuoti, juose turi būti suformuluoti tikslūs reikalavimai, išdėstyti prašymo motyvai ir pridedami dokumentai. Iš esmės teikė bendro pobūdžio komentarus.

Akcentuoja, kad piktnaudžiavimu Prokurorų etikos kodekso 5.4.1. papunkčio prasme laikytinas netinkamas savo tiesioginių pareigų ėjimas, pažeidžiant objektyvius profesinius reikalavimus. Nuomonė minėto papunkčio prasme - tai požiūris, pagrįstas nuostatomis bei vertybinėmis orientacijomis, kuris susiformuoja tiesiogiai stebint ir analizuojant reiškinius (veiksmus) arba pasitikint informacijos apie reiškinius (veiksmus) šaltiniais (žr. Prokurorų etikos kodekso taikymo praktinis vadovas).

Nurodo, kad tiek Išvadoje, tiek Teikime nurodyta, kad pareiškėjas leido savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad piktnaudžiauja įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų. Pareiškėjo vertinimu nurodytas galimas pažeidimas yra visiškai netikslus, neaišku kas konkrečiai turima omenyje - ar jo veikla, ar elgesys suformavo nuomonę, kad jis galėjo piktnaudžiauti įgaliojimais ar tarnybine padėtimi, ar turėjo korupcinių interesų.

Nurodo, kad nėra aišku kieno nuomonė dėl galimo piktnaudžiavimo galėjo susiformuoti. Išvadoje nekonkretizuoti jo veiksmai ir jų teisinis vertinimas, o apsiribota bendro pobūdžio teisės aktų nuostatų pritaikymu, kas iš esmės pažeidžia formuojamą administracinių teismų praktiką, kur ne kartą yra pažymėta, jog tam, kad asmuo būtų traukiamas tamybinėn atsakomybėn, <...> būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, nustatant konkrečias trauktino asmens veikas (šiuo atveju veiksmus), kuriomis pažeidžiami teisės aktai. Teigia, kad šiuo atveju turėjo būti konstatuoti konkretūs pareiškėjo veiksmai ar elgesys, kuris prieštarauja konkrečiam teisiniam reglamentavimui, todėl jų pagrindu pareiškėjas negali būti traukiamas tamybinėn atsakomybėn.

Pabrėžia, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo gauta duomenų, kad pareiškėjas būtų žadėjęs A.G. kažkokiu būdu padėti jo atžvilgiu atliekamame ikiteisminiame tyrime, ar būtų rengęs kokius nors procesinius dokumentus, ar už konsultavimą būtų gavęs kokį nors atlygį. Tačiau, tarnybinį patikrinimą atliekančios tikrintojos vertinimu vien tas faktas, kad prokuroras konsultuoja įtariamąjį teisiniais, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu, klausimais, duoda patarimus dėl prašymų apimties ir turinio yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad prokuroras pažeidė Prokurorų etikos kodeksą. Pareiškėjas nesutinka su tokia išvada, kadangi įtariamojo konsultavimas teisiniais klausimais apima rekomendacijų, pasiūlymų teikimą. Tuo tarpu iš 2023 m. sausio 4 d. slapto sekimo protokolo matyti, jog diskusija buvo daugiau vertinamojo pobūdžio. Taip pat nesutinka ir su tuo, jog pareiškėjas davė patarimus dėl prašymų apimties ir turinio, pažymi, jog pasiūlymas asmeniui būti aktyviam procese ir teikti prašymus ikiteisminio tyrimo metu dėl jam svarbių klausimų negali būti laikomas, patarimu dėl prašymų apimties ir turinio ar patarimu dėl gynybinės versijos laikymosi. Teigia, kad pareiškėjo bendravimas su A. G. negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas, kadangi jo bendravimas su nurodytu asmeniu niekaip nėra ir nebuvo susijęs su jo tiesioginių pareigų ėjimu. Su nurodytu asmeniu pareiškėjas, paprašytas giminaičio, susitiko ne darbo metu, niekaip nėra ir nebuvo susijęs su šio asmens atžvilgiu vykdomu ikiteisminiu tyrimu. Išvadų 11.2 punkte aiškiai nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, kad jis būtų žadėjęs A. G. kažkokiu būdu padėti ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00022-18 ar būtų rengęs kokius nors procesinius dokumentus, ar už konsultavimą būtų gavęs kokį nors atlygį. Taip pat nustatyta, kad Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje pareiškėjas nesidomėjo minėtu ikiteisminiu tyrimu. Kaip matyti iš Išvadose pateiktų pareiškėjo ir A. G. pokalbių stenogramų, pokalbių metu nebuvo kalbama apie pareiškėjo užimamas pareigas ir/ar darbovietę. Iš A. G. paaiškinimų (Išvados 2.16 p.) matyti, kad jis nežinojo, kad pareiškėjas yra prokuroras, konsultavosi su juo kaip su teisininku, kuris niekada nežadėjo jam niekaip padėti, tarėsi tik, kad išklausys ir pasakys savo nuomonę. Taigi, nei A. G., kuris nežinojo apie pareiškėjo užimamas pareigas, nei jokiems kitiems asmenims objektyviai negalėjo susiformuoti nuomonė, kad jis piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų.

Dėl Prokurorų etikos kodekso 9 punkto pažeidimo nurodo, kad nagrinėjamu atveju A. G. nėra pareiškėjo artimas giminaitis ar šeimos narys, bendravimas su juo nekėlė jam jokių viešųjų ir privačių interesų konflikto, kadangi su šiuo asmeniu susijusių interesų neturi ir niekada neturėjo. Nei Išvadoje, nei Teikime nenurodyta kokiu būdu ir apimtimi jo bendravimas su A. G. galėjo pakenkti ir/ar pakenkė jo ar prokuratūros reputacijai. Pažymi, kad šios nuostatos esminis teisinis apibrėžimas įvertina asmenų santykių palaikymą, kontaktavimą ne vien iš vienos pusės, bet glaudų bendravimą. Šiuo atveju medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas domėtųsi, inicijuotų susitikimą su asmeniu, kuris yra teisėsaugos akiratyje. Pareiškėjo atstovo vertinimu vien tai, kad asmuo yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, nesudaro pagrindo manyti, jog trumpalaikis ryšys su tokiu asmeniu pakenktų pareiškėjo (prokuroro) ir prokuratūros reputacijai. Pareiškėjo vertinimu kelių susitikimų metu asmeniui paaiškinti procesinių teisių realizavimo principai baudžiamajame procese, nesudaro pagrindo manyti, jog toks bendravimas yra draustinas ar/ir vertintinas kaip ryšiai, kurie kenkia tiek asmens, tiek institucijos reputacijai.

Akcentuoja, kad pareiškėjas, susitikdamas ir bendraudamas su A.G., nepažeidė Prokurorų etikos kodekso 5.4.1. papunkčio ir 9 punkto, jo bendravimas su nurodytu asmeniu negali būti vertinamas kaip nepiktnaudžiavimo principo pažeidimas, galintis pakenkti jo ar prokuratūros reputacijai. Skunde taip pat pažymima, kad tiek Išvadoje, tiek Teikime nurodyta, jog jo veiksmai nesukėlė jokių padarinių, todėl manytina, kad pareiškėjas Rezoliucija be pagrindo buvo pripažintas padaręs tarnybinį pažeidimą.

Skunde pažymima, kad pareiškėjas iki šiol buvo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, ne kartą buvo skatinamas už savo veiklą, apibūdinamas kaip objektyvus ir nešališkas. Todėl pažeidimo, ypač susijusio su piktnaudžiavimu, pripažinimas jam yra itin nemalonus, kenkia jo dalykinei reputacijai bei neproporcingai riboja jo karjeros ir materialines galimybes. Nors pareiškėjui nebuvo taikyta tarnybinė nuobauda, tačiau pats pažeidimo konstatavimas taip pat yra tarnybinės atsakomybės rūšis, todėl šiuo atveju atsižvelgtina į teismų formuojamą praktiką dėl tarnybinių nuobaudų taikymo. Skunde nurodoma, kad taikant tarnybinę atsakomybę pareiškėjui privalėjo būti atsižvelgta ir į asmenį charakterizuojančias aplinkybes, tarnybos trukmę, buvusias/esamas tarnybines nuobaudas, asmens skatinimus, asmens veiksmus vykstant tyrimui ir buvusius pažeidimo padarymo metu, kitas aplinkybes sąlygojusias galimo tarnybinio pažeidimo padarymą. Pareiškėjas prokuratūroje dirba 14 metų, yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, ne kartą buvo skatintas už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą. Anksčiau nėra padaręs jokių tarnybinių ar etikos pažeidimų, todėl atsakovė priimdama Rezoliuciją taikyti tarnybinę atsakomybę - pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą, netinkamai vertino visas bylos aplinkybes, parėiškėjo charakteristiką, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas.

Skunde be kita ko remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje išaiškinta, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų patrauktas tamybinėn atsakomybėn, nepakanka vien konstatuoti, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, tam būtinas kitas nusižengimo sudėties elementas - valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. A63-678/2008).

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju, Išvadoje (19 punktas) nurodyta, kad pareiškėjas tarnybinį pažeidimą padarė tyčia, nes ,jis negalėjo nesuprasti, kad pažeidžia Prokurorų etikos kodekse įtvirtintą nepiktnaudžiavimo principą, reikalavimą vengti ryšių, kurie kenktų jo ir prokuratūros reputacijai. Su tokiu vertinimu nesutinka jau vien dėl to, kad pareiškėjo veiksmuose nėra piktnaudžiavimo principo pažeidimo požymių. Piktnaudžiavimas Prokurorų etikos kodekso praktinio taikymo vadovo yra aiškinamas kaip netinkamas savo tiesioginių pareigų ėjimas, pažeidžiant objektyvius profesinius reikalavimus. Bendraudamas su A. G. jis jokių tiesioginių pareigų nevykdė, nesinaudojo tarnybine padėtimi, kad rinktų duomenis ir/ar darytų kokią nors įtaką A.G. atžvilgiu pradėtam ikiteisminiam tyrimui. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja visos tarnybinės atsakomybės taikymo sąlygos - jis nepadarė pažeidimo iri savo bendravimo su A.G. neturėjo pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimo. Be to, tiek Išvadoje, tiek Teikime konstatuota, kad jo bendravimas su A.G. nesukėlė jokių realių neigiamų padarinių. Taigi, nesant visų tarnybinio pažeidimo sudėties elementų, Rezoliucija nepagrįstai pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

Nurodo, kad pradedant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 162 straipsnis, kuriame nustatyta, jog vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame

kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Jeigu baudžiamoji byla yra teismo žinioje, sprendimas dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje priimamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi. Mano, kad pagal analogiją, siekiant apsaugoti asmens privataus gyvenimo neliečiamumą, informacija, surinkta, atliekant vieną tarnybinį patikrinimą dėl galimų pažeidimų vykdant ikiteisminį tyrimą, be aukštesniojo prokuroro leidimo negali būti panaudoti kito tarnybinio patikrinimo pradėjimui ir pažeidimo fakto konstatavimui. Nagrinėjamos bylos atveju, tarnybinio patikrinimo medžiagoje tokio aukštesnio prokuroro priimto procesinio dokumento nėra, todėl pareiškėjo vertinimu duomenys apie pareiškėjo privatų gyvenimą tarnybinio patikrinimo metu panaudoti neteisėtai.

Atsiliepimas

Atsakovas Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas netiksliai ir savaip interpretuoja tarnybinės atsakomybės taikymo aspektus ir sąlygas prokurorams.

Akcentuoja, kad prokurorų tarnybos santykių nereguliuoja Valstybės tarnybos įstatymas, todėl šio įstatymo nuostatos prokurorams netaikomas. Prokurorų tarnybos teisiniai santykiai priskiriami viešosios teisės reguliavimo sričiai ir juos reglamentuoja specialusis - Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas.

Nurodo, kad Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5 punktas numato, kad prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, bet nesukeliama realių neigiamų padarinių, laikytinas tarnybiniu pažeidimu esant dviem tarnybinio pažeidimo sudėties elementams: neteisėtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyčia ar neatsargumas). Atsakovės vertinimu šie elementai yra pilnai atskleisti tiek Išvadoje, tiek Teikime. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (toliau - ONKTS) prokuroras S. B., būdamas valstybės pareigūnas ir privalėdamas saugoti gerą prokuroro vardą, nepaisydamas reikalavimo vengti ryšių, kurie kenktų prokuroro ir prokuratūros reputacijai, nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. rugsėjo mėn. tiksliai nenustatytos dienos konsultavo A. G. jam aktualiais teisiniais klausimais dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus AVPK) Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamo ir kito Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro organizuojamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00022-18, kuriame A. G. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnyje. Pažymi, kad pareiškėjas su įtariamuoju A.G. buvo susitikęs ne mažiau nei 3 kartus, apie jo turimą procesinį statusą prokuroras sužinojo jau pirmo susitikimo metu, tačiau ir po to, jau žinodamas, kad susitinka su įtariamuoju dar ne mažiau nei du kartus susitikimo metu aptarinėjo ikiteisminio tyrimo aplinkybes, įtariamojo veikos kvalifikavimo aspektus, dalino patarimus dėl galimų gynybos versijų teisminio nagrinėjimo metu. Atsakovės vertinimu tokie aktyvūs prokuroro veiksmai (veikimas) pagrįstai buvo įvertinti kaip Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso 5.4.1. papunkčio (neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų) ir 9 punkto (prokuroras vengia ryšių, kurie kenktų jo ir prokuratūros reputacijai), Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 39-1 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimai. Nors aptariamu atveju ir nenustatyta, kad dėl tokių prokuroro veiksmų kilo neigiami padariniai, pažymi, kad pats prokuroras neabejotinai suvokė kad susitikinėja bei konsultuoja įtariamąjį asmenį ir toks prokuroro elgesys neabejotinai kenkia tiek paties prokuroro, tiek prokuratūros reputacijai, o tokioms aplinkybėms iškilus į viešumą gali būti pagrindas susiformuoti visuomenės nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų.

Atsakovė pažymi, kad prokuroras nėra įgaliotas konsultuoti įtariamuosius, teikti jiems kitokią teisinę pagalbą. Įtariamiesiems jų teisės yra išaiškinamos ikiteisminio tyrimo metu, o jomis pasinaudoti jiems padeda gynėjai. Dėl to analogiškas, kaip nustatyta šio tarnybinio patikrinimo metu, prokuroro elgesio modelis yra netoleruotinas ir vengtinas. Pažymi, kad nors prokuroras tarnybinio pažeidimo nepripažino, tačiau tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija.

Nesutinka, kad buvo pažeistas Baudžiamojo proceso kodekso 162 straipsnis. Teigia, kad pareiškėjas tiesiog netiksliai ir savaip interpretuoja tarnybinio patikrinimo metu renkamų duomenų reglamentavimą bei nepagrįstai tai sutapatina su ikiteisminio tyrimo metu taikant procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu panaudojimą kitoje baudžiamojoje byloje, kaip tai reglamentuota BPK 162 str. Pažymi, kad informacija apie S.Barsul privatų gyvenimą (telefoninių pokalbių įrašai, procesinių prievartos priemonių taikymo protokolai, pokalbių išklotinės) buvo gauta ne iš kito tarnybinio patikrinimo, kaip nurodo skunde, o iš ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00022-18. Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2023-01-24 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (toliau ONKTD) prokuroro D.V. nutarimu, kuris įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, dalį jos 2023-01-24 raštu Nr. 17.9-758 „Dėl galimo tarnybinio pažeidimo“ perdavė Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei spręsti dėl tarnybinio patikrinimo prokuroro S.B. atžvilgiu pradėjimo. Generalinė prokurorė, įvertinusi gautą medžiagą, 2023-01-24 sprendimu (rezoliucija) pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro S. B. galimai padaryto tarnybinio pažeidimo t.y. dėl galimo Prokurorų etikos kodekso normų nesilaikymo bei pavedė jį atlikti Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui. 2023-01-30 VTS vyriausiojo prokuroro R.P. tarnybinio pranešimo pagrindu 2023-01-30 Generalinės prokurorės sprendimu (rezoliucija) 2022-09-22 pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro S. B. galimai padaryto tarnybinio pažeidimo sujungtas su 2023-01-24 pradėtu tarnybiniu patikrinimu dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro S. B. galimai padaryto tarnybinio pažeidimo.

Akcentuoja, kad BPK 162 straipsnis reglamentuoja informacijos panaudojimą kitose baudžiamosiose bylose, o aptariamu atveju ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurį Generalinės prokurorės sprendimu (rezoliucija) pavesta atlikti Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui.

Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 15 str. 2 d. 5 p. generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) visiems prokurorams yra aukštesnysis prokuroras, taigi aptariamu atveju sprendimą dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo prokuroro S.B. atžvilgiu bei dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00004-22 metu surinktos informacijos panaudojimo atliekant tarnybinį patikrinimą priėmė būtent aukštesnysis prokuroras (Generalinė prokurorė).

Atsiliepimas

Atsakovė mano, kad skundžiamo akto panaikinimo pagrindų numatytų ABTĮ 91 straipsnyje, nėra. Atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu nebuvo padaryta ginčijamo sprendimo (rezoliucijos) priėmimo pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, tarnybinio patikrinimo metu gauti ir tarnybinio patikrinimo išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys buvo pakankami konstatuoti pareiškėjo padarytą tarnybinį pažeidimą, ginčijamas įsakymas priimtas kompetentingo subjekto, skiriant tarnybinę nuobaudą įvertintos reikšmingos tarnybinei atsakomybei taikyti aplinkybės, Generalinės prokurorės priimtas sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Vertinant prokuroro S.B. veiksmus, akcentuoja tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad prokuroro statusas yra ypatingas, įstatymais jam pavestos ypatingos reikšmės užduotys, susijusios su visos visuomenės apsauga nuo sunkiausių teisės pažeidimų - nusikaltimų, todėl prokurorui keliami aukšti kvalifikacijos bei asmeninių savybių reikalavimai, o nustačius, kad prokuroras netinkamai atliko minėtas savo pareigas arba jų neatliko, jam taikoma tarnybinė atsakomybė (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A552-17/2014; 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1378-520/2017 ir kt.). Prokuroras gali būti traukiamas tamybinėn atsakomybėn tiek už jam ikiteisminiame tyrime tenkančių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, tiek už Prokurorų etikos kodekso pažeidimus. Išvadoje pilnai aptartos aplinkybės, susijusios su prokuroro padarytu tarnybiniu pažeidimu, Teikime dėl pažeidimo konstatavimo nurodyti padaryto tarnybinio pažeidimo sudėties elementai, tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, siūlymas neskirti nuobaudos ir šio siūlymo motyvai. (Nuostatų 39.2 punktas).

Atsakovės nuomone, Teikimas visiškai atitinka Nuostatų 39.2 punkto reikalavimus. Teikime konkrečiai įvardinta, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatytas vienas aktyviais tyčiniais veiksmais padarytas tarnybinis pažeidimas, susijęs su prokuroro etikos normų nesilaikymu.

Akcentuoja, kad prokuroro veiksmuose yra visi būtini tarnybinės atsakomybės elementai, atsižvelgta į tai, kad nebuvo konstatuoti neigiami padariniai ir prokurorui neskirta tarnybinė nuobauda. Teikime nurodyta, kad sprendžiant dėl tarnybinės atsakomybės prokurorui S.B. taikymo buvo atsižvelgta į tarnybinio pažeidimo pobūdį, kaltės formą, kilusius padarinius, pažeidimo padarymo aplinkybes ir priežastis, tiesioginio vadovo pateiktą charakteristiką, darbo krūvį, kitas tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes. Konstatavus tarnybinį pažeidimą, prokurorui nebuvo taikyta tarnybinė atsakomybė ir nebuvo paskirta net ir pati švelniausia tarnybinė nuobauda - buvo apsiribota tik tarnybinio pažeidimo konstatavimu.

Atsakovės vertinimu generalinio prokuroro rezoliucijos panaikinimas šiuo sąlygotų ateityje tam tikrą neapibrėžtumą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo. Atliekant tarnybinius patikrinimus ir sprendžiant tarnybinės atsakomybės prokurorams taikymo klausimus Generalinėje prokuratūroje yra formuojama praktika, kuria siekiama netoleruoti prokurorų neteisėtų veiksmų - įstatymų, Prokurorų etikos kodekso pažeidimų, dėl jų padarymo imtis atitinkamų prevencinio pobūdžio priemonių. Šios praktikos formavimui svarbūs ne tik įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais reglamentuojami tarnybinės atsakomybės taikymo klausimai, bet ir LVAT sprendimai (ABTĮ 15 str.). Todėl atsakovė laikosi pozicijos, kad aptariamu atveju buvo nustatyti visi tarnybinio pažeidimo sudėties elementai ir nėra aplinkybių, dėl kurių padarytas norminių aktų pažeidimas neturėtų būti pripažintas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas palaikė skundo reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčo dalykas Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2023 m. kovo 28 d. rezoliucijos, kuria pripažinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo sprendimui.

Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2022 m. rugsėjo 22 d. rezoliucija buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo, Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (toliau - ir ONKTS) prokuroro S. B. galimai padarytų tarnybinių pažeidimų organizuojant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-13781-21.

Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas 2023 m. sausio 24 d. raštu Nr. 17.9-758 „Dėl galimo tarnybinio pažeidimo“ perdavė Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei medžiagą vertinimui ar Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras S. B. padarė tarnybinį nusižengimą. Generalinei prokurorei buvo perduota sekanti medžiaga: 1. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00004-22 ir metaduomenys, 5 lapai; 2. A. K. protokolas -pareiškimas, 2 lapai; 3. 2022-07-12, 2022-07-14, 2022-09-07 ir 2022-10-17 liudytojo A. K. apklausos protokolai, 5 lapai; 4. 2022-08-26 tarnybinis pranešimas ir metaduomenys, 3 lapai; 5. 2022-09-06 tarnybinis pranešimas, 4 lapai; 6. Liudytojo A. S. apklausos protokolas ir metaduomenys, 2 lapai; 7. Liudytojo R. K. apklausos protokolas, 2 lapai; 8. 2022-09-29 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas Nr. IBPS-V-2575660-22 (O. S. ir S. B. pokalbis) ir metaduomenys, 2 lapai; 9. 2023-01-23 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas Nr. IBPS-V-212964-23 (S.B. pokalbiai dėl A. G.) ir metaduomenys, 4 lapai; 10. 2023-01-04 slapto sekimo protokolas Nr. IBPS-V-29767-23 (S. B. ir A. G. pokalbis) ir metaduomenys, 5 lapai; 11. Nutarimas apklausti asmenį BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais ir metaduomenys, 2 lapai; 12. 2022-09-29 ir 2022-10-26 spec. liudytojo O. S. apklausos protokolai, 4 lapai; 13. Liudytojo A. G. apklausos protokolas, 2 lapai; 14. Liudytojo S. B. apklausos protokolas, 2 lapai; 15. S.B. telefono apžiūros protokolas, 1 lapas; 16. DVD diskas, kuriame įrašyti protokolų Nr. IBPS-V-2575660-22, Nr. IBPS-V- 212964-23 ir Nr. IBPS-V-29767-23 priedai (vaizdo ir garso įrašai).

2023 m. sausio 24 d. Generalinės prokurorės rezoliucija pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl prokuroro S. B. galimai padaryto tarnybinio pažeidimo ir tarnybinį patikrinimą pavesta atlikti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui.

2023 m. sausio 30 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro R. Petrausko tarnybinio pranešimo pagrindu Generalinės prokurorės rezoliucija pradėti tarnybiniai patikrinimai buvo sujungti.

2023 m. vasario 27 d. surašytas Pranešimas apie galimai padarytą tarnybinėį pažeidimą Nr. VT-103, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad jis galimai padarė tarnybinį pažeidmą, nes jis laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. rugsėjo mėn., tiksliau nenustatytos dienos konsultavo A. G. jį dominusiais teisiniais klausimais dėl Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų valdyboje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00022-18, kuriame jam įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Nurodyta, kad tokiu būdu prokuroras galimai pažeidė Generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1-68 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso (2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1-15 redakcija) 5.4.1. (neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų), 7.3 (vengia familiarumo ir tokių situacijų, kurios galėtų neigiamai paveikti tiek jo, tiek jam pavaldžių prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nešališkumą ir jų procesinių sprendimų teisingumą) ir 9 (prokuroras vengia ryšių, kurie kenktų jo ir prokuratūros reputacijai) punktų nuostatas; Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 39¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.

2023 m. kovo 7 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, nurodydamas, kad nesutinka su nurodytu pažeidimu. Nurodė, kad suformuotame pažeidime nurodyti pažeisti 3 Prokurorų etikos kodekso punktai ir 2 Prokuratūros įstatymo straipsniai atskirai nenurodant kokie konkretūs jo veiksmai prieštarauja konkrečiam punktui ar straipsniui, taip apribojant galimybę replikuoti į tikslų, konkretų pažeidimą. Pažymėjo, kad iš Pranešimo neaišku kokį konkrečiai etikos pažeidimą padarė. Patvirtino, kad su A.G. buvo susitikęs. Susitiko su juo artimo giminaičio prašymu pakonsultuoti teisiniais klausimais. Tik susitikimo metu jam pasakė, kad asmuo ikiteisminiame tyrime yra įtariamasis. Iki tol nežinojo. Kiek suprato A. G. nežinojo, kad jis prokuroras. Jo manymu, dėl pareiškėjo atstovo advokato buvusio generalinio prokuroro pavaduotojo D.R. galimos įtakos prokuratūroje, tyrimą kontroliuojanti prokurorė visiškai neatsižvelgia į jo paaiškinimus. Nurodė, kad jam įteikti įtarimai nepagrįsti, nes įtarime nurodyta akcijų vertė yra neteisinga, buhalterijos tyrimo išvadose yra klaidų, neįvertinti jo parodymai. Asmuo buvo pasimetęs, nusivylęs tyrimą atliekančiu pareigūnu ir tyrimą kontroliuojančiu prokuroru, klausė kaip įrodyti buhalterijos tyrimo išvados neatitikimą faktinėms aplinkybėms ir netinkamai nurodytą akcijų vertę, klausė kodėl jam inkriminuota BK 182 str. 2 dalis, o ne 1 d. A.G. iš esmės klausė kokie Baudžiamojo proceso kodekse numatyti dokumentai gali patvirtinti bendrovės akcijų vertę, kaip galima paaiškinti, kad buhalterijos tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės yra netikslios. A.G., akivaizdu, buvo ne teisininkas. Teigė, jog pirmą kartą susidūrė su teisėsauga. Neišmanė ne tik baudžiamojo proceso, bet visiškai nesuprato kas vyksta. Todėl tiesiog paaiškino jam kas byloje yra laikoma įrodymais, kokie dokumentai gali patvirtinti arba paneigti akcijų vertę, paaiškino, kad jis turi teisę rašyti prašymus prokurorei, pareigūnams ir pats teikti įrodymus. Akcentavo, kad pateikti prašymai turi būti argumentuoti, juose turi būti suformuluotas tiksliai reikalavimas ir pridedami dokumentai. Iš esmės nurodė bendro pobūdžio komentarus. Bendravimo metu nebuvo kalbos apie atsakomybės vengimą ar išvengimą, nebuvo pažado padėti asmeniui išvengti atsakomybės, nebuvo pažado tarpininkauti jam arba jo vardu rašyti prašymus, rinkti įrodymus ar pan. Pažymėjo ir tai, kad tyrimas buvo kontroliuojamas ne jo, o visiškai kito prokuroro. Jis nežadėjo nei su prokurore kalbėti apie šią bylą, nei su tyrėja. Tad visiškai nesupranta galimo pažeidimo esmės. Visiškai nesupranta kurie jo veiksmai ar veikla laikytina piktnaudžiavimu ar turi korupcinių interesų požymių, kaip jo elgesys ar veikla galėjo neigiamai paveikti ne jo kontroliuojamoje byloje jo ir jam pavaldžių prokurorų (jis nėra aukštesnysis prokuroras ir pavaldžių prokurorų neturiu) ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nešališkumą ir procesinių sprendimų teisingumą ir pan.

Atlikus tarnybinį patikrinimą, Generalinei prokurorei pateikta 2023 m. kovo 16 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-140, kurioje siūloma pripažinti, kad prokuroras S.B. padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės nuobaudos jam neskirti. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso 5.4.1. papunkčio (neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų) ir 9 punkto (prokuroras vengia ryšių, kurie kenktų jo ir prokuratūros reputacijai), Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 39¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Išvadoje konstatuota, kad tarnybinis pažeidimas padarytas tyčia, nes prokuroras turėjo suprasti ir suprato, kad veikia pažeisdamas nurodytų teisės aktų reikalavimus, ir norėjo taip veikti.

Generalinės prokurorės 2023 m. kovo 22 d. rezoliucija pavesta surašyti motyvuotą teikimą.

Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras 2023 m. kovo 28 d. surašė motyvuotą teikimą Nr. VT-147, kuriame konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje ir surinktoje tarnybinio patikrinimo medžiagoje pakanka duomenų išvadai, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, ir vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 5 dalimi, Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 38 punktu ir 39.2 papunkčiu pasiūlė: 1. Konstatuoti, kad prokuroras S. B. padarė tarnybinį pažeidimą; 2. Tarnybinės nuobaudos prokurorui neskirti.

Išvadoje ir Teikime pareiškėjas buvo pripažintas padaręs tarnybinį pažeidimą dėl to, kad jis, būdamas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru, t.y. būdamas valstybės pareigūnu ir privalėdamas saugoti gerą prokuroro vardą, nepaisydamas reikalavimo vengti ryšių, kurie kenktų prokuroro ir prokuratūros reputacijai, nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. rugsėjo mėn., tiksliai nenustatytos dienos, konsultavo A. G. jam aktualiais teisiniais klausimais dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamo ir kito Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro organizuojamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00022-18, kuriame A. G. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnyje.

Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 5 d., apie 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) sankirtoje, susitiko su A. G. ir kartu nuėjo į restorano „G“ lauko terasą, esančią (duomenys neskelbtini), kur A. G. kreipėsi į jį prašydamas pakonsultuoti, kaip jis galėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00022-18 dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, sukčiavimo, dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu, kurioje ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausioji tyrėja R. P.. A. G. papasakojus apie baudžiamosios bylos, kurioje jis 2021 m. rugsėjo 9 d. buvo pripažintas įtariamuoju, aplinkybes, prokuroras peržiūrėjo jo turimus dokumentus, patarė A. G., kokios gynybos versijos jis turėtų laikytis, kokius dokumentus pateikti tyrimui, aptarinėjo A. G. bendrininko veiksmus, ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00022-18 pradėjimo aplinkybes, variantus, kaip būtų galima ginčyti nustatytą žalą, kokius veiksmus turi atlikti A. G., kokius dokumentus ir paaiškinimus turi teikti tyrimui siekiant, kad dalis jam inkriminuotos veikos būtų perkvalifikuota arba nutraukta. Pareiškėjas ir 2022 m. rugpjūčio 25 d., apie 12 val., susitiko su A. G. prekybos centro „E.“ pirmame aukšte, (duomenys neskelbtini), aptarė kokius dokumentus, įrodančius UAB „P“ (nuo 2016 m. gruodžio 1 d. pervadinta į UAB „L. P.“) tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą A. G. pateikė tyrėjai R. P., patarė laukti, koks bus priimtas procesinis sprendimas. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo mėn., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2022 m. rugsėjo 7 d., Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, susitiko su A. G., susitikimo metu peržiūrėjo A. G. turimus dokumentus: Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės M. O. 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarimą nutraukti ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00022-18 dalį dėl veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 223 straipsnyje, ir prokurorės M. O. 2022 m. rugsėjo 7 d. surašytą kaltinamąjį aktą byloje Nr. 02-2-00022-18, su A. G. aptarė aplinkybes, kad prokurorė M. O. neatsižvelgė į pastarojo prašymus dėl A. G. inkriminuotų apgaule užvaldytų UAB „P.“ (nuo 2016 m. gruodžio 1 d. pervadinta į UAB „L. P.“) akcijų vertės įvertinimo, paaiškino, kad tai gali būti pagrindas teismui grąžinti bylą tyrimui papildyti.

Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė 2023 m. kovo 28 d. rezoliucija pritarė teikimui, konstatavo pažeidimą ir neskyrė tarnybinės nuobaudos.

Pareiškėjas nesutikdamas su priimta Rezoliucija kreipėsi į teismą nurodydamas, kad tarnybinis pažeidimas konstatuotas nepagrįstai bei atliekant tarnybinį patikrinimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai.

Prokuratūros įstatymas nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros statusą, funkcijas, sandarą, veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos Respublikos prokurorų statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, darbo užmokestį, socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas.

Prokuroras, be kita ko, privalo laikytis Prokurorų etikos kodekso (Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Prokuratūros įstatymo 29 straipsnio 1 dalis numato, kad prokuroras negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų ir dirbti kitose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, išskyrus mokslinį, pedagoginį darbą, kūrybinę veiklą arba atvejus, kai nustatyta tvarka deleguojamas ar skiriamas į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, dalyvauja Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su prokuratūros misija ir tikslais susijusi veikla.

Prokuratūros įstatymo 39¹ straipsnis numato, kad prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso. Už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Prokuroro vardą žeminančiu poelgiu pripažįstamas nepateisinamai aplaidus prokuroro pareigų atlikimas ar jų neatlikimas, prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Prokurorų etikos kodekso reikalavimų pažeidimas.

Tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarką reglamentuoja Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1-181.

Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, gali generalinis prokuroras, gavęs generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą. To paties straipsnio 6 dalis nustato, kad tarnybinę nuobaudą įsakymu skiria arba sprendimą dėl prokuroro, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padariusiu įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį ar kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Etikos komisijos išvadą ar šio straipsnio 5 dalyje nurodyto subjekto motyvuotą teikimą, tačiau generalinio prokuroro ši išvada ir teikimai nesaisto.

Prokurorų etikos kodeksas nustato elgesio ir profesinės etikos (veiklos) normas, kurių privalo laikytis prokurorai atlikdami tarnybą prokuratūroje. Prokurorų etikos kodekso 5 punktas numato, kad prokuroras, kaip valstybės pareigūnas, yra nepriekaištingos reputacijos ir padėdamas teismui vykdyti teisingumą, gindamas asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus laikosi šiame kodekse nustatytų normų ir profesinės etikos principų: teisingumo, padorumo, nešališkumo, nepiktnaudžiavimo, savarankiškumo, konfidencialumo, solidarumo, pagarbos įstatymui, atsakomybės. Prokurorų etikos kodeksas numato, kad prokuroras, vadovaudamasis nepiktnaudžiavimo principu, privalo neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų (5.4.1. punktas). Pagal Prokurorų etikos kodekso 9 punktą, prokuroras vengia ryšių, kurie kenktų jo ir prokuratūros reputacijai. Jeigu artimas giminaitis ar šeimos narys tampa teisinio proceso dalyviu ir dėl to gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, prokuroras apie tai praneša aukštesniajam prokurorui.

Nuostatai detalizuoja tarnybinių patikrinimų dėl prokurorų galimai padarytų įstatymų pažeidimų, tarnybinių nusižengimų, prokuroro vardą žeminančių poelgių ar Prokurorų etikos kodekso pažeidimų pradėjimo, atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo tvarką.

Nuostatų 3 punkte numatyta, kad pagrindinis tarnybinio patikrinimo tikslas yra išsamiai ir nešališkai ištirti prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, siekti tarnybinės drausmės stiprinimo ir tarnybinių pažeidimų prevencijos.

Vadovaujantis Nuostatų 5 punktu, tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas – prokuroro padarytas tarnybinis pažeidimas. Tarnybinio pažeidimo sudėtį sudaro: priešingas teisei veikimas ar neveikimas; kaltė (tyčia ar neatsargumas); neigiami padariniai; priežastinis ryšys tarp prokuroro neteisėto veikimo ar neveikimo ir neigiamų padarinių. Prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, bet nesukeliama realių neigiamų padarinių, laikytinas tarnybiniu pažeidimu esant dviem tarnybinio pažeidimo sudėties elementams: neteisėtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyčia ar neatsargumas).

Pagal Nuostatų 30 punktą, atlikus tarnybinį patikrinimą surašoma motyvuota išvada dėl prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo. Išvadą sudaro: 1) įžanginė dalis, kurioje nurodoma tarnybinio patikrinimo išvados surašymo data, numeris, vieta, tarnybinio patikrinimo vada ir pagrindas, tarnybinį patikrinimą atlikęs prokuroras (komisija), patikrinimo objektas, atliktam patikrinimui aktualūs teisės aktai; 2) aprašomoji dalis, kurioje nurodomos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, jas pagrindžiantys duomenys, jų šaltiniai, galimai padaryto pažeidimo padarymo ir paaiškėjimo laikas, pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą turinys, jei pranešimas buvo įteiktas, tikrinamo prokuroro pozicija ir jos vertinimas, jei tarnybinio patikrinimo metu buvo gautas rašytinis paaiškinimas, veikos teisinis įvertinimas, vertinimo motyvai, prokurorą charakterizuojantys duomenys (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai, galiojančios nuobaudos, darbo krūvis), tarnybinio pažeidimo priežastys, kitos tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingos aplinkybės (tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingi duomenys nurodomi tik tuo atveju, jeigu konstatuojamas tarnybinis pažeidimas); 3) konstatuojamoji dalis, kurioje nurodoma: a) tarnybinio pažeidimo sudėtis (konkreti veika, kaltės forma, padariniai, jei tokie atsirado, jų pobūdis, dydis, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių), pažeidimo kvalifikavimas, nurodant teisės akto straipsnį, dalį, punktą, atsakomybę lengvinančios ir (ar) sunkinančios aplinkybės, jeigu konstatuojama, kad padarytas tarnybinis pažeidimas; b) trumpas veikos aprašymas, tikrintojo motyvuotos išvados dėl tarnybinės atsakomybės netaikymo, tarnybinę atsakomybę šalinančios ir (ar) kitos reikšmingos aplinkybės, jeigu konstatuojama, kad tarnybinis pažeidimas nepadarytas; 4) rezoliucinė dalis, kurioje generaliniam prokurorui siūloma pripažinti, kad prokuroras padarė (nepadarė) tarnybinį pažeidimą ir taikyti (netaikyti) tarnybinę atsakomybę, skirti (neskirti) tarnybinę nuobaudą, nurodant jos rūšį. Esant pagrindui siūloma atlikti neeilinį prokuroro tarnybos vertinimą, pašalinti tarnybinio pažeidimo priežastis ir (ar) taikyti prevencinio pobūdžio priemones.

Generalinis prokuroras, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą su išvada, kurioje siūloma taikyti prokurorui (prokurorams) tarnybinę atsakomybę ir skirti tarnybinę nuobaudą arba konstatuoti pažeidimą neskiriant tarnybinės nuobaudos, priima vieną iš šių sprendimų: 1) pavesti įgaliotiems subjektams surašyti motyvuotą teikimą; 2) pavesti tam pačiam ar kitam tikrintojui atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą; 3) nepritarti tarnybinio patikrinimo išvadai ir tarnybinės atsakomybės taikymo procedūrą nutraukti (Nuostatų 37 punktas). Nuostatų 38 punktas nustato, kad Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo teikimas generaliniam prokurorui (jo pavaduotojui) surašomas atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą ir tarnybinio patikrinimo medžiagą, tačiau tarnybinio patikrinimo išvada nesaisto teikimą rašančio subjekto. Vadovaujantis Nuostatų 39 punktu, motyvuotas teikimas gali būti: 1) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (nurodomi padaryto tarnybinio pažeidimo sudėties elementai, tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, siūloma tarnybinės nuobaudos rūšis); 2) dėl pažeidimo konstatavimo (nurodomi padaryto tarnybinio pažeidimo sudėties elementai, tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, siūlymas neskirti nuobaudos ir šio siūlymo motyvai, siūlymas taikyti prevencinio pobūdžio priemones); 3) dėl papildomo tarnybinio patikrinimo atlikimo (atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nurodomas siūlymas pavesti atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą, šio siūlymo motyvai, aplinkybės, kurias reikia papildomai tirti ir (ar) vertinti, tarnybinio patikrinimo procedūros ir (ar) tarnybinio patikrinimo išvados surašymo pažeidimai, kuriuos būtina pašalinti); 4) dėl tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros nutraukimo (nurodomas siūlymas nutraukti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūrą ir šio siūlymo motyvai); 5) dėl prokuroro, kuris atleistas iš tarnybos, pripažinimo padariusiu įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį ar kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta.

Remiantis Nuostatų 41 punktu Generalinis prokuroras (jo nesant – generalinio prokuroro pavaduotojas), gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą su išvada ir motyvuotą teikimą dėl pažeidimo konstatavimo, priima vieną iš šių sprendimų: 41.1. pritarti teikimui, konstatuoti pažeidimą ir neskirti nuobaudos; 41.2. nepritarti teikimui, nes nebuvo padarytas tarnybinis pažeidimas; 41.3. iš dalies nepritarti teikimui, konstatuoti pažeidimą ir skirti nuobaudą (tokiu atveju generalinis prokuroras turi surašyti motyvuotą sprendimą); 41.4. nepritarti teikimui ir pavesti atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą arba nutraukti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūrą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį, administracinis teismas spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuoja nuoseklią praktiką, kad teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (LVAT 2017 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-56-552/2017).

Taigi nagrinėjamu atveju, teismas vertindamas ginčijamo Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, tirs, ar buvo pagrindas prokuroro (pareiškėjo) elgesį vertinti kaip netinkamą, leidžiantį pripažinti tarnybiniu pažeidimu.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2023-01-24 Generalinės prokurorės rezoliucija, gavus informaciją iš ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00004-22 organizavusio prokuroro. 2023 m. kovo 16 d. tarnybinis patikrinimas buvo užbaigtas priimant tarnybinio patikrinimo išvadą. Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras 2023 m. kovo 28 d. surašė motyvuotą teikimą dėl tarnybinio pažeidimo, siūlant neskirti tarnybinės nuobaudos. 2023 m. kovo 28 d. Generalinė prokurorė pritarė teikimui, konstatavo tarnybinį pažeidimą ir nuobaudos neskyrė.

Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundo argumentus, kad nebuvo atskleisti tarnybinio pažeidimo sudėties elementai, pažymi, kad Nuostatų 5 punktas numato, jog prokuroro veikimas ar neveikimas, kuriuo pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, bet nesukeliama realių neigiamų padarinių, laikytinas tarnybiniu pažeidimu esant dviem tarnybinio pažeidimo sudėties elementams: neteisėtam veikimui ar neveikimui ir kaltei (tyčia ar neatsargumas). Išvadoje ir Teikime šie elementai yra atskleisti. Neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad pareiškėjas, būdamas valstybės pareigūnu ir privalėdamas saugoti gerą prokuroro vardą, nepaisydamas reikalavimo vengti ryšių, kurie kenktų prokuroro ir prokuratūros reputacijai, būdamas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru, laikotarpiu nuo 2022-08-04 iki 2022 m. rugsėjo mėn., tiksliau nenustatytos dienos, konsultavo A. G. jį dominusiais teisiniais klausimais dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyboje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00022-18, kuriame A. G. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnyje. Pareiškėjas neveikė taip, kaip teisės aktais jis buvo įpareigotas veikti, pažeidė Prokurorų etikos kodekse įtvirtintus principus. Tarnybinį pažeidimą padarė veikdamas tyčia, nes jis negalėjo nesuprasti, kad pažeidžia Prokurorų etikos kodekse įtvirtintą nepiktnaudžiavimo principą, reikalavimą vengti ryšių, kurie kenktų jo ir prokuratūros reputacijai.

Pažymėtina, kad pareiškėjas su įtariamuoju A. G. buvo susitikęs ne mažiau nei 3 kartus, apie jo turimą procesinį statusą prokuroras sužinojo jau pirmo susitikimo metu, tačiau ir po to, jau žinodamas, kad susitinka su įtariamuoju dar ne mažiau nei du kartus susitikimo metu aptarinėjo ikiteisminio tyrimo aplinkybes, įtariamojo veikos kvalifikavimo aspektus, dalino patarimus dėl galimų gynybos versijų teisminio nagrinėjimo metu.

Teismas pripažįsta, kad tokie aktyvūs prokuroro veiksmai (veikimas) pagrįstai buvo įvertinti kaip Lietuvos Respublikos prokurorų etikos kodekso 5.4.1. papunkčio (neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų) ir 9 punkto (prokuroras vengia ryšių, kurie kenktų jo ir prokuratūros reputacijai), Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 39¹ straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimai.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo vertinimu, kad toks prokuroro elgesys kenkia tiek paties prokuroro, tiek prokuratūros reputacijai, o tokioms aplinkybėms iškilus į viešumą gali būti pagrindas susiformuoti visuomenės nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų. Prokuroras nėra įgaliotas konsultuoti įtariamuosius, teikti jiems kitokią teisinę pagalbą. Įtariamiesiems jų teisės yra išaiškinamos ikiteisminio tyrimo metu, o jomis pasinaudoti jiems padeda gynėjai. Dėl to analogiškas, kaip nustatyta šio tarnybinio patikrinimo metu, prokuroro elgesio modelis yra netoleruotinas ir vengtinas.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas neginčija tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau jo vertinimu jo bendravimas su įtariamuoju negali būti pripažintas Prokuroro etikos reikalavimų pažeidimu. Nors pareiškėjas bendravimo su įtariamuoju nelaiko jo konsultavimu, tačiau įvertinus visą tarnybinio tyrimo medžiagą nėra pagrindo sutikti su tokiais pareiškėjo argumentais. Vien tai, kad pareiškėjas pats asmeniškai nerengė jokių procesinių dokumentų, o tik teikė bendro pobūdžio informaciją, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tai negali būti laikomas konsultavimu. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas buvo supažindinamas su procesiniais dokumentais, teikė dėl jų vertinimą. Vertino kito kolegos priimtą procesinį sprendimą, o toks elgesys neabejotinai neatitinka prokurorui keliamų etikos reikalavimų.

Prokuratūra kaip valstybės institucija, atliekanti specifines valstybės deleguotas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tad prokurorui kaip valstybės pareigūnui yra keliami aukšti profesinės veiklos ir elgesio, taip pat ir lojalumo valstybei bei nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog prokuroro statusas yra ypatingas, jam suteiktos ypatingos reikšmės užduotys, susijusios su visuomenės apsauga nuo sunkiausių teisės pažeidimų – nusikaltimų, todėl prokurorui keliami aukšti reikalavimai (LVAT 2014 m. gruodžio 30 sprendimas administracinėje byloje Nr. A552-17/2014).

Pradėdamas eiti pareigas prokuroras duoda priesaiką, kuria prisiekia inter alia būti ištikimas Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas, sąžiningas, saugoti jam patikėtas paslaptis ir gerą prokuroro vardą (Prokuratūros įstatymo 30 straipsnio 1 dalis).

Prokuratūros įstatymo 39¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nustato, kad prokurorai tarnybos ir ne tarnybos metu privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų. Prokuratūros įstatymo nuostatos taip pat įpareigoja prokurorą nešališkai atlikti savo funkcijas, pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus ar pavedimus, kilusius ar galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus, o taip pat laikytis Prokurorų etikos kodekso (Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 3, 5, 6 punktai) Prokuroro vardą žeminančiu poelgiu pripažįstamas prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Etikos kodekso pažeidimas (Prokuratūros įstatymo 39' straipsnio 3 dalis.).

Prokurorų veiklą reglamentuojantys įstatymai juos įpareigoja laikytis tam tikrų elgesio standartų ir šie standartai prokurorą saisto ne tik tarnybos, tačiau ir ne tarnybos metu.

Pareiškėjo vertinimu atliekant tyrimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, kurie pasireiškė tuo, kad atsakovė padarytą pažeidimą grindė pareiškėjo, kaip privataus asmens gyvenimo informacija , o tai neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 162 straipsnio nuostatos nustatančios, kad vienoje baudžiamojoje byloje taikant šiame Kodekse numatytas procesines prievartos priemones surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą ikiteisminio tyrimo metu gali būti panaudota kitoje baudžiamojoje byloje tik aukštesniojo prokuroro nutarimu. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, tarnybinio patikrinimo medžiagoje tokio aukštesnio prokuroro priimto procesinio dokumento nėra, todėl duomenys apie pareiškėjo privatų gyvenimą tarnybinio patikrinimo metu panaudoti neteisėtai.

Teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais skundo argumentais. Baudžiamojo proceso kodekso 214 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie administracinį nusižengimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą perduoda šią medžiagą spręsti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo, Vilniaus apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro S. B. galimai neteisėtų veiksmų, esant juose tarnybinio nusižengimo požymių, kuomet pastarasis, pažeisdamas Prokurorų etikos kodekso reikalavimus ne mažiau nei 3 kartus susitiko su įtariamojo statusą turinčiu asmeniu bei aptarinėjo jam įteikto pranešimo apie įtarimą aplinkybes, konsultavo jį, buvo pradėtas Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės N. G. 2023-01-24 rezoliucija, gavus informaciją iš ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00004-22 organizavusio prokuroro.

Baudžiamojo proceso kodekso 162 straipsnis reglamentuoja informacijos panaudojimą kitose baudžiamosiose bylose, o ginčo atveju ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos pagrindu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurį Generalinės prokurorės rezoliucija pavesta atlikti Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui.

Todėl tyrimas pradėtas laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nutraukus ikiteisminį tyrimą ir medžiagą perdavus galimam tarnybiniam pažeidimui įvertinti, sprendimas dėl tyrimo pradėjimo buvo priimtas Generalinės prokurorės rezoliucija. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 5 punktą generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) visiems prokurorams yra aukštesnysis prokuroras, todėl pripažintina, kad sprendimą dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo bei dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos panaudojimo atliekant tarnybinį patikrinimą priėmė būtent aukštesnysis prokuroras.

Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjui buvo įvertintas tarnybinio pažeidimo pobūdis, kaltės forma, kilę padariniai pažeidimo padarymo aplinkybės ir priežastys, tiesioginio vadovo pateikta charakteristika, darbo krūvis, kitos tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingos aplinkybės.

Konstatavus tarnybinį pažeidimą, pareiškėjui nebuvo taikyta tarnybinė atsakomybė, o buvo apsiribota tarnybinio pažeidimo konstatavimu.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė esminių procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamą Rezoliuciją: tarnybinio patikrinimo metu gauti ir tarnybinio patikrinimo išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys, Rezoliucija priimta kompetentingo subjekto, priimant tiek Išvadą, tiek Teikimą bei Rezoliuciją įvertintos reikšmingos tarnybinei atsakomybei taikyti aplinkybės, pareiškėjui suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, pateikti paaiškinimai tinkamai įvertinti, priimta Rezoliucija neprieštarauja tarnybinio nusižengimo skyrimo tvarką reglamentuojantiems teisės aktams.

Teismas įvertinęs byloje pateiktus dokumentus ir informaciją Nuostatuose įtvirtintų procedūrinių reikalavimų kontekste, konstatuoja, kad ginčijama Rezoliucija priimta laikantis teisės aktų nustatytos procedūros. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad tarnybinis patikrinimas būtų pradėtas be teisėto pagrindo. Atsakovas inicijuodamas, atlikdamas pareiškėjo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą bei konstatuodamas pažeidimą, veikė savo kompetencijos ribose ir veikiant tam įgaliojimus turintiems asmenims. Ginčijama Rezoliucija priimta Prokuratūros įstatymo tam įgalioto subjekto, laikantis minėtame įstatyme ir Nuostatuose nustatytos tvarkos.

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurios pagrindu priimta ir ginčijama Rezoliucija, bei motyvuotame teikime detaliai išanalizuotos situacijos faktinės aplinkybės, deramai atsižvelgta į tarnybinio patikrinimo metu nustatytas su pareiškėju susijusias aplinkybes, tinkamai įvertinta pareiškėjo asmenybė, kaltės forma, dėl ko pagrįstai Rezoliucija konstatuotas tarnybinis pažeidimas, tačiau nuobauda neskirta.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. B. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.Pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies.

Teisėja Vita Valeckaitė